Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1264-866/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
2S-1264-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13652-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kategorijos
  • 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Civilinė byla Nr. 2S-1264-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13652-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.; 3.1.7.5(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., bankrutavusi viešoji įstaiga „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama bankroto administratorės R. R..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) R. G. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti antstolio A. N. 2019 m. kovo 22 d. priimtą patvarkymą dėl skolininko pateiktų prieštaravimų Reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti antstolį skirti pakartotinę skolininkui priklausančio ir antstolio areštuoto turto (žemės sklypas, gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) įvertinimo ekspertizę ir atidėti sumos sumokėjimą už eksperto turto vertinimą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis A. N. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai. Aiškina, kad antstolis 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė pareiškėjui priklausančio ir areštuoto turto vertę. Teigia, kad 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į antstolį dėl nesutikimo dėl nustatytos areštuoto turto vertės, nurodydamas objektyvius nesutikimo motyvus bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymi, kad antstolis, neatsižvelgdamas į jo sunkią finansinę padėtį, nurodė pateikti teismo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo kandidatūrą ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sutartą su teismo ekspertu ekspertizės kainą. Nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių antstolio nurodymų neįvykdė ir tuo pagrindu antstolis netenkino jo prašymo dėl mokėjimo už ekspertizės atlikimą atidėjimo bei priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pateiktų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės ir nusprendė tęsti vykdymo veiksmus. Anot pareiškėjo, atlikus analogiško nekilnojamojo turto rinkos analizę (internetiniuose puslapiuose www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.domoplius.lt skelbiama informacija) matyti, kad nustatyta areštuoto turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės ir iš esmės prieštarauja įstatymo normoms, formuojamai teismų praktikai ir skolininko interesams.

3. Antstolis A. N. 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo skundo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 56 730,29 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojai BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Teigia, kad 2018 m. gruodžio 11 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė skolininko turto vertei nustatyti, o 2018 m. vasario 7 d. patvarkymu skolininko turtas buvo įkainotas remiantis atliktu UAB „Verslavita“ vertinimu. Paaiškina, kad 2019 m. kovo 1 d. buvo gautas skolininko R. G. prašymas skirti pakartotinę ekspertizę; atsižvelgdamas į tai, antstolis 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu skolininkui nustatė 5 dienų terminą pateikti turto vertintojo kandidatūrą ir apmokėti turto vertinimo ekspertizės išlaidas. Pažymi, kad 2019 m. kovo 20 d. buvo gautas skolininko atsakymas, kuriame pateikta turto vertintojo kandidatūra, tačiau skolininkas neapmokėjo ekspertizės išlaidų. Antstolis nesutinka su skolininko pateiktais argumentais dėl turto vertės, nes, anot antstolio, skolininkas remiasi vien tik skelbimuose pateikiamomis turto vertėmis, o jokių kitų įrodymų, kad turto vertinimas atliktas netinkamai, nepateikė.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Anot suinteresuoto asmens, nagrinėjamu atveju gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, nes įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo netenkinamas skolininko ar išieškotojo prašymas atidėti sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, sumokėjimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio patvarkymas, kuriuo antstolis netenkina skolininko prašymo atidėti sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, sumokėjimo, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl laiko, kad toks antstolio patvarkymas nesudaro teisinio pagrindo jį skųsti. Be to, pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas antstolio atidėti sumos už ekspertizės turto vertei nustatyti sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymais pagrįstų motyvų, tik deklaratyviai nurodydamas, kad jo turtas yra areštuotas ir jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau naudojasi vienos didžiausių ir pakankamai brangios advokatų kontoros teisine pagalba. Nurodo, kad skolininko prieštaravimuose nėra pateikta nei vieno pagrįsto argumento, kodėl jis laiko nepagrįstai maža 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio, remiantis UAB „Verslavita“ atlikta individualaus turto vertinimo ekspertize, nustatytą 35 900 Eur vertę. Pažymi, kad antstolis sudarė visas galimybes skolininkui, nesutinkančiam su turto vertinimo ekspertize, ne tik pareikšti motyvuotus prieštaravimus, bet ir, esant pageidavimui, skirti papildomą/pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Teigia, kad skolininkui nenurodant konkrečių, pakankamais ir patikimais įrodymais pagrįstų nesutikimo su antstolio patvarkymu argumentų, bei nepateikiant svarių ir pakankamų įrodymų, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tuo labiau tokios ekspertizės skolininkui neapmokant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

7. Teismas nustatė, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 730,29 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojai BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Vykdymo proceso metu areštuotas skolininkui priklausantis turtas – 14/40 dalių iš 0,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 94/280 dalių žemės sklypo iš 2,8000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

8. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis atliktu UAB „Verslavita“ vertinimu, areštuotas turtas įkainotas nustatant bendrą 38 620 Eur vertę. 2019 m. kovo 1 d. antstolio kontoroje buvo gauti skolininko prieštaravimai dėl skolininko turto netinkamo įkainojimo ir prašymas skirti pakartotinę skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, nustatė jam 5 dienų terminą pateikti turto vertintojo kandidatūrą bei apmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidas. 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis nesutiko su pareikštais prieštaravimais bei netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nurodydamas, kad skolininkui tik iš dalies įvykdžius 2019 m. kovo 4 d. patvarkyme nurodytas sąlygas (nurodžius eksperto kandidatūrą, tačiau neapmokėjus už pakartotinę ekspertizę), skolininko 2019 m. kovo 1 d. pateikti prieštaravimai dėl turto vertės laikomi nepagrįstais.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prieštaravimus dėl turto vertės, iš esmės remiasi tik internetiniuose portaluose esančiais skelbimais, ir vertino, kad pareiškėjo pateiktų parduodamų žemės sklypų kainos pavyzdžiai iš nekilnojamojo turto portalų negali būti laikomi pakankamu įrodymu vertinant realią būtent pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vertę, nes minėtuose portaluose esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai; be to, turto kainą gali įtakoti ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, sklypo dydis, kaimynystė ir pan.).

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta žemės sklypų ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)ir šis ekspertizės aktas yra nenuginčytas, nepakeistas ir galiojantis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atlikto turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė nereiškia, jog atitinkamas turtas varžytynėse bus parduotas už būtent tokią pinigų sumą, t. y. už turtą gali būti pasiūlyta ir didesnė nei pradinė nurodyta kaina (byloje pateikti duomenys tai patvirtina – skolininkui priklausantis vienas iš žemės sklypų realizuotas už gerokai didesnę kainą nei buvo nustatyta jo vertė vykdymo procese).

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo išieškoma 56 730,29 Eur skola (bei procesinės palūkanos), taip pat vykdymo išlaidos, o ekspertizės aktu nustatyta pareiškėjui priklausančio turto vertė 38 620 Eur, t. y. mažesnė už išieškomą sumą. Ekspertizės akte nurodyta turto vertė nenuginčyta. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų per maža ar juolab akivaizdžiai-gerokai per maža, neatitiktų rinkos vertės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus padengtos iš lėšų, gautų realizavus turtą bei padarė išvadą, kad antstolis ginčijamu patvarkymu iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokėjimo už ekspertizę atidėjimo. Teismas kitų antstolio veiksmų pažeidimų nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti pareiškėjo R. G. 2019 m. balandžio 16 d. skundą.

13. Nurodo, kad pareiškėjas pateiktame skunde motyvavo savo poziciją ir nurodė, jog atlikus analogiško nekilnojamojo turto rinkos analizę nustatyta turto vertė neatitinka realios turto vertės, nes rinkoje parduodamų panašaus dydžio ir tapačios paskirties sklypų kainos yra ženkliai didesnės nei nustatytos Ekspertizės aktu. Teigia, kad pareiškėjas pateikė ir VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro išrašą iš kurio matyti, kad 2017-11-06 nustatyta žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5 kartus didesnė nei Ekspertizės aktu nustatyta 900 Eur vertė. Remiantis nurodytais argumentais, pagrįsta manyti, kad ir kitų dviejų žemės sklypų vertė yra netinkamai nustatyta.

14. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. balandžio 16 d. skunde nurodė, jog siekia pakeisti žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį iš žemės ūkio paskirties į mišrią ir yra pateikęs antstoliui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, jog paskirčiai pakeisti yra būtinas antstolio sutikimas. Antstolis atsisako leisti pareiškėjui disponuoti areštuotu žemės sklypu ir nesuteikia leidimo pakeisti žemės sklypo paskirties. Teigia, kad žemės sklypo paskirties pakeitimas ženkliai, net kelis kartus, padidintų turto vertę, tokiu būdu būtų užtikrintos ne tik pareiškėjo, bet ir išieškotojo teisės bei būtų įgyvendintas pagrindinis vykdymo proceso tikslas - išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimti per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažiau neigiamų pasekmių pareiškėjui.

15. Teigia, kad ekspertizės aktu, žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė įvertinta 35 900 Eur, tačiau varžytynėse šis žemės sklypas buvo parduotas už 60 087 Eur, t. y. už beveik dvigubai didesnę kainą nei nustatyta Ekspertizės aktu, todėl remiantis šiuo pagrindu ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo pardavimas už beveik dvigubai didesnę kainą yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė Ekspertizės aktu buvo nustatyta netinkamai ir įpareigoti antstolį skirti pakartotinę pareiškėjui priklausančio turto įvertinimo ekspertizę. Tai, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)buvo parduotas už didesnę, nei Ekspertizės aktu nustatytą kainą neužtikrina pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų parduoti turtą už kuo didesnę kainą, nes reali žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai, galbūt net kelis kartus, didesnė nei už jį varžytynėse sumokėta kaina. Šį faktą patvirtintų tinkamai atlikta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, kurioje tinkamai įvertinus turtą, jis būtų parduotas už didesnę kainą bei tikėtina, jog dėl didesnės turto vertės sulauktų daugiau potencialių pirkėjų.

16. Pareiškėjo manymu, pagrindas, skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę yra skolininko prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, buvo netinkamai nustatyta pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vertė, nes laisvojoje rinkoje parduodamų analogiškų žemės sklypų kaina yra ženkliai didesnė nei nustatyta Ekspertizės aktu. Pažymi, kad tai, jog žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) reali vertė yra mažiausiai 5 kartus didesnė, patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, didesnę realią pareiškėjui priklausančio turto vertę patvirtina ir beveik dvigubai didesnė sumokėta kaina parduodant žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir ši kaina yra mažesnė, nei reali vertė, kuri gali būti nustatyta tik atlikus pakartotinę turto vertinimo ekspertizę ir taip užtikrinant teisėtus pareiškėjo interesus vykdomajame procese.

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. skundu pateikė motyvuotą prašymą dėl sumos už pakartotinę turto vertinimo ekspertizę sumokėjimo atidėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis yra areštavęs visas pareiškėjo sąskaitas, taip pat remiantis CPK 736 straipsniu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo pensijos, taip R. G. paliekant tik minimalias lėšas, skirtas būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Tačiau antstolis, pažeisdamas CPK 663 straipsnio 2 dalį ir 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuskaito visą pareiškėjo gaunamą pensiją, taip padarydamas apmokėjimą už pakartotinę turto vertinimo ekspertizę neįmanomą. Nurodo, kad vienintelis būdas įgyvendinti pareiškėjo teises vykdomajame procese - atidėti sumos už pakartotinę turto vertinimo ekspertizę sumokėjimą. Pareiškėjas su 2019 m. balandžio 16 d. skundu pateikė antstoliui teismo eksperto kandidatūrą. Teismo ekspertas nurodė, jog turto vertinimo ekspertizės kaina yra 2 178 Eur, o tai yra itin didelė suma pensininkui, iš kurio išieškoma 56 730,29 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas neturi galimybių iškart sumokėti sumos už pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

18. Nurodo, kad antstolis vykdo 56 730,29 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo. Teismo eksperto nurodyta kaina už pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimą yra 2 178 Eur. Vien tik žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) reali pardavimo kaina yra 60 087 Eur, o ekspertizės aktu yra vertinti trys pareiškėjui priklausantys sklypai, kurie padidina bendrą pareiškėjui priklausančio turto vertę. Teigia, jog yra tenkinama pagrindinė sumos už pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, atidėjimo sąlyga, t. y. galimybė padengti atidėtą mokėjimą iš realizuojamo turto vertės.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo RVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjui baudą.

20. Nurodo, kad pareiškėjas (skolininkas) R. G., prašydamas antstolio atidėti sumos už ekspertizės turto vertei nustatyti sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymas pagrįstų motyvų, tik deklaratyviai nurodydamas, kad jo turtas yra areštuotas ir jo finansinė padėtis yra sunki. Tačiau, pareiškėjas (skolininkas) R. G. siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, naudojasi vienos didžiausių advokatų kontoros advokato ir/ ar advokato padėjėjo teisine pagalba ne vienoje civilinėje byloje (vien dėl antstolio veiksmų yra surašyta eilė skundų), taip pat Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo pakankamai didelį žyminį mokestį, todėl skolininko deklaratyvūs pareiškimai apie sunkią finansinę padėtį ir piniginių lėšų neturėjimą jo paties prašomai pakartotinei turto vertinimo ekspertizei atlikti yra abejotini ir niekuo nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pasisakant dėl turto verčių ir skolininko prieštaravimų, pažymėta, kad pareiškėjas (skolininkas) R. G. nei antstoliui, nei teismams nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, kodėl jis laiko nepagrįstai maža 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio, remiantis UAB „Verslavita“ atlikta individualaus turto vertinimo ekspertize, nustatytą 35 900,00 Eur vertę. Netgi patikrinus viešai skelbiamą šio žemės sklypo mokestinę vertę ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ji yra 15 300,00 Eur, tai yra daugiau nei dvigubai mažesnė už antstolio parinkto eksperto nustatytą žemės sklypo vertę. Objektyvių duomenų, kad turto vertinimo ekspertizė atlikta netinkamai, skolininkas nepateikė.

22. Nurodo, kad antstolis sudarė visas galimybes pareiškėjui (skolininkui) nesutinkančiam su turto vertinimo ekspertize ne tik pareikšti motyvuotus prieštaravimus, bet ir esant pageidavimui skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę. Kaip matyti iš 2019 m kovo 26 d antstolio A. N. patvarkymo turinio, 2019 m. kovo 1 d. buvo gautas skolininko R. G. prieštaravimas dėl turto vertės, kuriuo prašoma antstolio skirti pakartotiną ekspertizę. Antstolis išnagrinėjo prašymą ir nustatė 5 (penkių) dienų terminą pateikti turto vertintojo kandidatūrą pakartotinei ekspertizei atlikti bei apmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą išlaidas už pakartotinę ekspertizę. 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame nurodė paties pasirinkto vertintojo kandidatūrą pakartotinai ekspertizei atlikti, tačiau apmokėjimo už ekspertizę neatliko.

23. Pažymi, kad atlikto turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė nereiškia, kad atitinkamas turtas varžytynėse bus parduotas už būtent tokią pinigų sumą, t. y. už atitinkamą turtą gali būti pasiūlyta ir didesnė nei pradinė nurodyta kaina. Kaip matyti iš antstolio A. N. 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymo turinio, buvo paskelbtas skolininkui R. G. nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytinių, o 2019 m. balandžio 25 d. buvo gautas V[ Registrų centras pranešimas, kuriuo buvo informuota, kad pirmosios 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) varžytinės įvyko, o maksimali pasiūlyta kaina – 60 087,00 Eur.

Atsiliepimas

24. Antstolis A. N. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

25. Nurodo, kad iš skolininko pateiktų argumentų dėl turto vertės matyti, kad skolininkas remiasi vien tik skelbimuose pateikiamomis turto vertėmis. Kitų įrodymų, jog turto vertinimas atliktas netinkamai ir antstoliui sukeltų abejonių dėl turto vertės - nenustatyta. Pažymėta, kad turto vertę antstolis nustatė remdamasis atliktu turto vertinimu, kurį atliko UAB „Verslavita“ t.y. turto vertinimo ekspertas, kuris turi teisę verstis tokia veikla.

26. Pažymi, kad skolininko deklaruojama sunki materialinė padėtis kelia abejonių, nes skolininkas teikdamas teismui ieškinį, kuriuo ginčija varžytynių aktą, yra sumokėjęs žyminį mokestį, taip pat ieškovo interesus teismuose atstovauja viena didžiausių kontorų Vilniuje, ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, kad skolininko nenoras apmokėti ekspertizės išlaidas yra tik vienas iš būdų vilkinti vykdymo procesą.

27. Nurodo, kad skolininkas remiasi internete skelbiamomis turto pardavimo kainomis, tuo tarpu turto vertintojas ekspertizės akte remiasi realiai atliktais sandoriais ir jų kainomis. Akivaizdu, kad tokie skolininko argumentai yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad skolininkui buvo sudaryta galimybė atlikti pakartotinį vertinimą, tačiau skolininkas vietoj to, kad apmokėtų ekspertizės išlaidas ir būtų atliekamas pakartotinis turto vertinimas, antstoliui nurodė, jog piniginių lėšų ekspertizei atlikti neturi ir kreipėsi į vieną didžiausių kontorų Vilniuje pateikė ieškinį antstoliui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ( c.b. Nr. (duomenys neskelbtini)) to pačiu sumokėdamas žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų.

30. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolio A. N. 2019 m. kovo 22 d. priimtą patvarkymą dėl skolininko pateiktų prieštaravimų Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti antstolį skirti pakartotinę skolininkui priklausančio ir antstolio areštuoto turto (žemės sklypas, gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) įvertinimo ekspertizę ir atidėti sumos sumokėjimą už eksperto turto vertinimą.

31. Nustatyta, kad skundžiamu 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu antstolis nusprendė – neapmokėjus pakartotinės ekspertizės išlaidų – 2019 m. kovo 1 d. pateiktus prieštaravimus laikyti nepagrįstais, tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Teismų praktikoje pažymima, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

33. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

34. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, buvo paskirta ekspertizė bei 2019 m. vasario 7 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo ir nustatyta turto vertė – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)– 35 900 Eur, 14/40 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 320 Eur, 94/280 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2 400 Eur.

35. Apeliantas grįsdamas atskirąjį skundą nurodo, kad atlikus analogiško nekilnojamojo turto rinkos analizę aiškiai matyti, jog nustatyta turto vertė neatitinka realios turto vertės, nes rinkoje parduodamų panašaus dydžio tapačios paskirties sklypų kainos yra ženkliai didesnės nei nustatytos Ekspertizės aktu. Be kita ko,VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pasak pareiškėjo, panašių žemės sklypų vertės yra didesnės. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tokius pavyzdžius: 60 a. žemės sklypas, žemės ūkio paskirties parduodamas už 5 400 Eur sumą, o 40 a. taip pat žemės ūkio paskirties sklypas parduodamas už 7 200 Eur. Pateikia kitus pavyzdžius, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

37. Minėta, apeliantas teigdamas, kad nustatyta turto rinkos vertė neatitinka tikros rinkos kainos, teikia duomenis iš internetinių tinklalapių, kuriuose talpinami nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai. Apeliantas taip pat nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis turto vertė taip pat didesnė nei nurodoma vertintojo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012;2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Tuo tarpu dėl apelianto argumentų, jog rinkos skelbimuose nurodoma panašių sklypų vertė ženkliai didesnė, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. 1K-159 įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 58. 1 punkte nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui, minėtos metodikos 61 punkte nustatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius). Taigi panašaus turto pasiūlos kainos yra papildoma ir mažiausiai patikima informacija, tuo tarpu šioje vykdomojoje byloje buvo atliktas individualizuotas nekilnojamojo turto ekspertinis vertinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl netinkamai nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti atliktu ekspertiniu vertinimu. Be kita ko, asmuo siekdamas, jog būtų atliekama pakartotinė ekspertizė turi pareigą įvykdyti sąlygas nustatytas CPK 682 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu „Dėl skolininko prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis nustatė pareiškėjui terminą sumokėti sumas už ekspertizės atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Šių įpareigojimų skolininkas neįvykdė, prašė atidėti nurodytų sumų mokėjimą, grįsdamas prašymą sunkia finansine padėtimi bei antstolio taikomais areštais ir lėšų nuskaitymais. Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 straipsnio 4 dalyje.

39. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas iki kada antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą – iki turto realizavimo pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagrindinė CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012).

40. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškotų lėšų neužteks skoliniams įsipareigojimui įvykdyti, nurodo, kad jis buvo informuotas, jog pirmosios 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) varžytinės įvyko, o maksimali pasiūlyta kaina – 60 087,00 Eur. Visų pirma pažymėtina tai, kad pareiškėjas minėtą pardavimą iš varžytinių ginčija kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi negalima daryti išvados, kad turto pardavimas bus baigtas ir gauta 60 087,00 Eur suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyta turto vertė (38 620 Eur) šiuo metu mažesnė už išieškomą sumą (56 730 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas dėl pajamoms taikomų apribojimų nepateikta objektyvių duomenų, dėl liekančios skolininkui pajamų dalies. Aplinkybė, jog asmuo naudojasi advokato paslaugomis negali būti pagrindu užkirsti kelią prašyti atidėti procesinių išlaidų apmokėjimą (šiuo atveju išlaidų dėl ekspertizės atlikimo), tačiau vertinat šią aplinkybę kontekste su pateiktais įrodymais dėl asmens turtinės padėties, tai gali turėti reikšmės darant galutines išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindė apelianto sunkios finansinės būklės, taigi nenustačius CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nėra teisinio pagrindo atidėti procesinių išlaidų mokėjimą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog skundžiami antstolio veiksmai buvo neteisėti, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

42. Suinteresuotas asmuo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo skirti pareiškėjui R. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, šioje procesinėje stadijoje baudos skyrimas neproporcinga priemonė, todėl prašymas netenkintinas. Tai, kad kitose civilinėse bylose pareiškėjui skirtos baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra savarankiškas pagrindas spręsti, jog ši procesinė priemonė turi būti taikoma nagrinėjamu atveju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

43. Suinteresuotas asmuo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo R. G.. Atmetus atskirąjį skundą šis prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnis).

44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) bankrutavusiai viešajai įstaigai „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, j. a. k. 124626914, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Pikelienė