- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- e2-3401-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00156-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- Ergo Insurance
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance, SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą pareikštą ieškinį atsakovui T. S., trečiasis asmuo V. L., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo T. S. 478,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Sprendimas už akių priimtinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017-01-17 tretysis asmuo V. L. su ieškovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4330045, kuria metų laikotarpiui buvo apdrausta transporto priemonės Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog draudikas apdraudžia transporto priemonę, kurios savininkas yra tretysis asmuo V. L.. Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 5 metai. 2017-02-09 Kauno r. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo T. S., atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Audi A6. Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje, kaip transporto priemonės Fiat Bravo vairuotojas yra nurodytas atsakovas, atsakovas deklaracijoje pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykį. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą automobilio Audi A6 valdytojui, išmokėdamas 957,70 Eur draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.
TPVCADĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką.
Tokia sąlyga taip pat numatyta Sutarties 1.6. punkte, kuriame taip pat papildomai nurodoma, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 5 metai. Jei įvertina draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui apie tai turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja.
Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad atsakovas, 2017-01-27 įsigijęs apdraustą transporto priemonę kartu su draudimo liudijimu, prisiėmė iš šios draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Perleidus transporto priemonę neturinčiam net 2 metų vairavimo stažo atsakovui akivaizdžiai padidėjo draudimo rizika. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė Sutartį ir Taisyklių 62.2 punktą. Byloje nėra duomenų, kad apie padidėjusią riziką atsakovas informavo draudiką. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 478,85 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-296-258/2017).
CK 6.37 ir 6.210 straipsniai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 478,85 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 85 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo Ergo Insurance, SE, įmonės kodas 10017013, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, naudai.
Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,08 Eur (penkis eurus 08 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.