- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-158-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08377-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12060-944/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą sumokėti jam 16 850 Lt (14 700 Lt už pradelstą nuomą, 50 Lt už automobilio pargabenimą ne iš sutartos vietos, 400 Lt už automobilio grąžinimą su tuščiu baku degalų, 1 700 Lt už transporto priemonės remontą), 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-04-10 su atsakovu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti automobilį VW MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpis buvo numatytas nuo 2012-04-10 iki 2012-04-15, atsakovas įsipareigojo priimti automobilį, sumokėti už jį nuomos mokestį (150 Lt per parą, vėluojant grąžinti – 300 Lt per parą) ir naudoti automobilį pagal paskirtį bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovas savo įsipareigojimą atliko, tačiau atsakovas, nuomos terminui pasibaigus, transporto priemonės negrąžino ir mokėjimų už nuomą neatliko. 2012-06-03 atsakovo įpareigoti asmenys grąžino transporto priemonę ne šalių sutartoje vietoje, todėl turi būti sumokėtas sutartyje numatytas 50 Lt mokestis už automobilio pargabenimą. Automobilis buvo grąžintas su žymiais apgadinimais, automobilį grąžinę asmenys nepateikė asmens tapatybės dokumentų ir nesutiko užfiksuoti transporto priemonės apgadinimų priėmimo–perdavimo akte, taip pat jo nepasirašė. Be to, automobilis buvo grąžintas su tuščiu degalų baku, todėl atsakovas, remiantis sutartimi, turi sumokėti 400 Lt (80 litrų x 5 Lt). Kadangi atsakovas nesumokėjo už transporto priemonės nuomą ir jos sugadinimą, ieškovas jam žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu siuntė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau registruotas laiškas grįžo nepriimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-04-10 sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas sutartyje numatytam laikotarpiui išnuomojo atsakovui transporto priemonę VW MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas taip pat pateikė 2013-03-18 nepasirašytą pretenziją atsakovui dėl skolos atlyginimo su skolos paskaičiavimu. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (LR CK 6.247 str.), kaltę (LR CK 6.248 str.), žalą ir nuostolius (LR CK 6.249 str.). Ieškinyje nurodyta reikalaujama priteisti žala ir nuostoliai, tačiau nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų: sąskaitų, mokėjimo pavedimų, atliktų darbų sąmatos ir pan. Todėl teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų – 2012-04-10 Transporto priemonės nuomos sutarties, 2013-03-18 ieškovo nepasirašytos pretenzijos atsakovui dėl skolos atlyginimo – vertinimą, padarė išvadą, jog šių ieškovo pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas byloje pateiktais duomenimis, priimtas netinkamai pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikintinas dėl šių argumentų:
1) Teismas netinkamai taikė ir aiškino sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatytas nuomos laikotarpis nuo 2012-04-10 iki 2012-04-15, todėl atsakovas, iki sutartos datos negrąžindamas ir nepristatydamas ieškovui automobilio, pažeidė sutarties sąlygas, be to, automobilį grąžino apgadintą ir per trečiuosius asmenis ne sutartoje vietoje bei su tuščiu degalų baku. Ieškovas nurodo, kad jis pripažino transporto priemonės grąžinimą, nors ir nebuvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, todėl konstatuotina, kad atsakovas yra skolininkas, kurio kaltė pagal CK 6.248 str. yra preziumuojama. Atsakovas, negrąžinęs automobilio iki sutartyje numatyto termino ir pažeidęs sutarties sąlygas, vengė pats asmeniškai grąžinti automobilį, todėl pareiga įrodyti nekaltumą yra atsakovo teisė, bet ne ieškovo pareiga, kadangi paneigiančius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Ieškovo nuomone, atsakovo veiksmai gali būti traktuojami kaip tiesiogiai tyčia padaryta materialinė žala. Automobilis ieškovo yra nuomojamas, iš ko gaunamos pajamos, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti už vėlavimo laiką yra pagrįstas, kaip tiesioginiai ieškovo nuostoliai. Ieškovas nurodo, kad ieškinys pareikštas, vadovaujantis CK normomis, numatančiomis, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 1, 2 d.).
2) Ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškovo pateiktais turimais įrodymais, tačiau teismas neteisingai juos vertino, kadangi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją galią, bet ir įrodymų visetą. Grąžinus automobilį, ieškovas ilgą laiką tikėjo atsakovo pažadais atlyginti nuostolius. Rašytinių sąskaitų už automobilio remontą ieškovas neturi, kadangi automobilis iki šiol neremontuotas dėl lėšų stygiaus, o byloje pateiktas transporto priemonės remonto darbų paskaičiavimas yra preliminarus pagal autoserviso pateiktus žodinius vertinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas, remdamasis šalių sudaryta transporto priemonės nuomos sutartimi, reiškia reikalavimus kitai šios sutarties šaliai – atsakovui dėl netinkamo sutarties įsipareigojimų vykdymo ir dėl to ieškovui atsiradusių nuostolių. Ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė transporto priemonės nuomos sutartį (b. l. 10–13) ir ieškovo nepasirašytą pretenziją (b. l. 14), jo paaiškinimu, siųstą atsakovui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą, kadangi sprendė, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių. Ieškovo nuomone, teismas, atmesdamas ieškinį, kaip nepagrįstą (neįrodytą), netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus.
Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo tokios atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą ją taikyti. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tam, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, turi būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Vien ieškovo pateikta transporto priemonės nuomos sutartis ir ieškovo nepasirašyta pretenzija atsakovui, nepateikiant duomenų apie jos siuntimą atsakovui, nepatvirtina atsakovo padarytų transporto priemonės nuomos sutarties vykdymo pažeidimų. Sutartis patvirtina tik tam tikrus šalių įsipareigojimu, tačiau jokiu būdu pati, kaip tokia, negali patvirtinti netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo aplinkybių. Ieškovas, nurodydamas atsakovo padarytus sutarties pažeidimus, t. y., kad atsakovas išnuomotą automobilį grąžino pavėluotai, ne sutartimi nustatytoje vietoje, su tuščiu degalų baku ir sugadintą, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus. Šiuo atveju nepakanka vien ieškovo pripažįstamos aplinkybės, kad automobilis buvo grąžintas, nes ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrindą sudaro ne automobilio grąžinimo faktas, bet jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas patyrė tam tikrus nuostolius, t. y., kad automobilis grąžintas pavėluotai, ne sutartimi nustatytoje vietoje, su tuščiu degalų baku ir sugadintas. Tik nustačius sutartinės prievolės pažeidimus, atsiranda teisė reikalauti taikyti sutartyje numatytas tokių pažeidimų pasekmes, kaip pvz.: išsiieškoti didesnio dydžio nuomos mokestį už pavėluotą grąžinti automobilį laiką, automobilio gabenimo, kai automobilis grąžinamas ne sutartyje numatytoje vietoje, degalų išlaidas, atlyginti už automobilio sugadinimus ir pan. Tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovas nepateikė jokių sutartinės prievolės pažeidimus pagrindžiančių įrodymų, tai reiškia neįrodė esminės atsakovo sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Todėl atmestinas ieškovo skundo argumentas, jog ieškovui pripažinus automobilio grąžinimo faktą yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra skolininkas, kurio kaltė yra preziumuojama. Pažymėtina, kad ieškovas, teigdamas, kad atsakovas, vengdamas atsakomybės, automobilį grąžino per trečiuosius asmenis, šios aplinkybės taip pat niekaip neįrodė.
Ieškovas apeliaciniu skundu nepagrįstai teigia, kad, jam nurodžius visas ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, atsakovas privalėjo paneigti ieškovo nurodomus faktus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą, tik CPK 182 straipsnyje išvardytų aplinkybių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrindą ir, kaip jau nurodyta, šiuo atveju privalėjo įrodyti būtinas sutartinei civilinei atsakomybei taikyti sąlygas, t.y., neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį. Todėl apeliantas netinkamai paskirsto įrodinėjimo naštą.
Ieškovui neįrodžius atsakovo padarytų sutartinių prievolių pažeidimų, apeliacinio skundo argumentai dėl nuostolių dydžio pagrindimo netenka teisinės reikšmės. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė ir nuostolių dydžio, kadangi nėra įrodyti konkretūs automobilio sugadinimai ir neįrodytos konkrečios išlaidos jiems pašalinti. Nenustačius, kad automobilis buvo grąžintas pavėluotai ir ne sutartyje numatytoje vietoje, neatsiranda pagrindo ir skaičiuoti didesnio dydžio nuomos mokestį už pavėluotą grąžinimą ar jo pargabenimą iš nenustatytos grąžinimo vietos.
Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Ieškovui neįrodžius ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo neturi jokios reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą už akių, palikti nepakeistą.