- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-55-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00298-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M. (M. M.) atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. – 23 parų administracinio arešto bausme su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas 2012 m. balandžio 26 d. surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. balandžio 21 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į tinklinę tvorą bei į mūrinę sieną, ko pasekmėje apgadino automobilį, tinklinę tvorą ir mūrinę sieną. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. M. pripažino kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. ir paskyrė – 23 parų administracinio arešto nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
M. M. atstovas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nutarime yra neteisingai konstatuojama, kad M. M. 2012-04-21 eismo įvykio metu, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes terminas iki kurio buvo atimta specialioji teisė baigėsi 2012-03-11, ir šis terminas pratęstas nebuvo, o vairuotojo pažymėjimo neturėjimas (neatsiėmimas iš policijos) negali būti prilyginamas specialiosios teisės atėmimui, kuris šioje byloje laikomas kvalifikuojančiu ATPK 130 str. 1 d. požymiu. Be to, nurodo, kad teismas nepasisakė ir neatskleidė M. M. veiksmų tyčios turinio ir kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė jo tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Teismas taip pat neįvertino to, kad M. M. neturėjo pagrindo vengti atsakomybės, nes įvykio vietoje buvo paliktas jo paties vairuotas automobilis (jo nebuvo bandoma nuvilkti, nutempti ar kitaip siekiama išvengti/nuslėpti įvykusį eismo įvykį). Pasak advokato, nuo pat kreipimosi į policiją dienos, nebuvo neigiamas faktas, kad M. M. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių (nakties metas, eismo įvykis nuošalioje vietoje, paliktas automobilis netrukdė autotransporto priemonėms ir pėstiesiems, nebuvo nukentėjusių asmenų), M. M. nepranešė policijai dėl nežinojimo ir pasimetimo. Pažymi, kad pats M. M. kreipėsi į policiją ir neturėjo jokio tikslo vengti ar kitaip išsisukinėti dėl įvykusio įvykio. Mano, kad šiuos veiksmus galima vertinti kaip neatsargios kaltės formą.
Anot advokato, teismas taip pat nepagrįstai pripažino, jog buvo padaryta žala, kadangi žalos nepatyrė nei tvoros nei automobilio savininkas. Teismas primygtinai teigia apie žalos buvimo faktą, nepaisydamas akivaizdaus ir aiškaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, kad žalos įmonei nepadaryta, pretenzijų M. M. įmonė neturi. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Č. (tvoros savininkas) taip pat patvirtino, jog neturi jokių pretenzijų M. M. ir turtinės žalos nepatyrė, ir tik po teismo papildomų klausimų dėl sąlyginio turto įvertinimo, liudytojas įvertino 50 Lt suma už tvoros remontą, ir tik po to, kai teismas primygtinai prašė pasakyti turto įvertinimo, P. Č. įvertino 50 Lt suma už tvoros remontą, ir tik po to, kai teismas primygtinai prašė pasakyti kiek vis tik kainuotų jo subjektyviu ir teoriniu vertinimu remontas. Tačiau, šis sąlyginis įvertinimas atsirado tik po teismo papildomų klausimų, o vertinant tai, kad P. Č. yra pareiškęs, kad jokių pretenzijų neturi, sąlygoja, kad jokia turtinė žala P. Č. padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. surašytas dėl to, kad jis 2012 m. balandžio 21 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į tinklinę tvorą bei į mūrinę sieną, ko pasekmėje apgadino automobilį, tinklinę tvorą ir mūrinę sieną. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 232, 234 p. reikalavimus. Tokia M. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.
Tačiau išnagrinėjęs gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinis kaltinimas M. M. suformuluotas neteisingai, kas atitinkamai sąlygojo ir apylinkės teismo netinkamą sprendimą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog M. M. yra kaltinamas ne tik tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau jam inkriminuojami ir automobilio, tinklinės tvoros ir mūrinės sienos apgadinimai. Taigi kaip galima suprasti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo M. M. kaltinamas ir tuo, jog jis nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiame nutarime taip pat konstatavo, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nors byloje surinkti duomenys rodo ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, ir teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pripažino M. M. žalos padarymo faktą, tačiau pastebėtina, kad ATPK 127 str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apskritai nebuvo inkriminuota.
Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Šiuo atveju tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti.
ATPK 284 str. 2 d. nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Taip padaręs teismas pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Esant aptartai situacijai, kai teismas pats negali ištaisyti protokolo trūkumo, o jo neištaisius, negalima tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir priimti teisingo sprendimo byloje, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimas naikintinas, ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tinkamo protokolo surašymui. Atsižvelgiant į šį sprendimą, kiti apeliacinio skundo reikalavimai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Nutartis neskundžiama.