Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 164 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gegužės 4 d. administracinio nusižengimo protokolas S. S. surašytas už tai, kad:

2020 m. balandžio 25 d., 13:55 val., atlikus patikrinimą, nustatyta, kad S. S., būdama S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597, savininkė, t. y. darbdavys, leido dirbti G. R. S. S. komercinėje įmonėje Nr. 163719597, adresu Ąžuolų g. 1A, Vėžaičių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nepasirašiusi su ja rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu S. S. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat patikrinimo metu, pateiktas S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597, veiklai priskirto kasos aparato („Euro 2000T ACPKA“ korpuso Nr. 03012014), kasos operacijų žurnalas, kuris nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. nesuklijuotas ir nepasirašytas atsakingų asmenų, tuo pažeistos 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 n. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.1 ir 49.11.2 punktų nuostatos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat patikrinimo metu atlikus S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597, adresu Ąžuolų g. 1A, Vėžaičių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, patikrinimą, elektroninio kasos aparato dienos „X“ duomenimis jame rastas 46,53 Eur perteklius. Būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą įmonės savininkė S. S. nesiėmė visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimą į apskaitą kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimą. Tokiu būdu S. S. pažeidė 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 14 ir 15 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą numatytą ANK 164 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2020 m. gegužės 4 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4 su reversine puse), elektroninio kasos aparato kvitai (b. l. 5), juridinio asmens duomenys (b. l. 6–7), kontrolinio pirkimo ataskaita (b. l. 8), pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-2913 (b. l. 9 su reversine puse), G. R. paaiškinimas (b. l. 10), pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-2911 (b. l. 12), 2020 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktas (b. l. 12 reversinė pusė, 13 su reversine puse), SODRA duomenys apie draudėją ir jo darbuotojus (b. l. 16), vyresniojo tyrėjo L. T. tarnybiniai pranešimai (b. l. 17–18).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. teismo posėdžio metu pripažino faktiškai padariusi jai inkriminuotus nusižengimus. Ji parodė, kad yra įkūrusi komercinę įmonę, kurios veiklą sudaro maisto prekių parduotuvė ir kebabinė vienose patalpose. G. R. yra to paties kaimo gyventoja, kuri norėjo pabandyti dirbti šioje įmonėje, tik nežinojo, ar sugebės ir prašė sudaryti jai galimybę pabandyti, pasimokyti, pasitikrinti, ar jai tinka šis darbas ir ar S. S. tinka jos darbas. 2020-04-25 tuo tikslu ji ir buvo atėjusi į šią darbo vietą, stebėjo S. S. darbą, ši jai aiškino visus niuansus. Apie 13.00 val. S. S. trumpam paliko G. R. vieną, nes turėjo parvažiuoti iki namų; tada ją kebabinėje ir rado atvykę patikrinti pareigūnai. G. R. dar nebuvo priimta į darbą todėl, kad dar nebuvo aišku, ar norės ir galės jį dirbti, šis bandomasis periodas turėjo trukti neilgai, keletą dienų, o kaip kitaip duoti žmogui pabadyti dirbti, jį apmokyti S. S. nurodė net nežinanti.

Dėl to, kad buvo rastas kasos operacijų žurnalas, nesuklijuotas ir nepasirašytas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., S. S. savo kaip atsakingo asmens kaltę pripažino ir prašė laikyti šį pažeidimą netyčiniu ir mažareikšmiu, kadangi nesutvarkyta labai trumpą laikotarpį (savaitę) apimančių kasos įvykių dalis, o ji paprastai kiekvieną sekmadienį, kai uždaro parduotuvę ir kebabinę, šiuos dokumentus ir sutvarko.

Dėl 46,53 Eur pertekliaus kasoje S. S. savo kaltę pripažino, tik prašė laikyti šį pažeidimą formaliu, nes šie pinigai kasoje atsirado tik todėl, kad neturint pakankamai smulkių pinigų grąžai, su pirkėju buvo atsiskaityta paėmus 50 Eur iš savo asmeninių pinigų, o likutis per apsirikimą įdėtas į kasą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Byloje esantys duomenys (G. R. rašytinis paaiškinimas, administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo aktas, tarnybiniai pranešimai) neabejotinai įrodo, jog 2020 m. balandžio 25 d., 13:55 val., S. S. komercinėje įmonėje, G. R. buvo pradėjusi realiai dirbti. G. R. paaiškinime nurodo, kad savaitę dirbo neatlygintinai kaip mokinė, tačiau teismas pažymi, kad tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų darbo sutarties požymių: 1) nagrinėjamu atveju darbas buvo dirbamas S. S. susitarus su G. R.; 2) G. R. dirbo kasininkės-pardavėjos profesijai būdingus darbus; 3) G. R. dirbo S. S. nustatytu darbo laiko režimu ir nurodytoje vietoje (S. S. komercinėje įmonėje Nr. 163719597, adresu Ąžuolų g. 1A, Vėžaičių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė,). Dėl atlygintinumo požymio kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į bent minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Kadangi byloje nustatyta, kad G. R. S. S. komercinėje įmonėje išdirbo gana ilgą laiką (savaitę), atliko funkcijas už kurias paprastai mokamas atlyginimas bei jai buvo nurodyta, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis kitą savaitę, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad G. R. dirbo atlygintinai. Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai. Galiausiai pažymėtina, kad buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių: kaip matyti iš SODRA išrašo apie G. R. darbo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai (b. l. 16) ir su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ką patvirtino pati G. R. bei S. S. patikrinimo metu (b. l. 10, 12 reversinė pusė, 17–18).

Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba ar kitas atsakingas asmuo. Kaip matyti iš išrašo apie juridinį asmenį S. S. yra S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597, savininkė ir vadovė (b. l. 6–7), todėl S. S. laikytina darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Visos jau minėtos aplinkybės patvirtina, kad S. S. leisdama keletą dienų (G. R. paaiškinime nurodė, kad savaitę laiko) neįdarbintam asmeniui būti darbo vietoje, atlikti darbines funkcijas ir, kaip nustatyta pažeidimo užfiksavimo metu, daryti tai savarankiškai, turėjo suvokti savo elgesio neteisėtumą, t. y., kad taip nesielgiant bus pažeisti DK 42 straipsnio 2 dalis 43 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Įvertinus pačios S. S. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, ir visuotinai žinomą situaciją darbo rinkoje, kur darbdaviai, ypač nedidelės įmonės, susiduria su darbuotojų radimo ir jų tinkamumo nustatymo problemomis, darytina išvada, jog S. S. šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tačiau tai jos atsakomybės nešalina.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad S. S., būdama darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, leido G. R. dirbti S. S. komercinėje įmonėje Nr. 163719597, adresu Ąžuolų g. 1A, Vėžaičių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nepasirašiusi su ja rašytinės darbo sutarties. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. S. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

S. Spranaitytei administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį. ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad S. S. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49.1 ir 49.11.2 punktus, kurie priskirti Taisyklių trečio skyriaus trečiam skirsniui „Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato naudojimas“. S. S. komercinė įmonė Nr. 163719597 yra individuali įmonė (b. l. 6–7), o S. S. yra šios įmonės darbuotoja (vadovė) (b. l. 16). Kasos aparatą naudojantis Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiantis juridinis asmuo <...> turi pildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą (Taisyklių 28.1 punktas). Kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti užpildomas atskiras kasos aparato kasos operacijų žurnalas <...> (Taisyklių 29 punktas). Kasos aparato kasos operacijų žurnale klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas (Taisyklių 30 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patikrinimo metu, pateiktas S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597, veiklai priskirto kasos aparato („Euro 2000T ACPKA“ korpuso Nr. 03012014), kasos operacijų žurnalas, kuris nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. nesuklijuotas ir nepasirašytas atsakingų asmenų (b. l. 12 reversinė pusė, 13 su reversine puse, 17–18). S. S. būdama S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597 vadovė yra naudoti kasos aparatus privalantis asmuo. S. S. padaryti veiksmai (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 162 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

S. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal ANK 164 straipsnio 3 dalį. ANK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nesiėmimas priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu, taip pat užtikrintas įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimas juridiniuose asmenyse, kurie privalo naudoti kasos aparatus atsiskaitydami su asmenimis už prekes arba paslaugas grynaisiais pinigais, užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14 punkte numatyta, kad kasos aparato kasoje – kasos aparato stalčiuje (jeigu naudojamas kasos aparato stalčiaus neturintis kasos aparatas – prekystalio stalčiuje, rankinėje arba dėžutėje) ir kasos aparatu atliekamų operacijų atlikimo vietoje, kurios ribas turi nustatyti ūkio subjektas, draudžiama laikyti kasos aparatu į apskaitą neįtrauktus (taip pat asmeninius) grynuosius pinigus <...>. Aprašo 15 punkte numatyta, kad kasos aparatu į apskaitą įtrauktų grynųjų pinigų suma (kasos aparato duomenys) turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos aparatu atliekamų operacijų atlikimo vietoje laikomų grynųjų pinigų suma <...>. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. komercinės įmonės patikrinimo metu S. S. kasos aparatu atspausdino tarpinę „X“ ataskaitą, iš kurios matyti, kad kasoje turi būti 132,20 Eur suma; suskaičiavus grynuosius pinigus buvusius kasos aparato („Euro 2000T ACPKA korpuso Nr. 03012014), stalčiuje nustatyta, kad grynųjų pinigų suma neatitinka „X“ ataskaitoje nurodytai sumai, kasoje suskaičiuota 178,73 Eur grynaisiais, t. y. 46,53 Eur perteklius (b. l. 5, 17–18). S. S. būdama S. S. komercinės įmonės Nr. 163719597 vadovė yra naudoti kasos aparatus privalantis asmuo. S. S. nesiėmė visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimą į apskaitą kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimą. S. S. padaryti veiksmai (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

Tarp šių S. S. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl jai skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). S. S. anksčiau bausta administracine tvarka tik vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 2–3). S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertina visas šioje byloje nustatytas aplinkybes – G. R. nelegalaus darbo S. S. komercinėje įmonėje pobūdį, apimtį, trukmę ir aplinkybes, kuklią šios nedidelės įmonės ir jos savininkės turtinę padėtį, tai, kad ji už tokio pobūdžio pažeidimą, padarytą iš neatsargumo, baudžiama pirmą kartą ir baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti šiuo atveju pakaks ir švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos (mažesnės baudos). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 162 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 3 dalyje, S. S. skiriamos minimalios sankcijose numatytos baudos, o už 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Įvertinus pažeidėjos prašymą ir sudėtingą jos turtinę padėtį, neabejotinai įtakotą ir visuotinai žinomų aplinkybių dėl užsitęsusio koronaviruso karantino sąlygotų rinkos pokyčių, subendrintos baudos mokėjimas išdėstomas ilgesniam laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 500 (penkių šimtų) Eur baudą, nustatant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 100 (vieną šimtą) Eur.

Informuoti S. S., kad kiekviena baudos dalis turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20114012733, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.