- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- e2-314-732/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00110-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- Marijai D
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Algirdas Tomas Parulis
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei Marijai D. B., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Marijos D. B. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. Š. priteisti 29 280,58 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentus palūkanų, kas sudaro 4 267,08 EUR, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-04 tarp ieškovės Marijos D. B. ir atsakovo V. Š. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto (negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis. Atsakovas su šeimos nariais patalpose visą sutarties laikotarpį vykdė kavinės veiklą. Išankstinio rašytinio LR civiliniame kodekse numatyto atsakovo apie nurodytos nuomos sutarties pasibaigimą ar nutraukimą ieškovei pateikta nei žodžiu, nei nustatyta tvarka raštu nebuvo, todėl ieškovė laiko, kad nuomininkas – atsakovas turtą perdavė praėjus 3 mėnesiams nuo atsakovo atstovės nurodytos turto perdavimo datos, t.y. nuomos sutarties pasibaigimo terminas suėjo 2014-04-16. Tačiau nuo šios datos su ieškove pagal 2008-11-04 nuomos sutartį tinkamai ir pilnai atsiskaityta iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo. 2014-04-16 įsiskolinimai pagal 2008-11-04 nuomos sutartį už nuomos laikotarpį viso sudarė 29 280,58 EUR, todėl ieškovė už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam atsakovui, paskaičiavo 5 procentus netesybų (palūkanų), nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos, ieškovė paskaičiavo 4 267,08 EUR palūkanų (nuo mokėtinos per einamąjį laikotarpį ir už nesumokėtą skolą kas metus). Atsakovui buvo pateiktos pretenzijos, kurių jis nepripažino ir pateikė tai nurodančius atsakymus. Tačiau pagal pateikiamus banko išrašus laikotarpyje nuo 2009-02-10 iki 2011-05-06 atsakovas dalinai prievoles pagal 2008-11-04 nuomos sutartį vykdė ir viso sumokėjo 8 601,71 EUR bei liko skolingas 29 280,58 EUR. 2015-03-16 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
Atsakovas pateiktais prieštaravimais prašė panaikinti 2015-03-16 preliminarų teismo sprendimą, o ieškinį atmesti bei priteisti patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateikti faktai, susiję su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį bei sutarties nutraukimo aplinkybėmis yra melagingi. Pati ieškovė niekada ir niekaip asmeniškai nedalyvavo pasirašant, vykdant ir įgyvendinant Nuomos sutartį. Šiuose teisiniuose santykiuose ją atstovavo ir išimtinai visus klausimus sprendė ieškovės dukra D. N.. Būtent su ja buvo pasirašoma Nuomos sutartis, su ja buvo vykdomi atsiskaitymai, sprendžiama dėl nuomojamo turto ir investicijų į jį, ji buvo įspėta dėl Nuomos sutarties nutraukimo, ji priėmė perduodamą turtą bei būtent su ja buvo sprendžiami visi kiti klausimai. Ieškovė yra tik formali turto savininkė, tačiau realiai turtą valdo ir juo disponuoja ieškovės dukra. Atsakovas visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Pradžioje atsiskaitymas tarp atsakovo ir ieškovės dukros vyko banko pavedimu, tačiau vėliau D. N. prašant, tam tikra dalis pinigų buvo vedama banko pavedimu, o likusioji - mokama grynaisiais. Taip atsiskaitymai vyko apie metus laiko. Nuo 2011 m. birželio atsiskaitymai su ieškove (per jos dukrą) vyko tik grynaisiais pinigais iki pat Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už turto nuomą. Atsakovas mano, kad pinigus D. N. norėjo gauti tik grynaisiais dėl to, kad vengtų mokėti pajamų mokestį. Vien dėl draugiškų santykių ir įgyto atsakovo pasitikėjimo ieškovės dukros atžvilgiu, už sumokėtus grynuosius pinigus, atsakovas neprašė pakvitavimo ar kitokio rašytinio patvirtinimo. Mano, kad ieškovės atstovei supykus, kad atsakovas nutraukė Nuomos sutartį bei atsisakė jos primygtinio siūlymo nuomotą turtą (kavinę) iš ieškovės nupirkti, buvo pareikštas ieškinys, taip siekiant nepagrįstai praturtėti. Atsakovo parodymų pagrįstumą įrodo ir faktas, esą net nuo 2011 m. vidurio visiškai negaudama nuomos mokesčio, be to, iki pastarosios datos esą susidarius virš 8 688 EUR skolai ilgą laiką ir toliau nuomojo turtą atsakovui, nei vieno karto nei raštu, nei žodžiu neinformavo apie atsakovo pareigą atsiskaityti, o reikalavimą dėl skolos pateikė tik po to, kai atsakovo atstovė kreipėsi į ieškovę 2014-10-07 raštu „Dėl sutartinių teisinių santykių pabaigos". Ieškovė per įgaliotą atstovę dukterį buvo tinkamai ir laiku įspėta apie sutarties nutraukimą, tai įrodo, kad lankydamasi kavinėje, D. N. nuolat įkalbinėjo tęsti veiklą, taip pat kalbėjosi su darbuotojomis, dėl tolimesnės veiklos. Tokių aplinkybių nebūtų, jeigu atsakovas nebūtų įspėjęs apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl reikalavimas priteisti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-04-16 – nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė palaiko visus argumentus išdėstytus pareikštame ieškinyje, atsakovas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad nėra skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad 2008-11-04 tarp ieškovės M. D. B. ir atsakovo V. Š. buvo sudarytos dvi sutartys: nuomos sutartis (negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovas už naudojimąsi patalpomis įsipareigojo ieškovei mokėti kiekvieną mėnesį po 2000 Lt ir panaudos sutartis, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis nuo 2008-11-04 iki 2012-11-04.
Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 29 280,58 EUR nesumokėto nuomos mokesčio. Savo reikalavimus grindė pateikiamais banko išrašais laikotarpyje nuo 2009-02-10 iki 2011-05-06, pagal kuriuos atsakovas sumokėjo 8 601,71 EUR bei liko skolingas minėtą sumą. Atsakovas teigia, kad nuo 2011 m. birželio mėn., atsiskaitymai su ieškove, per jos dukrą D. N., vyko tik grynaisiais pinigais ir atsakovas iki nuomos sutarties nutraukimo yra visiškai atsiskaitęs už turto nuomą.
2008-11-04 nuomos sutarties 2.2. punkte šalys sutarė, kad nuomos mokestis mokamas į ieškovės sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais. Kokia forma šalys turėjo perduoti grynuosius pinigus byloje nėra duomenų. Kaip matyti iš pridėtų įrodymų, pradžioje atsiskaitymas vyko tarp atsakovo ir ieškovės dukros D. N. bankiniu pavedimu. Faktą, kad po to, už nuomą atsakovo buvo mokama grynaisiais pinigais patvirtina sekančios aplinkybės. Ieškovė teigia, kad panaudos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad nuomininkas - atsakovas apžiūrėtų patalpas, išsiaiškintų ar jam jos tinkamos, kokie mokėtini komunaliniai mokesčiai. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiose patalpose- kavinėje jis dirbo dešimt metų, kas akivaizdu, kad atsakovui toks apsižiūrėjimas nebuvo reikalingas, be to, sužinoti apie komunalinius mokesčius galima ir kitais būdais, tokiais kaip mokėjimo kvitais, pateiktomis sąskaitomis. Atsakovas teigia, kad sutarčių sudarymo metu ieškovės dukra nurodė, kad panaudos sutartis bus oficiali, o nuomos sutartis tik tarp šalių ir, kad nuomos sutartis būtų viešinama – nesutiko. Taigi ši situacija patvirtina, kad ieškovė bei jos dukra D. N. veikė nesąžiningai, pasinaudodama atsakovu. Nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ieškovės dukra mokesčius valstybei už nuomą, sumokėtą bankiniais pavedimais, sumokėjo tik 2014 m., prieš pateikiant teismui ieškinį. Tą patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu. Be to, teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad panaudos sutartys nesudaromos tik apsižiūrėjimui, jų tikslas yra kitas. Pažymėtina, kad ieškovė pareikšdama ieškinį panaudos sutarties nepridėjo ir ieškinyje šį faktą nutylėjo, kas paaiškina, kad iš tikrųjų šios panaudos sutarties tikslas buvo kitas. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovės tikslas buvo vengti mokėti pajamų mokestį, o siekiant, kad pajamos „nesimatytų“, buvo reikalaujama iš atsakovo už nuomą atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Aplinkybes, kad atsiskaitymai už nuomą nuolat vyko grynaisiais pinigais, teismo posėdžiu metu paliudijo liudytojos J. Š., D. A., R. G. bei J. Š., kurios savo paaiškinimais nurodė, kad pinigai buvo periodiškai perduodami D. N. grynaisiais. Liudytojos dirbo pas atsakovą, todėl dažnai atsakovą girdėjo šnekant, kad štai ruošia perduoti pinigus D. N. už nuomą, bei matydavo pinigų perdavimą, kadangi dažniausiai atsiskaitymas vykdavo pačiame bare. Liudytojos D. N. argumentai, kad neva tai darbuotojos jos nemėgsta ir susimokiusios sakyti, ką atsakovas nurodė, yra atmestinas, kadangi liudytojos paaiškino, kad tarp darbuotojų, kaip ir su darbdaviu-atsakovu santykiai buvo susiklostę labai draugiški, kadangi labai daug laiko praleisdavo kartu dirbdami. Liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat neprieštarauja atsakovo paaiškinimams, todėl jais netikėti nėra pagrindo.
Kritiškai vertintini liudytojo A. A. parodymai, kad neva tai atsakovas nemokėjo ir žinojo visą situaciją, kadangi D. N. su juo sieja ilgametė artima draugystė. Net jei, kaip ir teigia D. N. bei liudytojas A. A., atsakovas būtų nemokėjęs nuo 2011 metų birželio mėnesio, tuomet kyla pagrįstas klausimas, kodėl, ieškovė negaudama nuomos mokesčio, taip ilgai delsė kreiptis į teismą, o ir toliau nuomojo turtą atsakovui, byloje nėra pareikštų atsakovui pretenzijų dėl nemokėjimo ar skolos, tačiau vis tiek delsė, o reikalavimą dėl skolos pateikė tik po to, kai atsakovo atstovė kreipėsi į ieškovę 2014-10-07 raštu „Dėl sutartinių teisinių santykių pabaigos“.
Taip pat atmestinas ieškovės atstovo nuolat kartojamas argumentas, kad neva tai atsakovas įsipareigojo pirkti nurodytą išnuomotą turtą, ilgą laiką vyko derybos dėl jo pirkimo, tačiau jo nepirko ir dėl to atsakovas elgėsi nesąžiningai bei tai, kad atsakovas skolą pripažino. Byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų skolą pripažinęs, priešingai, aplinkybės bei liudytojų parodymai liudija apie atsakovo sąžiningumą.
Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos dukra D. N. nebūtų įspėtos apie sutarties nutraukimą. Be to, D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomojamos patalpos atsakovo buvo atiduotos apie 2014-01-01.
Pažymėtina, kad šioje byloje apklausus ieškovę, ši negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, negalėjo pagrįsti ieškinio dalyko, net negalėjo tiksliai nurodyti reikalaujamos sumos, tačiau pripažino, kad ji pasirašė su atsakovu sutartis. Nuolat kartojo, jog visus reikalus dėl nuomos sutarties perdavė tvarkyti dukrai D. N. ir ši tiesiogiai vykdė nuomotojos pareigas. Todėl akivaizdu, kad ieškovė yra tik formali turto savininkė, tačiau realiai turtą valdo ir juo disponuoja ieškovės dukra D. N..
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu faktų, patvirtinančių atsakovo nemokėjimą už nuomą nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nepatvirtino ir apklausti liudytojai. Ieškovė jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, nepateikė. Todėl, nesant įrodymų, jog atsakovas nevykdė 2008-11-04 nuomos sutarties, t.y. nemokėjo už nuomą pinigų, ieškovės ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos – 720 EUR už advokato teisinę pagalbą, priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai. 2015-03-03 ieškovės atstovo prašymu, Molėtų rajono apylinkės teismas atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas iš ieškovės priteistinas 360 EUR žyminis mokestis valstybei (LR CPK 80 str. 1 d., 7 d.).
Ieškinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos atsakovo turtui Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 430 str. 6 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
2015-03-16 Molėtų rajono apylinkės teismo priimtą preliminarų sprendimą naikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 720 EUR už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės M. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 360 EUR žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. Š. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant, turtinių teisių ir piniginių lėšų, kurių suma būtų 33547,66 EUR, areštą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.