Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 482,44 Eur negrąžintą kreditą, 74,23 Eur mokėjimo palūkanas, 22,80 Eur administravimo mokestį, 153,10 Eur negautas pajamas, 38,61 procento negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d., 38,61 procento negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, ir atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7ffx98h5, kuria atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 421,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 38,61 proc.) ir 162 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB L. B. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 str. bei sutarties 8.4. punktu, pradinis kreditorius 2020 m. vasario 27 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB L. B. iš atsakovės L. M. 482,44 Eur negrąžintą kreditą, 74,23 Eur mokėjimo palūkanas, 22,80 Eur administravimo mokestį, 153,10 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 14 d. iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. sausio 8 d., 38,61 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. sausio 12 d. – 259,46 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 239,43 Eur; 2021 m. kovo 12 d. – 218,75 Eur; 2021 m. balandžio 12 d. – 197,41 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. – 175,38 Eur; 2021 m. birželio 12 d. – 152,64 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 129,17 Eur; 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 104,94 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 79,94 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 54,13 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 27,49 Eur), kurios, pasibaigus sutarties terminui (2021 m. lapkričio 12 d.), negali viršyti 194,35 Eur sumos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 482,44 Eur negrąžinto kredito dalį, 22,80 Eur administravimo mokestį ir 74,23 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

5. Teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 38,61 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (482,44 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

6. Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 74,23 Eur, kurias teismas priteisė. Nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos (ieškovės ieškinio data yra 2021 m. sausio 8 d.) negautos pajamos mokėjimo palūkanų forma sudaro 153,10 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 421,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 14 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) sudarytų 347,45 Eur (421,68 Eur – 74,23 Eur), o nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) sudarytų 194,35 Eur (347,45 Eur – 153,10 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,61 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2021 m. lapkričio 12 d.), negali viršyti 347,45 Eur sumos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 74,23 Eur negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki 2021 m. sausio 8 d. (ieškinio parengimo dienos) dydį, bei 38,61 proc. negautas pajamas (nuostolių), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir kurios pasibaigus sutarties terminui (2021 m. lapkričio 12 d.), negali viršyti 194,35 Eur sumos.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė jos prašomų negautų pajamų (nuostolių) dydžio (38,61 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (482,44 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos), nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo, neįrodė, kad būtent tokio dydžio pajamas tikėjosi gauti iš anksto ar normaliai vykdant veiklą. teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovo reikalavimą teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

8. Teismas pažymėjo, kad sutarties 6.1 ir 8.6 punktuose nurodytos netesybos (kompensacinės palūkanos), kurių ieškovė prašo negautų pajamų (nuostolių) pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, tai nurodyto teisinio vertinimo nekeičia. Teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį).

9. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą („Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“), taip pat sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą („Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.“).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,61 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d., priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovės L. M. 38,61 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d.; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,61 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovės L. M. 38,61 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. lapkričio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovės L. M. 137 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės 2021 m. kovo 31 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovės L. M. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Apeliantui turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

10.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (421,68 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 38,61 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 38,61 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių. apeliantas vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

10.3. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apelianto patiriamų nuostolių, kuriuos jis nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog apeliantas turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantas mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apelianto reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Sprendimas keistinas, priteisiant apeliantui negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

10.4. Sutartis buvo nutraukta, apeliantas planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantas patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantas patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Apelianto reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visiškai iš atsakovės.

10.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vartojimo kredito davėjo patirtų nuostolių nutraukus vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo būdo ir trukmės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė su atsakove vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7ffx98h5, pagal kurią paskolino atsakovei 600 Eur 36 mėnesių terminui už 38,61 proc. metines palūkanas ir 162 Eur administravimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad kreditorius suplanavo gauti iš viso 421,68 Eur palūkanų, sutarties pabaiga atitinkamai - 2021 m. lapkričio 12 d. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, liko skolinga 482,44 Eur. Ieškovė ir pradinė kreditorė BnP Finance, UAB, 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, bei pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 2 bylų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2 perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu.

15. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 38,61 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito likučio sumos, suskirstydamas skaičiuotiną laikotarpį į dvi dalis: 1) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) iki ieškinio parengimo datos (2021 m. sausio 8 d.) ir 2) nuo ieškinio parengimo datos ( 2021 m. sausio 9 d.) iki nutrauktos sutarties planuoto termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.). Už pirmąjį laikotarpį teismas priteisė nuostolius, paskaičiuotus nuo visos negrąžinto kredito sumos (482,44 Eur), o už antrąjį laikotarpį teismas priteisė nuostolius, paskaičiuotus nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją.

16. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai visą laikotarpį turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (482,44 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) ir toliau iki visiško paskolintos sumos grąžinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

18. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka, bendra palūkanų suma, kurią ieškovė turėjo gauti iki sutarties termino pabaigos, buvo numatyta 421,68 Eur. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

19. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, kad negautos pajamos yra skaičiuojamos ne nuo visos negrąžintos sumos, o įvertinant tą mėnesį turėjusį būti grąžintą paskolos likutį, priteisė 153,10 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 14 d. iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. sausio 8 d. Paskaičiavus paskolos grąžinimo grafike nurodytas grąžintinas palūkanas (grafiko nuo 16 iki 26 eilutės), buvusių suplanuotų palūkanų suma sudaro 123,14 Eur. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, kuri sprendimo esmės nekeičia, todėl ištaisytina sumažinant priteistas negautas pajamas nuo 153,10 Eur iki 123,14 Eur (skirtumas 29,96 Eur). Atitinkamai priimto sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina. Pažymėtina, kad šis patikslinimas nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu, nes teismo motyvai skaičiuoti negautas pajamas pagal paskolos grąžinimo grafiką buvo aiškiai išdėstyti sprendime, taisytinas tik aritmetinis rezultatas (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliantės argumentai, kad teismo skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių ir kad buvo nepagrįstai vadovaujamasi paskolos grąžinimo grafiku, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kito pagrįsto būdo, kaip reikėjo skaičiuoti apeliantės negautas pajamas, apeliantė nepateikė ir neįrodė. Būtent paskolos gražinimo grafikas yra vienintelis kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė planavo gauti iš suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant priteisti ieškovei tai, ką ji planavo gauti.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį buvę suplanuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, negu kad sutartyje suplanuotos gauti palūkanos. Apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo negrąžintos kredito sumos (482,44 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Teismas atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

23. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228-4 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

24. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties 6.1 punkto nuostatą („Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“), taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą („Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.“). Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neįrašė sprendimo šias sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis. Toks sprendimo rezoliucinės dalies trūkumas taip pat laikytinas rašymo apsirikimu CPK 276 straipsnio prasme, todėl sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, sutarties 6.1 punkto ir 8.6 punkto nuostatos pripažintos negaliojančiomis.

25. Teismui ex officio (savo iniciatyva, lot.) pripažinus negaliojančia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatą, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiško paskolos grąžinimo, kaip neatitinkančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), pagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo. Ieškovės teisės gauti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą yra apgintos priteisus jai 5 proc. procesines palūkanas, jeigu teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas.

26. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.), nes ištaisyta skaičiavimo klaida iš esmės nekeičia ieškinio patenkinimo procentinės dalies. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo netenkinus nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje priteistos 153,10 Eur negautų pajamų sumos nurodyti 123,14 Eur (šimtas dvidešimt trys eurai, 14 ct) ir įrašant, kad pripažįstamos negaliojančiomis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata („Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“), taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 punkto nuostata („Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.“).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.