Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 113.10; 122.5; 121.14; 121.17; 122.2.

2013 m. kovo 28 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-767-527/2013 pagal L. P. ir Z. A. S. bei pagal D. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (dėl bylos atnaujinimo ir kt.) ir civilinę bylą Nr. 2S-768-527/2013 pagal L. P. ir Z. A. S. bei pagal D. V. atskiruosius skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (dėl atskirųjų skundų priėmimo ir kt.) civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams Genutei G. D. V., J. B., A. P., Z. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovių G. D. V. ir J. B. priešieškinį bei pagal trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. V. ir A. E. P. reikalavimus (tretieji asmenys: R. V. ir Z. A. S.) ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams Z. P., G. D. V., L. P., J. B., A. P., R. V., A. E. P., Z. A. S. (trečiasis asmuo - VĮ Registrų centras) dėl teisių pripažinimo (teisinio statuso nustatymo) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, Kauno miesto apylinkės teismui ypatingosios teisenos tvarka civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 (ankstesni Nr. 2-6590-64/2011 – teisėja R. Agrba, Nr. 2-19151-199/2012 - teisėja Olga Šinkarenko) nuo 2011-02-28 pagal pareiškėjos G. D. V. ir J. B. pareiškimą buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė) yra gyvenamųjų namų priklausiniai bei lygiomis dalimis po 1/9 dalį dalinės nuosavybės teise priklauso 9 bendrasavininkams (1 t., b. l. 82-84) bei pagal suinteresuoto asmens D. V. pareiškimą, prašant nustatyti, kad kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. B. – 9/100 dalys, G. D. V. su R. V. – 24/100 dalių, L. P. – 19/100 dalys, Z. A. S. – 10/100, o A. E. P. – 8/100 dalys (1 t., b. l. 85). Kauno miesto apylinkės teismas (teisėja R. Agrba) 2011-12-29 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-06590-364/2011 nutraukė (1 t., b. l. 96-90), tačiau LAT 2012-10-23 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-443/2012) (t. 1, b. l. 104–110) panaikino 2011-12-29 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti. LAT konstatavo, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, tačiau, įvertinęs bylos nagrinėjimą nuo 2011-02-28 ir teismo atliktus procesinius veiksmus, sprendė, jog bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turėjo būti tęsiamas, o ne byla nutraukiama. Bylai grįžus po kasacijos, Kauno miesto apylinkės teismas (teisėja O. Šinkarenko) 2012-11-08 nutartimi pareiškėjoms G. D. V. ir J. B. bei suinteresuotajam asmeniui G. D. V. pasiūlė apsispręsti dėl ieškinio pareiškimo ginčo teisenos tvarka. 2012-12-10 suinteresuotas asmuo D. V. teismui pateikė ieškinį atsakovams G. D. V., J. B., Z. P., A. P., L. P., R. V., A. E. P., Z. A. S. dėl teisių pripažinimo (t. 1, b. l. 111, 185).

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 (teisėja O. Šinkarenko) (t. 1, b. l. 115–116) nutarė: 1) priimti D. V. ieškinį ir jį laikyti ieškovu, kitus dalyvaujančius asmenis G. D. V., J. B., Z. P., A. P., L. P., R. V., A. E. P., Z. A. S. – atsakovais, VĮ Registrų centrą – trečiuoju asmeniu; 2) G. D. V. bei J. B. pareiškimą laikyti priešieškiniu, kurį siūlytina patikslinti iki 2013-01-11; 3) pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti atsiliepimus į ieškinį, o jeigu bus patikslintas priešieškinis, tai ir į priešieškinį - iki 2013-01-11; 4) dalyvaujančius byloje asmenis kviesti į parengiamąjį teismo posėdį 2013-01-28, 9.30 val., 234 k.; atsakovių G. D. V. ir J. B. dalyvavimą 2013-01-28, 9.30 val. parengiamajame teismo posėdyje pripažinti būtinu.

L. P. ir Z. A. S. 2012-12-21 atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 117), Z. A. S. 2012-12-26 atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 120), Z. P. ir A. P. 2012-12-26 atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 123–124) prašė panaikinti 2012-12-17 nutartį kaip neteisėtą. Teisėja O. Šinkarenko rezoliucijomis nutarė atskiruosius skundus siųsti Kauno apygardos teismui, tačiau atskirieji skundai į Kauno apygardos teismą nebuvo išsiųsti ir nebuvo išnagrinėti.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Lina Žemaitienė 2013-01-10 nutartimi, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, sujungė civilinę bylą Nr. 2-397-199/2013 ir Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 (Nr. 2-27186-451/2009, 2-301-451/2010, 2-494-451/2011, 2-658-451/2012, teisėja Giedrė Jakštienė) į vieną, paliekant Nr. 2-740-451/2013 ir sujungtas bylas perduodant nagrinėti teisėjai G. Jakštienei.

Rezoliucinė dalis

Kauno apylinkės teismas 2013-01-14 nutartimi (t. 1, b. l. 162–163) nutarė:

1) sustabdytą civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 atnaujinti išnykus sustabdymo pagrindui po bylų sujungimo;

2) proceso dalyviais šioje civilinėje byloje laikyti šiuos asmenis: ieškovas – L. P.; atsakovai: G. D. V., J. B., A. P., Z. P.; tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: D. V., A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: R. V., Z. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė;

3) šalims nustatyti 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos galutinai sutikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus arba išreikšti nuomonę dėl anksčiau pateiktų procesinių dokumentų bei pateikti visus norimus rašytinius įrodymus;

4) atsižvelgiant į tai, kad pasirengimo stadija byloje baigėsi 2011-01-20, bylą paskirti nagrinėti teismo posėdyje;

5) atsižvelgiant į tai, kad šalys, gavusios naujus procesinius dokumentus, privalės pateikti atsiliepimus į naujai pateiktus dokumentus, bylą teismo posėdyje nagrinėti 2013-03-06.

Kauno apylinkės teismas 2013-01-14 nutartimi (t. 1, b. l. 160–161), spręsdamas 2012-12-21 Z. A. S. ir L. P. (t. 1, b. l. 117), 2012-12-26 Z. A. S. bei 2012-12-26 A. P. ir Z. P. (t. 1, b. l. 123–124) atskirųjų skundų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarties (t. 1, b. l. 115–116) civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 priėmimo klausimą, įvertinęs 2013-01-08 Kauno apygardos teismo raštą, kuriame nurodyta spręsti šių atskirųjų skundų priėmimo klausimą, nutarė: Z. A. S., L. P., A. P., Z. P. atskiruosius skundus priimti, skundus patenkinti ir panaikinti 2012-12-17 nutartį bei informuoti šalis, kad 2012-12-17 nutartimi paskirtas posėdis 2013-01-28, 9.30 val., 234 s., nevyks.

L. P. ir Z. A. S. atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 176–177) prašo panaikinti 2013-01-14 nutartį dėl bylos atnaujinimo šiais motyvais:

1. Civilinė byla Nr. 2-397-199/2013 (teisėja O. Šinkarenko) iškelta ypatingosios teisenos tvarka 2011-02-26 pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą (t. 1, b. l. 33–35, 182–184). D. V. šioje byloje nurodytas suinteresuotu asmeniu. Byla buvo nagrinėjama apie dešimt mėnesių ir teisėjos R. Agrbos 2011-12-29 nutartimi (t. 1, b. l. 86–90) nutraukta. Byla buvo apskųsta ir išnagrinėta apeliacine (t. 1, b. l. 91–95) ir kasacine tvarka (t. 1, b. l. 104–110). LAT 2012-10-23 nutartimi bylą grąžino nagrinėti Kauno apylinkės teismui ir nutarties dalyje „ dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka, kai yra ginčas dėl teisės“ pateikė bylos „vedimo“ išaiškinimus, kurie yra privalomi Kauno apylinkės teismui (CPK 362 str. 2 d.). Vienas iš LAT teismo išaiškinimų – atskleisti bylos esmę.

2. Šiuo metu teisėjos G. Jakštienės žinioje esančioje byloje Nr. 2-397-199/2013 yra tik teismo pageidavimu paduotas D. V. ieškinys (t. 1, b. l. 185), ant kurio nėra teisėjos O. Šinkarenko rezoliucijos, įrodančios, kad byla iškelta (CPK 137 str. l d.). Civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 apeliantai yra suinteresuoti asmenys ir žino, kad D. V. taip pat yra tik suinteresuotas asmuo. Nei byloje, nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunde D. V. nebuvo minimas kaip ieškovas. D. V. 2012-12-10 ieškinį Nr. X25629 teismas gavo, ieškinį įregistravo, ieškinį teismas priėmė. Vadovaudamasis CPK 135 ir 137 straipsniais, teismas nustatyta tvarka turėjo ieškinį paskirti teisėjui. Iš ieškinio konteksto matosi, kad ieškinį D. V. pateikė: „Atsižvelgiant į teismo pageidavimą, teikiu šioje byloje šį ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka“. Ieškinio dalyke D. V. prašo pripažinti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 19 kiemo statiniai būtų padalyti jo nustatytomis proporcijomis dalinės nuosavybės teise 9 asmenims. Šiame ieškinyje nėra prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, kaip savo nutartyje teigia G. Jakštienė. Pažymėtina, jog ieškinys ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra nesuderinami dalykai. D. V. prisipažinimas, kad jis ieškinį padavė, atsižvelgdamas į teismo pageidavimą, įrodo, kad buvo suokalbis tarp ieškinį padavusio ir ieškinį priėmusių asmenų. Šis veiksmas yra nesąžiningas. Tokios formos ir turinio ieškinys negalėjo būti paskirtas nagrinėti, tuo labiau, į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą bylą.

3. Teisėja G. Jakštienė 2013-01-14 nutartimi dėl atskirųjų skundų priėmimo nutarė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos O. Šinkarenko 2012-12-17 nutartį (t. 1, b. l. 186-187), priimtą civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 (Nr. 2-19151-199/2012), kurioje „suinteresuotam asmeniui D. V., pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, pateikus šioje byloje ieškinį, ieškinys laikytinas priimtu“. Panaikinusi šią nutartį, teisėja G. Jakštienė kartu panaikino ir Linos Žemaitienės 2013-01-10 nutarties dėl civilinių bylų Nr. 2-397-199/2013 ir 2-740-451/2013 sujungimo faktinį pagrindą. Be to, L. Žemaitienė, nurodydama sujungti skunde minimas bylas, neturėjo ir teisinio pagrindo: 2013-01-10 nutartyje dėl civilinių bylų sujungimo L. Žemaitienė vadovaujasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią sujungti bylas galima nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu, o ne Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Rudzinsko rekomendacija. Be to, CPK 136 straipsnio 4 dalyje nenurodyti pagrindai sujungti ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų. Apeliantai daro išvadą, kad ir D. V. ieškiniu iškeltos bylos nebėra ir nėra pagrindo sujungti minėtas bylas. Teisėja G. Jakštienė ta pačia nutartimi, sutikusi su Z. A. S. ir L. P., A. P., Z. P. atskiraisiais skundais, taip pat sutiko ir su skunduose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, kad byla Nr. 2-397-199/2013 turi būti nagrinėjama taip, kaip nurodyta LAT 2012-10-23 nutartyje. Šiuo metu teisėja G. Jakštienė savo žinioje turi dvi civilines bylas: civilinė byla pagal L. P. ieškinį, kuri sustabdyta 2012-10-29 G. Jakštienės nutartimi, ir civilinė byla pagal G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kurios nagrinėjimas dar nesibaigęs ir kuriai teisėja O. Šinkarenko buvo paskyrusi posėdį 2013-01-28. CPK 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų“. Panaikinusi bylų sujungimo faktinį pagrindą ir nesant teisinio pagrindo teisėja G. Jakštienė vis tiek vykdo bylų sujungimo procesą. Teisėja savo veiksmais yra nepriklausoma, todėl neprivalo vykdyti neteisėtų administracijos tvarkomųjų nutarčių. Nežiūrint to, teisėja G. Jakštienė savo nutartyje aptakiai, nenurodydama iš kurios bylos (ar iš D. V. ieškiniu iškeltos „bylos“, ar pagal 2011-02-26 pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimu iškeltos bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri šioje nutartyje neminima), reikalauja, kad „...tikslinga patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį bei reiškiamus reikalavimus“. Belieka manyti, kad šie reikalavimai taikomi ypatingąja teisena nagrinėjamai bylai, nes D. V. iškelta byla panaikinta. Tokie reikalavimai vertintini kaip sąlyginiai ir yra negalimi (CPK 267 str.) Atlikus veiksmus, nurodytus 2013-01-14 nutartyje, suinteresuotieji asmenys iš bylos Nr. 2-397-199/2013 migruos į civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 ir civilinės bylos Nr. 2-397-199/2013 kaip tokios nebeliks. Tokiu būdu teisėja G. Jakštienė ignoruoja LAT 2012-10-23 nutartyje pateiktus bylos „vedimo“ išaiškinimus ir nevykdo CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iš aprašytų teismo teisėjų ir administracijos darbuotojų veiksmų matyti, kad buvo bandoma manipuliuoti įstatymais, atliekami nesąžiningi procesiniai veiksmai, turint tikslą nevykdyti LAT nutarties ir bandant neatskleisti bylos Nr. 2-397-199/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo esmės. CPK 3 straipsnio l dalyje nurodoma: „Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais“.

L. P. ir Z. A. S. atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 166–167) prašo panaikinti 2013-01-14 nutartį dėl suinteresuotų asmenų Z. A. S., L. P., A. P. ir Z. P. atskirųjų skundų priėmimo šiais motyvais:

1. Teisėjai O. Šinkarenko buvo paskirta nagrinėti LAT 2012-10-23 nutartimi (t. 1, b. l. 104–110) po kasacijos grąžinta civilinė byla Nr. 2-19151-199/2012 (Nr. 2-397-199/2013). Byloje buvo jau atlikti procesiniai veiksmai: Z. A. S. ir L. P., A. P. Z. P. pateikus atskiruosius skundus, teisėja su jais nesutiko, ji 2012-12-28 rezoliucija nutarė juos siųsti Kauno apygardos teismui (t. 1, b. l. 117, 120, 123–124; 170, 171–172) (CPK 290 str. 5 d.), prieš tai sulaukus atsiliepimų. Atsiliepimus (t. 1, b. l. 173, 174) teismas gavo per nustatytą terminą ir per 3 dienas nuo atsiliepimų padavimo termino pabaigos privalėjo išsiųsti juos į Kauno apygardos teismą kartu su byla. Teismas, atlikdamas procesinius veiksmus dėl sutikimo ar nesutikimo su atskiraisiais skundais, privalo vadovautis CPK 334 straipsnio 2 dalies l, 2 punktais ir šiems procesiniams veiksmams atlikti nustatytais terminais, o ne Kauno apygardos teismo raštais. Jeigu Kauno apylinkės teismas dėl savo kaltės supainiojo ar praleido atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos išsiuntimo į Kauno apygardos teismą terminus, jis gali kreiptis dėl terminų pratęsimo.

2. Teisėja G. Jakštienė neteisėtai panaikino kitos to paties teismo teisėjos O. Šinkarenko 2012-12-17 nutartį, nes G. Jakštienė nenagrinėjo bylos Nr. 2-397-199/2013.

3. Teisėjos G. Jakštienės dispozicijoje yra sujungtos bylos: Nr. 2-397-199/2013, iškelta pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir Nr. 2-740-451/2013, iškelta pagal L. P. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau jos dispozicijoje nėra bylos Nr. 2-397-199/2013, iškeltos pagal ieškovo D. V. ieškinį. Teisėja G. Jakštienė, tvirtindama tokios bylos buvimo faktą, savo nutartyje rašo netiesą. Ant 2012-12-10 D. V. ieškinio (t. 1, b. l. 111) nėra teisėjos O. Šinkarenko rezoliucijos, įrodančios, kad byla iškelta (CPK 137 str. l d.). Civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 apeliantai yra suinteresuoti asmenys ir žino, kad D. V. - taip pat tik suinteresuotas asmuo, vėliau pateikęs savarankiškus reikalavimus (t. 1, b. l. 170-174). Nei byloje, nei apeliaciniame ar kasaciniame skunde D. V. nebuvo minimas kaip ieškovas. D. V. 2012-12-10 ieškinį Nr. X25629 (t. 1, b. l. 175) teismas gavo, ieškinį įregistravo ir priėmė. Vadovaudamasis CPK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas turėjo ieškinį paskirti teisėjui. Iš ieškinio konteksto matosi, kad ieškinį D. V. pateikė: „Atsižvelgiant į teismo pageidavimą, teikiu šioje byloje šį ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka“. Ieškiniu D. V. prašo pripažinti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 19 kiemo statiniai būtų padalyti jo nustatytomis proporcijomis dalinės nuosavybės teise 9 asmenims. Šiame ieškinyje nėra prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, kaip nutartyje teigia G. Jakštienė. Tokios formos ir turinio teismo ir D. V. suokalbiu parašytas ieškinys negalėjo būti paskirtas nagrinėti į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą bylą. Priimdamas nutartį, teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 str.) Dėl šios priežasties L. Žemaitienės 2013-01-10 nutartimi atliktas bylų sujungimas negali turėti jokios įtakos teisėjos sprendimams.

4. Teisėja G. Jakštienė, sutikusi su Z. A. S. ir L. P., A. P., Z. P. atskiraisiais skundais, taip pat sutiko ir su skunduose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, kad byla turi būti nagrinėjama taip, kaip nurodyta LAT 2012-10-23 nutartyje. Teismas net nesiruošia šios nutarties vykdyti, nes 2013-01-14 nutartimi patikslino šalių procesinę padėtį (byloje Nr. 2-397-199/2013 dėl juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą) ir įpareigojo šalis galutinai sutikslinti visus reikalavimus, pateikiant patikslintus procesinius dokumentus. Todėl apeliantai daro išvadą, kad ši nutartis priimta formaliai.

D. V. atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 188–189) prašo panaikinti 2012-01-14 nutarties, kuria buvo priimti ir patenkinti 4 apeliantų trys atskirieji skundai dėl 2012-12-17 nutarties panaikinimo, bei panaikinta 2012-12-17 nutartis, dalį bei apeliacinį procesą dėl 2012-12-17 nutarties panaikinimo nutraukti; panaikinti kitos 2012-01-14 nutarties dėl VĮ Registrų centro nelaikymo trečiuoju asmeniu dalį ir išspręsti klausimą iš esmės - palikti VĮ Registrų centrą byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų šiais motyvais:

1. Dėl 2013-01-14 nutarties dėl atskirųjų skundų priėmimo. Teismas nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2012-01-08 buvo gautas raštas, kuriame nurodyta spręsti Z. A. S., L. P., A. P. ir Z. P. atskirųjų skundų (dėl teismo 2012-12-17 nutarties) priėmimo klausimą. 2013-01-14 nutarties motyvuojamojoje dalyje toliau nurodoma, kad atskirieji skundai priimtini ir jog teismas pats gali panaikinti anksčiau priimtą nutartį, sutikdamas su atskiruoju skundu. Tačiau 2013-01-14 nutartyje nėra jokių motyvų, iš kurių matytųsi, kad teismas sutinka su atskiraisiais skundais, be to, jie negalėjo būti priimti, nes 2012-12-17 nutartis, kaip joje ir nurodoma, nėra apeliacijos objektas. Tai apeliantas nurodė 2013-01-14 atsiliepime į atskiruosius skundus ir prašė apeliacinį procesą nutraukti („teismo rezoliucija ar nutartis priimti ieškinį nėra skundžiama atskiruoju skundu. Prašau apeliacinį procesą nutraukti“). CPK 334 straipsnio 2 dalis nustato, jog gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad nutartyje turi būti nurodoma motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. CPK 338 straipsnyje, 315 straipsnio 5 dalyje ir 320 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis; jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas; bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Skundžiama nutartimi teismas priėmė ir nagrinėjo Z. A. S., L. P., A. P. ir Z. P. atskiruosius skundus, nes juos nutarė patenkinti - panaikino 2012-12-17 nutartį. Tačiau tiek išsprendžiant šių atskirųjų skundų dėl 2012-12-17 nutarties priėmimo klausimą, tiek ir nutariant juos patenkinti, buvo pažeistos CPK normos, dėl ko 2013-01-14 nutarties dalis naikintina. 2012-12-17 nutartimi teismas priėmė ieškovo ieškinį byloje ir nutarė byloje laikyti jį ieškovu, likusius asmenis atsakovais, VĮ Registrų centrą laikyti trečiuoju asmeniu; G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo laikyti priešieškiniu, siūlyti joms jį patikslinti, o kitiems asmenims pateikti atsiliepimus į ieškovo ieškinį ir patikslintą priešieškinį iki 2013-01-11. Atsiliepimą, 2012-12-28 pasirašytą ne 4 apeliantų, o kitų 4 bylos dalyvių, apeliantas gavo 2013-01-08 paštu (registruotos pašto siuntos Nr. RN363504895LT), iš teismo laiškas išsiųstas 2013-01-07, vadinasi, teisėjo rezoliucija yra priimtas ir 4 bylos dalyvių atsiliepimas, gautas 2013-01-02 (t. 1, b. l. 126). CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, jog 1. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. 2012-12-17 nutartimi nebuvo užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, CPK taip pat nenumato ir kitų atvejų, kuriais yra leidžiama skųsti teismo procesinius veiksmus bei nutartis dėl ieškinio priėmimo ar šalių procesinės padėties nustatymo. Vadinasi, teismas ne tik nepagrįstai nenurodė motyvų, kuriais sutiko su 2012-12-21, 2012-12-26 ir 2012-12-26 Z. A. S., L. P., A. P. ir Z. P. atskiraisiais skundais, bet net ir negalėjo priimti atskirųjų skundų, o juos priėmęs privalėjo apeliacinį procesą nutraukti. Aplinkybė, kad tai nebuvo padaryta Kauno apygardos teisme, nepašalina 2012-01-14 skundžiamos nutarties dalies neteisėtumo. Be to, šia skundžiama nutarties dalimi buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, nes tapo nebeaišku, kokiu statusu (procesinėje padėtyje) apeliantas dalyvauju sujungtoje byloje – ar kaip ieškinį ginčo teisena pareiškęs ieškovas, prašantis sau ir kitiems asmenis pripažinti nuosavybės teises į statinius, ar kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus servituto nustatymo reikalavimus, sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo byloje. Be to, neaišku, ar teismas laiko kitų 4 byloje dalyvaujančių asmenų 2012-12-28 atsiliepimą į apelianto ieškinį bylos medžiagos dalimi, ar ne, t. y. neaišku, kaip rengtis tolimesniam bylos nagrinėjimui.

2. Dėl 2013-01-14 nutarties dėl bylos atnaujinimo, kuria teismas nutarė nelaikyti VĮ Registrų centro „trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje, atsižvelgiant į tai, kad galimas sprendimas neturės įtakos jų teisėms ir interesams“. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas savo iniciatyva šį asmenį nutartimi įtraukė į bylą Nr. 2-397-199/2013 dar 2011 metais. Teisėta ir pagrįsta bei neskundžiamą 2012-12-17 nutartimi teismas taip pat nurodė laikantis VĮ Registrų centrą trečiuoju asmeniu byloje Nr. 2-397-199/2013. Palikus šią skundžiamos 2013-01-14 kitos nutarties dalį galioti išeitų, kad teismas pats sau prieštarauja (du kartus įtraukia ir po to nelaiko asmens proceso dalyviu), nes būtent atsakymais iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pareiškėjos ir apeliantas grindė pradinius savo 2011 m. pareiškimus dėl juridinio fakto nustatymo bei 2012-12-10 ieškinį („kiemo statiniai yra visų žemės sklype esančių įregistruotų nekilnojamųjų turto objektų priklausiniai, o kiemo statinių pasidalinimas tarp bendrasavininkų nepateiktas. Kadangi minėtuose raštuose neminima, kokių konkrečiai nekilnojamųjų turto objektų (sklypo ar 4 gyvenamųjų namų, ar ir sklypo, ir 4 gyvenamųjų namų) priklausiniais ir kokiomis proporcijomis yra viešame registre įregistruoti kiemo statiniai, o manau, kad ši aplinkybė nustatytina pagal statinių paskirtį (tai gyvenamųjų namų kiemo, o ne kitokio nekilnojamojo daikto aptarnavimui skiri naudoti statiniai)“). VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, o minėtos 2013-01-14 nutarties dalyje visiškai nenurodoma motyvų, kuriais teismas vadovavosi, išbraukdamas (nelaikydamas) trečiąjį asmenį byloje dalyvaujančiu asmeniu. Akivaizdu, kad kartu su pareiškėjomis apeliantas dar iki bylos iškėlimo kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti kiemo statinius visų bendraturčių, turinčių nekilnojamųjų turto objektų ginčo adresu, vardu. Tenkinus apelianto ieškinį ar pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą, VĮ Registrų centro Kauno filialui kils pareiga be kitų bendraturčių sutikimo ar papildomo susitarimo įregistruoti nustatytas nuosavybės teises. Be to, jo 2011-01-25 ir 2011-02-02 atsakymais apeliantas grindžia ir pareiškėjos grindžia savo reikalavimus dėl nuosavybės teisės į kiemo statinius pripažinimo. Jei šie reikalavimai būtų atmesti, VĮ Registrų centro Kauno filialo interesus tai taip pat įtakotų, nes teismų praktika būtų formuojama priešingai VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-01-25 ir 2011-02-02 atsakymų turiniui, ir VĮ Registrų centro Kauno filialas ateityje privalėtų į ją atsižvelgti. Apibendrinant pažymėtina, kad neatsiradus naujų aplinkybių, teismų praktika VĮ Registrų centro Kauno filialo įtraukimo į šią bylą klausimais negali skirtis. Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarime dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir laikymosi konstatuota, jog: ...nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina;...naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. - teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. - Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskiruosius skundus (t. 1, b. l. 190–193), atsižvelgdama į tai, kad ji buvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 tik Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi (teismui sprendžiant civilinės bylos Nr. 2-740-451/2013 atnaujinimo klausimą), nepasisako dėl suinteresuotų asmenų A. P. ir Z. A. S. atskirųjų skundų bei ieškovo D. V. atskirojo skundo reikalavimų, kuriais yra skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 priimtos nutartys ir prašome atskirųjų skundų pagrįstumo klausimus spręsti teismo nuožiūra. Be to, atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 iki Kauno apylinkės teismo 2013-01-10 nutarties (dėl bylų Nr. 2-740-451/2013 ir Nr. 2-397-199/2013 sujungimo į vieną civilinę bylą) priėmimo ir iki Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 nutarties (kuria teismas patikslino bylos šalių procesinę padėtį ir įpareigojo šalis galutinai sutikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus, pateikiant patikslintus procesus dokumentus, kurių Kauno miesto savivaldybė nėra gavusi) priėmimo pareikštus reikalavimus, Kauno miesto savivaldybė mano, kad ji nėra suinteresuota šios bylos baigtimi. Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. 44/448030) duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu: Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso: G. G. D. V. (222/1329 dalys), J. B. (221/1329 dalis), L. P. (443/1329 dalys), A. P. (221/1329 dalis) ir Z. P. (222/1329 dalys). Kauno miesto savivaldybė nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 19 ir jame esančių kitų nekilnojamojo turto objektų bendrarturtė, tarp jų ir nekilnojamojo turto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora t1, t2, kiemo aikštelėb1, b2, pavėsinė P1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl neturi suinteresuotumo dėl šių kiemo statinių kadastro duomenų pakeitimo ir teisinio statuso nustatymo pagal byloje pareikštus nekilnojamojo turto objektų bendraturčių reikalavimus. Kauno miesto savivaldybė taip pat nėra išreiškusi valios dėl ginčo objektų pripažinimo bešeimininkiais.

Z. A. S. atsiliepimu į D. V. atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 10) prašo jį atmesti šiais motyvais:

1. Dėl 2013-01-14 nutarties dėl atskirųjų skundų priėmimo.

1.1. Civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 (teisėja G. Jakštienė), kol nepanaikinta 2013-01-14 teisėjos G. Jakštienės nutartis dėl bylos atnaujinimo klausimo, bylos dalyviai yra ne tie, kaip išvardino D. V.. Bylos, kurioje D. V. yra ieškovas, šiuo metu nėra.

1.2. Paminėtas Kauno apygardos teismo 2012-01-08 raštas, kuriame, kaip teigia D. V., nurodoma, jog atskirieji skundai priimtini ir jog teismas pats gali panaikinti anksčiau priimtą nutartį, sutikdamas su atskiruoju skundu, neatitinka tikrovės, nes Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėja D. D. rašo: „Grąžiname minėtus atskiruosius skundus priėmimo klausimui išspręsti“.

1.3. Rašydamas, kad teismo 2012-12-17 nutartis byloje Nr. 2-397-199/2013 (teisėja O. Šinkarenko) nėra apeliacijos objektas, D. V. neįvertino šių aplinkybių:

1.3.1. Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis 2013-01-29 nutartyje pripažino, kad byla iškelta teismo iniciatyva: „..teismas pareiškėjoms G. D. V. ir J. B. bei suinteresuotajam asmeniui D. V. pasiūlė apsispręsti dėl ieškinio pareiškimo ginčo teisenos tvarka“. Teismas savo iniciatyva bylos iškelti negali;

1.3.2. Šis ieškinys yra procesinis dokumentas, adresuotas į civilinę bylą Nr. 2-19151-199/2012 (teisėja O. Šinkarenko), nesilaikant CPK 135 ir 137 straipsnių reikalavimų, ant jo nėra teisėjos O. Šinkarenko rezoliucijos. 2012-12-10 teismo posėdžio metu c. b. Nr. 2-19151-199/2012 D. V. neregistruoto procesinio dokumento (pavadinto ieškiniu) priėmimui prieštaravo L. P. ir jo atstovas advokatas A. M., suinteresuotas asmuo Z. A. S.. Posėdžio protokole nėra įrašo, kad šis procesinis dokumentas buvo priimtas kaip ieškinys;

1.3.3. D. V. negalėjo pateikti ieškinio, nes jis sklype (duomenys neskelbtini) g. 19 nėra žemės sklypo bendraturtis ir neturi tame sklype teisių ir pareigų, o yra trečiasis asmuo, prašantis nustatyti servitutą;

1.3.4. Su 2012-12-17 teisėja O. Šinkarenko nutartimi šis ieškinys nebuvo atsiųstas kaip priedas bylos dalyviams atsiliepimams rašyti;

1.3.5. Iki šiol neaišku, ar yra sumokėtas žyminis mokestis;

1.3.6. Ieškinys nebuvo pagrįstas įrodymais.

Įvertinus šiuos 3 punkto (1-6) argumentus, Z. A. S. nuomone, darytina išvada, kad teismui pasiūlius D. V. nesąžiningai iškėlė bylą, kuri pagal savo požymius „iššaukia“ CPK 95 straipsnio 2 dalies pasekmes. Apeliantas yra įsitikinęs, kad 2012-12-17 teisėjos O. Šinkarenko nutartis yra apskųsta teisėtai (CPK 301 str. l d., 334 str. l d.).

1.4. Priimdama atskiruosius skundus ir sutikdama su jų motyvais, teisėja G. Jakštienė elgėsi pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies l punktą. Šis CPK straipsnis motyvacijos nereikalauja.

1.5. Pateikęs ieškinį D. V. pats susikūrė tokią situaciją, kur jam pačiam nebeaišku, kas jis toks bylose yra - ar ieškovas, ar trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus.

1.6. Jei 2013-01-28 D. V. atskirajam skundui būtų pritarta ir jis būtų priimtas, kuo skubiau turi būti išsiųsti į Kauno apygardos teismą suinteresuotųjų asmenų visi atskirieji skundai su atsiliepimais į juos, kuriais buvo apskųsta 2012-12-17 teisėjos O. Šinkarenko nutartis.

2. Dėl 2013-01-14 nutarties dėl bylos atnaujinimo. D. V. lengvai galėjo išspręsti VĮ Registrų centro įtraukimą į civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 (teisėja G. Jakštienė), įrašydamas VĮ Registrų centrą atsakovu į savo ieškiniu iškeltą bylą taip, kaip jis pasielgė su visais kitais byloje dalyvaujančiais suinteresuotais asmenimis, nes VĮ Registrų centras buvo taip pat suinteresuotas asmuo byloje Nr. 2-19151-199/2012 (teisėja O. Šinkarenko).

G. D. V. ir J. B. atsiliepimu į D. V. atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 11–12) prašo jį tenkinti šiais motyvais:

1. Teismas 2013-01-14 nutartimi neturėjo teisės naikinti 2012-12-17 nutarties. Ši nutartis neskundžiama, todėl apeliantų Z. A. S., L. P., Z. P., A. P. atskirieji skundai negalėjo būti priimti (CPK 334 str. 3 d.). G. D. V. ir J. B. sutinka su D. V. atskiruoju skundu panaikinti 2012-01-14 nutartį, kuria priimti ir patenkinti 4 apeliantų trys atskirieji skundai dėl 2012-12-17 nutarties panaikinimo, bei kuria panaikinta neskundžiama 2012-12-17 nutartis, bei prašo apeliacinį procesą dėl 2012 12 nutarties panaikinimo nutraukti.

2. Kita 2013-01-14 nutartimi teismas nepagrįstai nutarė nelaikyti VĮ Registrų centro trečiuoju asmeniu atsižvelgiant į tai, kad galimas sprendimas šioje byloje neturės įtakos jų teisėms interesams. Kauno apylinkės teismas savo iniciatyva šį asmenį 2011 metais įtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą priešingais argumentais. Teisėta ir pagrįsta 2012-12-17 nutartimi teismas taip pripažino, kad VĮ Registrų centras laikytinas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013. Pritartina valdos bendraturčio D. V. motyvui, kad ginčijama nutartimi užkirsta galimybė tolesnei eigai, nes ginčytina jo procesinė padėtis sujungtoje byloje - ar kaip ieškovo, ginčo teisena prašančio visiems bendraturčiams pripažinti nuosavybės teises į kiemo statinių dalį, ar kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais asmens, pareiškusio reikalavimus naudojimosi žeme tvarkos nustatymo. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad negali skirtis teismų praktika dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo įtraukimo į bylą.

G. D. V. ir J. B. atsiliepimu į L. P. bei Z. A. S. atskiruosius skundus (t. 2, b. l. 13–15) prašo, nusprendus, kad apeliantų atskirieji skundai galėjo būti priimti, panaikinti apeliantų skundžiamą 2013-01-10 nutartį dėl 2 bylų sujungimo bei skundžiamų 2013-01-14 nutarčių dalis; nusprendus, jog atskirieji skundai negalėjo būti priimti, apeliacinį procesą pagal L. P. ir Z. A. S. atskiruosius skundus nutraukti. Nesutiktina, kad dvi skirtingos bylos, iš kurių viena buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos (kurioje kilo ginčas dėl teisės), o kita - ieškininės teisenos tvarka, galėjo būti sujungtos. Tik nustačius, kam ir kokia dalimi priklauso ginčo pastatas-pavėsinė bei kiti kiemo statiniai, dėl kurių dalių priklausomybės šalims šalys nesusitaria, šalims galima ruošti bei teismui galima išsamiai rengtis bylos nagrinėjimui bei objektyviai vertinti projektą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu po šia pavėsine kiekvienam iš jos bendraturčių. Kadangi 2013-01-10 nutartis dėl bylų sujungimo civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 nėra skundžiama, todėl visi apeliantų motyvai dėl neteisėtos 2013-01-10 nutarties gali būti panaudoti šalims skundžiant teismo sprendimą, tačiau tai neabejotinai užvilkins abiejų bylų nagrinėjimą, o to nesiekia jokios šalys abejose bylose. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 nutartis dėl bylos atnaujinimo negali būti apeliacijos objektas, todėl atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas bei grąžintas apeliantams. Apeliantai 2013-01-23 atskirajame skunde kelia klausimą ir dėl 2013-01-10 nutarties sujungti dvi bylas teisėtumo, panašiai, kaip ir G. D. V. ir J. B., teigdami, kad ji negalėjo būti priimta, bei dėl 2013-01-14 nutarties, kuria atnaujinta sustabdyta civilinė byla pagal L. P. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Abi šios nutartys neskundžiamos, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas išspręstų šį klausimą kitaip, nutardamas, kad 2013-01-10 nutartis sujungti bylas užkerta kelią teisingam ir objektyviam sujungtos bylos (t. y. abiejų bylų) išnagrinėjimui, manytina, kad tuomet reiktų pritarti apeliantų atskirojo skundo argumentams ir panaikinti 2013-01-10 nutartį dėl abiejų bylų sujungimo bei panaikinti nutartį dėl vienos iš šių bylų (Nr. 2-740-451/2013) atnaujinimo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų bylos teisingo išnagrinėjimo negalimumo dėl bylų sujungimo, tuomet, pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

D. V. atsiliepime į atskiruosius skundus (t. 2, b. l. 10) su L. P. ir Z. A. S. 2013-01-23 ir 2013-01-22 atskiraisiais skundais D. V. sutinka tiek, kad yra naikintina teismo nutartys dėl šios bylos Nr. 2-740-451/2013 nagrinėjimo atnaujinimo ir jos sujungimo su byla Nr. 2-397-199/2013, taip pat, kad neteisingai yra priimti ir patenkinti L. P. ir Z. A. S. atskirieji skundai dėl teismo 2012-12-17 nutarties byloje Nr. 2-397-199/2013. Teismas jų priimti, tenkinti bei panaikinti 2012-12-17 nutarties negalėjo. Dėl apeliantų nurodytų argumentų, tiesiogiai nesusijusių su teismo procesine veikla ir keliamais skundų reikalavimais, D. V. nesutinka.

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 (teisėja O. Šinkarenko) (t. 1, b. l. 115–116) nutarė: 1) priimti D. V. ieškinį ir jį laikyti ieškovu, kitus dalyvaujančius asmenis G. D. V., J. B., Z. P., A. P., L. P., R. V., A. E. P., Z. A. S. – atsakovais, VĮ Registrų centrą – trečiuoju asmeniu; 2) G. D. V. bei J. B. pareiškimą laikyti priešieškiniu, kurį siūlytina G. D. V. bei J. B. patikslinti iki 2013-01-11; 3) pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti atsiliepimus į ieškinį, o jeigu bus patikslintas priešieškinis, tai ir į priešieškinį - iki 2013-01-11; 4) dalyvaujančius byloje asmenis kviesti į parengiamąjį teismo posėdį 2013-01-28, 9.30 val., 234 k.; atsakovių G. D. V. ir J. B. dalyvavimą 2013-01-28, 9.30 val. parengiamajame teismo posėdyje pripažinti būtinu.

L. P. ir Z. A. S. 2012-12-21 atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 117), Z. A. S. 2012-12-26 atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 120), Z. P. ir A. P. 2012-12-26 atskiruoju skundu (t. 1, v. l. 123–124) prašė panaikinti 2012-12-17 nutartį kaip neteisėtą. Teisėja O. Šinkarenko rezoliucijomis nutarė atskiruosius skundus siųsti Kauno apygardos teismui, tačiau atskirieji skundai į Kauno apygardos teismą nebuvo išsiųsti ir nebuvo išnagrinėti.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Lina Žemaitienė 2013-01-10 nutartimi, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, sujungė civilinę bylą Nr. 2-397-199/2013 ir Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 (Nr. 2-27186-451/2009, 2-301-451/2010, 2-494-451/2011, 2-658-451/2012, teisėja Giedrė Jakštienė) į vieną, paliekant Nr. 2-740-451/2013 ir sujungtas bylas perduodant nagrinėti teisėjai G. Jakštienei.

Paminėtina, jog L. P. bei Z. A. S. atskiraisiais skundais su aukščiau nurodyta 2013-01-10 nutartimi (t. 1, b. l. 135–136) nesutiko, tačiau Kauno apygardos teismo 2012-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-19/2013 jie buvo atsisakyti priimti.

Kauno apylinkės teismas 2013-01-14 nutartimi (t. 1, b. l. 162–163) nutarė:

1) 2011-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b. l. 51–52) sustabdytą civilinę bylą Nr. 2-740-451/2013 atnaujinti (atsižvelgus į tai, jog sujungus civilines bylas Nr. 2-740-451/2013 ir Nr. 2-397-199/2013 išnyko civilinės bylos Nr. 2-740-451/2013 sustabdymo pagrindas);

2) proceso dalyviais šioje civilinėje byloje laikyti šiuos asmenis: ieškovas – L. P.; atsakovai: G. D. V., J. B., A. P., Z. P.; tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: D. V., A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: R. V., Z. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė;

3) šalims nustatyti 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos galutinai sutikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus arba išreikšti nuomonę dėl anksčiau pateiktų procesinių dokumentų bei pateikti visus norimus rašytinius įrodymus;

4) atsižvelgiant į tai, kad pasirengimo stadija byloje baigėsi 2011-01-20, bylą paskirti nagrinėti teismo posėdyje;

5) atsižvelgiant į tai, kad šalys, gavusios naujus procesinius dokumentus, privalės pateikti atsiliepimus į naujai pateiktus dokumentus, bylą teismo posėdyje nagrinėti 2013-03-06.

Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad VĮ Registrų centro šiose sujungtose bylose nelaikytinas trečiuoju asmeniu, įvertinus tai, kad būsimas sprendimas šioje byloje neturės įtakos jo teisėms ir interesams.

Apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-767-527/2013 pagal L. P. ir Z. A. S. bei pagal D. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (dėl bylos atnaujinimo) (t. 1, b. l. 162–163) pirmiausia reikalinga nustatyti, ar šios nutarties visos dalys (rezoliucinės dalies punktai) gali būti apeliacinio apskundimo objektu.

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Pažymėtina, jog CPK 167 straipsnyje, reglamentuojančiame sustabdytos bylos atnaujinimą, nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria sustabdyta byla atnaujinama. Taip pat yra akivaizdu, jog bylos atnaujinimas po bylos sustabdymo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t. y. tolimesniam bylos nagrinėjimui teisme. Vadinasi, teismo nutartis šioje dalyje atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Bylos skyrimą nagrinėti teismo posėdyje reglamentuoja CPK 232 straipsnis. Šiame straipsnyje taip pat nėra numatyta galimybė skųsti tokią teismo nutartį. Kadangi bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t. y. tolimesniam bylos nagrinėjimui teisme, teismo nutartis šioje dalyje atskiruoju skundu taip pat negali būti skundžiama.

CPK 233 straipsnyje numatyta, jog teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles.

CPK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Kadangi Kauno apylinkės teismas 2013-01-14 nutartyje (t. 1, b. l. 162–163) tarp asmenų, kuriuos nutarė laikyti proceso dalyviais, nebenurodė VĮ Registrų centro, kuris teismo iniciatyva buvo įtrauktas į civilinę bylą Nr. 2-397-199/2013 trečiuoju asmeniu, akivaizdu, jog šia nutarties dalimi buvo nuspręsta iš bylos pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti tik tai, jog teismas VĮ Registrų centro nelaikė trečiuoju asmeniu atsižvelgdamas į tai, kad ,,galimas sprendimas šioje byloje neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.“

Kadangi, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 5 dalimi, nutartis dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos turi būti motyvuota, o teismo vieno abstraktaus sakinio, perkelto iš įstatymo, negalima laikyti tinkamu motyvavimu, tokia teismo nutarties dalis vien dėl to negali būti laikoma teisėta ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto (CPK 338 str.) pagrindu.

Be to, įvertinus aplinkybę, jog teismas ta pačia nutartimi nustatė šalims terminą ,,galutinai sutikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus arba išreikšti nuomonę dėl anksčiau pateiktų procesinių dokumentų“ (kas atskiruoju skundu taip pat negali būti skundžiama), konstatuotina, jog nutarties rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo nutarta proceso dalyviais laikyti šiuos asmenis: ieškovas – L. P.; atsakovai: G. D. V., J. B., A. P., Z. P.; tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: G. D. V., A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: R. V., Z. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė, nesant galutinai pareikštų sutikslintų reikalavimų, užkerta kelią tolimesnei bylos Nr. 2-740-451/2013, sujungtos iš dviejų bylų, eigai pagal tam tikrus konkrečius abiejų sujungtų bylų dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus (kas reiškia, jog ši nutarties dalis yra skundžiama), ypač įvertinus aplinkybę, jog civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 (ankstesnis Nr. 2-6590-364/2011) pareiškėjai G. D. V. ir J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. 2011-10-11 patikslintais pareiškimais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o 2012-12-10 ieškinį dėl teisių pripažinimo pareiškė tik D. V.. Nesant jokių duomenų, kad nurodyti asmenys savo ankstesnių pareiškimų nebepalaiko (atsisakė) ar kad teismas dėl tų reikalavimų priėmė kokį nors sprendimą, tuo labiau, kad pats teismas suteikė galimybę proceso dalyviams galutinai sutikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus arba išreikšti nuomonę dėl anksčiau pateiktų procesinių dokumentų, akivaizdu, jog šioje proceso stadijoje, kol bylos dalyvių galutinai sutikslinti procesiniai dokumentai nėra pateikti į bylą ir teismo priimti, nėra jokios galimybės nuspręsti ir dėl reikalavimų apimties, ir dėl proceso dalyvių bei jų procesinės padėties. Pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, pagal kokius reikalavimus D. V. sujungtoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (t. 1, b. l. 162–163) 2 punktas, kuriuo nutarta proceso dalyviais laikyti šiuos asmenis: ieškovas – L. P.; atsakovai: G. D. V., J. B., A. P., Z. P.; tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: G. D. V., A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: R. V., Z. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė, naikintinas ir klausimas dėl proceso dalyvių (taip pat ir dėl VĮ Registrų centro) bei jų procesinės padėties perduotinas iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (t. 1, b. l. 162–163) kiti punktai negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas dėl jų nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Kauno apylinkės teismas (teisėja G. Jakštienė) 2013-01-14 nutartimi (dėl atskirųjų skundų priėmimo) (t. 1, b. l. 160–161), įvertinus tai, jog 2013-01-08 Kauno apylinkės teisme gautas Kauno apygardos teismo raštas, kuriame nurodyta spręsti šių atskirųjų skundų priėmimo klausimą, taip pat atsižvelgus į tai, kad po bylų sujungimo teismas 2013-01-14 nutartimi patikslino šalių procesinę padėtį ir įpareigojo šalis galutinai sutikslinti visus reikalavimus, pateikiant patikslintus procesinius dokumentus, kurie bus nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013, nutarė Z. A. S., L. P., A. P., Z. P. atskiruosius skundus priimti, skundus patenkinti ir panaikinti 2012-12-17 nutartį bei informavo šalis, kad 2012-12-17 nutartimi paskirtas posėdis 2013-01-28, 9.30 val., 234 s., nevyks.

Šioje byloje kilo klausimas – ar atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria pats teismas, gavęs atskirąjį skundą, tą nutartį pasinaikina.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalyje jam suteikta teise, pats pasinaikina nutartį, nėra apeliacijos objektas ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi tokios nutartis apskundimo galimybė nėra numatyta CPK, o, be to, tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog atskiruoju skundu galėtų būti skundžiama ta nutarties dalis, jeigu teismas, pats pasinaikinęs nutartį ir, konkretų klausimą išnagrinėjęs iš naujo, priimtų tokią nutartį, kuri gali būti apeliacijos objektu. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog teismas, pats panaikinęs visą 2012-12-17 nutartį, 2012-12-17 nutartimi išspręstų klausimų iš naujo neišsprendė (pavyzdžiui, paliko atvirą neišspręstą klausimą dėl 2012-12-10 D. V. ieškinio priėmimo) ir nepriėmė jokios naujos nutarties, kuri galėtų būti apeliacijos objektu. Tik tokiu atveju, jeigu teismas būtų nutaręs D. V. ieškinį atsisakyti priimti, tokia nutarties dalis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi tai, jog yra skundžiamas toks pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 nutarties, kuria priimti ir patenkinti Z. A. S. bei L. P. (t. 1, b. l. 117), Z. A. S. ir A. P. ir Z. P. atskirieji skundai bei panaikinta 2012-12-17 nutartis, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.). Konstatavus pagrindą nutraukti apeliacinį procesą dėl apeliacijos objekto nebuvimo, nebelieka jokio pagrindo svarstyti klausimo, ar teisėja G. Jakštienė pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi pati panaikino 2012-12-17 nutartį. Tačiau pažymėtina, jog tai, kad 2012-12-17 nutartį priėmė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja O. Šinkarenko (tuo metu nagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-397-199/2013), o skundžiama 2013-01-14 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo teisėja G. Jakštienė, jokių procesinės teisės normų nepažeidžia, kadangi byla Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Linos Žemaitienės 2013-01-10 nutartimi buvo prijungta prie bylos Nr. 2-740-451/2013 ir perduota nagrinėti būtent teisėjai G. Jakštienei.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą (apeliacinės bylos Nr. 2S-767-527/2013), pradėtą pagal L. P. ir Z. A. S. bei D. V. atskiruosius skundus, dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (dėl bylos atnaujinimo ir kt.) rezoliucinės dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų (t. 1, b. l. 162–163).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (dėl bylos atnaujinimo ir kt.) (t. 1, b. l. 162–163) rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo nutarta proceso dalyviais laikyti šiuos asmenis: ieškovas – L. P.; atsakovai:. G. D. V., J. B., A. P., Z. P.; tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: D. V., A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: R. V., Z. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė, ir klausimą dėl proceso dalyvių (taip pat ir dėl VĮ Registrų centro) bei jų procesinės padėties perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutraukti apeliacinį procesą (apeliacinės bylos Nr. 2S-768-527/2013), pradėtą pagal L. P. bei Z. A. S. ir D. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties (t. 1, b. l. 160–161), kuria Z. A. S. ir L. P., Z. A. S. bei A. P. ir Z. P. atskirieji skundai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-397-199/2013 priimti, jie tenkinti ir jų pagrindu panaikinta 2012-12-17 nutartis.