Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-28 · Administracinė byla Nr. eI2-3415-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
eI2-3415-414/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20274-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
„If P&C Insurance AS”, Lietuvoje
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybė
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3415-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-69-3-20274-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui T. D.,atsakovės atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Kauno miesto savivaldybė), 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimą, 134,04 Eur palūkanas, 5% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 23 d. su draudėju buvo sudaryta draudimo sutartis, apdraustas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 2017. 2018 m. liepos 3 d. apie 16 val. draudėjas, atėjęs į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą užfiksavo, kad nulūžus ir ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirtus medžiui, apgadintas automobilio stogas bei sudaužytas stoglangis. Pagal remonto sąmatą Nr. IFTP001991 ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SIPF181311 automobilio remonto išlaidos buvo 7355,84 Eur. Pareiškėjas įvertino, apskaičiavo ir išmokėjo 7247,84 Eur draudimo išmoką, įvertinęs 108 Eur besąlyginę išskaitą. Nulūžęs medis augo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau Kauno miesto gyvenamųjų vietovių želdynus prižiūri Kauno miesto savivaldybė.

Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 7247,84 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė atsakyme į pretenziją išdėstė poziciją, kad išmokėti atlyginimą už žalą trūksta duomenų, nes nepateikta įvykio schema ir atsakovei neaišku, kurioje vietoje įvykio metu stovėjo automobilis.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015, 6.263 ir 6.271 straipsnių pagrindu pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (2013-06-01 įstatymo redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte (2014-07-12 įstatymo redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas - nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau - ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus - patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).

Atstovas mano, kad išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, jog Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kurią pareiškėjui įstatymo pagrindu yra perėjusi reikalavimo teisė. Nors atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio skundo pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

Akcentavo, kad po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis 134,04 Eur, šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti.

Ji paaiškino, kad skundas pateiktas netinkamam atsakovui, nes želdinio savininkė yra Lietuvos Respublika, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Mano, kad atsakovės reakcija gavus rašytinę pretenziją buvo adekvati ir protinga. Iš gautos pretenzijos nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje įvyko žalą sukėlęs įvykis. Nesant duomenų apie įvykio aplinkybes, konkrečią įvykio vietą, atsakovė negalėjo patikrinti pretenzijos pagrįstumo, t. y. ar ji reiškiama tinkamam atsakovui.

Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė vykdė visas jai Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Želdynų įstatyme priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių stebėsena ir inventorizavimu, todėl 2017 m. balandžio 7 d. atliko želdinių ir želdynų inventorizavimą (duomenys neskelbtini).

Apibendrintai konstatavo, kad skundas Kauno miesto savivaldybei yra neįrodytas, pateikti duomenys nepagrindžia skundo reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauja priteisti turtinę žalą, kurią jis patyrė atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius, kai 2018 m. liepos 3 d. ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto nulūžęs medis ir jį apgadino.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja CK 6.246 - 6.249, 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 7 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 1-3 dalių bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos. Paminėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Nagrinėjamu atveju nulūžęs medis augo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pagal anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas atsakovė – Kauno miesto savivaldybė – būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog anksčiau minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Į bylą pateikta 2017 m. balandžio 7 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė patvirtina, kad po 2017 m. balandžio 7 d. jokia minėtoje teritorijoje augančių želdinių (lūžusio medžio) priežiūra ir stebėsena nebuvo vykdoma. Įvertinę tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji tinkamai vykdė Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Želdynų įstatyme priskirtas funkcijas ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Šiuo atveju „If P&C Insurance AS“ patirtų nuostolių dydis patvirtintas byloje pateiktais įrodymais ir dėl jo ginčo byloje nėra. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir draudėjo automobilio apgadinimu padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, o teismo posėdžio metu pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 22 d. pažymą Nr. (8.42-10)-B8-1577, iš kurios matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. 16 val. didžiausias vėjo greitis siekė 10 m/s, kritulių nebuvo, daro išvadą, kad draudiminio įvykio metu 2018 m. liepos 3 d. nebuvo kilusi audra ir žalos atsiradimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė ne gamtos reiškiniai (force majeure). Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala automobiliui galėjo būti padaryta dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl jos veiksmų – netinkamai teisės aktais priskirtos funkcijos (vykdyti želdynų ir želdinių priežiūrą) atlikimo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui „If P&C Insurance AS“ priteisti 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl, konstatavus sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinę žalą, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteistina pareiškėjui iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, akcentuoja, kad tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje taip pat yra nurodoma, jog galioja bendrasis principas, kad civilinės teisės normos netaikomos santykiams (nors ir turtiniams), kuriuos reglamentuoja viešoji teisė, negalima dėti lygybės ženklo tarp civilinės prievolės ir viešosios prievolės. Šie teisiniai santykiai atsiranda skirtingais pagrindais, jų teisinis reglamentavimas grindžiamas skirtingais principais ir taisyklėmis, todėl skiriasi ir jų turinys (M. V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 120). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jam ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią jis patyrė atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius. Vien pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Taigi nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui 134,04 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir ši skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, prašo priteisti iš atsakovės 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teiktas teisines paslaugas – ieškinio surašymą.

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. vasario 6 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl vertintinas ir bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (už ieškinio surašymą) patirtų išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-492/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai D. ir partneriai sumokėjo 968,00 Eur (2018 m. lapkričio 14 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. DP19-071, 2019 m. rugpjūčio 28 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis). Advokatui rengiant 2019 m. gruodžio 9 d. ieškinį, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 289,00 Eur (2019 m. II ketv.) Vidutinį darbo užmokestį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio parengimą taikytinas 2,5 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, todėl maksimaliai už šią teisinę paslaugą gali būti priteisiama 3 222,50 Eur (2,5 x 1 289) suma. Pareiškėjo prašomos 968,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl gali būti priteisiamos.

Tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. teismui pateiktame skunde, pagal kurį buvo nagrinėjama administracinė byla, teismui kėlė tris reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovė pareiškėjo naudai 7 247,84 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 134,04 Eur kompensacines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmasis ir trečiasis skundo reikalavimai buvo patenkinti, antrasis reikalavimas buvo atmestas. Taigi, visi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 2/3 dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,67 (2/3). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui priteistina 648,56 Eur (968 x 0,67) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, skundą patenkinti iš dalies.

Iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, priteisti 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 648,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis