- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2-87-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01250-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TC Restaurant“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TC Restaurant“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „TC Restaurant“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TC Restaurant“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 6 637,91 Eur, mokestinės nepriemokos nepavyksta išieškoti priverstine tvarka. Atsakovė Juridinių asmenų registrui nuo 2019 m. neteikia finansinės atskaitomybės ataskaitų. Bendrovė neturi registruotino turto, nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „TC Restaurant“ su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl 2019 m. UAB „Menai renginiai“ išrašytų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų. 2019–2023 m. tarp atsakovės ir UAB „Menai renginiai“ vyko teisminiai procesai, kurių metu UAB „Menai renginiai“ patikslino PVM deklaracijas, po ko atsakovės PVM sąskaitos faktūros buvo išimtos iš VMI tvarkomo gaunamų sąskaitų registro. Nepaisant to, VMI vis dar nesustabdė mokestinės nepriemokos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „TC Restaurant“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti A. G.
5. Teismas nustatė, kad UAB „TC Restaurant“ viešame registre įregistruota 2012 m. balandžio 26 d. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2019 m. Atsakovei nuo 2023 m. birželio 28 d. yra inicijuojamas likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimą nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė turėtų galimybes padengti susidariusius įsiskolinimus. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo metu galėtų pagerėti. Atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas. Nėra duomenų, kad atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje. Atsakovė neįrodė, kad ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą. Nors atsakovė teismui pateikė paaiškinimą, kad PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu apskaičiuota skola pareiškėjai, yra išimtos iš VMI tvarkomo gaunamų sąskaitų registro, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, juolab kad visos kitos byloje nustatytos anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina atsakovės įmonės nemokumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „TC Restaurant“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „TC Restaurant“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė yra nemoki, nes nėra skolos, kurios pagrindu VMI reikalavo iškelti atsakovei bankroto bylą. 2019 m. PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos UAB „Menai renginiai“, buvo anuliuotos ir išimtos iš VMI sąskaitų registro. Pasibaigus teisminiam procesui su UAB „Menai renginiai“, atsakovė ketino tęsti veiklą.
8.2. Teismas neatsižvelgė, kad VMI iki šiol nepateikė atsakymo į atsakovės prašymą pateikti atsakymą raštu, kuriame būtų patvirtinta, jog atsakovė nėra skolinga VMI.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes įmonė yra nemoki. Atsakovė 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintas deklaracijas, po ko įmonės mokestinė nepriemoka sumažėjo nuo 6 637,91 Eur iki 1 932,49 Eur. Taigi, įmonė tebėra skolinga pareiškėjai.
9.2. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos mokumą, gebėjimą vykdyti veiklą ar gauti nuolatines pajamas, todėl jai pagrįstai iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė iškelti UAB „TC Restaurant“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
11. Pareiškėja VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė išrašą apie apeliantės 2023 m. gruodžio 29 d. turimą 1 932,49 Eur mokestinę nepriemoką.
12. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti pareiškėjos pateiktą naują įrodymą, nes jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir naujo įrodymo duomenys šalims yra žinomi.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad UAB „TC Restaurant“ yra moki, nėra skolos pareiškėjai, todėl teismas nepagrįstai pašalino įmonę iš rinkos.
15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
20. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. įmonės mokumas ir gyvybingumas.
22. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įmonės nemokumo, teigdama, kad bendrovė yra moki, skola pareiškėjai yra nepagrįsta, atsakovė ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
24. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
25. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą iki 2023 m. gruodžio 11 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir įpareigoti atsakovės vadovę pateikti teismui: juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų (balanso) už 2018 m. matyti, jog jau nurodytais metais įmonė turėjo finansinių sunkumų. Įmonės turto vertė sudarė 91 615 Eur (tik trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 53 972 Eur, t. y. bendrovės skolos viršijo daugiau nei pusę turimo trumpalaikio turto vertės. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė disponuoja 2018 m. balanse nurodytu trumpalaikiu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę, juolab kad pati apeliantė pripažino, jog šiuo metu veiklos nevykdo. Apeliantė nuo 2019 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nemokumo pagrįstai nutarė pagal pareiškėjos pateiktus ir viešai prieinamus duomenis.
29. Nustatyta, kad atsakovė neturi registruotino turto, nuo 2023 m. lapkričio 9 d. neturi valstybiniu socialinio fondo draudimu apdraustų asmenų, t. y. įmonė neturi darbuotojų. Nors apeliantė akcentuoja, kad, patikslinusi 2019 m. PVM deklaracijas, nėra skolinga VMI, tačiau pareiškėjos pateiktais duomenimis apeliantės mokestinė nepriemoka šiuo metu sudaro 1 932,49 Eur, iš jų 558,94 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 1 373,55 Eur – pelno mokestis. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, jos mokestinė nepriemoka, panaikinus 2019 m. UAB „Menai renginiai“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neišnyko ir apeliantė tebėra skolinga valstybės biudžetui 1 932,49 Eur. Apeliantė nepateikė argumentų, galinčių pateisinti jos atsisakymą atsiskaityti su valstybės biudžetu, t. y. sumokėti mokestinę nepriemoką, kuri nėra susijusi su apeliantės akcentuojamomis 2019 m. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Antstolio A. N. 2023 m. spalio 26 d. išieškojimo negalimumo aktai patvirtina, kad mokestinės nepriemokos iš apeliantės priverstine tvarka nepavyksta išieškoti nuo 2019 m.
30. Pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2024 m. sausio 26 d. bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 604,31 Eur.
31. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, jog atsakovės skola valstybės biudžetui yra ilgalaikė ir jos nuo 2019 m. nepavyko išieškoti priverstine tvarka, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su VMI, o kartu ir bendrovės nemokumą.
32. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Apeliantė teigė, kad ketino pratęsti veiklą, 2023 m. pasibaigus teisminiams ginčams su UAB „Menai renginiai“, tačiau iki šiol apeliantė nepateikė įrodymais pagrįstų duomenų, jog apeliantės ketinimai vykdyti veiklą yra realūs. Priešingai, aplinkybės, kad apeliantė neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų, Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2023 m. birželio 28 d. inicijavo bendrovės likvidavimą, apeliantė nesugeba sumokėti 1 932,49 Eur mokestinę nepriemoką ir 2024 m. sausio 26 d. duomenimis turi 604,31 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, patvirtina, kad apeliantė neturi ketinimų vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną.
33. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė kitų duomenų, kaip įmonė vykdys veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Po 2019 m. UAB „Menai renginiai“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo apeliantė daugiau nei tris kartus sumažėjusios mokestinės nepriemokos nesumoka ilgą laiką, jos nepavyko išieškoti priverstine tvarka, bendrovė neturi darbuotojų, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti ženklų kreditoriams pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios bendrovės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
34. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
36. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
37. Byloje nėra duomenų apie įmonės gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, įmonė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2023 m. lapkričio mėn., tačiau iki šiol apeliantė nesumokėjo pareiškėjai net dalies mokestinės nepriemokos įsiskolinimo, dėl kurio ginčo nėra.
38. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „TC Restaurant“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad UAB „TC Restaurant“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, šio teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „TC Restaurant“ yra nemoki ir nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.