- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-415-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00910-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. G., L. G.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: A. G., V. G., L. G., V. G., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. G. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą sutuoktinės I. G. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad I. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nebuvo sudariusi. Iš ankstesnės santuokos palikėja turėjo keturias dukteris, kurios byloje yra suinteresuoti asmenys. I. G. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kuriame kartu ir gyveno, tad pareiškėjas turi teisę paveldėti 1/5 šio turto.
3. Palikimo įstatymo nustatytu terminu nepriėmė, nes netrukus po žmonos laidotuvių išvyko į (duomenys neskelbtini)ą, kur turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą sugrįžo tik lapkritį. Neturėjo laiko pasidomėti paveldėjimo klausimais. Nesuprato, kad gali pretenduoti į palikimo dalį, neturi patirties tvarkant paveldėjimo ir kitus teisinius reikalus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-04-20 sprendimu atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
5. Teismas pasisakė, kad asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo argumentus, kad po žmonos mirties iki (duomenys neskelbtini) jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) ir dėl to negalėjo savalaikiai priimti palikimo, teismas taip pat vertino kaip nepakankamus termino atnaujinimui.
6. Teismas pažymėjo, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nuorašas patvirtina, kad darbą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pradėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad darbo sutartis baigėsi lapkričio mėnesį. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų pateiktą įrodymą, kad pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo tik nuo (duomenys neskelbtini), įvertinęs, kad V. G. ir (duomenys neskelbtini) yra pažįstami.
7. Teismas nurodė, kad net ir laikantis pareiškėjo pozicijos, kad iš (duomenys neskelbtini) jis į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kas pareiškėjui objektyviai kliudė kreiptis į notarą netrukus po grįžimo. Jis pirmus veiksmus dėl palikimo priėmimo pradėjo tik (duomenys neskelbtini), kai apie žmonos mirtį jam tapo žinoma tą pačią dieną. Juolab, kad apie palikimo klausimus su podukromis nurodė, kalbėjęs dar tą pačią dieną, kai palaidojo sutuoktinę, tačiau savo teisės kreiptis į notarą neįgyvendino. Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir neturėjo valios jo priimti nustatytu terminu.
8. Teismas vertino, jog pareiškime išdėstytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jas pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, o, atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų balansą, pirmenybė teiktina civilinių santykių stabilumui, todėl prašymą atmetė.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui skirti CPK 186 straipsnio 6 dalyje numatytos nuobaudos už priesaikos sulaužymą, nes, įvertinus pareiškėjo atsakymus į suinteresuotų asmenų atstovės klausimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kuomet į jo ir tuometinės sutuoktinės gyvenamąją vietą buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir kreiptasi į policiją dėl galimo I. G. sumušimo, duomenų, kad pareiškėjas sakė netiesą, t.y. sulaužė priesaiką, nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023-04-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti jo pareiškimą, t. y. atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą sutuoktinės I. G. palikimui priimti.
11. Nurodo, kad po sutuoktinės laidotuvių išvyko į (duomenys neskelbtini), kur turėjo pradėti dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo tik lapkričio mėnesį. Dėl patirties tvarkant paveldėjimo ir kitus teisinius reikalus trūkumo, po žmonos mirties iškarto nesuprato, kad turi teisę į dalį jos palikimo. Neturėjo laiko tuo pasidomėti. Mirusiosios dukros jį klaidino, neva jam nepriklauso palikimo dalis.
12. Jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą, palikimui priimti turėtų būti vertinamos sistemiškai. Sunkūs išgyvenimai, kuriuos sukėlė mylimos žmonos mirtis ir darbas užsienio šalyje, objektyviai apribojo galimybes domėtis palikimo priėmimo tvarka.
13. Mano, kad teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo teisės liudijimai į I. G. palikimą dar neišduoti, todėl nuosavybės teisės į butą šiai dienai vis dar registruotos mirusiosios vardu. Termino palikimui priimti atnaujinimas niekieno pagrįstų lūkesčių neigiamai nepaveiktų, civilinių santykių stabilumo nesutrikdytų. Be to, pats terminas praleistas gana nežymiai.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimu prašo E. G. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti nesant tam svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas palikimui priimti negalėjo ir neturėjo būti atnaujintas.
16. Pareiškėjas siekia suklaidinti teismą, nes ,įpėdinių žiniomis, (duomenys neskelbtini) jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvenanti V. G., siekdama pagelbėti pareiškėjui finansiškai, padėti atsikratyti priklausomybių ir gyventi pilnavertį gyvenimą, kartu su kitomis įpėdinėmis surado jam darbą ir padėjo išvykti, paremdamos jį ir finansiškai. Tačiau jis tedirbo šiek tiek ilgiau nei mėnesį ir dėl netinkamo elgesio darbo santykiai nutrūko. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvoje, ką patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) patvirtinimas bei faktinė aplinkybė, kad nėra pareiškėjo buvimą (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) patvirtinančių duomenų.
17. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjas ne tik neįrodė svarbių priežasčių egzistavimo laikotarpiu iki palikėjos palikimo priėmimo termino pabaigos fakto, bet apskritai neįrodinėjo kokios svarbios priežastys kliudė priimti palikimą po (duomenys neskelbtini).
18. Pažymi, jog įpėdinės siekė pagelbėti pareiškėjui, nekliudė jam priimti palikimo. Pareiškėjas įpėdinėms grasino, jis naudojasi palikėjos butu, tačiau nei iki jos mirties, nei po to jis nemoka už komunalines paslaugas, kas nesuderinama su sąžiningumu. Įpėdinės yra gavę antstolių pranešimų apie jų vykdomosiose bylose skolų už komunalines paslaugas išieškojimo procesus.
19. Atkreipia dėmesį, kad vienintelį nekilnojamąjį turtą, kurio dalį siekia paveldėti pareiškėjas, t.y. minėtąjį butą I. G. įgijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini), kai ji su pareiškėju susituokė (duomenys neskelbtini).
20. Pareiškėjo elgesys su įpėdinėmis patvirtina, jog jam sudarius galimybę paveldėti 1/5 palikėjos turtą, įpėdinių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjo nurodomi „sunkūs išgyvenimai“ nelaikytini priežastimi, sudarančia prielaidas išlygai iš įstatyme įtvirtintos taisyklės taikyti, t.y. palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Apeliantės dėsto aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) įvykiu, kuomet sergant I. G., atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams bei policijos pareigūnams, pareiškėjas buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, o I. G. gulėjo lovoje neprižiūrėta.
22. Nurodo, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, negana to, jo elgesys kitų palikėjos įpėdinių atžvilgiu vertintinas kaip bauginantis, netoleruotinas, nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
24. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo ir I. G. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). I. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas iki santuokos-(duomenys neskelbtini). Šiam turtui yra uždėtas areštas, apribota disponavimo teisė. Po I. G. mirties įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo kreipėsi A. G., V. G., L. G., V. G., kurios yra palikėjos dukros. Jų palikimo priėmimo pagal apyrašą faktas yra registruotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
26. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
27. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi teisinė situacija, kai vienas iš įpėdinių yra praleidęs minėtą terminą, ir jis kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo dėl svarbių priežasčių.
29. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, bylos aplinkybes, dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
30. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad apeliantas iki pat palikėjos mirties su ja gyveno kartu, dalyvavo jos laidotuvėse, bendravo su kitais įpėdiniais, t.y. palikėjos dukromis. Taigi, jam palikėjos mirties faktas tapo žinomas iš karto. Taip pat, įvertinus, kad faktiškai pareiškėjas su palikėja gyveno apie 15 metų kartu, jam turėjo būti žinoma ir jos turimo turto apimtis.
31. Sutiktina su apeliantu, kad artimo žmogaus mirtis sukelia sunkius emocinius išgyvenimus, tačiau įstatymo leidėjo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti visgi yra pakankamai ilgas, kad asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą, ją galėtų savalaikiai įgyvendinti.
32. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl darbinės veiklos užsienyje, kaip kliūties kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos.
33. Iš į bylą pateiktos darbo sutarties matyti, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų pateiktą T. A. raštą, kuriame jis nurodė, kad jo vadovaujamoje įmonėje pareiškėjas dirbo tik iki (duomenys neskelbtini), vertino kritiškai, atsižvelgęs, kad jį parengęs asmuo yra susijęs su vienu iš suinteresuotų byloje asmeniu, šiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas pritaria. Tačiau sykiu primintina, kad ir apeliantas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, kad darbinė veikla užsienyje truko ilgiau nei suėjo terminas palikimui priimti.
34. Kita vertus, kaip pareiškėjas pats nurodė savo prašyme dėl termino atnaujinimo, į (duomenys neskelbtini) jis neilgiems laikotarpiams dirbti vyksta nuolat. Kas rodo, kad tai jam nebuvo nauja patirtis kokiu nors būdu apsunkinusi savalaikį teisės į mirusios sutuoktinės palikimo dalį realizavimą. Todėl spręsti, jog apeliantas neturėjo galimybių, kad ir trumpam, per jo deklaruojamos darbinės veiklos laikotarpį grįžti į Lietuvą ar atitinkamą teisę realizuoti diplomatinių ar konsulinių institucijų pagalba, nėra pagrindo.
35. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad susisiekimas su nurodoma valstybe yra pakankamai išvystytas, tad net ir vertinant, kad apeliantas dirbo ilgiau, nei nurodė įmonės, kurioje jis dirbo, direktorius savo rašte, spręsti, kad objektyviai jis neturėjo galimybių per tris mėnesius, grįžti ir kreiptis ar tiesiogiai arba raštu į notarą, teisinės konsultacijos į teisininkus, nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą (LAT 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
36. Apelianto akcentuojama aplinkybė dėl patirties ar žinių trūkumo, savaime nepagrindžia, kad terminas palikimui praleistas dėl svarbių priežasčių, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
37. Teismų praktikoje pasisakoma, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
38. Teiginiai, kad pareiškėjas neturėjo laiko pasidomėti paveldėjimu, kaip tik rodo jo nerūpestingumą šiuo klausimu, o ne, kad susiklosčiusios pasekmės buvo nulemtos kokių nors objektyvių priežasčių.
39. Tokio vertinimo nekeičia ir apelianto argumentai, kad savalaikiai pareikšti teisę į palikimą jam sukliudė kitų įpėdinių pozicija dėl tokios jo galimybės bei netgi klaidinimas, teigiant, kad jis tokios teisės neturi.
40. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pavyzdžiui, CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Tokiai valiai pareikšti neturi reikšmės kitų įpėdinių nuomonė ar užimama pozicija dėl kito įpėdinio teisių į palikėjo turtą ir pan. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Bylos duomenimis spręsti, kad suinteresuoti asmenys – pareiškėjo podukros, savalaikiai kreipusios dėl mirusios motinos palikimo, elgėsi nesąžiningai teisine prasme ar siekė pakenkti pareiškėjo turtiniams interesams, nėra pagrindo.
41. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad iki tol pareiškėją su kitomis įpėdinėmis siejo konfliktiški santykiai. Priešingai, jis nepaneigė, kad darbas (duomenys neskelbtini) buvo surastas vienos iš jų pagalba. Būtent pareiškėjo nekorektiškas elgesys podukrų atžvilgiu, iš pastarųjų pateiktų įrodymų, kaip tik pasireiškė, jau pasibaigus aptariamam palikimo priėmimo terminui , t.y. 2022 metų pabaigoje, kai netrukus pareiškėjas nusprendė kreiptis į notarą dėl sutuoktinės palikimo.
42. Aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijimai į I. G. palikimą dar neišduoti, nes 2023-03-02 nutartimi pagal pareiškėjo prašymą yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į I. G. palikimą iki šios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, tokio vertinimo nekeičia.
43. Nagrinėjamu atveju nuo apelianto sutuoktinės mirties iki kuomet pareiškėjas išreiškė norą priimti palikimą ((duomenys neskelbtini)) kreipdamasis į notarą, buvo praėję daugiau nei penki, o iki kreipimosi į teismą dar beveik du mėnesiai. Nesutiktina su apeliantu, kad tai yra nežymus termino praleidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pagal savo amžių, turimą gyvenimišką patirtį, apeliantas objektyviai negalėjo suprasti kaip realizuojama teisė į mirusio sutuoktinio palikimą, ar bent jau kur reikėtų kreiptis, siekiant išsiaiškinti kaip tokią teisę jis galėtų įgyvendinti. Juolab, kad jis nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad apie palikimo klausimus su podukromis buvo kalbama ir tą pačią dieną, kai buvo palaidota palikėja.
44. Apeliacinės instancijos teismas pritaria vertinimui, kad pareiškėjas elgėsi neatidžiai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl nenustatytas teisinis pagrindas tenkinti jo prašymą.
45. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
46. Apibendrinant konstatuotina, kad pripažinti apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą palikimui priimti ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Atmesdamas pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-20 nutartį palikti nepakeistą.