Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2014-03-07 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-07 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014-3-07 nuosprendis pakeistas; nuosprendžio dalis, kuria J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 12 metų, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis; J. K. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. išteisintas; nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų – panaikinta; pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams – nepakeista;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-07-11 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2018-06-19 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Šiais veiksmais J. K. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. paaiškino, kad įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nesirgęs, stiprių galvos traumų neturėjo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2018‑06-19 vakare išgėrė 4 skardines alaus per maždaug pusantros valandos, o po pusvalandžio išgėrė dar vieną skardinę alaus. Norėjo išgerti dar alaus, jam atrodė, kad nėra stipriai apsvaigęs, todėl, baigęs gerti paskutinę skardinę alaus, nusprendė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gyvena, nuvažiuoti į parduotuvę, esančią ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Sėdo ir vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties sankryža, kur turėjo sukti į kairę, nepasirinko saugaus greičio, nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Mercedes Benz. Labai gailisi dėl to, kad nekritiškai vertino savo būklę ir vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilių alkoholio. Šioje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, o 2018-06-22 nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Sutiktų šį procesą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27).

Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2018-06-19 Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. B. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2018-06-19 apie 19.38 val. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK (toliau Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos (toliau KPV) kelių patrulių rinktinės (toliau KPR) 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. Š. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė automobiliai MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja įtaria, kad BMW vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S., kuri paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), sustojusi prie sankryžos, 3-oje eismo juostoje laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir pajuto smūgį į automobilio MB galą. Atsitrenkė automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dalyviai susitarė susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Automobilius iš eismo įvykio vietos patraukė į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), pasikalbėjusi su automobilio BMW vairuotoju įtarė, kad jis galimai yra neblaivus. Automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), 3 eismo juosta ir būdamas neapdairus nespėjo sustoti, dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje jo važiavusį ir sustojusį automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kalbant su J. K. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, mėginant patikrinti, kelis kartus alkoholio matuoklis neparodė promilių, o buvo parašyta „alkoholis burnoje“, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas V1940, kurie J. K. alkotesteriu nustatė 2,08 promilių girtumą. Ekipažas V1940 J. K. pristatė į Respublikinės priklausomybės ligų centrą kraujui paimti, vėliau buvo pristatytas į Kelių patrulių rinktinę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka. J. K. dėl eismo įvykio surašytas AN protokolas ir priimtas nutarimas. Automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas pil. G. G., VP numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

2018-06-25 apklaustos liudytoja K. S. parodymai, kad 2018-06-19 apie 18.30 val. ji vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro. Sankryžoje su J. K. gatve jai degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prieš sankryžą ir laukė užsidegant leidžiamojo šviesoforo signalo. Stovėjo maždaug minutę, po to į automobilio galinę dalį atsitrenkė iš galo atvažiavęs automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį BMW vairavo vyriškis, kuris važiavo vienas. Vairuotojas neatrodė girtas, todėl abu sėdo į jos automobilį pildytis eismo įvykio deklaracijos. Tuo metu pajuto nuo jo sklindant stiprų alkoholio kvapą, iškvietė policiją. Jos akivaizdoje vairuotojas jokių gėrimų negėrė. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vairuotoją, šie patikrino jį alkoholio matuokliu ir nustatė jam 2,08 promilių girtumą. Paskui atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, išsivežė vairuotoją su savimi (b. l. 15).

2018-06-26 apklausto liudytoju A. Š. parodymai, kad 2018-06-19 apie 19.38 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu Ž. B., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu susidūrė automobiliai Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja įtaria, kad automobilio BMW vairuotojas yra neblaivus. Atvykę į vietą, rado minėtus automobilius patrauktus į greta esančią aikštelę. Pranešėja K. S. nurodė eismo įvykio aplinkybes ir parodė automobilio BMW vairuotoją. Tai buvo J. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Tikrinant J. K. alkoholio matuokliu, kelis kartus alkoholio matuoklis neparodė promilių, buvo parašyta „alkoholis burnoje“, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas kitas ekipažas, J. K. patikrintas kitu alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 2,08 promilių girtumas. Jie liko forminti eismo įvykio, o kitas ekipažas J. K. išvežė į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paimti. J. K. automobilį perdavė atvykusiai J. K. draugei G. G. (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6011/2018(01), kurioje nurodyta, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio BMW 730D (2003 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 5 110 Eur (b. l. 30).

VĮ „Regitra“ duomenys, kad BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. K. (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., visiškai įrodyta.

BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino J. K. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, kad jis 2018-06-19 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokia J. K. veika kvalifikuotina kaip BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Kaltinamasis J. K. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per dvejus metus. (b. l. 48)

Dėl J. K. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas).

J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką J. K. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybės sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. K. baustas administracine tvarka, taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. 1. 42–44), nevedęs, nedirba (b. l. 45).

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal BK 271 str. 8 d., t. y. už tapačios nusikalstamos veikos, kokia nagrinėjama ir šioje baudžiamojoje byloje, padarymą. Nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamą nusikaltimą J. K. padarė jau po minėtos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšminga aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. K. BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį negu vidutinis, t. y. paskiriant 105 MGL dydžio baudą.

BK 64¹ str. nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. J. K. savo kaltę pilnai pripažino, jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas užbaigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl skiriama bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 70 MGL (3 500 Eur) baudos.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., J. K. nustatytinas 12 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

J. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 prom.), taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nuosprendžiu jis nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., padarymą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 68 str.).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d. nurodoma, jo tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VĮ „Regitra“ duomenimis J. K. veikos padarymo metu vairuotas automobilis BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 31). Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-22 nuosprendyje, priimtame išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-2203-1035/2018, be kita ko, konstatavo, kad: 1) automobilis BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso ne J. K., o G. G.; 2) automobilis BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina (vertė) yra 3 800 Eur. Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nuosprendyje nurodytas ir aptartas aplinkybes atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą dėl J. K. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 str., paskyrimo.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju J. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto, t. y. automobilio BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog J. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 prom.), taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos ir iš J. K. valstybės naudai išieškotina automobilio BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 3 800 Eur.

Kaltinamajam J. K. 2018-06-19 nutarimu (b. l. 29) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., ir paskirti jam už tai 105 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 70 (septyniasdešimties) MGL (3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur) baudos.

Paskirti J. K. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 1 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;išieškoti iš jo automobilio BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 800 (tris tūkstančius aštuonis šimtus) Eur.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam J. K., kad jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas, o nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.