Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas; nuosprendžio dalis, kuria J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 12 metų, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis; J. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas; nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų – panaikinta; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 mėnesiams – nepakeista;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2018 m. birželio 3 d., apie 22.47 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 206, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismo vertinimu, J. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. K. kraujyje nustatyta 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (b. l. 60), teistas (b. l. 52–54), baustas administracine tvarka (b. l. 57–59). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. K. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis bei dydis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam J. K. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad automobilio savininkas yra kaltinamasis, matyti iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 45). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kita vertus, kaltinamojo teigimu, šis automobilis yra tik registruotas jo vardu, o faktiškai priklauso jo draugei G. G., nes buvo pirktas už jos lėšas, kurias ji pasiskolino ir gavo iš močiutės. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad registruoti automobilį jo vardu buvo patogiau, nes jis ne tik padėjo draugei išsirinkti šį automobilį, tačiau ir pats rūpinosi šio automobilio įregistravimu, techninės apžiūros atlikimu ir pan. Tuo metu pati G. G. negalėjo šių veiksmų atlikti dėl savo užimtumo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta jo draugė G. G., kuri patvirtino, kad faktiškai automobilis priklauso jai, nes jam įsigyti dar 2017 m. vasarą buvo gavusi 2 500 Eur vartojimo kreditą. Kadangi močiutė pažadėjo prisidėti prie automobilio pirkimo, kai ji pabaigs mokslus rudenį, palaukė metų pabaigos ir, gavusi iš močiutės dar 1 500 Eur, už 3 800 Eur įsigijo minėtą automobilį. Tiek kaltinamasis, tiek jo draugė G. G. nurodė, kad minėtu automobiliu daugiausia naudojosi ir šiuo metu naudojasi būtent pastaroji. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo pateikta versija dėl automobilio faktinio savininko, kadangi šią versiją patvirtina G. G. parodymai, kuriuos savo ruožtu patvirtina jos pateikta vartojimo kredito sutartis. Nors aptariamos aplinkybės savaime nepaneigia VĮ „Regitra“, kuriai patikėta transporto priemonių teisinė registracija, pateiktų duomenų dėl automobilio savininko, visgi, atsižvelgiant į tai, kad automobilis faktiškai buvo įsigytas būtent už kito asmens lėšas, kuris daugiausiai ir naudojasi automobiliu, siekiant neužkrauti šiam asmeniui automobilio konfiskavimu sukeliamų neigiamų padarinių, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad aktualaus automobilio kaina 2018 m. birželio mėnesiui nustatyta 5 110 Eur (b. l. 44). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, kad joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra tik orientacinės (www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas J. K. vairuotas automobilis BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. teismui pateikė 2017 m. gruodžio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1739917, iš kurio matyti, kad už automobilį BMW 730D sumokėta 3 250 Eur. Visgi šiuo atveju teismas, nustatydamas minėto automobilio vertę, vadovaujasi ne pinigų priėmimo kvite nurodyta suma, o paties kaltinamojo ir G. G. teisiamajame posėdyje nurodyta automobilio įsigijimo kaina – 3 800 Eur. Tai patvirtina ir teismui pateikta 2017 m. liepos 13 d. vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad G. G. buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas, ir G. G. nurodytos aplinkybės, kad automobilio įsigijimui ji iš močiutės dovanotų 1 500 Eur pridėjo 1 300 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir G. G. nurodyta automobilio įsigijimo kaina (3 800 Eur), nes nenustatyta, kad jie būtų linkę nepagrįstai sumažinti šią kainą. Priešingai, pinigų priėmimo kvite nurodyta dar mažesnė automobilio įsigijimo kaina, o kaltinamasis ir G. G. nurodė kiek didesnę kainą. Nelogiška būtų kaltinamajam nurodyti didesnę automobilio įsigijimo kainą, kuomet sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Dėl kaltinamojo gynėjo prašymo nustatyti mažesnę automobilio vertę, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu yra apgadintas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog automobilis buvo apgadintas įvykio, kai kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį ir buvo stabdomas policijos pareigūnų, metu. Kadangi automobilis buvo apgadintas ne iki įvykio, nėra pagrindo nustatyti mažesnę automobilio vertę vien dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad kaltinamojo nurodyta reali automobilio įsigijimo kaina (3 800 Eur) laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., apribotos J. K. nuosavybės teisės į automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir jį naudoti, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį J. K. (b. l. 47). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 39) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 4 d.;

– automobilio BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 800 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų) Eur konfiskavimą.

J. K. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.