Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-22 · Administracinė byla Nr. eI3-917-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
eI3-917-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03023-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Ernestas Spruogis, Jolanta Vėgelienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
D. K., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, R. L., "Vita NTP"
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 15.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI3-917-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03023-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. B.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. R.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, R. L., D. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Savivaldybė) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planas; 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo buvo suformuotas 1368 kv. m. dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 3. Įpareigoti Savivaldybę iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pagal faktinį naudojimą; 4. Panaikinti Savivaldybės direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planas ir Savivaldybės direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30- 1614/18(2.1.22E-TD2); 5. Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 49SK-1872- (14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo buvo suformuotas 908 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 6. Priteisti iš atsakovų pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. (toliau - Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ) suformuoti neteisingai ir galimai pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų suformavimą, nes formuojant žemės sklypus, buvo vadovaujamasi klaidingomis gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 26A), ribomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2019 m. liepos 25 d. viešo susirinkimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu, todėl nėra praleidęs vieno mėnesio termino skundui pateikti.

Pareiškėjas mano, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turėjo būti formuojamas atsižvelgiant į istorinius duomenis ir namų valdos techninę bylą, taip pat formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręsta eilė kitų klausimų. Nurodo, kad daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausantys ir nuo seno kurui laikyti naudoti sandėliukai nepateko į suplanuoto sklypo (duomenys neskelbtini) ribas.

Sudarant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą turėjo būti formuojami ne mažiau kaip du sklypai, po vieną kiekvienam gyvenamajam namui (1A2p, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1Am, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitas trečiajam asmeniui D. K. priklausantiems gyvenamiesiems namams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Skunde nurodoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir atitinkamai Savivaldybės įsakymas Nr. A30-818 bei Savivaldybės įsakymas Nr. 30-2306 prieštarauja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – Taisyklės).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) nebuvo suplanuota vieta automobiliams laikyti, nors aktualiuose pastatuose yra 9 gyvenamosios patalpos ir 8 negyvenamosios patalpos, nenumatyta vieta socialinei infrastruktūrai - vaikų žaidimo aikštelei, poilsio zonai įrengti.

Pareiškėjo vertinimu Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas neteisėtas, netinkamos formos ir ribų, taip pat formuojant nurodytą Žemės sklypą buvo panaikinti privažiavimai prie statinių, esančių kituose žemės sklypuose. Pareiškėjas prašo panaikinti Savivaldybės įsakymą Nr. 30-1388, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planas, tuo pagrindu, jog sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas teritorijoje, kurioje neišspręsti gretimai stovintiems pastatams ir statiniams (gyv. namui (duomenys neskelbtini), garažams (duomenys neskelbtini), elektros transformatorinei) reikalingi žemės sklypo plotai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Savivaldybės įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), panaikintas privažiavimas prie statinių esančių sklype (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas Savivaldybės sprendimus ginčija ir tuo pagrindu, jog jo nuomone buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir Civilinis kodeksas) 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principai. Pareiškėjas teigia, jog sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas per didelis, o sklypas (duomenys neskelbtini) per mažas, remdamasis tuo, jog sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių bendrasis plotas yra didesnis.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 2 t. b. l. 1-9)

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) savininkas, bendrasavininkas ar nuomininkas, t. y. pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ginčijamų sprendimų panaikinimas pareiškėjo teisių nepakeistų, nes pareiškėjas teisių į minimus žemės sklypus neturėjo nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei po jų, nei įgautų panaikinus skundžiamus sprendimus.

Pareiškėjas skundžia Savivaldybės 2014 - 2018 m. priimtus sprendimus, terminų skųsti Savivaldybės sprendimus atnaujinti neprašo, bei nepagrindžia, kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) nustatytas 1 mėnesio senaties terminas, kuris yra akivaizdžiai praleistas. Pažymi, kad iš esamų dokumentų matyti, jog pareiškėjui apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimą buvo žinoma dar 2012 m., tai patvirtina byloje esantis priedas prie prašymo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo planą, kuriame pats pareiškėjas yra pasirašęs. Taip pat pažymi, jog skundžiami Savivaldybės sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka yra skelbiami Savivaldybės tinklalapyje.

Pažymi, kad skundžiamu Savivaldybės įsakymu Nr. 30-2306 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir Savivaldybės įsakymas Nr. 30-1388, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planas atitinka specialiojo plano sprendinius. Laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) ribos turėjo būti planuojamos nesivadovaujant Specialiojo plano sprendiniais.

Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstų, jog tam tikri daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, liko už suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo ribos.

Pažymi, kad teisės aktai numato reikalavimą, jog statinys bei jo priklausiniai patektų į vieno sklypo ribas, tačiau reikalavimo, jog kiekvienam savarankiškam statiniui būtų formuojamas atskiras sklypas teisės aktai nenumato. Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas pasirašė prašymo priedą dėl sklypo formavimo kartu su kitų statinių, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini) savininkais.

Nurodo, kad Taisyklės reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą bei nuomą, o ne sklypų formavimo dokumentų rengimą bei tvirtinimą.

Pastebi, kad reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms, vaikų žaidimo aikštelėms bei poilsio zonoms nustatyti statybos techniniuose reglamentuose ir jie taikomi statant naujus statinius, derinant šių statinių projektus. Esamiems statiniam numatyta infrastruktūra pasikeitus teisės aktų reikalavimams neprivalo būti perplanuota.

Pažymi, kad tai, jog sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo metu nebuvo suformuoti sklypai statiniams adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), niekaip nepagrindžia Savivaldybės įsakymo Nr. 30-1388 neteisėtumo. Nei skundžiamo įsakymo priėmimo metu, nei šiai dienai galiojantys teisės aktai nenustato pareigos formuoti sklypus esamiems pastatams eksploatuoti, dėl kurių formavimo nebuvo kreiptasi. Neaišku kokios būtent pareiškėjo teisės suformavus sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos. Vadovaujantis bylos duomenimis, pareiškėjas nėra įgaliotas ginti statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų teises.

Nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) planu, kuris buvo patvirtintas vėliau nei sklypo (duomenys neskelbtini) planas, nebuvo keisti sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai, t. y. tvirtinant sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo numatytas įvažiavimas į sklypą, kurio vieta patvirtinus sklypo (duomenys neskelbtini) planą nepasikeitė.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas pastatų bendruosius plotus, nes vertinant pastatui reikalingą plotą žemės sklype esminis kriterijus yra užstatymo plotas. Akcentuoja ir tai, jog užstatymo plotas nėra vienintelis kriterijus formuojant sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Taip pat vadovaujamasi teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.

Pažymi, kad pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Savivaldybės įsakymą Nr. A30-1614/18, kuriuo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas naudojimo būdas, tačiau pateiktame skunde nepateiktas nei vienas argumentas pagrindžiantis šio sprendimo neteisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, kurioje vadovaujantis Bendrojo plano reglamentais daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo nustatymas yra galimas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Savivaldybę iš naujo parengti prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą neįmanomas pagal galiojančius teisės aktus, t. y. tokių žemės valdos projektų, kaip žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo planavimo dokumentui rengimas nebėra numatytas šiai dienai galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, o Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, yra netekęs galios.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 3 t. b. l. 29-36).

Atsiliepime nurodo, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją yra atsakinga už Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį ginčo teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tame tarpe ir specialiojo plano sprendiniams.

Pažymi, kad NŽT, neviršydama kompetencijos ribų vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui, ir nenustatęs trūkumų jį suderino 2015 m. birželio 2 d., taip pat vertino ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atlikta Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra ir nenustačiusi trūkumų, 2017 m. birželio 2 d. išdavė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2732-(8.30), kurio 8 punkte nurodė, kad pritariama teikimui tvirtinti.

Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas ginčija individualius administracinius aktus, priimtus 2014 - 2018 metų laikotarpyje, o tai reiškia, kad skundas pateiktas praėjus 2-4 metams nuo jų priėmimo dienos. Pareiškėjas skunde teigia, kad apie ginčijamus individualius administracinius aktus sužinojo tik 2019 m. liepos 25 d. viešo susirinkimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu, todėl nėra praleidęs vieno mėnesio termino skundui pateikti. Nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais, kadangi remiantis šios administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas dar iki ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo ir paskelbimo buvo patalpos, esančios Žemės sklype (duomenys neskelbtini) savininkas ir būdamas patalpos savininkas 2012 m. kovo 6 d. savo parašu patvirtino prašymą suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo 24A planą, todėl jam buvo žinoma pradėta Žemės sklypo formavimo procedūra ir pati plano schema, kuriai pareiškėjas pritarė savo parašu. Be to, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. pateikdamas NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą, registracijos Nr. 49PR2-289, pateikė ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano kopiją. NŽT nuomone - tai yra dar viena data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas terminas administraciniam aktui apskųsti ir jis yra praleistas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (e. b. 3 t. b. l. 1-10).

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo reikšti skundo reikalavimus. Pareiškėjas ginčija žemės sklypų suformavimo teisėtumą, tačiau pats pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių duomenų įrodančių jo teisių į Žemės sklypus 24A ir 26. Be to, dalis pareiškėjo skundo argumentų susiję su kitų asmenų teisių ir interesų gynimu, o tokie įgaliojimai pareiškėjui nėra suteikti.

Pareiškėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminą ginčyti individualius administracinius aktus, nėra pareiškęs reikalavimo atnaujinti terminą skundui pateikti, bei nėra nurodęs svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui pateikti buvo praleistas. Bylos duomenys ir kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami įrodymai patvirtina, kad Žemės sklypo 24A suformavimo pagrindai pareiškėjui buvo žinomi anksčiau nei 2019 m. liepos 25 d., kadangi dar 2012 metais pareiškėjas buvo pasirašęs prašymą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, be to pareiškėjas buvo statytojas 2019 birželio mėnesį rengiant Žemės sklype 24A, esančio pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.

Žemės sklypas 24A yra suformuotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tuo metu galiojusio (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinius bei gretimų žemės sklypų, tame tarpe Žemės sklypo 26A ribas, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai to nepaneigia. Pareiškėjas turėtų ginčyti ne Žemės sklypų 24A ir 26 suformavimo teisėtumą, o Žemės sklypo 26A ribų patikslinimą atliktą 2019 m. vasario 11 d., kadangi būtent šis patikslinimas sąlygojo, kad tarp Žemės sklypų 24A ir 26A bendros ribos atsirado laisvos žemės plotas. Todėl tikėtina pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Žemės sklypas 26 yra suformuotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tuo metu galiojusio (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinius bei gretimų žemės sklypų, tame tarpe Žemės sklypo 26A ribas, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai to nepaneigia.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus yra suformuotas ydingai, todėl negali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų susijusių su teritorijų planavimo dokumentų rengimu.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. 2019 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktame prašyme Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu palaikė skundo argumentus. Prašyme nurodė, kad jis mano, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti pažeidžiant viešinimo procedūras. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai pažeidė tiek trečiųjų asmenų teises, tiek viešąjį interesus, tiek Specialųjį planą, kurį 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Trečiųjų asmenų teisės pažeistos, nes panaikintas vienintelis privažiavimas prie jų valdomų pastatų. Pažeistas viešas interesas, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas neproporcingai didelis ir lengvatinėmis sąlygomis parduotas be aukciono.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. 2020 m. kovo 23 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2004 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas specialusis planas Vilniaus miesto bendrojo plano dalimi buvo tik iki 2007 metų, ir neteko savo teisinės galios dar 2007 m. vasario 14 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtinto naują ir iki dabar tebegaliojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą. Tiek (duomenys neskelbtini) sklypų planai parengti ir dėl jų suformavimo atsakovų parengti teisės aktai yra neteisėti, nes buvo paremti vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu, todėl pripažintini neteisėtais ir turi būti panaikinti. Nurodo, kad formuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus turėjo būti vadovaujamasi dar 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, kuriame buvo nurodytas aiškus kiekvieno sklypo plotas, darni forma, nepažeistas viešasis interesas, aiškus patekimas į sklypus, nepažeidžiant jokių trečiųjų šalių interesų. Tiek rengiant (duomenys neskelbtini) specialųjį planą, tiek formuojant (duomenys neskelbtini) sklypus turėjo būti atsižvelgiama (bet akivaizdžiai neatsižvelgta) į istorinį užstatymą, statinių ir žemės faktinį naudojimąsi. Atkreipia dėmesį, kad net, jeigu (duomenys neskelbtini) specialusis planas būtų galiojantis dokumentas, tai tiek (duomenys neskelbtini)sklypas, tiek (duomenys neskelbtini) sklypai suformuoti ne pagal plano tekstinę dalį, o tik dalinai pagal brėžinį, kuris prieštarauja tekstinei daliai. O esant prieštaravimų tarp brėžinio ir tekstinės dalies turi būti vadovaujamasi tekstine dalimi. Žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformuoti pažeidžiant viešinimo procedūras, nes apie jų formavimą tinkamai nepranešta suinteresuotiems tretiesiems asmenims. Formuojant (duomenys neskelbtini) sklypą nesivadovauta gretimų sklypų faktinėmis ribomis, nes jos nesutampa su (duomenys neskelbtini) ribomis, taip pat neatsižvelgta į gatvių raudonąsias linijas (riba nesutampa su raudonosiomis linijomis), sklypas suformuotas ne tokios formos kaip buvo susiklostęs istoriškai, ne visi naudojami statiniai pakliuvo į sklypo ribas, dalis sklypo ribų kerta pastatų projekcijas į žemę (pareiškėjo nuosavybei priklausanti mansarda išlenda už sklypo ribos), sklypo naudotojai neinformuoti apie parengtą sklypo plano projektą ir su juo nesupažindinti. Taip pat sklypas suformuotas nepagrįstai mažas, nepaliekant galimybės laikyti automobilių, įrengti vaikų žaidimo ir suaugusiųjų poilsio ir laisvalaikio zoną, saugiu atstumu sklypo ribose laikyti komunalinių atliekų konteinerių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Trečiojo suonteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

konsatatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Savivaldybės 2014 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginto detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, Savivaldybės direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 30-1388 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Savivaldybės direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. A30- 1614/18(2.1.22E-TD2, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 49SK-1872- (14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pareiškėjas kelia ir išvestinį reikalavimą, prašydamas įpareigoti Savivaldybę iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą pagal faktinį naudojimą.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.

2013 m. spalio 15 d. trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. pateikė Savivaldybei prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, plano rengimo tikslas - suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (e. b. 2 t. b. l. 48). Nustatyta, kad pareiškėjas buvo pasirašęs priedą prie prašymo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (e. b. 2 t. b. l. 47).

2014 m. vasario 28 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu „ Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ buvo leista pradėti rengti apie 1368 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (e. b. 2 t. b. l. 32-34).

2015 m. birželio 19 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nustatė kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, be kita ko plotą - 1368 kv. m, naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esamą pastatų aukštį - 1 ir 2 aukštų, esamą užstatymo tankį - 41 procentas (e. b. 2 t. b. l. 25-27).

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1368 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. b .l. 14-15). Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas 2016 m. sausio 11 d. NŽT sprendimo Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 1368 kv. m. dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. N. 2015 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (e. b. 1 t. b. l. 27).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 27 d. išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. - 37 proc., pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. - 67 proc., pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. - 80 proc., pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. - 50 proc. (e. b. 3 t. b. l. 57-59).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas A. Š. nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra gyvenamajame name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris randasi valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas įgijo 2011 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. PJ-3551 pagrindu bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas - 67 proc., kurį pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo 2019 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DB-6651 pagrindu (e. b. 3 t. b. l. 60-61).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. NŽT buvo pateikęs prašymą išnuomoti naudojamą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, žemės sklype esančiai negyvenamajai patalpai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, kartu su prašymu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano kopiją (e. b. 3 t. b. l. 62-69).

2017 m. kovo 3 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A30-658 buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 908 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (e. b. 2 t. b. l. 77).

2017 m. kovo 13 d. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-145/17(2.14.2.12-MP8) (e. b. 2 t. b. l. 78-79).

2017 m. birželio 6 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. 30-1388 buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir jo erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, aiškinamąjį raštą bei sprendinius (e. b. 2 t. b. l. 67-74).

2017 m. rugpjūčio 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 49SK-1872- (14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas 908 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys bei nustatytas 73 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (e. b. 1 t. b. l. 16-20).

2018 m. liepos 18 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ Nr. A30-1614/18 buvo nuspręsta pakeisti kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą (e. b. 2 t. b. l. 62). Iš įsakymo projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad pagal bendrojo plano sprendinius (patvirtinti Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“) sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną (e. b. 2 t. b. l. 64-65).

Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2330 pagrindu (e. b. 3 t. b. l. 37-38). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis).

Dėl termino ginčyti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525- 575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo tik 2019 m. liepos 25 d. viešo susirinkimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu, todėl nėra praleidęs vieno mėnesio termino skundui pateikti.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-90-552/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjus bylos medžiagą konstatuotina, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas dar iki ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo ir paskelbimo buvo patalpų, kurios yra pastate, stovinčiame Žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas būdamas patalpų savininku 2012 m. kovo 06 d. savo parašu patvirtino prašymą suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo 24A planą, todėl neabejotinai jam buvo žinoma pradėta Žemės sklypo 24A formavimo procedūra ir pati plano schema, kuriai pareiškėjas pritarė savo parašu.

Tuo labiau, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. teikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies įsigijimo, o kartu su prašymu pateikė ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano kopiją.

Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo statytojas rengiant Žemės sklype 24A esančio dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus (e. b. 3 t. b. l. 11-23). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduoties data yra 2019 m. birželio 12 d. Iš Projektinių pasiūlymų turinio matyti, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie Žemės sklypo 24A konfigūraciją, plotą, ribas ir teisės aktus, kuriais buvo suformuotas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadangi visus duomenis apie Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, kurią pateikė derinti Savivaldybės direktoriui.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį pareiškėjas prašymu gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas praleidimo priežastis bei pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.

Nors skunde pareiškėjas ir prašo teismą, jam manant, kad terminas skundo padavimui pateikti praleistas, jį atnaujinti, tačiau nenurodo, jokių svarbių aplinkybių praleisto termino atnaujinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumo, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nenurodė, todėl terminas apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ negali būti atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

ABTĮ 103 str. 8 p. įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė.

Netenkinus prašymo dėl termino pareiškėjo skundui paduoti atnaujinimo, byla dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo nutraukiama.

Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo nutraukiama, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Savivaldybę iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pagal faktinį naudojimą. Tuo labiau, kad tokio reikalavimo patenkinimas pasikeitus norminiam reglamentavimui yra teisiškai neįmanomas.

Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumo.

Pareiškėjas skunde nurodo sekančius argumentus dėl jo vertinimu neteisėtai suformuoto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini): 1. Formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jo forma ir dydis neatitinka istorinio užstatymo, racionalios formos ir dydžio fakto, bei suformuotas nepagrįstai didelis; 2. Papildomai prijungti daugiau kaip 3 arai valstybinės žemės nuo seno buvo naudojami skersgatviui pasiekti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esantiems statiniams, kita dalis (duomenys neskelbtini) daugiabučių sandėliukams; 3. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) priskirtas 37 m ilgio ir 9 m pločio valstybinės žemės sklypo plotas niekaip nesusijęs su vienbučio gyvenamojo namo eksploatavimu, nes namas stovėjo realiai aptvertoje teritorijoje; 4. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsidūrė daugiabučio, esančio Žemės sklype 24A, gyventojams priklausantys sandėliukai; 5. Buvo panaikinta galimybė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pastatų savininkams privažiuoti prie savo statinių, nes buvo panaikintas istorinis privažiavimas - skersgatvis.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, o 3 dalyje reglamentuota, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, (toliau - Taisyklės) 12 punktą, projektų rengimo organizatorius miestų ir miestelių teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktorius. Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją yra atsakinga už Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį ginčo teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tame tarpe ir specialiojo plano sprendiniams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos numatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ (toliau- ir Sprendimas) patvirtintame (duomenys neskelbtini) specialiajame plane (toliau- ir Specialusis planas), kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Minėtu Sprendimu buvo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje specialusis planas (pagal pridedamą brėžinį, kur planuojamos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ribos nurodytos skaičiais nuo 1 iki 31 imtinai). Sprendimu nustatyta, kad vadovaujantis specialiuoju planu formuojamos žemės sklypų ribos bei rengiami laisvos valstybinės žemės detalieji planai numatant naujų sklypų suformavimą. Specialusis planas gali būti tikslinamas parengiant detaliuosius planus. Atsižvelgiant į tai argumentai, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo būti vadovaujamasi 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, o ne Specialiuoju planu atmestini kaip nepagrįsti.

Trečio suinteresuoto asmens argumentai, kad Specialusis planas yra negaliojantis nuo 2007 m. vasario 14 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtinto naują Vilniaus miesto bendrąjį planą laikytini teisiškai nepagrįstais. Specialaus plano priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nustatė, kad patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai. Specialusis planas yra privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Byloje nenustatyta, kad Specialusis planas būtų panaikintas jį pakeitus kitu specialiuoju ar detaliuoju planu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. patvirtindama naują Vilniaus miesto bendrąjį planą nepanaikino 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) specialiojo plano.

Trečiojo suinteresuoto asmens D. K. argumentai, kad Specialaus plano brėžinys prieštarauja tekstinei daliai laikytini teisiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad Specialusis planas nėra nuginčytas, todėl teismas neturi pagrindo juo nesivadovauti bei kvestionuoti jo teisėtumą, kadangi šioje byloje nesprendžiamas jo teisėtumo klausimas.

Aplinkybė, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo metu nebuvo suformuoti sklypai statiniams adresu (duomenys neskelbtini) nepagrindžia Savivaldybės 2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 30-1388 neteisėtumo, kadangi Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu buvo suplanuotas ir nustatytas bei įregistruotas, servitutas suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Šio servituto viešpataujantys daiktai yra pastatai (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas ir toje teritorijoje esanti transformatorinė pastotė). Pažymėtina, kad Taisyklių 46 punkte nustatyta, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

Skunde nurodoma, kad Savivaldybės 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 30-1388, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), panaikintas privažiavimas prie statinių esančių Žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo atveju pažymėtina, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo patvirtintas vėliau nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu nebuvo keisti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai, t. y. tvirtinant sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo numatytas įvažiavimas į sklypą, kurio vieta patvirtinus sklypo (duomenys neskelbtini) planą nepasikeitė. Pažymėtina, kad Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės reikšmės keliais - (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos ribojasi su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti įvažiavimo klausimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad formuojant žemės sklypą turi būti numatytas privažiavimas prie žemės sklypo, o ne prie atskirų tame žemės sklype stovinčių pastatų, kaip kad nurodo pareiškėjas.

Aplinkybė, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo tikslintos 2019 m. vasario 11 d., tai yra po Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ir patvirtinimo, ko pasekoje atsirado laisvos žemės plotas tarp Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindu pripažinti neteisėtais žemės sklypų suformavimo administracinius aktus, kadangi pagal tuo metu galiojusius planus Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos tinkamai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., ko pasekoje tarp Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendros ribos atsirado laisvos žemės plotas, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) forma pasikeitė, nuo tos kuri buvo įregistruota 1995 metais ir galiojo Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ir patvirtinimo metu. Skundo argumentas, kad registruojant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta klaida ir šis sklypas į kadastro žemėlapį buvo įbrėžtas kitomis ribomis nei galimai buvo patvirtintas šio sklypo planas, laikytinas nepagrįstu. Iš Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1995 plano matyti, kad jo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) specialiojo plano ribas, ir Žemės sklypų 24A ir 26 suformavimo ir tvirtinimo metu galiojusias ribas. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atliktas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimas neturėjo visiškai jokios įtakos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboms, kadangi bendra Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nesikeitė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto 3 dalimi, kadangi nurodytas teisės aktas reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą bei nuomą, o ne sklypų formavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą. Kaip pažymėta anksčiau Taisyklių 2.4 punkte yra numatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Trečiojo suinteresuoto asmens D. K. argumentai, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos viešinimo procedūros, nes apie formavimą tinkamai nepranešta suinteresuotiems tretiesiems asmenims laikytini teisiškai nepagrįstais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams yra prilyginami žemės valdos projektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu žemės valdos projektai nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu. Žemės valdos projektams nėra taikomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintos teritorijų planavimo dokumentų viešinimą reguliuojančios normos. Formavimo ir pertvarkymo projektai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktu laikyti žemės valdos projektais, o vadovaujantis šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu žemės valdos projektai priskirtini žemėtvarkos planavimo dokumentams. Žemėtvarkos dokumentai, šiuo atveju formavimo ir pertvarkymo projektas, nelaikyti teritorijų planavimo dokumentais ir jų derinimui netaikomos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo nuostatos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Pagal Taisyklių 54 punktą informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Įrodymų, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų pareiškėjui ar trečiajam asmeniui D. K. nuosavybės teise priklausančių pastatų į bylą nėra pateikta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui; jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad būtų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ginčijamų srendimų neteisėtumui konstatuoti, todėl panaikinti juos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo jo naudai 3 696,55 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, Atliktų darbų išklotines bei Mokėjimo nurodymus.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

Atsižvelgiant į trečiam suinteresuotam asmeniui teiktų teisinių paslaugų kiekį byloje, įvertinant pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, nustačius, kad už suteiktas tam tikras teisines paslaugas išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, trečio suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Savivaldybės direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo A. Š. trečio suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė