Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas A. D. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir V. J. 2013-04-19 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/240621940, pagal kurią ieškovas apdraudė automobilio „Audi 80“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30.

2014-01-02 Šalčininkų r., Skubėtų k. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. D., vairuodamas automobilį „Audi 80“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) pervažiavo ir sužalojo ant žemės gulintį D. J., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-419/2017 atsakovas A. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnyje, padarymo, o būtent dėl to, kad sukėlė pavojų nukentėjusiojo D. J. gyvybei, tai yra 2014-01-02 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 20.50 val. Skubėtų k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., lauko keliuke, vedančiame nuo pagrindinio Skubėtų kaimo kelio prie Č. B. gyvenamojo namo, 57 m. atstumu nuo šio gyvenamojo namo, vairuodamas nukentėjusiojo D. J. tėvui V. J. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai, pervažiavo už automobilio jo judėjimo trajektorijoje ant žemės gulėjusį D. J., padarydamas jam krūtinės sumušimą ir suspaudimą, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje ir nugaroje, dešiniųjų II-VI ir kairiųjų II-V šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kakle, pilve, rankose, kurie visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl krūtinės sumušimo ir suspaudimo, nukentėjusysis mirė, jis, nepagelbėjo nukentėjusiajam, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam D. J., kai pastarasis dar buvo gyvas, paliekant nukentėjusįjį D. J. vieną automobilyje AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone ant galinės sėdynės, kai grėsė pavojus nukentėjusiojo D. J. gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu atsakovas A. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo buvo išteisintas, o būtent dėl to, kad 2014-01-02 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 20.50 val., Skubėtų k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., neapšviestame lauko keliuke, vedančiame nuo pagrindinio Skubėtų kaimo kelio prie Č. B. gyvenamojo namo 57 m atstumu nuo šio gyvenamojo namo, vairuodamas nukentėjusiojo D. J. tėvui V. J. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9,14, 34, 106, 119, 133, 231.4., 231.5. punktuose nurodytus reikalavimus(2012-11-28 nutarimo redakcija), t.y. vairavo aukščiau minėtą automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones nepaisant to, kad tai yra draudžiama, kaip eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbulai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tamsiu paros metu, būdamas neatidus kelio sąlygoms, neturėdamas įgūdžių ir patirties, važiuodamas atbulai privalėjo duoti kelią pėsčiajam bei kitiems eismo dalyviams, žinodamas, kad nukentėjusysis D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būti greta jo vairuojamo automobilio galinės dalies, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, o atsiradus jo judėjimo trajektorijoje kelyje gulinčiam D. J., nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to važiuodamas atbuline eiga vienos ašies ratu pervažiavo per nugarą tuo metu kelyje, automobilio gale, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių ant pilvo statmenai automobilio judėjimo krypčiai gulėjusį pėsčiąjį nukentėjusįjį D. J., kurio viršutinė kūno dalis atsidūrė po automobiliu tarp priekinių ir galinių ratų iš vairuotojo pusės, po tojo vairuojamas automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, o jis nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam D. J., neiškvietė greitosios medicinos pagalbos ir nenuvežė nukentėjusiojo D. J. į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo vairuojamu automobiliu, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. J. sužalojimus: krūtinės sumušimą ir suspaudimą, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje ir nugaroje, dešiniųjų II-VI ir kairiųjų II-V šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat padarydamas sužalojimus: daugybinius odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kakle, pilve, rankose, kurie visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nuo kurių, dėl nuo krūtinės sumušimo ir suspaudimo, nukentėjusysis D. J..

Tuo pačiu nuosprendžiu teismas priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ šias sumas:

V. J. naudai - 2 904,02 Eur turtinės žalos ir 1 250,00 Eur neturtinės žalos;

I. J. naudai - 306,55 Eur turtinės žalos ir 1 250,00 Eur neturtinės žalos;

R. J. naudai – 1 250 Eur neturtinės žalos;

R. J. naudai 1 250 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-590-209/2017 apeliacinius skundus atmetė ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį iš esmės paliko nepakeistą.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė į bylą duomenis, kad pagal VSDFV pretenzijas išmokėjo iš viso 9 836,31 Eur draudimo išmoką VSDFV dėl šios R. J. ir R. J. išmokėtos našlaičių pensijos, taip pat pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-419/2017 išmokėjo 4 154,02 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. J., 1 556,55 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. J. bei po 1 250 Eur neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. J. ir R. J.. Vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsniu, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovo prašomas sumas būtų apmokėjęs.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos; priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą; tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą; šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto (ką nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės įrodė pateiktais rašytiniais dokumentais), bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Ieškovo teigimu, atsakovas yra atsakingas už išmokėtų draudimo išmokų grąžinimą, kadangi nors ir buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, tačiau vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei įvykus eismo įvykiui nesuteikė pagalbos eismo įvykio metu sužalotam D. J..

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, draudimo išmokas ieškovas išmokėjo dėl D. J. mirties: VSDFV išmokėjus mirusiojo sūnums R. J. ir R. J. našlaičių pensijas ir pareiškus dėl to draudikui (ieškovui) pretenzijas bei teismui priteisus nukentėjusiesiems V. J., I. J., R. J. ir R. J. turtinę ir neturtinę žalą.

Įsiteisėjusiais Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-419/2017ir Vilniaus apygardos teismo 2017-12-21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-590-209/2017 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas) nustatyta, kad atsakovas A. D. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, kas patenka į Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo apimtį, o taip pat neįvykdė Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktuose numatytų vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui. Tačiau minėtų taisyklių pažeidimas su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais (D. J. mirtimi) priežastiniu ryšiu nėra susijęs. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas yra pripažintas atsakingu ne dėl paties eismo įvykio kilimo, o dėl pasekmių, kilusių po eismo įvykio, atsiradimo, tai yra dėl to, kad eismo įvykio metu sukėlęs pavojų nukentėjusiojo D. J. gyvybei, nesuteikė jam pagalbos, nors privalėjo tai padaryti, o pats nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ir laiku nesuteiktos pagalbos mirė. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą: atlikus oro ir kraujo pašalinimą iš krūtinės ertmių bei sustabdžius kraujavimą iš plaučių, nukentėjusysis galėjo išgyventi. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje priteisdamas tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl D. J. mirties, teismas vadovavosi sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties faktu ir subsidiaria draudiko (nagrinėjamoje byloje - ieškovo) atsakomybe, taip pat ta aplinkybe, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ne tik kaltinamasis (atsakovas), bet ir pats nukentėjusysis D. J., neteisėtai perdavęs vairuoti automobilį tokios teisės neturinčiam kaltinamajam (atsakovui), eismo įvykio metu būdamas neblaivus bei nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių.

Be aptartos žalos ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9 836,31 Eur žalą, kurią ieškovas patyrė atlygindamas VSDFV šios išmokėjas mirusiojo D. J. sūnums R. J. ir R. J. našlaičių pensijas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, eismo įvykio metu D. J. patyrus sužalojimus, atsakovui nesuteikus privalomos pagalbos ir dėl to D. J. mirus, šio sūnums buvo mokama našlaičių pensija. Kaip matyti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendyje nustatytų aplinkybių, teismas nepriteisė iš A. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. ir R. J. šiems netekus maitintojo dėl tos priežasties, kad nukentėjusiojo vaikams buvo mokama našlaičių pensija ir ji viršijo vienam išlaikytiniui tenkančią draudimo išmoką. Taigi, dėl D. J. mirties našlaičių pensija buvo mokama ir ją savo lėšomis kompensavo ieškovas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, dėl šios priežasties ieškovo prašomo žalos atlyginimo nėra pagrindo mažinti.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodžius priežastinį ryšį tarp jo išmokėtų išmokų pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendį ir VSDFV pateiktas pretenzijas bei žalą padariusio asmens (atsakovo) veiksmų, yra pagrindas jo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 18 046,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 406 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 18 046,88 (aštuoniolika tūkstančių keturiasdešimt šeši Eur 88 ct) Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 046,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 406 (keturi šimtai šeši) Eur žyminį mokestį ir 70,08 (septyniasdešimt Eur 08 ct) Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 (šeši Eur 64 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.