- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-18
- Bylos Nr.
- e2-1008-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03945-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- H. P., L. P.
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Elena Stankevičienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui J. K. (J. K.), jo atstovui advokatui Dariui Ališauskui ir atstovei pagal įgaliojimą sutuoktinei A. K.,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams H. P. ir L. P. dėl sutarties pripažinimo sudaryta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. K. (J. K.) (toliau – ir ieškovas) 2021 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti sudaryta 2007 m. birželio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio pastato-skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-veterinarijos vaistinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) ir šį nekilnojamąjį Turtą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškinys priimtas teismo 2022 m. sausio 4 d. rezoliucija.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ginčo Turtas iš esmės yra vienas pastatas iš sublokuotų dalių. Ginčo Turtą ieškovo tėvas P. K. (P. K.) nusipirko iš atsakovų L. P. ir H. P. (H. P.) (toliau – ir atsakovai) už 20 000 Lt (dėl šios kainos buvo susitarta dar 2003 metais). Turtas buvo labai apleistas, be langų, įgriuvusiu stogu ir t. t., jo remontui buvo išleista didelė pinigų suma ir iš sugriuvusios skerdyklos buvo įrengtas gyvenamasis namas. Buvo susitarta, kad notarine tvarka Turto pirkimo pardavimo sutartis bus įforminta, kai bus sutvarkyti žemės dokumentai, nes žemė po nekilnojamuoju Turtu priklausė valstybei. Atsakovai delsė vykdyti savo įsipareigojimą dėl žemės sklypo įteisinimo, jokių dokumentų netvarkė, todėl ieškovo tėvas 2010 m. liepos 23 d. išsiuntė oficialų kvietimą atvykti į notarų biurą bei gavo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, iš kurio tapo aišku, kad atsakovai nebepripažįsta sutarties, nes pareikalavo papildomai sumokėti dar 80 000 Lt už Turtą, kurį ieškovo tėvas suremontavo. Po tokio reikalavimo ieškovo tėvų sveikata pablogėjo ir jie 2012 metais mirė. 2021 metais ieškovas gavo atsakovų reikalavimą išsikeldinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2003 metais leido ieškovo tėvams panaudos pagrindais neatlygintinai gyventi ir naudotis ginčo Turtu. 2007 m. birželio 6 d. ir 2010 m. birželio 10 d. susitarimais šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kuomet bus įvykdytos papildomos sąlygos (sutvarkyti žemės dokumentai). Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo ne nuo atsakovų valios priklausančių trukdžių tai padaryti. Žemės mokesčius ir komunalinių patarnavimų mokesčius mokėjo atsakovai. Atsakovai dėl 20 000 Lt Turto kainos susitarė dar 2003 metais, tačiau natūralu, kad 2010 metais ją pakeitė dėl infliacijos, šoktelėjusių kainų ypač nekilnojamojo turto srityje, tuo labiau, kad ieškovo tėvai neatlygintinai naudojosi atsakovų Turtu nuo 2003 metų. Be to, P. K. reikėjo nuolat raginti sumokėti už elektrą ir kitus patarnavimus. 2010 m. rugpjūčio 24 d. H. P. ir P. K. atvykę į notarų biurą, Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nes nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovai tik siekė ateityje sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sandorį, kuris neįvyko, nes nebuvo susitarta dėl Turto kainos, kaip esminės sutarties sąlygos. Atsakovai, disponuodami savo Turtu, turėjo visas teises keisti ir Turto kainą. Dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių atsakovai 2021 metais informavo ieškovą, kad nutraukia žodinę panaudos sutartį. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovas yra praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą ir tai taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti. Jei 2007 m. birželio 6 d. susitarimą galima būtų pavadinti preliminariąją sutartimi, tai joje turėjo būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nesant nurodyto tokio termino, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko, tačiau tai nebuvo padaryta ir 2007 m. birželio 6 d. susitarimas po metų neteko teisinės galios.
4. Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovai per beveik 20 metų dėl sklypo įteisinimo dokumentų sutvarkymo tyčia nieko nepadarė, kad nereikėtų notarine tvarka įforminti sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio. Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 10 d. yra teisinių santykių atsiradimo, o ne pažeidimo data. Ieškovas ir jo tėvai netrukdomai naudojosi nupirktu Turtu, todėl negalėjo suvokti, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Kad ieškovo teisės yra pažeidžiamas, ieškovas suprato tada, kai 2021 m. kovo mėnesį gavo reikalavimą dėl išsikėlimo. Vis dėlto, jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovas nurodo, kad jis turėtų būti atnaujintas.
5. Atsakovai triplike papildomai pažymėjo, kad sutartas parduoti Turtas niekada nebuvo perduotas ieškovo tėvams, nes mokesčius mokėjo ir iki šiol moka atsakovai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo tėvai atliko kokius nors Turto remonto darbus. Atsakovai pažymėjo, kad dėl to niekada nebuvo tariamasi su atsakovais, nebuvo prašoma leidimo gerinti atsakovų Turtą. Atsakovai taip pat nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą prie ginčo Turto ir tik 2022 metais atsakovai gavo pranešimą galima ruošti geodezinius matavimus, kuriuos atsakovai ruošiasi atlikti. Atsakovai nebuvo pasyvūs, tačiau dėl biurokratinių trukdžių procesas užtruko. Byloje nėra įrodymų, kad ikisutartiniai santykiai peraugo į pagrindinius pirkimo-pardavimo santykius.
6. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje, palaikydami atsiliepimų ir triplikų argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio senaties
7. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Atsakovai byloje prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį.
8. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
9. Atsakovai ieškinio senaties termino pradžią sieja su 2007 m. birželio 10 d. pasirašytu susitarimu. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžią sieja su 2021 m. kovo mėnesį gautu reikalavimu išsikelti iš ginčo Turto. Be to, ieškovas nurodė, kad teisinis santykis, su kuriuo siejamas ieškinio reikalavimas, yra tęstinio pobūdžio ir iki šiol nėra pasibaigęs, t. y. laikytina, kad teisių pažeidimas (kildinamas iš sudarytos sutarties) nėra atsiradęs, nes atsakovai iki šiol nėra išpirkę žemės sklypo, su kuo yra siejamas sudaryto sandorio įforminimas.
10. Iš byloje esančio 2007 m. birželio 10 d. susitarimo matyti, kad jį sudarė atsakovai ne su ieškovu, o su jo tėvu P. K. Susitarime nurodyta, kad atsakovai 2007 m. birželio 10 d. paėmė iš P. K. 15 000 Lt už parduodamą pastatą (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Susitarime taip pat nurodyta, kad pirkimo pardavimo dokumentų įforminimas bus, kai bus suformuoti du žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas susitarimas buvo tarp atsakovų ir P. K., teisiniai santykiai pagal šį susitarimą siejo būtent šiuos asmenis, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas šio susitarimo sudarymo dieną (2007 m. birželio 10 d.) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Be to, kaip teisingai dublike nurodė ieškovas, šis susitarimas reiškia teisinių atsiradimo, o ne teisių pažeidimo pradžią.
11. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas, po savo tėvo P. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) toliau naudojosi ginčo Turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. lapkričio 23 d. ieškovas priėmė savo mirusio tėvo (P. K.) palikimą. Būtent tada ieškovas jau neabejotinai žinojo, kad po tėvo mirties nepaveldėjo šio nekilnojamojo Turto. Kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovas teismo posėdyje, ieškovas paveldėjo ne ginčo Turtą, o reikalavimo teisę į ginčo Turtą. Ieškinyje nurodyta, kad po palikimo priėmimo, ieškovas faktiškai perėmė ir ginčo Turtą, toliau įrenginėjo statinius, juose gyveno su savo šeima. Taigi, ieškovas ne anksčiau nei priėmė palikimą galėjo reikšti atsakovams reikalavimus dėl jo nuomone jo pažeidžiamų teisių gynimo, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2012 m. lapkričio 23 d. (palikimo priėmimo dieną), kai ieškovui neabejotinai tapo žinoma, kad ginčo Turto pirkimo-pardavimo dokumentai net ir praėjus daugiau nei 5 metams po susitarimo pasirašymo vis dar nėra įforminti. Tai, kad ieškovas, paveldėjęs kitą tėvo turtą, laukė ir tikėjosi, kad atsakovai pagaliau susitvarkys žemės sklypo įteisinimo dokumentus ir įvykdys savo sutartines pareigas, nereiškia, kad ieškovas apie savo teisių galimą pažeidimą tuo metu (po palikimo priėmimo) nežinojo ir sužinojo tik atsakovams pareikalavus išsikelti iš ginčo Turto. Taigi, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. palikimo priėmimo diena, todėl ieškinys, paduotas teismui 2021 m. gruodžio 20 d., buvo pareikštas nepraleidus 10 metų ieškinio senaties termino.
Dėl ginčo esmės
12. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. birželio 10 d. susitarimas savo esme yra pirkimo-pardavimo sutartis, tvirtintina notarine tvarka. Ieškovas remiasi CK 6.309 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Atsakovai atsiliepime remiasi preliminariosios sutarties galiojimo senatimi, nurodydami, kad ją nustato CK 1.165 straipsnio 3 dalis. Šiuo aspektu teismas vertina, kad atsakovų atsiliepime padarytas rašymo apsirikimas, nes 1.165 straipsnio CK nėra. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi, atsakovai 2007 m. birželio 10 d. susitarimą vertina ne kaip pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, o kaip pasibaigusią preliminariąją sutartį.
13. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Teismo posėdyje ieškovo advokatas pažymėjo, kad 2007 m. birželio 10 d. susitarimas yra pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, nes Turtas buvo perduotas valdyti P. K., o P. K. sumokėjo visą sutartą Turto kainą (iš viso 20 000 Lt). Jei minėtas susitarimas būtų preliminari sutartis dėl kitos sutarties ateityje sudarymo, kuri nustojo galioti per metus laiko nesudarius pagrindinės sutarties, tai neaišku, kokiu pagrindu atsakovai nuo 2008 m. birželio 10 d. laiko sau ir negrąžina paimtus 20 000 Lt. Atsakovų atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl galutinės Turto pardavimo kainos, todėl notarų biure 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovo tėvai (vėliau ir ieškovas) neatlygintinai naudojosi ginčo Turtu žodinės panaudos sutarties pagrindais ir „turėjo naudotis ginčo Turtu, kol nebus sutvarkyti žemės dokumentai bei sudaryta notarinė sutartis“.
14. Byloje yra 2007 m. birželio 6 d. susitarimas, kuriame nurodyta, kad atsakovai 2003 m. kovo mėnesį iš P. K. paėmė 5 000 Lt „užstatą už namą“ (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre numeriu (duomenys neskelbtini) yra atsakovų vardu yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) esantis 60,48 kv. m bendro ploto gamybos, pramonės paskirties, 35 proc. nusidėvėjimo pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 52,03 kv. m bendro ploto gydymo paskirties, 60 proc. nusidėvėjimo, krosninio šildymo pastatas – veterinarijos vaistinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, nepaisant to, kad minėti pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip skerdykla ir veterinarijos vaistinė, 2007 m. birželio mėnesį atsakovai ir ieškovo tėvas, pasirašę minėtą susitarimą, šį Turtą vertino kaip namą, už kurį atsakovai iš ieškovo tėvo paėmė 5 000 Lt užstatą.
15. CK 6.98 straipsnio 1 dalis nustato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis). CK 6.393 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2003 m. kovo mėnesį) numatė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, P. K. 2003 m. kovo mėnesį atsakovams sumokėta 5 000 Lt pinigų suma, susitarime nurodyta, kaip „užstatas“ laikytina ne rankpinigiais, o avansu. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), tačiau skirtingai nuo rankpinigių, avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. CK 6.309 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Taigi, iš 2007 m. birželio 6 d. susitarimo matyti, kad 2003 m. kovo mėnesį atsakovai paėmė iš ieškovo tėvo avansą ir įsipareigojo parduoti jam ginčo Turtą (šalių įvardijamą namu) (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
16. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo Turtas 2003 metais buvo perduotas valdyti būsimajam pirkėjui (P. K.), kas atitinka CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodytą situaciją, jog įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Taigi, atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad 2003 metais buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 metais buvo ne tik sumokėtas avansas atsakovams už ginčo Turtą, bet ir ginčo Turtas buvo perduotas avansą sumokėjusiam ieškovo tėvui valdyti, ieškovo tėvas įgijo CK 6.309 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, kai parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo (šiuo atveju – atsakovai) atsisakė įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma. Šią reikalavimo teisę, P. K. mirus, paveldėjo ieškovas.
17. Atsakovai tvirtina, kad vertimas juos sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį prieštarautų sutarties laisvės principui. Atsakovai nurodė, kad nekilnojamojo turto kainos lyginant su kainomis, buvusiomis 2003 metais, pakilo, todėl atsakovai 2010 metais siekė ginčo Turtą parduoti už didesnę kainą. Nepavykus susitarti su ieškovo tėvu dėl Turto kainos, notarine tvarka pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
18. 2003 metais kovo mėnesį joks rašytinis susitarimas, kuriame būtų aptarta šalių susitarta Turto pirkimo-pardavimo kaina, nebuvo sudarytas. 2007 m. birželio 10 d. susitarime nurodyta, kad atsakovai paėmė iš P. K. 15 000 Lt „už parduodamą pastatą“ (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame susitarime nenurodyta, kad atsakovai už parduodamą pastatą paėmė iš ieškovo tėvo dar vieną užstatą, avansą ar dalį sutartos Turto kainos. Jame taip pat nebuvo nurodytas joks terminas, iki kada ieškovo tėvas turėtų sumokėti atsakovams papildomą pinigų sumą. Iš 2007 m. birželio 10 d. susitarimo turinio matyti, kad šalys susitarė, kad „pirkimo pardavimo dokumentų įforminimas bus, kai bus suformuoti du žemės sklypai“, t. y. šalys pirkimo pardavimo dokumentų įforminimą susiejo su dviejų žemės sklypų suformavimu, o ne su didesnės pinigų sumos gavimu, nei buvo perduota atsakovams 2007 m. birželio 10 d. Susitarimą pasirašė šalys (atsakovai ir ieškovo tėvas) bei parašais patvirtino liudininkai – A. T. L. bei I. L.
19. Kaip liudytoja teisme apklausta E. I. L. 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad jos sutuoktinis su ieškovo tėvu P. K. buvo seni pažįstami. P. K. norėjo įsigyti greta jų namą, nes jam labai patiko vieta, kur jie gyveno ((duomenys neskelbtini)). P. K. sužinojo, kad P. parduoda namą, kuris buvo per vieną namą nuo jų namo, ir maždaug 2005 metais (tiksliai neatsimena) susitarė, kad už 20 000 Lt jį nupirks. Šis namas daug metų stovėjo tuščias, buvo labai blogos būklės (be langų, be stogo, likę tik sienos). P. K. sumokėjo avansą (5 000 Lt), ėmė remontuoti namą, P. K. padėjo ir ieškovas. P. K. likusius 15 000 Lt už namą perdavė jau prie jų dalyvavimo, nes P. K. paprašė jų dalyvauti kaip liudininkus. Kaip liudytojas teisme apklaustas A. T. L. 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad gerai atsimena namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, nes ant tos sutarties visi pasirašė (buvo įrašytas į sutartį net jo sutuoktinės asmens kodas), po to sandorį net atžymėjo (po 100 g išgėrė), švęsdami tai, kad draugas netoli nuo jų įsigijo namuką. Namo kairėje dalyje (veterinarų kontoroje) langai buvo išdaužyti, dalis šiferio nuimta, pečius išimtas, durys išlaužtos, plytelės išdaužytos, grindys išplėštos, o dešinė dalis (kur kiaules pjaudavo) buvo dar blogesnės būklės. Ieškovo tėvas Turtą suremontavo, atstatė, iš sandėlio galima pasakyti padarė namelį, padarė vietinę kanalizaciją, iškasė šulinį, aplinkui padarė daržą, sodą apsodino, vagonėlį pastatė svečiam pernakvoti.
20. Taigi, liudytojai byloje iš esmės patvirtino ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad 2003 metais atsakovai įsipareigojo ieškovo tėvui parduoti ginčo Turtą būtent už 20 000 Lt, priėmė iš būsimojo pirkėjo dalį Turto kainos (avansą) ir perdavė Turtą būsimajam pirkėjui (ieškovo tėvui) valdyti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovo tėvas 2007 m. birželio 10 d. sumokėjo atsakovams 15 000 Lt, t. y. visiškai atsiskaitė už ginčo Turtą pagal 2003 metais sutartą kainą. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovo tėvas, o pastaruosius 10 metų ieškovas, darė ginčo Turtui ūkinį poveikį (tvarkė, remontavo, įrenginėjo ir atliko kitus valdymo veiksmus), dėl ko atsakovai visą šį laiką (beveik 20 metų) jokių pretenzijų nei ieškovo tėvui, nei ieškovui nereiškė. Atsakovų tripliko argumentai, kad daikto perdavimas turi būti įforminamas priėmimo perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje aptartu dokumentu, nagrinėjamu atveju nekeičia teismo išvados dėl ginčo Turto perdavimo 2003 metais ieškovo tėvui valdyti. 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu ieškovo sutuoktinė, atstovaudama ieškovą pagal įgaliojimą, nurodė, kad už ieškovo tėvo pinigus pirmiausiai buvo įvesta name elektra ir padarytas vandens gręžinys (garso įrašo 1 val. 18 min.).
21. Kaip minėta, įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalyje), todėl atsakovai dar 2003 m. kovo mėnesį įsipareigoję parduoti ieškovo tėvui ginčo Turtą kartu šį Turtą perduodami jam valdyti, iš esmės sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kurio patvirtinimo pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį, ieškovas ir siekia, kreipdamasis į teismą. Atitinkamai, atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad 2007 m. birželio 10 d. susitarimas yra laikytinas preliminariąja Turto pirkimo pardavimo sutartimi, teismo atmetami kaip nepagrįsti.
22. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. To paties straipsnio 2 dalies punkte nustatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. CK 6.309 straipsnio 3 dalyje, kaip minėta, nustatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas teismo patvirtinti sutarties sudarymą, turi įrodyti, kad atsakovai atsisakė įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, t. y. sudaryti notarinės formos sutartį. Ieškovas į bylą pateikė atsakovų 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštą, adresuotą ieškovo tėvui (P. K.), kuriame nurodyta, kad atsakovai sutinka atvykti į notarų biurą Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau nurodė, kad ieškovo tėvas turi atsiųsti rašytinį atsakymą, ar yra pasirengęs pirkimo-pardavimo sutarties dieną sumokėti atsakovams dar 80 000 Lt. Atsakovai šiame rašte atkreipė P. K. dėmesį į tai, kad 2007 m. susitarimuose nėra nustatyta galutinė Turto pirkimo-pardavimo kaina. Taigi, iš šio rašto matyti, kad atsakovai, iš esmės atsisakė įstatymų nustatyta forma (per notarą) įforminti su ieškovo tėvu sudarytą Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai siekė ne sudarytos sutarties įforminimo, o iš esmės naujos sutarties sudarymo, nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt padidinant ginčo Turto pardavimo kainą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pačių atsakovų atsiliepimo argumentai, kad „<...> nors atsakovai 2003 metais ir buvo susitarę dėl 20 000 Lt sumos, tačiau minėta 20 000 Lt suma 2010 metais už ginčo nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai per maža.“; „Atsakovai dėl turto kainos su P. K. susitarė dar 2003 metais, tačiau natūralu, kad 2010 metais ją pakeitė <...>“. 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas H. P. taip pat nurodė, kad 2002 m. paprašė už namą 20 000 Lt, P. K. 2002 metais sumokėjo pirmąją įmoką (5 000 Lt) (garso įrašo 33 min.), o 2007 m. sumokėjo likutį – 15 000 Lt (garso įrašo 35 min.), sumokėjo visą sumą (garso įrašo 37 min.). Atsakovas H. P. taip pat nurodė, kad 2010 metais nuvažiavo pas advokatą, buvo infliacija ir „tas namelis“ jau kainavo apie 100 000 Lt, tačiau nuvykus pas notarą 2010 metais P. K. atsisakė mokėti papildomai 80 000 Lt už moralinę, materialinę žalą ir susitarti pas notarą nepavyko (garso įrašo 38, 39 min.).
24. Taigi, atsakovai 2010 metais savo atsisakymą įforminti sandorį siejo su siekiu gauti didesnę, nei sutartą kainą, t. y. savo atsisakymo nesiejo su 2007 m. birželio 10 d. susitarime nurodyta aplinkybe, kad pirkimo pardavimo dokumentų įforminimas bus, kai bus suformuoti du žemės sklypai. Atsakovai 2010 m. ieškovo tėvui nenurodė, kad negali įforminti pirkimo pardavimo dokumentų dėl to, kad vis dar nėra suformuoti du žemės sklypai. Taigi, darytina išvada, kad tiek ieškovas, pakvietęs įforminti pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka 2010 m. rugpjūčio 24 d., tiek ir atsakovai 2010 m. rugpjūčio mėnesį dokumentų įforminimo nebesiejo su 2007 m. birželio 10 d. susitarime numatyta sąlyga dėl žemės sklypų suformavimo. Nelikus šios sąlygos, ieškovo tėvui 2007 m. birželio 10 d. visiškai atsiskaičius už ginčo Turtą (20 000 Lt), kurį atsakovai perdavė ieškovo tėvui valdyti dar 2003 metais (pagal atsakovo H. P. paaiškinimus – 2002 metais), ieškovas iš esmės bet kada galėjo reikalauti ginčo Turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo teismo tvarka. Be to, atsakovas H. P. 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 metais atėjo laiškas, kad jau yra suformuotas jam 10 arų žemės sklypas (garso įrašo 39–41 min.), o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo metu yra įvykusi ir 2007 m. birželio 10 d. susitarime numatyta sąlyga, susijusi su laiko aplinkybe, kada turi būti įforminti pirkimo pardavimo dokumentai.
25. Teismas, nustatęs, kad šalys (atsakovai ir ieškovo tėvas) atliko ginčo Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus (atsakovai Turtą perdavė pirkėjui valdyti, o pirkėjas atsakovams už Turtą sumokėjo), konstatuoja, kad šalys įvykdė Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui įrodžius, kad atsakovai vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas pripažįsta galiojančiu Turto pirkimo-pardavimo sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant. Teismo pripažinimas šalis sudarius Turto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip teisingai pastebėjo ieškovas ieškinyje, reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).
26. Atsakovų 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovo tėvas, o vėliau ir ieškovas laiku nemokėdavo už elektros energiją name, kuris buvo registruotas atsakovų vardu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo Turto pirkimo-pardavimo teisinių santykių, nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismas dėl to atskirai nepasisako. Šiuo aspektu teismas tik pastebi, kad atsiliepime į ieškinį patys atsakovai pažymėjo, kad P. K. galų gale apmokėjo skolas už elektros energiją ir atsakovas dėl to jokių pretenzijų neturėjo ir neturi. Tą patvirtino atsakovas H. P. ir 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad galiausiai skolos už elektrą buvo padengtos (garso įrašo 38 min.). Atsakovams, ilgą laiką neįforminusiems Turto pirkimo-pardavimo sandorio notarine tvarka, teko prisiimti riziką, susijusią su tuo, kad ieškovo tėvas, o vėliau ir ieškovas turėjo įsiskolinimų už elektrą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovai įgijo teisę atsisakyti prieš daug metų sudaryto ir iš esmės įvykdyto sandorio dėl nekilnojamojo Turto pirkimo-pardavimo. Atsakovo H. P. 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad „dabar aš apsigalvojau“, kad ieškovui jis nieko nežadėjo ir, kad dabar jam nieko neparduos (garso įrašo 42, 43 min.) bei atsakovės L. P. duoti paaiškinimai, kad gal 2007 metais ir vertino susitarimo pasirašymą kaip Turto pardavimą, bet dabar jau ne (garso įrašo 1 val. 4 min.), neatitinka įstatymo nuostatos, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), t. y. kad sutartis ją sudariusioms šalims tampa privaloma ir vykdytina. Viena iš sutarties šalių negali persigalvoti dėl sutarties privalomumo ir vykdytinumo, taip pat negali vienašališkai pakeisti sudarytos sutarties sąlygų. Kai viena sutarties šalis miršta, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams, jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį (CK 6.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas tenkina ieškovo ieškinį ir pripažįsta sudaryta 2007 m. birželio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio pastato-skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-veterinarijos vaistinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 20 000 Lt sumą, sumokėtą P. K. atsakovams 2003 m. kovo mėnesį ir 2007 m. birželio 10 d. bei šį nekilnojamąjį Turtą pripažįsta ieškovo asmenine nuosavybe nuo palikimo po P. K. mirties priėmimo dienos (2012 m. lapkričio 23 d.).
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai ieškovo prašymas dėl 2 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 700 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, 115 Eur sumokėtas žyminis mokestis) priteisimo iš atsakovų tenkintinas. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (po 1 407,50 Eur).
29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,22 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį tenkinti.
Patvirtinti, kad H. P. (H. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio 10 d. pardavė, o P. K. (P. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. lapkričio 11 d., palikimą priėmęs asmuo pagal 2012 m. lapkričio 23 d. liudijimą, J. K. (J. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt (5 792,40 Eur) nupirko pastatą-skerdyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-veterinarijos vaistinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus numeriu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad pastatas-skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-veterinarijos vaistinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti numeriu (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise nuo 2012 m. lapkričio 23 d. priklauso J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 407,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 407,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo H. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.