Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-09 · Administracinė byla Nr. I-2333-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
I-2333-621/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Įžanginė dalis

(S)

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjos R. V. įmonės atstovui V. V. ir advokatei V. V.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. įmonės patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. V. įmonė (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kurį patikslinto prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2017 m. liepos 31 d. raštą Nr. 31SD-6116-(14.37.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. spalio 18 raštą Nr. 1SS-2132-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą pateikti R. V. įmonei išvadą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį sudarytas, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės I. J. 2013 m. kovo 8 d. patikrintas ir 2013 m. kovo 9 d. suderintas su skyriaus vedėju V. V. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio k/n (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 9531 kv. m. planas, jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

Pareiškėjos atstovas V. V. ir advokatė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintame skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, prašo patikslintą skundą tenkinti.

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 33–35) nurodė, jog 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama įvertinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas ir atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas atitinka tikrovę. NŽT Šiaulių skyrius neatlikęs pateiktų žemės sklypo dokumentų patikrinimo ir kitų faktinių duomenų patikrinimo 2018 m. liepos 31 d. raštu pacitavo teismų sprendimus, tačiau plano neatitikimo ar atitikimo tikrovei iš esmės neįvertino. 2018 m. rugpjūčio 22 d. dienos raštu (skundu) kreipėsi į NŽT prašydama pateikti išvadą ar žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio k/n (duomenys neskelbtini), kurio plotas 9531 kv. m., planas, paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio mėnesį jo sudarymo metu atitiko tikrovę. NŽT raštu, kurį elektroniniu paštu gavo 2018 m. spalio 18 d. nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis turi būti atliekami kadastriniai matavimai, kas turėtų būti žymima plane, atliekant šiuos matavimus, tačiau nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. B. neturėjo pažymėti plane pastato pamatų, t. y. neprivalėjo vykdyti atsakovo nurodomų teisės aktų ir atlikti šiuose aktuose nurodomus veiksmus, kadangi, anot atsakovo, R. V. įmonė nupirko esančius žemės sklype kilnojamus daiktus ir statybines medžiagas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36.3. punkte ir 36.3.8. papunktyje yra nurodyta, kad „<...> Žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižoma: <...> pastatų (išskyrus laikinuosius ir nesudėtingus, kuriems nereikia statybos leidimo) ir kitų statinių kontūrai (įrašomi koordinuotų kampų numeriai ir nurodomi statinių tipai) <...>“. Atsakovas rašte pacitavo būtent šį Nuostatų punktą, kuris nurodo vienintelę išimtį, kuomet matininkui neprivaloma nubraižyti pastatų ir kitų statinių kontūrų, t. y. kuomet statiniai yra nesudėtingi ir laikini bei kuriems nereikia statybos leidimo. Jokių kitų išimčių nei šie Nuostatai, nei kiti teisės aktai nenumato. Nuostatai ir kiti teisės aktai nenumato, kad pastatas ar kiti statiniai gali būti nepažymimi plane, priklausomai nuo to ar jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre ar ne. Tai reiškia, kad atsakovo teiginys, jog matininkas neturėjo pareigos pažymėti pastato kontūrus, kadangi, anot atsakovo, R. V. įmonė nusipirko kilnojamuosius daiktus, prieštarauja įstatymams ir yra neteisėtas. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu R. V. įmonė buvo įpareigota: „<...> per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti nugriovimui 2000 m. kovo 8 d. sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai 6, 7, 8 buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) pamatų kitų jo dalių liekanas ir pašalinti iš valstybinės žemės visa po nugriovimo likusį statybinį laužą <...>“. Teismo sprendimas turi įstatymo galią, tačiau jo atsakovas nevykdė. Iš teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad D. B. padarytame plane turėjo būti pažymėti pastato ir jo pamatų kontūrai pagal minėtus aukščiau Nuostatų reikalavimus. Mano, kad aukščiau nurodomų argumentų pakanka konstatuoti, kad atsakovas padarė aukščiau nurodomo teisės akto – Nuostatų pažeidimus, kas sudaro pagrindą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktą patenkinti skundą ir panaikinti 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui išvadą dėl žemės sklypo plano atitikimo tikrovei.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 43–48) nurodė, kad nesutiktina su pareiškėjos patikslintu skundu, nes NŽT Šiaulių skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2018 m. birželio 19 d. prašymą, įvertino visus šiuo prašymu pateiktus dokumentus, taip pat įvertino visą ankstesnį susirašinėjimą su pareiškėja, įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su R. V. įmonės nugriovimui pirkto pastato pamatų ir kitų jo dalių liekanų vertinimu, už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2018 metų, taip atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje ir apie šį patikrinimą informavo pareiškėją 2018 m. liepos 31 d. raštu. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo nustatyta, kad iš esmės tuo pačiu klausimu jau buvo atsakyta pareiškėjai 2014 metais. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių ir prašė grąžinti patikslinimui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui žemės sklypo planą. NŽT Šiaulių skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7949 „Dėl pastato pamatų, (duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškėjai atsakymą, kad žemės sklypo plane neturėjo būti pažymėti nugriovimui pirkto pastato pamatų liekanos ir kitas statybinis laužas, paaiškino, kodėl teritorinis skyrius laiko, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai. Su 2014 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėjai nusiuntė NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Minėtame rašte ir sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėja jau nuo 2014 metų turėjo galimybę ginčyti sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, jei manė, kad toks planas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai 2018 m. liepos 27 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-570-(14.31.141). Žemės sklypas buvo apžiūrėtas, imtuvo TOPCON GRS-1 pagalba patikrinti riboženkliai, įvertintas žemės naudmenų atitikimas žemės sklypo plane įbraižytoms naudmenoms ir situacijos elementams. Specialistai dar kartą įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį parengtas žemės sklypo planas yra teisingas. Pastatų ir statinių, kurie galėtų būti pažymėti žemės sklypo plane, žemės sklype nebuvo. Pastato ir statinio sąvokos pateikiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad žemės sklype laikomos pareiškėjos nugriovimui pirktos pastato konstrukcijos ir statybinės medžiagos turėjo būti žymimos plane vadovaujantis Kadastro nuostatų 36.3.8. papunkčio nuostatomis, koordinuojami kampai, ar nustatinėjamas faktiškai neegzistuojančio pastato tipas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 pagal pareiškėjos R. V. įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą, kurį sudarė modulis Nr. 6 ir modulis Nr. 7, konstatavo, kad R. V. įmonės ir likviduojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo, pažymėjo, kad pareiškėja sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą (pastatą nugriauti), t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje sutartyje taip pat konstatavo, kad pastatas buvo statytas be projektavimo darbų ir statybos leidimų, buvo avarinės būklės ir, kad R. V. įmonė 2002 m. liepos 4 d. pardavė AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato stogą, vėliau nugriovė sienas, kad 2009 metais buvo likusios dalis betoninių pamatų ir dalis betoninių grindų. Vadovaujantis CPK 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijos, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėję teismo sprendimai taip pat yra privalomi matininkams, rengiantiems kadastro duomenų bylas. Iš su pareiškėjos 2018 m. birželio 19 d. prašymu pateiktų R. V. įmonės susirašinėjimo dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjos 2018-05-23 raštas ir atsakymas į jį) ir pareiškėjos prašymų (skundų), adresuotų NŽT ir NŽT Šiaulių skyriui, turinio, akivaizdu, kad pareiškėja dar kartą siekė įrodyti, kad žemės sklypas nėra laisvas ir todėl negali būti grąžinamas natūra. Kad žemės sklypas nėra užstatytas nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti grąžinamas natūra pretendentui, buvo nustatyta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-271-257/2011 ir šį teismo sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinės bylos Nr. A143-1341/2012). Teismai netenkino R. V. įmonės skundo ir apeliacinio skundo reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-265 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schema (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. 21 (toje vietoje, kurioje suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir apie 100 arų žemės plotas buvo priskirtas neužstatytai ir galimai grąžinti natūra žemei, konstatavo, kad pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo turto ginčo žemėje. Pareiškėja 2018 m. birželio 19 d. prašymu prašė įvertinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas atitinka tikrovę ir prašė pateikti pasiūlymus, ką reikia daryti, kad būtų ištaisyta klaida. NŽT nuomone, į abu klausimus NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. liepos 31 d. raštu išsamiai atsakė pareiškėjai ir pateikė išvadą, kad klaidų rengiant žemės sklypo planą nebuvo padaryta. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundą, 2018 m. spalio 18 d. rašte Nr. 1SS-2132-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad matininkas D. B. pastato plane žymėti neturėjo. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo gauti pareiškėjos 2018 m. birželio 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje R. V. įmonė ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas natūra grąžinamo Žemės sklypo planas, tačiau vėliau šio skundo atsisakė.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. liepos 31 d. rašto Nr. 31SD-6116-(14.37.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano“ ir NŽT 2018 m. spalio 18 d. rašto Nr. 1SS-2132-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą pateikti R. V. įmonei išvadą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį sudarytas, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės I. J. 2013 m. kovo 8 d. patikrintas ir 2013 m. kovo 9 d. suderintas su skyriaus vedėju V. V. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio k/n (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 9531 kv. m. planas, jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydama įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas ir NŽT Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) atitinka tikrovę; taip pat prašė pateikti pasiūlymus, kad klaida būtų ištaisyta.

NŽT Šiaulių skyrius priėmė skundžiamą 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 31SD-6116-(14.37.104), kuriuo nutraukė pareiškėjo prašymo (skundo) nagrinėjimą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalies pagrindu, nurodydama, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. I-1097-362/2018 R. V. įmonė ginčija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinimo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“ ir įrodinėja, kad šiuo įsakymu buvo patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo planas, nes jame neparodytas R. V. įmonei priklausantis nekilnojamasis daiktas – dalinai nugriautas pastatas.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 31SD-6116-(14.37.104) yra naikintinas, nes NŽT Šiaulių skyrius neatlikęs jokio pateiktų žemės sklypo dokumentų patikrinimo ir kitų faktinių duomenų patikrinimo 2018 m. liepos 31 d. raštu pacitavo teismų sprendimus, tačiau plano neatitikimo ar atitikimo tikrovei iš esmės neįvertino ir tokios išvados nepateikė.

Pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, t. y. nutraukti administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.

LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).

Pareiškėjos R. V. įmonės 2018 m. birželio 19 d. skundo, pateikto NŽT, dalykas – reikalavimas įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas ir NŽT Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) atitinka tikrovę; taip pat prašė pateikti pasiūlymus, kad klaida būtų ištaisyta.

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad tuo metu, kai pareiškėja pateikė skundą NŽT Šiaulių skyriui, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje R. V. įmonė patikslintu skundu prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės merą bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus: pareikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri savivaldybės užsakymu atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ištaisyti klaidą ir paruošti tikrovę atitinkantį naują sklypo planą – parodyti jame esantį R. V. įmonei priklausantį, dalinai nugriautą pastatą; įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, reikalingą R. V. įmonės statinio eksploatacijai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir skundžiamame 2018 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje R. V. įmonė ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“, tačiau, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjas ginčijo ne įsakymą, o Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“. Teismo vertinimu, iš ginčijamo 2018 m. liepos 31 d. rašto turinio pareiškėja galėjo suvokti ir suvokė, apie kokią bylą kalba NŽT Šiaulių skyrius, ir pareiškėjai nesutrukdė efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl sprendimo motyvų nepakankamas išsamumas nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo NŽT Šiaulių skyriaus rašto.

Vertinat, ar atsakovui NŽT Šiaulių skyriui paduotame 2018 m. birželio 19 d. skunde keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, pažymėtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija). Pagal Tikrinimo taisyklių 3 punktą, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai. Ši nuostata perkelta į NŽT Šiaulių skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1PI-302-(1.3.) redakcija), 4.4 punktą. Tikrinimo taisyklės nustato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal šias taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (25 punktas), o vykdant Tikrinimo taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (26.1 punktas). Teismo vertinimu, būtent NŽT yra kompetentinga tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Kaip minėta, pareiškėja 2018 m. birželio 19 d. skundu NŽT Šiaulių skyriaus prašė įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas ir NŽT Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) atitinka tikrovę, o administracinėje byloje Nr. I-1097-362/2018 sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ teisėtumo ir įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės merą bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus: pareikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri savivaldybės užsakymu atliko žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ištaisyti klaidą ir paruošti tikrovę atitinkantį naują sklypo planą – parodyti jame esantį R. V. įmonei priklausantį, dalinai nugriautą pastatą; įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, reikalingą R. V. įmonės statinio eksploatacijai. Pareiškėja teikdama skundą NŽT Šiaulių skyriui ir teismui įrodinėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas ir NŽT Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas neatitinka tikrovės, nes žemės sklypo plane nėra parodytas R. V. įmonei priklausantis dalinai nugriaustas pastatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT Šiaulių skyrius priimdamas sprendimą (raštą) pagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi.

Be to, NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. liepos 31 d. rašte nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su R. V. įmonės nugriovimui pirkto pastato pamatų ir kitų jo dalių liekanų vertinimu, už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2018 metų. Įvertino įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-271-257/20011, kuris apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (byla Nr. A143-1341/2012), Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-344-267/2015, kuris paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. V. įmonės pareiškimą, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-263-291. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patikrinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. B. 2012 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. VAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, turi imperatyvią pareigą nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jos kompetencijai priskirtus asmenų prašymus ir skundus. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundas (b. l. 98), o sprendimas priimtas ir išsiųstas pareiškėjai 2018 m. spalio 18 d. Nustatyta, kad teisės aktuose nustatytos pareigos neįvykdė ir nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjos skundo per įstatymo nustatytus terminus, tačiau NŽT sprendime pažymėjo, kad apgailestauja, jog pareiškėjos skunde keliamais klausimais, susijusios informacijos surinkimas ir nagrinėjimas užtruko bei ateityje stengsis užtikrinti teisę į gerą viešąjį administravimą. Teisėjų kolegija šį procedūrinį pažeidimą laiko neesminiu ir pažymi, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. raštas ir NŽT 2018 m. spalio 18 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti R. V. įmonei išvadą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį sudarytas, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės I. J. 2013 m. kovo 8 d. patikrintas ir 2013 m. kovo 9 d. suderintas su skyriaus vedėju V. V., žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio k/n (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 9531 kv. m. planas, jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. įmonės patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėArvydas Martinavičius