Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1076-730/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-26Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-03-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
e2S-1076-730/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03846-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
I. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1076-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03846-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.3; 3.3.2.3; 3.3.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą prašymui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl Z. M. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, pateikti bei priteisti iš suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė Z. M. S.. Po palikėjos mirties pareiškėja 2017 m. sausio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo bylą užvedęs notaras nurodė, jog atskiru pranešimu informuos pareiškėją apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjai įteikta registruota Klaipėdos miesto l-ojo notarų biuro siunta - pranešimas, kuriuo prašoma pareiškėjos iki 2021 m. kovo 31 d. atvykti į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjos turtą išdavimo. 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė pareiškėjai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į paveldimą turtą, kuriame buvo nurodyta, jog paveldimą turtą be kita ko sudaro likusi neišmokėta kompensuojamosios senatvės pensijos suma (dirbusiam). Pareiškėja gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl liudijime nurodytų išmokų gavimo. 2021 m. balandžio 19 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 6 dalimi nusprendė pareiškėjai nemokėti mirusios negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, kadangi pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas prašymas ir kiti dokumentai turėjo būti pateikti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Po minėto sprendimo gavimo, pareiškėja kreipėsi į paveldėjimo liudijimą išdavusį notarų biurą prašant pateikti paveldėjimo liudijime 2 punktu ir 3 punktu nurodytą pažymą. Iš gautos pažymos matyti, jog ši pažyma „Apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą“. VSDFV Klaipėdos skyriaus buvo parengta 2016 m. spalio 11 d., o notarų biure gauta 2016 m. spalio 14 d. Pareiškėja laiku kreipdamasi į notarų biurą dėl paveldėjimo, negalėjo ir neturėjo žinoti, jog paveldimą turtą sudaro iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gautinos išmokos, kurių išmokėjimo terminas yra ribotas konkrečia įstatyme nustatyta data. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro likusi neišmokėta kompensuojamosios senatvės pensijos suma (dirbusiam), tačiau šio paveldėjimo liudijimo pagrindu išmoka nebuvo išmokėta pareiškėjai, taip pat paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodyta ir tai iki kurios datos būtina kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl išmokos gavimo. Nurodytos aplinkybės rodo, jog pareiškėja laiku nesikreipė į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl išmokos gavimo dėl to, jog ji neturėjo jokių duomenų apie tokio paveldėtino turto įgyvendinimo terminą ir tvarką. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėja terminą praleido dar ir dėl teisinių žinių stokos, nes nežinojo, nei kada jai turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nei kad paveldėtiną turtą sudaro iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gautina išmoka, kurios išmokėjimo terminas yra nustatytas įstatyme.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo netenkinti. Nurodė, jog senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, eiliškumas ir periodiškumas nustatytas 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau - Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje, kad minėtiems asmenims mirusio asmens senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d., jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pareiškėja, kaip mirusios įpėdinė, siekia atgauti jai pagal specialaus teisės akto – Kompensavimo įstatymo – nuostatas priklausančią senatvės pensijos, sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, dalį. Ginčo dėl to, kad Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu pareiškėja yra tinkamas asmuo gauti palikėjos priklausiusią senatvės pensijos, sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, dalį, kurios dydis yra 949,03 EUR, nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdama atgauti nurodytą senatvės pensijos dalį, pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, paduodama 2021 m. balandžio 15 d. prašymą, tai yra prašymą, kurio padavimas pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį. Nagrinėjamo ginčo esmė yra aplinkybė, kad pareiškėjos prašymas buvo paduotas 2021 m. balandžio 15 d., o ne iki 2018 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta Kompensavimo įstatyme. Todėl, sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, būtina vadovautis Kompensavimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į mirusių asmenų pensijos dalį realizavimą laike. Kompensavimo įstatyme nėra numatyta atnaujinti terminą prašymui dėl neišmokėtos pensijos kompensuojamosios dalies paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą netenkino.

4. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų informuota apie 2016 m. spalio 11 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą Nr. PE_PZ2-2148 ir mirusiajai neišmokėtas sumas. Pasak pareiškėjos, ji, kaip paveldėtoja, apie kompensuojamosios senatvės pensijos paveldėjimą sužinojo tik gavusi 2021 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tad praleido terminą kreiptis dėl 949,03 EUR kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo (dirbusiam) ir prašo šį terminą atnaujinti.

Šalies argumentai

5. Nurodė, kad kompensavimo įstatyme yra aiškiai nurodytos datos iki kada turi būti pateikti prašymai dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Nurodė, kad minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Teismas konstatavo, kad terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Išaiškino pareiškėjai, kad tuo atveju jei ji neteko galimybės gauti senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokos dėl notaro, jo atstovo ar šio notaro biuro darbuotojų kaltų veiksmų, ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti apeliantės pareiškimą, atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą prašymui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl Z. M. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos pateikti, priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bylinėjimosi išlaidas apeliantės naudai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. T-45/2020 kurioje, esant analogiškai situacijai nurodyta, jog termino atnaujinimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl šiuo atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Kompensacijų įstatyme numatytas terminas yra naikinamasis.

7.2. Nurodo, kad Kompensavimo įstatyme nėra nurodyta, jog prašymo pateikimo terminas yra naikinamasis. Kompensavimo įstatymo 9 straipsnyje nėra nurodyta, jog šis įstatymas netenka galios, suėjus įstatyme 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015 išaiškinimais, kadangi ginčo aplinkybės nėra tapačios.

7.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, jog terminas praleistas ne dėl apeliantės kaltės, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų, o ir be to, VSDFV teikdama pranešimą notarui nenurodė, jog terminas prašymui dėl lėšų išmokėjimo yra naikinamasis. Pažymi, kad šiuo atveju aktualu ir tai, jog paveldėjimo teisės liudijimas, kaip nuosavybės teisę į VSDF išmokas patvirtinantis dokumentas, suteikia teisę apeliantei tokias išmokas gauti, o VSDF Klaipėdos skyrius tokias išmokas turi išmokėti, tačiau tokios aplinkybės teismas taip pat niekaip neįvertino.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog termino atnaujinimo klausimas Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. T-45/2020 nebuvo sprendžiamas, šioje nutartyje pasisakyta tik teismingumo klausimu, tai yra, ar tokio ginčo nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ar nagrinėtinas administraciniame teisme

Šalies argumentai

8.2. Nurodo, kad Kompensavimo įstatyme yra aiškiai nurodytos datos, iki kada turi būti pateikti prašymai dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo bei, kad senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų mokėjimas Kompensavimo įstatymo taikymo prasme be jokių išlygų yra nutraukiamas nuo 2019 m. sausio 1 d. ir įstatyme neminimi atvejai, kad senatvės pensijos kompensuojamosios sumos gali būti mokamos ir pagal vėliau pateiktus prašymus, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog terminas yra naikinamasis.

8.3. Nurodo, kad šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015 išaiškinimais, kadangi būtent šioje nutartyje pasisakyta, kad terminas yra naikinamasis. Pažymi, jog, jei apeliantė mano, kad ji neteko galimybės gauti senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokos dėl notaro, jo atstovo ar šio notaro biuro darbuotojų kaltų veiksmų, ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą prašymui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl palikėjui, priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. T-45/2020, aiškino Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino pobūdį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad terminas yra naikinamasis. Pažymi, kad terminas praleistas dėl suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų, o ir be to, paveldėjimo teisės liudijimas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, suteikia teisę apeliantei tokias išmokas gauti, tačiau tokios aplinkybės teismas taip pat niekaip neįvertino.

12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), byloje keliamas termino atnaujinimo klausimas, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimo 2 dalyje, kuris nustato senatvės pensijų kompensavimo terminus.

13. Ištyrus byloje esančius rašytinius, dėl kurių ginčo byloje nėra, nustatytos tokios faktinės aplinkybės - palikėja Z. M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2021 m. balandžio 15 d. palikėjos įpėdinė yra apeliantė I. G., kuri paveldi - butą, adresu (duomenys neskelbtini), likusią neišmokėtą kompensuojamosios senatvės pensijos sumą pagal 2016 m. spalio 11 d. pažymą Nr. PE_PZ2-2148, išduotą VSDFV Klaipėdos skyriaus ir likusią neišmokėtą kompensuojamosios senatvės pensijos sumą dirbusiam asmeniui, pagal 2016 m. spalio 11 d. pažymą Nr. PE_PZ2-2148, išduotą VSDFV Klaipėdos skyriaus.

14. Apeliantė 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu išmokėti paveldėtą mirusios Z. M. S. kompensuojamą senatvės pensiją, kartu pateikdama 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro likusi neišmokėta kompensuojamosios senatvės pensijos suma, pagrindas (pažyma, išduota VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 11 d. Nr. PE_PZ2-2148). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-11006 apeliantė informuota, jog apeliantei išmokėta 30,15 EUR palikėjos negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojama suma, dėl kurios pareiškėja nekelia ginčo. Tačiau tuo pačiu raštu pažymima, jog pagal Kompensavimo įstatymą, priskaičiuota 949,03 EUR suma pareiškėjai nebus išmokėta, su raštu pareiškėjai atsiųstas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-4249 nuorašas. Apeliantė teigia, kad tik gavusi 2021 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sužinojo, kad ji kaip paveldėjo kompensuojamosios senatvės pensijos sumą, tad praleido terminą kreiptis dėl 949,03 EUR kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo (dirbusiam) ir prašo šį terminą atnaujinti.

15. Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimo 2 dalies 6 punktas numato, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.

16. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apeliantė paveldėjo palikėjos turtą, be kita ko susidedantį ir iš kompensuojamosios senatvės pensijos (2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Šalys neginčija fakto, kad kompensuojama dalis palikėjai nebuvo išmokėta, tačiau kaip matyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsisako išmokėti paveldėtą kompensuojamąją senatvės pensiją, motyvuojant tuo, kad apeliantė praleido kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą, teigia, kad prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

17. Teismas, įvertinęs Kompensavimo įstatymo nuostatas, nesutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis. Teismo vertinimu, šioje nuostatoje įtvirtinti laikotarpiai yra susiję su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais, tai yra nustato per kiek laiko po kreipimosi bus išmokėta senatvės pensijos kompensuojamoji dalis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio (Senatvės pensijų kompensavimo tvarka) 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti. Būtent ši įstatymo nuostata aktuali ginčo situacijoje, kadangi sudaro galimybę paveldėjusiems turtą asmenims pateikti prašymą dėl paveldėtos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo, todėl šiuo atveju nesutiktina, kad apeliantė praleido terminą pateikti prašymą išmokai gauti. Teismo vertinimu šioje situacijoje nėra pagrindo vertinti, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti terminai yra naikinamieji ir užkerta kelią asmeniui (šiuo atveju apeliantei) atgauti pensijos kompensuojamąją dalį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2021 m. liepos 1 d. - 2021 m. rugpjūčio 31 d. praktikos apžvalga).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje apeliantės su pareiškimu pareikštus reikalavimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį nepagrįstai sprendė, jog Kompensavimo 2 straipsnio 6 punkte nustatyti terminai yra naikinamieji, neatsižvelgė į ginčo situacijoje aktualias Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas dėl palikėjo kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo galimybių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsisako išmokėti paveldėtą kompensuojamąją senatvės pensiją dėl praleisto termino, į tai, kad apeliantės atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas, į ginčo situacijoje aktualią Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentrumo principais, teismo vertinimu šiuo atveju tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, sudarant apeliantei galimybę patikslinti reiškiamus reikalavimus, išaiškinti apeliantei galimybę skųsti jos atžvilgiu priimtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-55 ir ar spręsti apeliantės pareiškimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Esant nustatytoms 11-21 punkte nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė