Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nukentėjusiajai B. D., advokatui M. V., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, ku rioje G. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis S. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 232 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 10.32 val. Kauno apylinkės teismo adresu Laisvės al. 103, Kaunas teismo posėdžių salėje Nr. 105, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-738/2015 teisėjai B. D. paskelbus nuosprendį, girdint bylos proceso dalyviams ir procesą stebėjusiems asmenims, garsiai šaukdamas pareiškė, kad advokatas A. B. teisėjai B. D. davė 15000 eurų kyšį, taip viešai žodžiu užgauliai pažemino teismą ir teisėją B. D. dėl jų veiklos.

Apklaustas kaltinamuoju, G. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje Kaune buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio duoti kyšį-15 000 eurų teisėjai B. D., tačiau jis yra pasirašęs dokumentą neviešinti bylos duomenų ir šį faktą jis sužinojo iš asmenų, kurie neva tai turėjo papirkti B. D.. 2015 metų rugsėjo 4 dieną, 10.30 valandą Kauno apylinkės teisme teisėja D.. skelbė nuosprendį kaltinamojo sutuoktinės A. N. ir sūnaus baudžiamojoje byloje. Be kaltinamojo, jo sutuoktinės, sūnaus, teisėjos su teismo sudėtimi, salėje buvo ir konvojaus pareigūnai, prokurorė, E. P., P., teismo sekretorė. Teisėja paskelbė nuosprendį, kuriuo skyrė kaltinamojo sutuoktinei 4 metus laisvės atėmimo suimant teismo salėje. Kaltinamasis nurodo tuo metu patyręs šoką, labai susijaudino, nesuprato, ką kalba. Jis pasakė, kad ne be reikalo skambėjo žodžiai STT tyrime, kad advokatas galėjo neva duoti kyšį, kad kaltinamojo žmoną nuteisti. Išgirdę šiuos žodžius, salėje esantys žmonės sustojo, pasidarė pauzė. Teisėja, kaip suprato, po jo žodžių buvo šoke. Nurodo, kad jis pasakė tuos žodžius susijaudinęs, norėdamas pateisinti žmoną. Girdėjo, kad teisėja jį įspėjo po tokio jo pasakymo.

Apklausta kaip nukentėjusioji, B. D. parodė, kad ji dirba teisėja Kauno apylinkės teisme, nagrinėjo kaltinamojo sutuoktinės baudžiamąją bylą. Dar kovo mėnesį, bylos nagrinėjimo metu, iš pašalinių asmenų ji sužinojo, kad kaltinamojo ar jo šeimos narių iniciatyva vienas asmuo buvo įpareigotas surasti pažįstamą asmenį, kuris rastų ryšį iki nukentėjusiosios kaip teisėjos, nagrinėjančios bylą. Buvo įvardinta solidi pinigų suma, kuri būtų surinkta ir perduota. Apie tai buvo informuota STT, pinigų perdavimo metu tie asmenys buvo sulaikyti, buvo pradėtas tyrimas. Kas ten vyko toliau, nukentėjusiajai nežinoma. Po šio įvykio toliau tęsiant bylos nagrinėjimą, kaltinamojo sutuoktinė N. su sūnumi V. posėdžio metu pareiškė nukentėjusiajai nušalinimą, kad teisėja yra suinteresuota, nes jie rengėsi duoti kyšį, bet nepavyko. Nukentėjusioji nenusišalino, nes nematė tam pagrindo. Tęsiant bylos nagrinėjimą, po kiekvieno posėdžio, nespėjus išeiti iš salės, kaltinamasis liedavo emocijas ir dėstydavo, kad viskas papirkta, kad teisėja papirkta, byla nagrinėjama ne jų naudai. Ta byla buvo didelis susidomėjimas, posėdžiuose dalyvaudavo daug žurnalistų, posėdį stebėdavo daug pašalinių žmonių, bylos eiga buvo komentuojama per televiziją, nes byla buvo rezonansinė. Nukentėjusioji į tai nekreipė dėmesio ir dirbo savo darbą. Rugsėjo 4 dieną nukentėjusioji skelbė nuosprendį salėje, kur buvo žurnalistų, konvojaus pareigūnai, kitų asmenų. Salėje buvo filmuojama tiek pradžioje, tiek pasibaigus posėdžiui, buvo filmuojamas ir N. suėmimo momentas. Kai po nuosprendžio paskelbimo buvo suimta N., kaltinamasis staiga puolė nuo kėdės, pradėjo šaukti, kad jis žinąs, kad advokatas B. papirko teisėją D., tai yra nukentėjusiąją. Ji garsiai perspėjo kaltinamąjį klausdama, ar šis suprantąs, ką kalbantis, tačiau kaltinamasis, išgirdęs perspėjimą, ir toliau dar su didesniu įkarščiu puolė, įvardydamas sumą-15 000 eurų ir kad ją davė advokatas B. kuris atstovavo nukentėjusiuosius. Po tokių ištartų frazių nukentėjusioji iš karto po posėdžio kreipėsi į teismo pirmininko pavaduotoją baudžiamosioms byloms. Kai ji nuvykusi į kabinetą dėstė apie įvykį, įvykusį teismo salėje, į kabinetą įsiveržė kaltinamasis su tom pačiom emocijom. Pavaduotojas paprašė, kad kaltinamasis palauktų koridoriuje. Tą pačią dieną nukentėjusioji pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą, nes negalėjo daugiau leisti, kad žmogus nebaudžiamas galėtų toliau žeisti ir žeminti ir teismą, ir ją, kaip teisėją.

Apklausta kaip liudytoja, L. S.-R. parodė, kad ji dirba Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore, ji palaikė valstybinį kaltinimą byloje, kurioje kaltinamojo N. sutuoktinė A. N. buvo kaltinamoji. Šioje byloje rugsėjo 4 dieną bylą nagrinėjusi teisėja B. D. skelbė nuosprendį. Salėje buvo nemažai žmonių, kadangi byla buvo ne eilinė, buvo sulaukusi visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Salėje, be liudytojos, buvo kiti proceso dalyviai- advokatas B. A. N., jos gynėjas advokatas A. T., nukentėjusieji P., buvo žiniasklaidos atstovai, kurie dar prieš tai filmavo N.ir bandė ją pakalbinti. N. sėdėjo pirmoje eilėje. Teisėjai paskelbus, kad N. yra skiriama laisvės atėmimo bausmė ir kad jai skiriama kardomoji priemonė–suėmimas teismo salėje, N. akivaizdžiai susinervino, atsistojęs bandė prieiti prie N.. Konvojaus pareigūnai jį įspėjo, kad jis nusiramintų, liktų sėdėti ten, kur sėdėjęs. N. nuolat replikavo pareigūnams, kad šie nedrįstų to daryti. Po to jis demonstratyviai pareiškė, kad jam bylos baigtis buvo seniai žinoma, kadangi visiems žinoma, kad teisėja B. D. yra paėmusi kyšį iš advokato B.. Kyšio suma buvo įvardyta, bet sumos liudytoja neprisimenanti. Visi girdėjo N. žodžius, tai buvo pasakyta visų akivaizdoje aiškiai, garsiai, tą girdėjo ir žiniasklaidos atstovai. Išeidamas pro duris, N. grasino, kad jis to taip nepaliks, kad visi pamatys, kuo tai baigsis.

Apklaustas kaip liudytojas, policijos pareigūnas V. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje vyresniuoju patruliu. Įvykį prisimena. Tuomet jis su kolega atvyko į teismo posėdį, nes buvo numatytas suėmimas. Skelbiant nuosprendį salėje, kurioje buvo daug žmonių, kaltinamasis, išgirdęs, kiek metų jo žmonai paskyrė, pradėjo rėkauti, kad pareigūnai neturi teisės jos suimti ir turi atsitraukti. Kaltinamasis dar pradėjo kažką replikuoti apie pinigus, kad kažkam sumokėjo. Liudytojas suprato, kad pinigai buvo skirti kažkam iš teisėsaugos atstovų. Po tokių replikų salėje buvę žmonės buvo nustebę, nes tai-ne eilinis įvykis.

Apklausta kaip liudytoja, R. Š. parodė, kad ji dirba Kauno apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore. Rugsėjo 4 dieną buvo skelbiamas nuosprendis byloje, kurioje kaltinamaisiais buvo N. žmona A. N. ir sūnus G. V.. Paskelbus nuosprendį ir jau išjungus garso įrašymo techniką, N. pradėjo garsiai šaukti, kad advokatas B. davęs teisėjai B. D. 15 000 kyšį. Teisėja įspėjo N., bet šis dar kartą pakartojo tą patį. Salėje buvo prokurorė, du konvojaus policininkai, atstovas spaudai, žurnalistai, P., advokatas B., kiti procesą stebėję asmenys. Į šį įvykį visi sureagavo, buvo nejauku, nesmagu, kiti žmonės susižvalgė.

Apklausta kaip liudytoja, G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jo žmona jos šeimą nuskriaudė, apgavo, paveikė taip, kad iš šeimos išviliodavo dideles sumas pinigų. Teisme dėl to vyko byla, šioje byloje liudytojos sūnus buvo nukentėjusysis. Visuose posėdžiuose N. elgėsi labai nepagarbiai. Rugsėjo 4 dieną teismo posėdyje kaltinamasis visą laiką tujino teisėją, replikavo. Teisėjai paskelbus nuosprendį, N. šoko iš savo kėdės, rėkė ant konvojaus pareigūnų, puolė ant teisėjos šaukdamas, jog jai sumokėta 15 000 eurų, kad advokatas B. perdavė jai šiuos pinigus. Tai girdėję salėje buvę žmonės, kurių buvo nemažai, buvo šokiruoti. Teisėja liepė N. apsiraminti, konvojus jį irgi ramino. Liudytojos nuomone, tokiu kaltinamojo elgesiu teismas buvo labai pažemintas.

Apklaustas kaip liudytojas, E. P. parodė, kad kaltinamąjį N. pažįsta, yra nuo jo nukentėjęs, N. apgaulės būdu išviliojo iš liudytojo pinigus. Nagrinėjant bylą teisme, N. visada elgėsi agresyviai, atsistodavo ir pradėdavo kaltinti, kad teismas nupirktas ir panašiai. Paskelbus nuosprendį, N. teisėjai pasakė, kad advokatas B. jai perdavė 15 000 eurų. Tuo metu salėje buvo daug žmonių, visi tą girdėjo, teismas dėl tų žodžių buvo pažemintas. Po tokių kaltinamojo žodžių teisėja N. liepė nusiraminti, sakė, kad taip kalbėti negalima.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2015-09-04 10 val. 30 min. Kauno apylinkės teisme teisėja B. D. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-738/2015, nuosprendis baigtas skelbti 10 val. 32 min. (b. l. 2).

2015-09-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti: A. N.–pagal BK 182 str. 2 d., G. V.–pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. (b. l. 34-66).

Ikiteisminio tyrimo metu G. N. veika buvo kvalifikuota pagal BK 232 str. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. BK 232 str. numato atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šis įstatymas saugo teismų ir teisėjų garbę, orumą, gina juos nuo niekinimo dėl jų veiklos, vykdant teisingumą bei saugo visą teisingumo sistemą nuo diskreditavimo. Objektyvus BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis-viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teisėjo ar teismo pažeminimas, o subjektyvųjį požymį sudaro tiesioginė tyčia. G. N. veikoje yra ir objektyvus, ir subjektyvus veikos požymis.

Pagal teismų praktiką teismo ar teisėjo užgaulus pažeminimas yra tada, kai tokį pažeminimą matė, girdėjo bent vienas trečiasis asmuo. Kaltinamasis G. N. užgaulias žinias apie teisėjos neva tai netinkamą, įstatymui priešingą, galimai nusikalstamą veiką paskleidė teismo posėdžio metu, įvykį stebint daugeliui asmenų. Iš paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų seka, kad nukentėjusiosios nagrinėjama byla buvo rezonansinė, byla buvo stebima tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos atstovų ir šie asmenys užgaulių žinių paskleidimo metu šias žinias girdėjo viešo teismo Lietuvos Respublikos vardu skelbiamo procesinio dokumento-nuosprendžio paskelbimo metu. Tuo pasireiškė užgaulių žinių viešumas. Šių žinių viešumas pasireiškė plačiau, nes kaltinamasis G. N. kaltino neteisėta, įstatymo uždrausta ir baudžiama veika, o tai reiškia didesnį pažeminimo lygį ir rodo didesnį jo veikos pavojingumo laipsnį. Užgaulios žinios, kaip parodė liudytojai G. P. ir E. P., pažemino teismą. Kaltinamasis G. N. nurodė, kad užgauliai teisme kalbėjo būdamas susijaudinęs, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo neteisėtos veikos. Liudytojai R. S.-R., R. Š., V. K. taip pat nurodė, kad po tokių žinių salėje buvę žmonės jautėsi šokiruoti, sukrėsti, nemaloniai nuteikti. Taigi daroma išvada, kad kaltinamojo teismo posėdžių salėje išsakytos užgaulios žinios apie bylą nagrinėjančią teisėją neabejotinai suformavo neigiamą nuomonę tiek apie ją kaip teisingumo vykdytoją, tiek apskritai apie teisingumą.

Įrodyta, kad G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. N. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi dėl nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. N. dirba, anksčiau teismo nėra teistas, jo atžvilgiui galioja administracinė nuobauda. Teismui pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant kaltinamojo sūnų V. V..

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis apibrėžia laidavimo sąlygas: asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojai gali būti kaltinamojo tėvai, artimi giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras su prašymu atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesutiko ir nurodė, kad V. V., kaip sūnus, negali būti laiduotoju savo tėvui, be to, nėra ir BK 40 str. numatytos sąlygos-kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. G. N. negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes laiduotojas neatitinka tokiam asmeniui keliamų reikalavimų. V. V. nurodė, kad jis yra kaltinamojo G. N. sūnus, tačiau iš asmens anketinių duomenų pažymos (b. l. 81-82) matyti, kad toks asmuo kaip kaltinamojo G. N. sūnus neregistruotas. V. V. nurodė, kad kaltinamasis su juo bendrauja, bet jie kartu negyvena. Laiduotojas gali būti asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, tačiau byloje neįrodyta, kad juo gali būti būtent V. V., nes nėra pagrįstų duomenų, kad V. V. kaltinamajam turėtų autoritetą ir galėtų jam daryti teigiamą įtaką. Byloje pateikta V. V. darbdavio charakteristika charakterizuoja V. V. tik kaip darbuotoją, o jokių duomenų apie šio asmens asmenines savybes byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad laiduotojo V. V. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. N. nėra pakankama, laiduotojas nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Vadovaujantis išdėstytu, kaltinamasis G. N. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 0 jam skirtina baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė. G. N. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė-areštas-neskirtina, nes kaltinamas is turi sveikatos problemų (yra neįgalus). Kadangi G. N. dirba, manytina, kad labiausiai BK 41 str. numatytus bausmės tikslus atitiks jam skirta bausmė-bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str. ir nuteisti 20 MGL, t.y. 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) eurų bauda.

Įpareigoti G. N. paskirtą baudą per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).

G. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.