Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. J., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., R. R., V. J., G. J., R. J., L. R., M. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos neva priėmė motinos daiktus - baldus, knygas, šaldytuvą, siuvimo mašiną. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi šie namų apyvokos daiktai buvo jo, o ne mirusiosios nuosavybė, o pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų jų motinos nuosavybė.

Be to, teismas neteisingai nustatė datą, kada pareiškėja A. P. atsikėlė gyventi į motinos butą. Liudytojai nurodė, kad ji nuolatinai gyventi atsikėlė tik 2007-2008 m., o ne iki motinos mirties, todėl negalima laikyti, kad šiai pareiškėjai perėjo įprastiniai namų apstatymo ir apyvokos daiktai, nes ji negyveno su motina iki jos mirties. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad R. B. iš viso motinos name negyveno ir jokių daiktų nepriėmė, mokesčių nemokėjo, tačiau nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir ji priėmė motinos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. P. ir R. B. yra A. R., mirusios 2006-01-24 dukterys, todėl pirmosios eilės įpėdinės pagal įstatymą. Be jų, palikėja dar turėjo dvi dukras ir sūnų, kurie mirę: L. J. (jos vaikai, suinteresuoti asmenys šioje byloje G. J. ir R. J.), B. R. (jos vaikai, suinteresuoti asmenys šioje byloje R. R. ir R. R.) ir A. R. (jo vaikai, suinteresuoti asmenys šioje byloje L. R. ir M. R.). Palikėjos vaikaičiai, pagal CK 5.12 str. yra įpėdiniai atstovavimo teise ir galėtų paveldėti lygiomis dalimis tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui ar motinai. Vaikaitis G. J. senelės A. R. palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4857-744/2006 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad senelės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti R. R.. Tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nebuvo pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jeigu į turtą, kuriam pareiškėjos prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, kitiems įpėdiniams būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negalėtų būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Vadovaudamasis analogija ( CPK 3 straipsnio 6 dalis), teismas tuomet turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukti. ( CPK 293 straipsnio 1 punktas). Vienok, palikėjos A. R. palikimą priėmusiesiems asmenims – G. J. ir R. R. nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturėjimu teisės pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atskiroje byloje yra nepagrįsti.

Apeliantas V. J. yra palikėjos dukters L. J., mirusios 1991-09-18 sutuoktinis. Jis nėra nei testamentinis, nei įstatyminis palikėjos A. R. įpėdinis, todėl priimtas teismo sprendimas neturės įtakos šio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis laikytini kiti įpėdiniai, o kai jų nėra, - apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Vienok, jis buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu (b.l. 80) bei pateikė apeliacinį skundą. Jau vien tai, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja A. P. palikėjai priklausančioje nuosavybėje apsigyveno keletą metų iki palikėjos mirties. Šis faktas pagrįstai nustatytas liudytojų K. D., liudytojos P. V. P. parodymais, suinteresuoto asmens R. R. paaiškinimu. Pažymėtina, kad palikėjai 2003-09-25 buvo nustatyta visiška negalia, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga (I t., b.l. 150), todėl nepaneigtas A. P. paaiškinimas, kad tai ji darė gyvendama kartu su motina, jai padėjo pareiškėja R. B..

Siekiant įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybės teisių. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos ir toliau naudojosi nuosavybe, valdė ir disponavo turtu kaip savo nuosavybe. A. P. ne tik toliau po motinos mirties gyveno palikimą sudarančio namo dalyje, naudojosi palikėjos namų apstatymo daiktais, tačiau 2006-03-28 apmokėjo A. R. vardu 29,76 Lt sąskaitą už elektros energiją. Pareiškėjai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl sudaryti sutarčių savo vardu su komunalines paslaugas teikiančiomis organizacijomis ji neturėjo galimybių. Tai, kad šios sutartys galimai galėjo būti sudarytos su kitais namo bendrasavininkiais, kurie taip pat apmokėdavo už teikiamas paslaugas, nedaro neteisėtą pareiškėjos įmoką už paslaugą, kuri jai buvo teikiama. Akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad A. P., naudodamasi namu, jame gyvendama, tuo užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą. Kada asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo. Kolegija sprendžia, kad A. P. gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai ji iki palikimo atsiradimo ten su palikėja, šiai sutinkant, ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėja, kai kiti įpėdiniai ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai A. P., o pretenzijas pareiškė tik po to, kai ji pati kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pažymėtina, kad teismo sprendimo kiti įpėdiniai neskundžia.

Apeliantas neginčija, kad palikėja turėjo daiktus, kuriuos pasidalinę valdo ir jais naudojasi po palikėjos mirties abi pareiškėjos (baldai, knygos, šaldytuvas, televizorius, siuvimo mašina, lygintuvas). Apeliantas laiko, kad šie daiktai yra jo asmeninė nuosavybė. 2009-04-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-65 apeliantas buvo nubaustas įspėjimu už savavaldžiavimą, iškrausčius pareiškėjos A. P. daiktus iš kambario (duomenys neskelbtini). Kitų argumentų dėl ginčijamų daiktų nuosavybės apeliantas nepateikė, o teismas pagrįstai nurodė, kad liudytoja P. V. P. patvirtino, jog baldus, šaldytuvą, siuvimo mašiną pirko pati palikėja. Pažymėtina, kad apeliantas, dargi, nurodė, kad kai kuriuos daiktus jis padovanojęs palikėjai, todėl kolegijai nekelia abejonių, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimą sudariusį turtą.

Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos pasidalino palikimą. Name liko gyventi A. P., nes R. B. turėjo kur gyventi. Televizorius, siuvimo mašina, lygintuvas - daiktai, kurie sudaro palikimo dalį, atiteko R. B.. A. P. nurodė, kad taip pasidalino motinos palikimą todėl, kad R. B. yra siuvėja (II t., b.l. 10). Pastaroji vėliau televizorių paliko A. P., nes dukra įsigijo naują. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma tik palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybes ir R. B. elgesį po paminėtų daiktų paėmimo pagrįstai laikė, kad ji, kaip ir A. P., palikimą priėmė, nes įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradedant jį valdyti reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos motinos A. R. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamos jį valdyti. Apeliacinio skundo argumentais panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.