Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – K. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. nubausta už tai, kad 2013 m. gruodžio 18 d. 3.50 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – K. Š., apeliaciniu skundu nesutikdama su jos pripažinimu kalta ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantė neginčija, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 156 išvados yra teisingos, tačiau teigia, kad jai narkotinės medžiagos buvo duotos vartoti jai nežinant, t. y. apgaule. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai apeliantę pripažino kalta ir nubaudė pagal jai inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų – R. D., M. D., A. U. parodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina ir tai, kad apeliantės versija, kad ji buvo apsvaiginta apgaule, paneigta teismo posėdžio išnagrinėtų duomenų visuma. Kaip matyti iš liudytojų R. D. ir M. D. parodymų, jie K. Š. automobilį sustabdė ne todėl, kad iš VPK budėtojų dalies būtų gavę pranešimą, kur pirmiausia būtų kreipęsi ją neva apsvaiginę asmenys, o jie tiesiog pastebėję keistai važiuojantį automobilį jį sustabdė. Kitas apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. U. taip pat paneigė apeliantės teiginį, kad ji bendradarbiauja su policijos pareigūnais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens K. Š. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsakant į apeliantės skunde nurodytus teiginius, kurie susiję su nubaustojo asmens prašomų papildomų įrodymų išreikalavimu (informacijos apie R. ir K. gavimu), pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai dėl K. Š. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl papildomų, apeliantės prašomų duomenų rinkimas, būtų perteklinis, neturintis teisinės prasmės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Taip pat apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino K. Š. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jai pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantė, nėra pagrindo.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad K. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.

Būtent todėl nubaustojo asmens – K. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimą nepakeistą ir K. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.