Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.eB2-137-544/2026 dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Skardinė“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto.

2. 2026 m. gegužės 8 d. priimtas BUAB „Skardinė“ nemokumo administratorės UAB „Rancas“ direktoriaus Laimono Tamošaičio (toliau – ir Administratorė) prašymas patvirtinti minėtoje bankroto byloje kreditorių, Administratorės ir Bendrovės akcininko sudarytą taikos sutartį ir bankroto bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Bylos duomenys rodo, kad 2026 m. vasario 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. vasario 17 d., UAB „Skardinė“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Rancas“, nustatytas 5 765 Eur nemokumo administratoriaus atlyginimas. 2026 m. kovo 3 d. teismo nutartimi patvirtinta Bendrovės 5 002 Eur administravimo išlaidų sąmata, kurią Administratorė turi teisę naudoti bankroto procesui administruoti iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta kreditorių susirinkime. 2026 m. kovo 23 d. teismo nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių sąrašas ir jų 6 670,38 Eur vertės finansiniai reikalavimai. 2026 m. balandžio 20 d. BUAB „Skardinė“ akcininkas M. S. pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir iki taikos sutarties pasirašymo pervedė į Bendrovės sąskaitą 7 880,38 Eur. 2026 m. balandžio 28 d. Bendrovės kreditorių susirinkime 10 darbotvarkės klausimu visiems kreditoriams balsuojant „už“ buvo priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį.

4. Nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, kai patvirtinama taikos sutartis.

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė baigti bankroto procesą taikos sutartimi yra procesinė bankroto proceso dalyvių (įmonės skolininkės bei jos kreditorių) teisė, kuria įgyvendinamas dispozityvumo principas bankroto procese. Tam, kad ši teisė galėtų būti įgyvendinta, pagal JANĮ reikalinga šių sąlygų visuma: 1) taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma (JANĮ 80 straipsnio 4 dalis), 2) kreditorių susirinkimui turi būti pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį kartu su taikos sutarties projektu (JANĮ 79 straipsnis), 3) taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis), 4) taikos sutartis turi būti patvirtinta teismo (JANĮ 80 straipsnio 2, 5, 6 dalys)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021). JANĮ 80 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą, yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo, o šalys ja gali pasinaudoti bet kurioje bylos proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, 302 straipsnis). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoja savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis ir pačios sureguliuoja ginčą bei abipusiu susitarimu sulygsta dėl sutarties sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikos sutarčiai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

8. Teismas, įvertinęs šioje byloje pasirašytos taikos sutarties sąlygas, nenustatė nei CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, nei aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad taikos sutartį pasirašiusių asmenų valia turi valios trūkumų, ką šalys patvirtino ir taikos sutarties 6-8 punktuose. Taikos sutartį pasirašė atstovai, turintys atstovaujamos šalies pagal įstatymą suteiktus įgaliojimus sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį. Taikos sutarties 8 punkte sutartį sudarę asmenys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesinės pasekmės, nustatytos CPK 140, 293, 294 straipsniuose.