Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, gyvenantis Kelmės r., Užvenčio sen., (duomenys neskelbtini) k., teistas 2012-08-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d. 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (viena para) ir laikomas sumokėjęs 2 MGL (260 Lt) baudos, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d.;

B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis Kelmėje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-04-23 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2010-02-05 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 64 str., laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., 3) 2010-03-01 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., 2010-09-14 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 3 mėn. 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 4) 2012-08-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 18 parų arešto, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. ir 8 p.;

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis Kelmėje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-10-17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal 1961 m. BK 148 str. 2 d., 18 str. 177 str. 1 d., pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 str., laisvės atėmimu 5 m., 1997-11-05 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 11 mėn. 7 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) 1999-08-31 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 214 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn., 1999-09-25 paleistas atlikus bausmę; 3) 2003-05-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003-11-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2004-06-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, pagal BK 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 ir 2 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 ir 3 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 3 d., 180 str. 2 ir 3 d., 147 str., 227-1 str. 1 d ir 2 d., 234 str. 1 d., 18 str. 4 d. ir 206 str. laisvės atėmimu 13 m. 11 mėn., 2010-11-30 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 3 m. 2 mėn. 10 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 4) 2012-10-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 287 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. Z. 2012 m. birželio 3 d., apie 19.34 val., ties namu, esančiu Kelmėje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą – savadarbį, lygiavamzdį dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), paimdamas jį iš B. A., po to, šį šaunamąjį ginklą neteisėtai, neturėdamas leidimo, B. A. nurodymu gabeno nuo namo, esančio Kelmėje, (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio Kelmėje, (duomenys neskelbtini), ten jį paslėpė ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, slaptavietėje laikė iki 2012 m. birželio 3 d. 22.30 val., kol šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis B. A. 2012 metų kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – savadarbį, lygiavamzdį dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), bei du 16 kalibro centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, juos rasdamas garaže, esančiame Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis nuo 2012 metų kovo mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. birželio 3 d. 18 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė garaže, esančiame Kelmėje, (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. birželio 3 d. 18 val. iki 2012 m. birželio 3 d. 19.30 val. šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Kelmės miesto gatvėmis, vežiodamas juos automobilyje „Peugeot 206“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), realizavo šaunamąjį ginklą – savadarbį, lygiavamzdį dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), jį perduodamas M. Z. ir nurodydamas pastarajam šį ginklą paslėpti.

Be to, kaltinamasis B. A. 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – Kelmės miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvės važiuojamoje dalyje, lygiagrečiai ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkinių praeivių akivaizdoje savo turėtu šaunamuoju ginklu – savadarbiu, lygiavamzdžiu dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvu, pagamintu panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį A. M. – miesto centrinės gatvės važiuojamojoje dalyje, pro šalį pravažiuojant kitiems automobiliams ir aplinkui esant pašaliniams asmenims, maždaug iš 5 m atstumo tyčia taikė ir du kartus šovė į nukentėjusįjį A. M., tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis A. M. pasipriešino – judėjo, siekdamas išvengti sužalojimų, ir šaudydamas turėtu šaunamuoju ginklu – dujiniu-garsiniu 9 mm kalibro pistoletu „Zoraki-Mod.914“ – į besitaikantį į jį B. A., tokiu būdu sutrukdydamas tiesiai į jį nusitaikyti, todėl tik viena iš šovinio užtaiso dalių pataikė ir sužeidė nukentėjusiojo A. M. dešinės rankos alkūnę. Taip B. A. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams Kelmės miesto gyventojams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį A. M..

Kaltinamasis V. A. 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – Kelmės mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkinių praeivių akivaizdoje tyčia sudavė metaliniu strypu A. M. apie 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, dėl to A. M. buvo nustatytas kaukolės skliauto lūžimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu ir dvi muštos galvos žaizdos, tai yra nesunkiai sutrikdyta A. M. sveikata, ir viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams Kelmės miesto gyventojams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. birželio 3 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, Užvenčio seniūnijoje. Paskambinus B. A., pastarojo automobiliu „Peugeot 206“ pavakary nuvažiavo į Kelmę. Kartu su B. A. automobilį šiek tiek aptvarkė, apvalė ir išvažiavo į miestą pasivažinėti. Kelmės miesto jis nežino, bet kažkurioje miesto vietoje iš sidabrinės spalvos „Mercedes“ automobilio į juos buvo paleisti keli šūviai. Nežino, iš kokio šautuvo į juos šaudė, o šaudė A. M., kurio jis anksčiau nepažinojo. Paskui jis su B. A. dar pasivažinėjo po miestą, kur važiuoti, rodė B. A.. Iš viso jie važinėjo po Kelmės miestą apie 1–2 val. Jiems privažiavus prie šviesoforo reguliuojamos gatvių sankryžos, B. A., kaip jis suprato, pamatė, kad šaudo į V. A., todėl liepė jam pasukti į kažkokią gatvę, kirsti dvigubą ištisinę kelio žymėjimo liniją ir važiuoti prie kitoje gatvės pusėje stovinčio V. A. „Audi A8“ automobilio. Jis padarė, kaip B. A. nurodė, kirto dvigubą ištisinę liniją ir sustojo prie V. A. automobilio. Ten dar stovėjo sidabrinės spalvos Mercedes automobilis, iš kurio prieš tai juos apšaudė. Ar ten dar stovėjo kokie nors automobiliai, nepamena. Privažiavęs jis matė, kad nukentėjusysis A. M., išlipęs iš savo automobilio, šaudydamas į visas puses, traukėsi link gatvės vidurio. Privažiavus ir sustojus, iš pradžių jis liko sėdėti automobilyje, o B. A. išlipo, paskui, kai A. M. pradėjo šaudyti į visas puses, jis (M. Z.) išlipo iš automobilio ir atsitūpė ties vairuotojo pusės durelėmis, todėl nematė, kas vyko toliau. Nutilus šūviams, prie jo priėjo B. A. ir padavė šautuvą, liepė pastarąjį kur nors padėti. Šautuvas buvo dviejų vamzdžių, iki tol šautuvų jis nebuvo nei matęs, nei čiupinėjęs. Jis tiksliai B. A. žodžių neprisimena, bet suprato, kad reikia šautuvą paslėpti. Tada jis nesuprato, kad daro kažkokį labai didelį nusikaltimą. Šautuvą jis nunešė į kažkokį kiemą, apie 10 m atstumu nuo įvykio vietos, ir pakišo po kažkokiu skardos gabalu, kad nesimatytų. Tuo metu šautuvas nebuvo suvyniotas į audeklą, audeklas liko automobilyje. Gal kai jis ėmė šautuvą iš B. A., tas audeklas nukrito. Paslėpęs šautuvą, jis grįžo atgal į įvykio vietą, matė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai, dar jis išėjo kažkur pasivaikščioti, o vėliau nuvažiavo į policiją su V. A..

Prieš tai automobilyje šautuvo jis nematė. Kai tuo automobiliu jis buvo išvažiavęs į kaimą, šautuvo automobilyje nebuvo. Įvykio vietoje B. A., išlipdamas iš automobilio, šautuvą pasiėmė iš tarpo tarp priekinių sėdynių. Vairuodamas jis neatkreipė dėmesio, kad ten kažkas yra. Kada B. A. įdėjo šautuvą į automobilį, jis nežino. Nežino, ar užtaisytą šautuvą B. A. jam padavė. Leidimo šaunamajam ginklui laikyti jis neturi, savo kaltę dėl disponavimo ginklu pripažįsta.

Neprisimena, ar V. A. kvietė jį važiuoti į policiją liudyti, nes praėjo daug laiko. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nieko nesakė apie apšaudymą iš „Mercedes“ automobilio, nemanė, kad tai svarbu, gal manė, kad viskas ramiai praeis ir daugiau tokių įvykių nebebus. Dabar apie tai papasakojo ne todėl, kad kaltinamieji A. davė tokius parodymus, o todėl, kad taip buvo. Tai, kad nukentėjusiojo A. M. pravardė yra M., jis sužinojo tik po įvykio.

Įvykio dieną su B. A. telefonu jis kalbėjo turbūt tik vieną kartą, kai pastarasis paprašė atvaryti automobilį. Nuo tada, kai jie buvo apšaudyti, iki susitikimo su nukentėjusiuoju Kelmės miesto centre, galėjo praeiti ne mažiau kaip 30 minučių. Tiek laiko jie važinėjosi po miestą, kokiu tikslu, nežino, jis tik vairavo. Kartu su B. A. važiuodami automobiliu vienas kitam neskambino. Byloje nurodytas teisingas jo telefono numeris – (duomenys neskelbtini).

Jis sako tai, ką prisimena, nežino, kodėl jo parodymai nesutampa su anksčiau jo duotais parodymais. Mano, kad teismui reikėtų remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada jis sakė teisybę ir geriau viską prisiminė. Nežino, kodėl jo nurodytas apšaudymo laikas nesutampa su B. A. parodymais. Negali šito paaiškinti, nes jam su atmintimi nelabai gerai. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi, tik tada jis nepaminėjo apie tą apšaudymą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai klausinėjo, ką jis veikė tą dieną nuo pat pradžių, kada atvažiavo į Kelmę. Nežino, ką atsakyti į klausimą, kodėl tada nepasakė pareigūnams apie jų apšaudymą.

Iki įvykio su A. buvo pažįstamas apie pusmetį, jų santykiai buvo draugiški, sugedus jo automobiliui, paprašydavo B. A., kad pastarasis paskolintų savo automobilį, kur B. A. reikėdavo, jis nuveždavo.

Nuvažiavęs į policiją duoti parodymų apie įvykį, jis nurodė pareigūnams, kur paslėpė šautuvą, ir pareigūnai, nuvykę į jo nurodytą vietą, šautuvą rado. Nukentėjusysis niekaip negalėjo B. A. automobilyje matyti ginklo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. Z., be kita ko, parodė, kad 2012 m. birželio 3 d. jis visą dieną buvo savo namuose Kelmės rajone, Užvenčio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, su B. A. jis nebendravo ir tik apie 18–19 val. jam paskambino B. A. ir pasakė atvaryti pastarojo automobilį „Peugeot 206“ (2 t., 4, 7–8, 13–14 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio A. M. pradėjo užkabinėti jį ir jo žmoną. A. M. išgėręs buvo atėjęs į jo kiemą, grasino jam ir jo žmonai, kalbėjo visokiais necenzūriniais žodžiais, sudavė jam. A. M. su sugyventine gyvena šalia jo namų, jo žmonai pastodavo kelią, grasindavo visaip necenzūriniais žodžiais, buvo pastojęs kelią ir jam.

Birželio 3 d. jis paskambino M. Z. ir paprašė atvažiuoti pas jį. Jo automobiliu „Peugeot 206“, kurį vairavo M. Z., jie važinėjosi po Kelmės miestą, jis laukė automobilio pirkėjų skambučio. Apie 15–16 val. A. M. bandė užblokuoti jiems kelią Kelmės miesto centre, o po to A. M. juos nusivijo truputį už miesto ir, atsidaręs automobilio langą, pradėjo į juos šaudyti. Manevruodami jie atitrūko nuo A. M., privažiavo prie policijos komisariato, kur jau yra filmuojama vaizdo kameromis, tada A. M. apsiramino, o jie toliau važinėjo po miestą. Maždaug po valandos, sukantis šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje į Vytauto Didžiojo gatvę, jis pamatė, kad kitoje gatvės pusėje, maždaug už 50 m, stovi V. A. automobilis, o A. M., iššokęs iš savo automobilio ant gatvės, atkišęs pistoletą šaudo į V. A.. Automobilio langai buvo praviri, girdėjosi šūvių garsai. Tuo metu V. A. lipo iš automobilio. Tada jis liepė M. Z. sukti link A. M. ir V. A.. M. Z. kirto dvigubą ištisinę kelio liniją ir privažiavo prie V. A. automobilio.

Po A. M. grasinimų savigynai jis vežiodavosi suvyniotą į audeklą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, todėl su tuo ginklu iššoko iš automobilio ir iššovė, norėdamas A. M. tik pagąsdinti, kad ramintųsi, nes manė, jog pastarasis šaudo iš kovinio ginklo ir jo dėdės bei jo gyvybei gresia pavojus. Jo (B. A.) šautuvas buvo užtaisomas dviem šoviniais, nežino, ar jis du kartus iššovė, ar vienu paspaudimu iššovė abu šoviniai. Jis į A. M. nesitaikė, pastarojo sužeisti nenorėjo ir į gyvybę nesikėsino. Šautuvą iš automobilio jis pasiėmė su audeklu ir, iššokęs iš automobilio, būdamas 4 m atstumu nuo A. M., šovė ne į pastarojo pusę, o nukreipęs šautuvą labiau į šoną, į žemę. Šratas A. M. į alkūnę galėjo pataikyti atsitrenkęs nuo žemės. Kai jis šovė, A. M. stovėjo vietoje ir šaudė iš savo pistoleto, nešokinėjo. V. A. jam nieko nesakė. Jam iššovus, A. M. šaudė toliau – vis užsitaisydavo šautuvą ir taikėsi tai į jį, tai į V. A.. Paskui jis padavė M. Z. šautuvą ir, būdamas streso būsenos, M. Z. pasakė, kad šautuvą kur nors padėtų. Kadangi A. M. toliau šaudė, V. A. bandė metaliniu strypu išmušti A. M. iš rankų pistoletą. Jeigu V. A. būtų norėjęs A. M. suduoti, būtų ir sudavęs. A. M. vis tiek šaudė. A. M. užtaisant pistoletą, pistoletas strigo, A. M. vis kažko ieškojo kišenėse. Kai V. A. ir A. M. atsidūrė kitoje gatvės pusėje, V. A., užkliuvęs už kažko, suklupo, tada A. M. užšoko V. A. ant nugaros, ir jis (B. A.) matė, kad A. M. trenkė V. A. pistoleto rankena per pakaušį. V. A. kažkaip A. M. nusimetė, ir tada privažiavo policija. Daugiau jis nieko nebematė, nes buvo kitoje gatvės pusėje. Mano, kad nukentėjusysis A. M. susitrenkti galvą galėjo krisdamas ant šaligatvio plytelių, kai pastarąjį, užšokusį V. A. ant nugaros, V. A. numetė nuo savęs.

A. M., šaudantį į V. A., pamatė atsitiktinai, važinėdamas po miestą, Neprisimena tiksliai, kiek laiko tą dieną iki įvykio kartu su M. Z. važinėjo po miestą, galėjo būti, kad kelias valandas.

Ginklą jis rado 2012 m. pavasarį tvarkydamas garažą, esantį prie jo namų Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Tai buvo dvivamzdis šautuvas, jame buvo du šoviniai. Šautuvas priklausė dabar jau mirusiam jo pusbroliui, kuris pas juos gyveno, ir jis buvo leidęs pusbroliui garaže laikyti savo daiktus, automobilį. Leidimo laikyti šaunamąjį ginklą jis neturėjo, suprato, kad ginklą laiko neteisėtai, savo kaltę dėl neteisėto ginklo laikymo pripažįsta. Iki to įvykio iš to ginklo nė karto nešaudė.

Jis nedaug išmano apie ginklus, kulkų sklaidą, bet žino, kad šratų sklaida yra didesnė. Tuo metu, kai šaudė, aplinkui pašalinių žmonių nebuvo. Tai, kad vaizdo įraše matosi stovinti V. G. – pastarąją jis matė, stovinčią šone, o jeigu būtų taikęsis, dėl šratų sklaidos galėjo pataikyti ir V. A., todėl buvo nukreipęs šautuvą nuo A. M. į žemę. Jam iššovus, A. M. atšoko didesniu atstumu nuo jo, bet vis tiek dar bandė į juos šaudyti, kreipdamas pistoletą tai į jį, tai į V. A., vėl ėjo labiau link V. A..

Iššovęs jis nieko daugiau nebedarė. Kai A. M. buvo arčiau prie jo priėjęs, jis dar mojavo šautuvu, kad A. M. nuo jo atšoktų, ir bandė išmušti nukentėjusiajam iš rankų pistoletą, bet nepataikė. Jis nematė, kada A. M. numetė ginklą, tik, kai vėliau priėjo, matė A. M. ginklą ant žemės. Iki privažiuojant pareigūnams, jis nepastebėjo, kad V. A. būtų sudavęs A. M. metaliniu strypu. Traukiantis A. M., V. A. strypu pastarajam nepataikė. Jis matė gulintį kruviną A. M. – ar V. A. numesdamas pastarąjį ant šaligatvio plytelių sužalojo, ar sudavė, šito jis nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jis sakė, kad šovė į A. M. pusę, bet nukreipęs vamzdį į žemę, nežino, kodėl to nėra užrašyta. Taip pat nežino, kodėl nėra užrašyta, kad A. M. buvo jiems užblokavęs kelią ir apšaudė.

Nepamena, ar tą dieną su V. A. bendravo telefonu, nepamena, kad būtų pastarajam skambinęs, o susitikę tikrai nebuvo. Nepamena, gal ir skambino V. A. prieš 3 min. iki įvykio. Įvykio metu naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini).

V. A. nežinojo, kad tą dieną A. M. blokavo jiems kelią ir apšaudė. V. A. apytiksliai prieš dvi savaites jis buvo papasakojęs, kad A. M. buvo atėjęs į kiemą ir jam (B. A.) grasino. Tada V. A. pasiūlė eiti į policiją, bet jis nutarė palaukti, tikėjosi, kad A. M. nurims ir taip.

Atvykus pareigūnams į įvykio vietą, metalinis strypas buvo atremtas į automobilį, jis strypo nenumetė, neslėpė, tiesiog stovėjo į jį atsirėmęs.

Nukentėjusysis A. M. niekaip negalėjo matyti, kad automobilyje jis vežasi ginklą, nes ginklą jis vežiojosi suvyniotą ir pakištą po sėdynėmis. Net M. Z. nesuprato, ką jis ten vežiojasi.

Su A. M. konfliktuoja jau nuo 2004 m., septyniese buvo jį užpuolę, jis buvo subadytas. A. M. sakė, kad čia už senus laikus, o ką tai reiškia, nežino. Šeimoje tarpusavyje jie kalbasi romų kalba. Jeigu V. A. būtų liepęs šauti, tai būtų pasakęs jų kalba, bet ten viskas taip greitai nutiko, kad net neįsivaizduoja, kada V. A. galėjo taip sušukti.

Jo sveikata yra prasta, nustatytas neįgalumas. Paskutiniu metu sveikata dar suprastėjo, blogai jaučiasi. Jis turi du vaikus: dabar vienam – 1 m. 4 mėn., kitam – 5 mėn. Būdamas laisvėje rūpinosi šeima.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis B. A., be kita ko, parodė, kad gindamasis iššovė abu šovinius į A. M. pusę (2 t., 40 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., iš sporto salės, kurioje buvo nuo 14 val., automobiliu Audi A8 jis važiavo į parduotuvę nupirkti maisto. Šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje jis pasuko į Vytauto Didžiojo gatvę. Parduotuvė, į kurią jis važiavo, buvo kairėje pusėje, automobiliai tuo metu gatve nevažiavo, todėl, trumpindamas kelią, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis kirto ištisinę kelio juostą ir pervažiavo į kitą gatvės pusę. Privažiavęs prie parduotuvės, nesuko į prie parduotuvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, automobilį pastatė tiesiog gatvėje 2 m atstumu nuo kito automobilio. Dar neišlipęs iš savo automobilio, pro langą pamatė kažkokį vyriškį, išlipusį iš stovinčio metalo spalvos „Mercedes“ automobilio ir besitaikantį šauti į jį. Iš pradžių jis net neatpažino, kad tai A. M.. Jo automobilyje buvo apie 0,5 m ilgio metalinis vamzdžiaraktis, kurį jis pasiėmė ir bandė gintis. Pamatęs į jį besitaikantį A. M. nenuvažiavo, nes buvo streso būsenos, sutriko ir taip išėjo, kad jis bandė tuo raktu išmušti pistoletą A. M. iš rankų. Vienu metu pistoletas buvo nukreiptas ne į jį. Tada atsisukęs jis pamatė B. A., pastarasis rankose turėjo kažkokį skudurą. Jis negirdėjo B. A. šūvių, tada net nematė, ką B. A. turėjo rankose, gal pastarasis iššovė vienu metu su A. M.. Ten viskas vyko labai greitai. Jis traukėsi link savo automobilio. A. M. strigo pistoletas, tada jis ėjo link A. M., o pastarasis traukėsi. Kiek A. M. iššovė kulkų, neprisimena, bet A. M. pistoletą užtaisydavo ir vis šaudė. Taip žingsnis atgal, žingsnis į priekį jis su A. M. nuėjo iki kitos gatvės pusės. Gatvėje prie šaligatvio jam susipynė kojos ir jis pargriuvo. Jam pargriuvus, A. M. užšoko jam ant nugaros, pistoletu sudavė porą smūgių jam į galvą. Jis numetė A. M. nuo savęs. A. M., užšoko ant šaligatvio ir vėl pradėjo taikytis į jį. Tada turimu metaliniu vamzdžiarakčiu jis jau nebe bandė išmušti pistoletą A. M. iš rankų, o sudavė porą kartų A. M. į galvos ar sprando sritį. Nuo jo smūgių A. M. nukrito su visu pistoletu. Nukritusio A. M. jis nebelietė, nes pavojus nebegrėsė, ir iš karto privažiavo policija. Jis nepamena, kur padėjo tą metalinį strypą, gal pareigūnai iš jo paėmė, jam buvo papurkšta dujų. Ką tuo metu veikė B. A., jis nematė.

Jis nenorėjo sužaloti A. M., būdamas streso būsenos sudavė A. M. tik norėdamas apginti save. Jeigu būtų norėjęs nukentėjusįjį sužaloti, išlipęs iš automobilio būtų puolęs ir sužalojęs, o ne ėjęs per visą gatvę ir bandęs išmušti pistoletą nukentėjusiajam iš rankų. Dėl to, jog sako, kad buvo suduota 10 smūgių – tokiu daiktu sudavus 10 smūgių būtų labiau pasijutę.

Nepripažįsta savo kaltės dėl chuliganizmo ir dėl to, kad iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes jis gynėsi, jam grėsė pavojus. Jis nematė, ar įvykio metu įvykio vietoje buvo žmonių, ar gatve važiavo automobiliai, nes viskas įvyko labai greitai ir visas jo dėmesys buvo nukreiptas į A. M., ir tik akimirką jis matė B. A..

Jis nežino nei parduotuvės darbo laiko, nei kokiomis dienomis ji dirba, nei kokia tada buvo savaitės diena, jis atsitiktinai atsirado toje vietoje, specialiai prie nukentėjusiojo nevažiavo. B. A. ten atsirado taip pat atsitiktinai, jie nebuvo susitarę ten susitikti. Tą dieną jis B. A. nebuvo sutikęs, o telefonu jie bendraudavo kiekvieną dieną. Neprisimena, ar tą dieną išėjęs iš sporto salės bendravo su B. A. telefonu, gal ir skambino, bet apie šitą įvykį nebuvo jokios kalbos. Jo telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Jam sportuojant, į salę trumpam buvo užėjęs M. Z., tačiau jis neprisimena, ar jie kalbėjosi. Prieš pusantros savaitės iki šito įvykio jis buvo nuvažiavęs pas B. A., tai pastarasis ir jo žmona papasakojo, kad A. M. buvo juos užpuolęs, gąsdino peiliu, sakė, kad pasmaugs mažiausią jų vaiką ir panašiai. Tada jis pasakė eiti į policiją, o ar B. A. kreipėsi į policiją, jis nežino.

Su A. M. jis jokių reikalų neturėjo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, iki to įvykio su A. M. gal 10 metų nebuvo susidūręs akis į akį. Jis net nežinojo, kokiu automobiliu A. M. važinėja.

Jis turi tik vienintelį įvykio paaiškinimą – mano, kad jam privažiavus, A. M. pradėjo į jį šaudyti pagalvojęs, kad jis atvažiavo aiškintis dėl B. A.. Jis nežinojo, kad B. A. turi šaunamąjį ginklą.

Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tą dieną jis nebuvo. Vamzdžiaraktį vežiojosi automobilio salone, nes tuo metu jis buvo bedarbis, todėl pirkdavo „apgriuvusius“ automobilius, juos paremontuodavo ir parduodavo. Automobiliui „Audi A8“ buvo uždėti platūs ratai, o dėl plačių ratų atsisukdavo varžtai, todėl kas 30–50 km tikrindavo varžtus ir automobilio salone turėjo tą raktą.

Dabar pats galvoja, kad pamatęs A. M. su ginklu, galėjo pabėgti, bet tuo metu buvo tokios būsenos, kad vienintelis tikslas buvo išmušti nukentėjusiajam iš rankų pistoletą. Kai jis nugriuvo ir ant jo užšokęs A. M. sudavė pistoletu, nuo to sudavimo jam buvo guzas, galva praskelta nebuvo, gal dėl to, dar būdamas streso būsenos, gydytojams apie tai nepasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams apie A. M. jam į galvą suduotus smūgius ginklu nieko nesakė, nes jį iš karto išvežė į ligoninę dėl sužalotos kojos, sumušto kelio, gal kai kurių detalių neprisiminė.

Paskutiniai šūviai į jį buvo ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje – ne važiuojamoje kelio dalyje. Ant šaligatvio nebuvo rasta šovinių tūtelių, nes V. G. jas surinko, nežino, kodėl šito nėra užfiksuota byloje.

Jo ir B. A. atsiradimas vienu metu įvykio vietoje, kur buvo A. M., buvo tikrai tik atsitiktinumas, jokių susitarimų nebuvo. Jis tik po to įvykio sužinojo, kad tą dieną prieš įvykį A. M. šaudė į B. A.. Jis nežinojo, kad ta parduotuvė sekmadieniais nedirba. Būtų žinojęs, kad parduotuvė nedirba, nebūtų ten važiavęs. Neprisimena, ar žinojo, kad tą dieną buvo sekmadienis ir Tėvo diena, nežinojo, kad ir darbo dienomis ta parduotuvė dirba iki 17 val. Jis neliepė B. A. šauti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. A. parodė, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., automobiliu „Audi A8“ nuvažiavo nusipirkti vištienos į Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. esančią parduotuvę. Privažiavęs prie parduotuvės, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir darydamas automobilio dureles pastebėjo, kad eidamas link jo į jį šaudo kažkoks vyriškis. Tada jis iš savo automobilio pasiėmė geležinį strypą ir pamatė, kad jau šaudo nebe į jį, o į B. A.. Jis nepastebėjo, ar B. A. rankose ką nors turėjo. Norėdamas apsiginti, jis pradėjo mosikuoti turėtu metaliniu strypu, bandė šaudžiusiam į jį vyriškiui suduoti per rankas ir išmušti šautuvą, tačiau nepataikė, nes šaudydamas vyriškis ėjo atbulas, ir taip jie perėjo į kitą gatvės pusę. Ten jis suklupo ant šaligatvio, o tas vyriškis šaudė toliau, todėl atsistojęs geležiniu strypu jis sudavė du kartus vyriškiui į galvą. Po antro jo suduoto smūgio vyriškis nukrito ant betoninio šaligatvio ir pastarajam iš rankų iškrito daiktas, kuriuo jis šaudė. Parklupęs ant šaligatvio jis (V. A.) nusibrozdino kelį. Taip pat buvo suplėšytos jo kelnės, mano, kad nuo paleistų kulkų į jį. Šautinių žaizdų jo kūne nebuvo (2 t., 166 b. l.).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2012 m. birželio 3 d. su sugyventine V. G. automobiliu Mercedes nuvažiavo į Kelmėje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Ten jau tada sukinėjosi kaltinamieji B. ir V. A.. Prie parduotuvės jokių konfliktų nebuvo, kaltinamieji tik ratus suko. Tai jam sukėlė įtarimą, nes pastarieji nuolat užkabinėjo jo sugyventinę V. G. ir šios vaikus. Po 2–3 val. jis su V. G. nuvažiavo į Kelmės miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje esančią aikštelę, ten sustojo ir automobilyje laukė V. G. sūnaus V. G.. V. G., imdama kavą, pasakė: „Č.“, ir jis pamatė, kad vienas – V. A., tamsios spalvos „Audi“ automobiliu privažiavo prie jo automobilio vairuotojo pusės taip, kad jis negalėtų išlipti iš savo automobilio, o kitas raudonos spalvos „Peugeot“ automobilis atvažiavo iš paskos, pastarąjį vairavo kaltinamasis M. Z., automobilyje buvo B. A.. Privažiavus šiems automobiliams, sėdėdamas savo automobilyje pro langą jis pamatė, kad V. A. ima metalinį vamzdį, kurį buvo pasidėjęs šalia savo sėdynės, o B. A. ima nupjautvamzdį ir ant jo deda kažkokį skudurą. Jis (A. M.), pajutęs pavojų, iššoko iš automobilio, kad nepradėtų automobilio viduje šaudyti. Jis turėjo dujinį pistoletą, traukėsi nuo kaltinamųjų, bet nešaudė. Kai V. A. pasakė B. A., kad šautų, pastarasis šovė. Tada jis, norėdamas garsiniu pistoletu atbaidyti kaltinamuosius, nusitaikė į B. A., o kai V. A. puolė ant jo su metaliniu strypu, tada ir į pastarąjį. Iki tol, kol neiššovė B. A., jis iš dujinio pistoleto neiššovė nė vieno šūvio, tik laikė pistoletą rankoje, manė, kad pamatę, jog jis turi pistoletą, kaltinamieji nebepuls. O kai B. A. iššovė, tada ir jis pradėjo šaudyti, kad kaltinamuosius atbaidytų. Traukdamasis nuo kaltinamųjų, jis atsidūrė kitoje gatvės pusėje. Kai jam peršovė alkūnę, jis susmuko kitoje gatvės pusėje. Matė, kad į jį šovė B. A., kiek iš viso paleido šūvių, neskaičiavo. Ar buvo paleistas vienas šūvis, ar daugiau, negali pasakyti. Ar tuo metu kitoje gatvės pusėje buvo žmonių, nepastebėjo. Į B. A. jis buvo šonu, bet judėjo, B. A. šaudė eidamas link jo. Gatvėje jis pajuto, kad jam peršovė alkūnę ir nuo to suklupo kitoje gatvės pusėje. Tuo metu V. A., jau nukritusį ant nugaros, jį daužė metaliniu strypu. Sudavė į įvairias vietas – galvą, nugarą, rankas. Kiek jam buvo suduota smūgių, nežino, sąmonės praradęs nebuvo. Po to privažiavo policija, o V. A. toliau jį mušė. Ten jau buvo prisirinkę žmonių, kurie pradėjo šaukti policininkams, kodėl pastarieji nieko nedaro, į tai pareigūnai atsakė, kad nieko negali padaryti. Iš pradžių policininkai V. A. netramdė, paskui gal jau ir tramdė – papurškė ašarinių dujų. Kaltinamasis M. Z. iš automobilio išlipęs nebuvo. Ar pastarasis buvo išlipęs iš automobilio jį (V. M.) sužalojus, jis to nematė – jį išvežė su greitąja.

Jam buvo nustatytas nesunkus kūno sužalojimas. Kodėl į jį šaudė ir daužė strypu, nežino. Tik iš bylos medžiagos sužinojo, kad V. A. K. J. pasakė, kad A. taip jam padarė už senas skolas. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo, jis nežino, kokios tos senos skolos, jis kaltinamiesiems nieko nėra skolingas. Alkūnę jam B. A. peršovė stovėdamas 4 m atstumu nuo jo, B. A. taikė į jį, o ne į alkūnę, alkūnėje liko šratas. Jis mano, kad, norint pagąsdinti, galima iššauti į orą, bet ne į žmogų – kaltinamieji ne pagąsdinti jį norėjo. Mano, kad norėjo jį nužudyti. Jis tik tiek ir tegirdėjo, kad V. A. liepė B. A. šauti į jį, o dėl ko, už ką, nei strypu mušant, nei šaudant į jį, niekas nieko nesakė.

Į įvykio vietą buvo atvykęs jo sugyventinės V. G. sūnus V. G., pastarasis dar matė, kaip V. A. daužo jį metaliniu strypu.

Dar nori pasakyti, jog tai, ką kaltinamieji parodė, kad tada važiavo pirkti vištų – tai ta parduotuvė, kurioje parduodamos šviežios vištos, sekmadieniais nedirba. Tai, kad jis kaltinamųjų nepuolė, matėsi iš vaizdo įrašo – kaltinamieji kirto ištisinę kelio juostą, važiavo prieš eismą ir tiesiai prie jo automobilio, be to, kaltinamieji buvo pasiruošę – buvo apsivilkę bliuzonus su kapišonais. Jis mano, kad kaltinamieji su kažkieno palaiminimu tai darė. Jį iš karto su lašinėmis išvežė į Lukiškes, o kaltinamieji lyg niekur nieko laisvėje vaikščiojo. Kelmės policijos pareigūnai stovėjo kitoje sankryžos pusėje ir pastariesiems buvo neįdomu, kad kažkas kerta ištisinę kelio juostą, kad važiuoja prieš eismą, blokuoja jo automobilį. Pareigūnai galėjo matyti visą įvykių eigą.

Anksčiau B. A. buvo abu jo sugyventinės V. G. vaikus subadęs, pastaroji pareiškimų nerašė, ir ją pačią užkabinėja. Prieš jo sugyventinę nagrinėjamo įvykio metu niekas smurto nenaudojo.

Įvykio metu jis buvo blaivus, o ar V. ir B. A. buvo blaivūs, nežino.

Iki tos dienos jokių kontaktų ar fizinio smurto, žodinių užgauliojimų su kaltinamaisiais ar jų artimaisiais nebuvo, tik būdavo tokie dalykai, kad kaltinamieji važiuoja gatve 20 km per val. greičiu ir neleidžia aplenkti. Tai, kad jis užgauliojo B. A. žmoną – čia kaltinamųjų išsigalvojimai. Iš bylos medžiagos, liudytojos K. J. parodymų jis suprato, kad V. A. sesuo kvietėsi K. J. ir mokė, ką reikia sakyti. Kur dirbo K. J., nežino, apie pastarąją jis sužinojo tik iš bylos medžiagos.

V. A. strypą buvo pasidėjęs šalia, ant keleivio sėdynės, jis (nukentėjusysis) tą strypą matė. Iššokęs iš automobilio matė, kad V. A. ima strypą, o B. A., lipdamas iš automobilio, ant ginklo deda skudurą. Jis šovė tam, kad išgąsdinti kaltinamuosius, jis nepuolė, jis traukėsi. Tik išlipęs iš automobilio jis buvo nukreipęs ginklą į B. A., bet nešovė tol, kol V. A. neliepė B. A. šauti. Po tų žodžių jis šaudė ir į vieną, ir į kitą. B. A. pradėjo į jį šaudyti toje gatvės pusėje, kur stovėjo jų automobiliai. Šūvių jis bandė išvengti šaudamas į B. A. pusę dujiniu pistoletu. Kai jis atsuko pistoletą į B. A., pastarasis nusisuko, todėl į jį nepataikė, o jis judėjo, stengdamasis išvengti šūvių. Jo dujiniame pistolete buvo 4 kulkos, tiek teiššovė. Kai jį peršovė, jis nebematė, ar B. A. dar šaudė į jį, ar ne, ar dar užtaisė šautuvą, ar ne. Kai peršovė alkūnę, jam užtirpo visa pusė, dar kelis žingsnius iki šaligatvio paėjo ir suklupo, tada V. A. mušė jį gulintį, daužė jį užkritęs, nežino, ką pastarasis dar norėjo padaryti. Kai jis pamatė policininkus, kad šie nepagalvotų, jog ginklas tikras, numetė pistoletą į šalį, o iki tol rankoje tebeturėjo. Prasidėjus smūgiams, jo dujinis pistoletas jau buvo numestas.

Jam buvo praskelta galva, buvo siuvama, alkūnė siūta, o šratas liko alkūnėje, nes yra taip įstrigęs, kad pavojinga traukti.

Jis nepamena, kiek į jo dujinį pistoletą dedasi šovinių, matė, kad dėtuvėje buvo 4 ar 5 šoviniai, tiek ir iššovė. Pirma vieta, kurioje būdamas jis šovė, buvo prie jo automobilio, o paskui šaudė atsitraukdamas, 2–3 m atstumu nuo savo automobilio. Kai sužalotas suklupo ant šaligatvio, ten jau nebešaudė. Paskutiniai šūviai galėjo būti važiuojamosios kelio dalies viduryje. Tai, kad įvykio vietoje užfiksuota, jog gatvėje mėtėsi 4 jo ginklo neiššauti šoviniai, nežino, iš kur jie ten galėjo atsirasti. Su savimi šovinių jis neturėjo, iškristi iš dėtuvės nelabai galėjo. Gal mėtėsi todėl, kad neiššovė, arba (duomenys neskelbtini) turėjo ką nors panašaus.

Tai, kad B. A. paaiškino, jog jis (nukentėjusysis) tą dieną pravažiuodamas automobiliu šaudė į pastarojo automobilį, yra išgalvota istorija. Jis nieko nepadarė, neseniai buvo išėjęs į laisvę. Jokių konfliktų nei su B. A. žmona, nei su pastarojo vaikais nebuvo. Jis priėjo, paklausė, ko kaltinamasis kabinėjasi prie jo sugyventinės dukters R. – ir visas konfliktas.

B. A. nepataikė į jį ir jo nenušovė, nes, kai jis atsuko į B. A. dujinį pistoletą, gal pastarasis pagalvojo, kad čia kovinis ginklas, ir šovė į jį nusisukęs, todėl nepataikė. Nežino, kelintu šūviu jį sužeidė. Strypu jam galėjo suduoti 8–10 kartų. Kur buvo B. A., kai jį mušė V. A., nematė.

Akistatos su V. A. metu A. M. parodymai buvo iš esmės tokie pat, kaip ir duoti teisminio nagrinėjimo metu (2 t., 175–177 b. l.).

Liudytojas I. K. parodė, kad jis dirba Kelmės rajono policijos komisariato Operatyvinės grupės vyresniuoju tyrėju. 2012 m. birželio 3 d. su kolega M. R. tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais važiavo į Kelmės policijos komisariatą. Sustoję Kelmės mieste prie Laivės gynėjų ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje esančio šviesoforo, pamatė Vytauto Didžiojo gatvėje prie Mokesčių inspekcijos ant šaligatvio du besiritančius vyrus ir privažiavę pastaruosius išskyrė. Vienas iš tų vyrų buvo A. M., kitas – V. A.. Jis neprisimena, kaip A. M. su V. A. ritosi, pastarieji buvo susikibę, o kai išskyrė, nukentėjusysis gulėjo aukštielninkas, nepamena, ar šis atliko kokius nors aktyvius veiksmus. V. A. jis pasodino į tarnybinį automobilį. A. M. buvo sužalota galva, pastarasis gulėjo, todėl pastarąjį paliko su kolega ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuvežtą į komisariatą V. A. perdavė Kriminalinės policijos pareigūnams, o pats išvyko į kitą įvykį.

Kiek prisimena, įvykio vietoje netoli besiritančių asmenų rado metalinį strypą ir dujinį pistoletą. Nepamena, ar matė, kad kuris nors iš besiritančių asmenų laikytų tą strypą rankoje. Įvykio vietoje neklausė, kieno tas strypas ir pistoletas, nes A. M. buvo sunkios būklės, negalėjo kalbėti, o V. A. buvo išvežtas. Ant važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvio dar buvo rastos dviejų iššautų šovinių tūtelės ir 4 neiššauti šoviniai, skirti šaudyti iš dujinio pistoleto, juos surinko, kad automobiliai ant jų neužvažiuotų. Įvykio vietoje be nukentėjusiojo A. M. ir V. A. dar buvo B. A., V. G. ir pastarosios sūnus. Netoli įvykio vietos rastą metalinį strypą jis įdėjo į tarnybinį automobilį. B. A. buvo priėjęs prie jų ir iš tarnybinio automobilio paėmė strypą. Jis to nepastebėjo, bet vėliau pamatė, kad kolega paėmė iš B. A. tą strypą ir įdėjo atgal į tarnybinį automobilį.

Jie jokio pranešimo apie viešosios tvarkos pažeidimą nebuvo gavę, įvykį pamatė atsitiktinai. Įvykio vietoje buvo susirinkę žmonės.

Tos pačios dienos vakare jis surašė tarnybinį pranešimą viršininkui. Tyrėjas Ž. A. buvo apklausęs V. A. ir davė jam visus duomenis, paprašė surašyti tarnybinį pranešimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jis (I. K.) turėjo budėti ir naktį. Jis pats jokių aplinkybių, kas kam sudavė ir panašiai, nenustatinėjo, jokių asmenų šitoje byloje pats neapklausinėjo. Ką jis matė būdamas įvykio vietoje, tą papasakojo, ir tai nesutampa su tuo, ką parašė tarnybiniame pranešime, nes tarnybinį pranešimą surašė pagal tyrėjo surinktą medžiagą.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis dirba Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniuoju patruliu.

2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., su kolega I. K. važiuodami iš Laisvės gynėjų gatvės suko į Vytauto Didžiojo gatvę ir pamatė ant šaligatvio besigrumiančius du vyriškius – V. A. ir A. M., sustojo ir pastaruosius išskyrė. Vyrai buvo uždusę, A. M. iš karto parkrito ant žemės, pastarajam iš galvos bėgo kraujas, o V. A. sužalojimų nesimatė.

Neprisimena, ar asmenys turėjo ką nors rankose, nematė, kuris kuriam smūgiavo, matė abipuses grumtynes. Įvykio vietoje rado metalinį vamzdį ir dujinį pistoletą, nebuvo ko paklausti, kieno šie daiktai, nes ten visi šaukė, rėkė, buvo sąmyšis, nebuvo įmanoma ką nors išsiaiškinti. Tuos daiktus jie įdėjo į tarnybinį automobilį. A. M. iškvietė greitąją pagalbą, o V. A. I. K. nuvežė į policijos komisariatą. A. M. buvo be sąmonės, jis nekalbėjo.

Įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių. Jis matė V. G., kaltinamąjį B. A.. B. A. iš tarnybinio automobilio buvo paėmęs įvykio vietoje rastą metalinį strypą. Be pistoleto ir strypo įvykio vietoje ant važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvio buvo rastos tuščios šovinių tūtelės, dabar neprisimena, ar rado ir neiššautų šovinių. Taip pat įvykio vietoje, kitoje gatvės pusėje stovėjo automobiliai „Mercedes“, „Peugeot“ ir „Audi“. Apie tai, kas įvyko, daug kas ką pasakojo, kalbėjo, V. G. sakė, kad šaudėsi, bet iki galo jis nieko neišsiaiškino, nes buvo sąmyšis, visi šaukė, rėkė, nebuvo sąlygų kažką aiškintis.

Liudytojas Ž. A. parodė, kad jis dirba Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Tirdamas 2012 m. birželio 3 d. įvykį jis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausė kaip liudytoją V. A., pastarasis buvo pristatytas į komisariatą. V. A. duotų parodymų, ką šis kalbėjo apie įvykį, neprisimena. Taip pat neprisimena, ar jis pateikė I. K. surinktą medžiagą ir prašė surašyti tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet galėjo taip būti.

Apžiūrint įvykio vietą dalyvavo M. Z. ir nurodė vietą, kur buvo paslėpęs šaunamąjį ginklą. Tai buvo netoli įvykio vietos, prie kažkokio apleisto pastato, ginklas buvo paslėptas po šiferio lakštais. Nepamena, ar ginkle buvo šovinių. Taip pat, apžiūrint įvykio vietą, gatvėje rado šovinių tūtų.

Atlikdamas tyrimą jis apklausinėjo V. G., tačiau neprisimena, ką pastaroji parodė apie įvykį. 2012 m. birželio 3 d. jam buvo nedarbo diena, į įvykio vietą buvo iškviestas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Kiek pamena, atvykus į darbą jam pasakė, kad centre įvyko susišaudymas, į policijos komisariatą buvo pristatytas V. A.. Nepamena, kas nurodė apklausti V. A. kaip liudytoją ir kas nusprendė įvykyje dalyvavusių asmenų procesinę padėtį. Gal tuo metu dar nebuvo surinkta duomenų, kad V. A. gali būti įtariamasis. Prieš pradėdamas apklausą, neturėjo jokių duomenų, kas įvyko, bandė tai aiškintis V. A. apklausos metu. Jis suprato, kas su kuo susišaudė, tačiau nepamena, kokias konflikto ir susišaudymo priežastis nurodė apklausiamasis. Po V. A. apklausos peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir matė, kad B. A. galėjo šauti į A. M.. Tada M. Z. papasakojo, kad B. A. po šūvio į A. M. jam (M. Z.) padavė ginklą ir liepė paslėpti. Jis neprisimena, ar užfiksavo tokius M. Z. paaiškinimus, tačiau tokie M. Z. paaiškinimai tikrai buvo, nes dėl tokių jo paaiškinimų jie papildomai apžiūrėjo įvykio vietą ir M. Z. parodė, kur padėtas ginklas. Nesiaiškino, kieno tas ginklas ir kam jis priklauso, nes M. Z. paaiškino, kad ginklas yra B. A..

Nepamena tokio dalyko, kad M. Z. ar B. A. būtų sakę, jog tą dieną prieš įvykį juos apšaudė A. M.. Tai, kad prieš tai kažkoks konfliktas tarp B. A. ir A. M. buvo, pasakojo ir B. A., ir V. A.. Neprisimena, ar tas konfliktas tarp B. A. ir A. M., apie kurį pasakojo A., buvo tą pačią dieną, ar anksčiau. B. A. nieko nepaaiškino, kodėl šovė į A. M..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. (teisminio nagrinėjimo metu ją surasti ir iškviesti į posėdį nepavyko, 5 t., 39 b. l.) parodė, kad 2012 m. birželio 3 d. su savo sugyventiniu A. M. atvažiavo iki Kelmės miesto centro, į Vytauto Didžiojo gatvę, gėrė automobilyje kavą ir staiga pastebėjo šalia privažiavusį savo automobiliu V. A., kuris lipo iš automobilio ir rankose turėjo metalinį strypą. Taip pat ji pamatė, kad kitu automobiliu atvažiavo B. A., kuris išlipęs iš automobilio turėjo rankose šautuvą ilgu vamzdžiu. Tuomet A. M. ir ji išlipo iš automobilio ir ji girdėjo, kaip V. B. šaukė: „Šauk“, ir B. į A. M. šovė. A. M. vingiais bėgo į kitą gatvės pusę, o jį nusivijo ir metaliniu strypu sudaužė V. A.. Ar A. M. turėjo kokį nors ginklą ir šaudė, ji nematė. A. M. buvo padaryti kaukolės kaulo lūžiai ir kulka sužalota dešinės rankos alkūnė (1 t., 110 b. l.).

Apklausta kaip liudytoja Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. (LITEKO duomenys), V. G. parodė, kad A. M. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 13 metų. 2012 m. birželio 3 d. kartu su A. M. atvažiavo į miesto centrą prie parduotuvės, nes turėjo atvažiuoti jos sūnus. Tik spėjus sustoti, ji pamatė (duomenys neskelbtini), viena mašina buvo juoda, kita raudona. Kai ji pasakė, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini), A. M. išlipo iš mašinos. Nukentėjusysis (V. A.) išlipo iš juodos mašinos, ir iš karto ji pamatė ilgą juodą lazdą, o B. (B. A.) išlipo iš raudonos mašinos su uždengtu šautuvu ir pradėjo šaudyti. Ji lipo iš mašinos, girdėjo kaip nukentėjusysis (V. A.) šaukė: „Šauk, šauk“, ji išsigando, pati yra daug nuo jų (V. A. ir B. A.) nukentėjusi. Jos sugyventinis gynėsi, gąsdino su garsiniu šautuvu, o B. šaudė, nors aplink buvo žmonių. Nematė, kur sugyventinis šaudė. V. A. su lazda ėjo link jos sugyventinio pastarąjį mušti. Prie mašinų nematė, kad suduotų smūgius sugyventiniui, tik gulinčiam. Matė, kaip šovė B. du kartus. Šūviai buvo vienas po kito. A. M. po šūvių nukrito ne prie mašinų, o ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje. A. M. traukėsi, o (duomenys neskelbtini) ėjo link jo.

A. M. lipo iš automobilio dėl to, kad atvažiavo A.. Pastarieji užblokavo mašiną, jie negalėjo pravažiuoti, nes jų automobilis buvo pastatytas priekiu į parduotuvę, priekyje šaligatvis. Aišku, ko atvažiavo, A. visur sekiodavo, buto duris daužė, vaikus gąsdindavo, norėjo dukrai veidą rūgštimi apipilti. B. norėjo, kad jos sūnus jam dirbtų, sūnus nesutiko, ir prasidėjo konfliktai, persekiojimas vyksta dėl to, kad A. nepaklūsta. Ji išsigando, kai pamatė atvažiavusias mašinas, buvo grėsmė, ypač kai pamatė užklotą ginklą, patyrė stresą (5 t., 47–49 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad 2012 m. birželio 3 d. vakare susiskambino su mama V. G. ir susitarė susitikti miesto centre. Jis važiavo su draugais V. P. ir S. Š.. Artėdamas prie pagrindinės Kelmės sankryžos, pamatė, kaip patėvis A. M. suklupo ir virto ant šaligatvio, o V. A. metaliniu strypu daužė A. M. per galvą ir kitas kūno vietas. Kiek smūgių sudavė A. M., jis tiksliai pasakyti negali. Policijos pareigūnai jau buvo konflikto vietoje, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų V. A.. Jis (V. G.) iššoko iš savo automobilio ir šaukė: ,,Ką darot“. Tuomet atsisukęs į jį V. A. pagrasino ir jam. Jis pripuolė prie A. M. ir matė, kad pastarasis buvo visas kruvinas, o iš galvos purslais bėgo kraujas. Jis pats pakvietė greitąją pagalbą (1 t., 126–127 b. l.).

2012-06-03 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad ties pastatu, esančiu Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas metalinis strypas bei pistoletas „Zoraki 914“ su jame esančia tuščia apkaba, o aplink šiuo daiktus bei ant gatvės važiuojamosios dalies rasta ir paimta: dvi tuščios šovinių tūtelės ir keturi neiššauti šoviniai. Automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos trys tuščios šovinių tūtelės, o teritorijoje aplink pastatą, prie pastato sienos, už prie jo pastatytų plokščių ant žemės rastas nupjautu vamzdžiu šautuvas, ant kurio iškaltas numeris (duomenys neskelbtini), su dviem tuščiomis tūtelėmis (1 t. 20–23, 30–37 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-690 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 16 kalibro šaunamasis ginklas, kuris pagamintas panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai ginklai yra priskiriami prie draudžiamųjų ginklų kategorijos. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudyti, „ZORAKI-MOD.914“ dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais su guminiu sviediniu. Tirti pateikti 4 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šoviniai su guminiu sviediniu, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktos 5 tūtelės yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šovinių su guminiu sviediniu sudėtinės dalys. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šovinių sudėtinės dalys (1 t., 45–52 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1122 matyti, kad šaunant iš tirti pateikto 16 kalibro savadarbio šautuvo, pagaminto panaudojant medžioklinio šautuvo Iž-58 Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, šratų užtaisas pasklido 160x150, 150x130 mm plote šaunant 4,25 mm skersmens šratais ir 130x120 mm plote šaunant 5 mm skersmens šratais (1 t., 53–56 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-192 matyti, kad šaunant iš tirti pateikto 16 kalibro, savadarbio, lygiavamzdžio šautuvo, pagaminto panaudojant medžioklinio šautuvo Iž-58 Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, iki 10 m atstumu, 16 kalibro šoviniais, kurie užtaisyti 4,5 mm skersmens šratais, galima padaryti sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus. Iššovus iš tiriamo objekto, minimali vieno sviedinio kinetinė energija yra 24,8 J, o minimali sviedinio kinetinė energija, galinti padaryti sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus, yra 7,5 J (1 t., 59–60 b. l.).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas užfiksuotas kompaktiniame diske Verbatim CD-R 700 MB. Vaizdas fiksuojamas iš miesto kameros, kuri yra Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje. Įrašas prasideda 19 val. 26 min 59 s. Matyti Vytauto Didžiojo gatvės važiuojamoji dalis link policijos komisariato. Kamera sukasi aplink į dešinę pusę, automatiškai vaizdas priartinamas ir atitolinamas. Pasisukus kamerai, matyti automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovintys ir važiuojantys automobiliai. Matomi prie gatvės stovintys du vyriškiai. Toliau matoma Kelmės miesto centrinė sankryža. Matyti, kaip tiesiai važiuoja „Audi“ markės automobilis, kuris staiga iš pirmos juostos rikiuojasi į antrą juostą, kerta dvigubą ištisinę liniją ir išvažiuoja į priešpriešines eismo juostas, jas pravažiavęs, sustoja prie kito automobilio. Tokį pat manevrą atlieka iš kairės pusės į Vytauto Didžiojo gatvę įsukęs automobilis „Peugeot“ ir stoja paskui „Audi“ markės automobilį. Matoma, kaip iš šalikelėje stovėjusio automobilio išlipa vyriškis, vilkintis baltos spalvos vasariniais marškinėliais, ir šaudo į iš „Audi“ markės automobilio išlipusį vairuotoją. Tuo pat metu matyti, kad iš paskui atvažiavusio automobilio „Peugeot“ priekio, keleivio pusės, išlipa vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos bliuzonu, kuris rankose kažką turi, ir, bėgdamas į priekį, taikosi į vyriškį baltais marškinėliais. Tuo metu vyriškis baltais marškinėliais atsisuka į vyriškį mėlynu bliuzonu. Vyriškis mėlynu bliuzonu pasilenkia. Matoma, kaip vyriškis baltais marškinėliais užsiima už savo dešinės alkūnės, o iš šalikelėje stovėjusio automobilio išlipa moteris raudona striuke ir traukiasi nuo įvykio vietos į šoną. Tuo metu kamera nusisuka nuo įvykio vietos. Vaizdas aplinkui stebimas 102 s. Po to vėl kamera atsisuka iki automobilių stovėjimo aikštelės. Tolumoje matomas prie sankryžos stovintis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, o vaizdą priartinus, matomas vyriškis mėlynu bliuzonu, kuris dešinėje rankoje turi kažkokį strypą, kitas vyriškis – „Audi“ automobilio vairuotojas, stovi pasirėmęs į policijos automobilį, taip pat matomi du policijos pareigūnai bei ant asfalto gulintis vienas vyriškis, prie kurio stovi du vaikinai (1 t., 62–63 b. l.).

Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog vaizdo įraše užfiksuota, kaip 19 val. 27 min 13 s automobilis „Audi“ atvažiuoja Vytauto Didžiojo gatve, įvažiuoja į šviesoforo reguliuojamą sankryžą, o jam iš paskos 19 val. 27 min 16 s iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės į sankryžą pasuka automobilis „Peugeot“. Važiuodamas pirma juosta automobilis „Audi“ staiga pasuka į kairę, 19 val. 27 min 15–16 s kerta dvigubą ištisinę liniją ir stoja gatvės pakraštyje, priekiu prieš eismo kryptį šalia aikštelėje stovinčio automobilio „Mercedes“ ir visiškai sustoja 19 val. 27 min 19 s. Iš paskos važiuojantis automobilis „Peugeot“ 19 val. 27 min 19 s taip pat kerta dvigubą ištisinę gatvės liniją ir visiškai sustoja 19 val. 27 min 22 s už keleto metrų paskui automobilį „Audi“. Automobilio „Audi“ vairuotojo durelės prasidaro 19 val. 27 min 22.265 s, vairuotojas per atidarytas dureles pirmiausiai iškiša strypą (19 val. 27 min 23.640 s) ir beveik tuo pačiu metu, 19 val. 27 min 23.843 s, atsidaro automobilio „Peugeot“ priekinės keleivio durelės. Automobilio „Audi“ vairuotojas ir automobilio „Peugeot“ keleivis (teisme nustatyta, kad tai atitinkamai V. A. ir B. A.) iš automobilių išlipa 19 val. 27 min 24.968 s, faktiškai vienu metu. A. M. stovi prie automobilio „Audi“ priekio, veidu į V. A.. V. A. rankoje laiko strypą, o B. A., laikydamas rankose ilgą daiktą (nustatyta, jog tai šaunamasis ginklas), eina link A. M., 19 val. 27 min 26.921 s į pastarojo pusę nukreipia šautuvą, o A. M. ištiestą dešinę ranką su pistoletu nukreipia į B. A. pusę (19 val. 27 min 27.515 s.), pastarasis pasilenkia (19 val. 27 min 27.765 s.), jo dešinė ranka sulenkta stačiu kampu, šautuvas laikomas horizontalioje padėtyje, o vėliau palenkiamas žemyn. Tuo metu A. M., keisdamas kryptį, juda link gatvės vidurio, o V. A. stovi prie automobilio „Audi“ vairuotojo durelių (19 val. 27 min 31.375 s), rankoje laikydamas strypą. Už automobilio „Mercedes“ stovinti moteris (nustatyta, jog tai V. G.) nueina link už šaligatvio esančių pastatų (19 val. 27 min 33.234 s). Po to vaizdo kamera pasisuka ir kurį laiką reikšmingų aplinkybių nebefiksuoja. 19 val. 29 min 16 s vaizdo kamera atsisuka, ir prie gatvių sankryžos matomas stovintis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, priartinus vaizdą matomas B. A. su strypu rankoje, V. A., stovintis pasirėmęs į policijos automobilį, du policijos pareigūnai ir aikštelėje gulintis vyriškis, prie kurio stovi du vaikinai. Viso vaizdo įrašo metu matomi gatve važiuojantys automobiliai, šaligatviais vaikštantys žmonės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje balistikos, trasologijos, šaunamųjų ginklų specialistas Vaidas Kazlauskas patvirtino savo duotas specialisto išvadas ir, peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą, parodė, kad pagal asmens, išlipusio iš raudonos spalvos automobilio keleivio vietos, vilkinčio žydrais marškinėliais, kūno, rankų padėtį mato, jog asmuo šovė susilenkęs, laikydamas šautuvą horizontaliai, po šūvio dešinės rankos alkūnė pajudėjo atgal – tai yra staigi kūno reakcija į šūvį dėl atatrankos, ir iš to sprendžia, kad tuo metu buvo šauta, ir šauta buvo horizontaliai. Tai yra galingas šautuvas, nupjautvamzdis, jis neturi atramos į petį, todėl taip pat matyti, kaip po šūvio ginklo vamzdis kyla aukštyn, nes sunku ginklą išlaikyti rankose. Šovusio asmens dešinė ranka buvo sulenkta 90 laipsnių kampu, filmuotoje medžiagoje matosi, kad rankų padėtis yra vienoje linijoje, taigi ir šūvio kryptis yra tiesiai, ne į viršų ar apačią. Šūvio kryptis buvo horizontali kelio paviršiui, tai yra asmens, vilkinčio baltus marškinėlius, kryptimi. Atstumą tarp šaunančio asmens ir asmens, į kurį šauta, galima maždaug paskaičiuoti pagal automobilius – atstumas maždaug galėtų būti 5–6 m. Remiantis jo jau duota išvada, šaunant iš tokio ginklo iki 10 m atstumu, galima padaryti sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus. Šratų sklaidą jis pamatavo, šaunant iš įvairių atstumų, ji nėra didelė. Dėl to, kad šratas pataikė nukentėjusiajam į dešinę alkūnę – šaunančio asmens horizontali ginklo laikymo padėtis atitinka pataikymo vietą. Šaunant į viršų, į alkūnę nepataikysi, o šaunant į žemę, išlieka pataikymo galimybė, nes išeina smailus kampas, tačiau, šaunant iš tokio atstumo, turėjo būti šauta į žemę prie pat nukentėjusiojo. Mano, kad šūvis buvo tada, kai asmuo, į kurį buvo taikyta, sujudėjo. Jeigu šaunantysis būtų pataikęs, galėjo sunkiai sužaloti žmogų, o dėl to, kad iš tokio atstumo nepataikė – tai elementari medžioklė – nepataikė ir viskas, yra daug faktorių pataikyti. Šratų sklaida yra 13–15 cm spinduliu, todėl nebūtinai turėjo pataikyti.

Iš 2012 gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. G 2088/12(04) matyti, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje su dešinio momenkaulio lūžiu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, muštinė žaizda su svetimkūniu dešinės alkūnės srityje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, buku daiktu. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui.

Dešinės alkūnės muštinė žaizda, kraujosruva dešiniame žaste vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Viršugalvio muštinės žaizdos su dešinio momenkaulio lūžiu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., 95–96 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino savo duotą specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam A. M. padarytų sužalojimų ir paaiškino, kad A. M. buvo nustatyta ir muštinė žaizda su svetimkūniu dešinės alkūnės srityje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad, atlikus dešinės alkūnės rentgenogramą, buvo rastas svetimkūnis iš alkūnės vidinės pusės, tačiau detalių, išsamių duomenų apie šitą svetimkūnį rentgenogramos aprašymo nėra, todėl jis ir negalėjo atsakyti, koks ten buvo svetimkūnis. Dėl to, kad išvadoje nurodė, jog dešinėje alkūnėje yra muštinė žaizda, o ne šautinė – ši specialisto išvada buvo surašyta remiantis tik medicininiais dokumentais, net neturint rentgeno nuotraukų. A. M. buvo apžiūrėtas Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje ir ten jam buvo nustatyta muštinė žaizda dešinės alkūnės srityje, ir tai pažymėta medicininiuose dokumentuose. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. M. taip pat buvo nustatyta diagnozė – galvos sumušimas ir muštinės žaizdos, todėl ir jis savo išvadoje nurodė, kad A. M. yra nustatyta muštinė žaizda dešinės alkūnės srityje. Svetimkūnis į muštinę žaizdą galėjo patekti nuo žemės griūvant. Žmogui griūvant ir atsitrenkiant į žemę alkūne, ant žemės buvęs svetimkūnis gali atsirasti žaizdoje. Šiuo atveju, kadangi jis nežinojo, kas tas svetimkūnis, negalėjo žinoti, kad žodis „muštinė“ neatitinka šitos žaizdos apibūdinimo. Jeigu pats būtų apžiūrėjęs ir matęs, kad tai šautinė žaizda, būtų kitaip parašęs, nes muštinė žaizda nuo šautinės skiriasi net apžiūrint žaizdą vizualiai. Net neatlikus rentgenogramos ir nematant svetimkūnio viduje, galima pasakyti, kad tai yra šautinis sužalojimas, o ne muštinė žaizda. Kadangi įvykis buvo 2012 m. birželio 3 d., dabar apžiūrėjęs nukentėjusįjį negalėtų pasakyti, koks buvo sužalojimo padarymo mechanizmas, nes žaizda yra sužalojimas, apimantis visus odos sluoksnius. Tokiais atvejais chirurgas susiuva žaizdą, kad padėtų audiniams greičiau gyti, o prieš susiūdamas jis atlieka pirminį chirurginį žaizdos sutvarkymą – apkarpo kraštus, jeigu jie yra užteršti arba negražūs. Sugijus žaizdai, lieka pailgos formos randas, nesvarbu, ar tai buvo apvalus šautinis sužalojimas, ar pailga muštinė žaizda, tai yra žaizdos sugijimo vaizdas yra vienodas. Jeigu jis būtų matęs iš rentgeno nuotraukos, kad A. M. alkūnėje esantis svetimkūnis yra šratas, tai yra kulka, tada galėtų sakyti, kad žaizda, padaryta šituo svetimkūniu – kulka, – yra šautinė, tačiau negali atmesti galimybės, kad kartu buvo ir muštinė žaizda. Jeigu rentgenologas patvirtintų, kad šitas svetimkūnis yra kulka, tada gali pasakyti, kad buvo suklysta aprašant žaizdą medicininiuose dokumentuose, ir tai yra šautinė žaizda. Iš medicininių dokumentų nieko negali pasakyti apie žaizdos kanalo gylį, kryptį, kadangi dokumentuose neužfiksuotas atstumas tarp žaizdos ir svetimkūnio, neužfiksuota, kur yra svetimkūnis, kur žaizda, kad galėtų daugiau pasakyti apie žaizdos kanalo kryptį. Kiek buvo parašyta ir užfiksuota medicininiuose dokumentikose, tiek parašyta išvadoje. Kelmės ligoninėje nebuvo nustatyta jokio svetimkūnio, tik muštinė žaizda, o po kelių valandų Šiauliuose jis jau buvo rastas, nes Kelmės ligoninėje nebuvo padaryta rentgenograma. Gydytojas nustatė, kad yra žaizda, jo pareiga yra nustatyti diagnozę, nustatyti, koks tai yra sužalojimas ir jį gydyti. Šiuo atveju gydytojas nustatė, kad tai yra žaizda, buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, jis priskiriamas prie gydymo. Gydytojas žaizdą susiuvo, o kodėl nebuvo padaryta rentgeno nuotrauka, negali pasakyti. Nepadarius rentgeno nuotraukos, negalima buvo pamatyti svetimkūnio. Pagal turimus medicininius dokumentus jis negali teigti, kad svetimkūnis A. M. rankoje buvo kulka. Tai galėtų tvirtinti, jeigu jam būtų pateikta rentgeno nuotrauka arba susipažinęs su rentgenologo nuotraukos aprašymu. Norėtų apžiūrėti nukentėjusiojo alkūnę ne dėl sužalojimo pobūdžio, ne dėl žaizdos pobūdžio, o tam, kad nustatytų, ar yra vienas randas, ar daugiau. Jeigu matys, kad nukentėjusiojo dešinės alkūnės srityje yra tik vienas randas ir vėliau rentgenogramoje bus matyti kulka, tada galės pasakyti, kad šita muštinė žaizda, aprašyta medicininiuose dokumentuose, buvo šautinė žaizda ir svetimkūnis buvo kulka. Sužalojimai A. M. galvoje – muštinės žaizdos viršugalvio srityje, momenkaulio lūžis – vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš pateiktos pažymos (1 t., 102 b. l.) matyti, kad Kelmės ligoninėje nukentėjusiajam buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga – taikant vietinę nejautrą buvo susiūtos žaizdos dešinės alkūnės srityje ir galvoje. Kitų duomenų apie dešinės alkūnės srities žaizdos gydymą jis nemato. Pažymos antroje ir trečioje eilutėje esantys įrašai nesusiję su alkūnės gydymu.

Iš 2013 m. gruodžio 31 d. ekspertizės akto Nr. EKG 67/13(02) matyti, kad A. M. dešinės alkūnės srityje – randas, susidaręs po buvusios žaizdos; dešinės alkūnės minkštuosiuose audiniuose – metalo intensyvumo, pailgos formos, su smailėjančiu vienu galu (nukreiptas į viršų) apie 7,7 mm ilgio ir 5,6 mm pločio svetimkūnis, panašus į kulką. Vieno rando bei vieno svetimkūnio buvimas dešinės alkūnės srityje rodo, kad medicininiuose dokumentuose 2012 m. birželio 3 d. dešinės alkūnės srityje nustatyta žaizda padaryta daiktu, panašiu į kulką, todėl tikėtina, kad dešinės alkūnės sužalojimas – šautinis (5 t., 72–74 b. l.).

Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas balistikos, trasologijos, šaunamųjų ginklų specialistas Vaidas Kazlauskas, susipažinęs su ekspertizės aktu Nr. EKG 67/13(02) ir rentgeno nuotrauka, paaiškino, kad prie savadarbio šaunamojo ginklo rastos dvi tūtelės buvo pagamintos pramoniniu būdu, tačiau tūtelė yra tik šovinio dalis, kurioje būna parako užtaisas ir kapsulė. Tiek pramoniniu, tiek savadarbiu būdu pagamintą šovinį sudaro privalomas parako užtaisas, kapsulę inicijuojanti medžiaga, kamščiai, tarpikliai bei sviedinys arba kulka. Parakas dažniausiai būna pramoniniu būdu pagamintas, kamščiai, tarpikliai, kadangi jų galima įsigyti parduotuvėse, būna popieriniai arba veltininiai, ir naudojamas sviedinys arba kulka. Gaminant šovinius pramoniniu būdu, yra 1,5 mm, 2, 4, 5, 6 mm sviedinių kategorijos, 8, 9 mm grankulkės, po to eina kulkos ir taip toliau, o savadarbiu būdu užtaisoma tuo, ką žmogus turi: gali būti panaudojami savadarbiai šratai, įvairaus skersmens pirktiniai šratai, nes jų įsigyti irgi galima, gali būti panaudojami parankiniai daiktai: kapotos vielos gabalai, druska. Medžioklinės kulkos atitinka vamzdžio kanalo skersmenį, jos būna 12, 16, 20, 28, 26, 32 kalibro. Tačiau, jeigu reikia, į tą šovinį galima įdėti ir kaip sviedinį panaudoti kulkas, bet ką. Jeigu šautuvas yra 16 kalibro, galima panaudoti šovinius iki 18 mm skersmens, nes toks yra vamzdžio kanalo skersmuo. Galima įdėti ir 6 mm šratą ir juo puikiai šaudyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyti, kuo buvo užtaisytas šovinys, negali, nes jam tirti nebuvo pateikti sviediniai, o gamykliniai užrašai ant tūtelės šono matyti nuotraukoje. Vien iš tūtelių, neturint kitų objektų, nustatyti, ar tai buvo gamyklinis, ar savadarbis šovinys, taip pat negalima, kadangi viskas dedama į konteinerį, konteineris šūvio metu išlekia ir nepalieka jokių požymių. Kadangi realiai kulkos nėra, ji liko alkūnėje, todėl gali atsakyti tik teoriškai. Sprendžiant pagal nuotrauką ir ekspertizės akte nurodytus išmatavimus, tai galėtų būti 6 mm kalibro Floberto kulka. Galima teigti, kad, jeigu ir buvo šauta iš to šovinio, jis nebuvo užtaisytas gamykliniu būdu, jeigu buvo užtaisytas savadarbiu būdu, buvo galima panaudoti Floberto kulkas kaip sviedinius. Neatmeta galimybės, kad toks šovinys galėjo būti iššautas iš jam tyrimui pateikto 16 kalibro šaunamojo ginklo, tą šautuvą užtaisyti tokiu sviediniu galima, į tą šautuvą tilptų bet kas iki 18 mm.

Namų sąlygomis lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinius užtaisyti galima, tai nereikalauja jokių specialių įgūdžių ar specialios įrangos. Labai daug metų tai yra daroma, tos pačios tūtelės gali būti panaudojamos 4–6 kartus, kol visiškai išsiplečia. Iš nuotraukos pasakyti, ar kulka įėjo rikošetu, ar tiesioginio kontakto metu, negali. Iš to, kas matosi nuotraukoje, pagal konfigūraciją, formą, ir, jeigu ten yra 6 mm kalibro Floberto kulka – ji yra sveika, deformacijų nemato, nes švinas yra minkštas metalas, nuo stipresnio smūgio jis lengvai keičia formą. Teoriškai manytina, kad, jeigu šovinys būtų atsitrenkęs į žemę, atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje buvo kieta danga, jis būtų deformavęsis.

Specialistas V. Kazlauskas į advokatės I. Sinkevičienės pateiktus klausimus:

Į pirmą klausimą jis jau atsakė, kad tai turėjo būti ne šratas, o kulka, nes šratas yra apvalus, o iš pateiktos rentgeno nuotraukos mato, kad, pagal savo formą ir matmenis, tai yra Floberto kulka. Į antrą klausimą taip pat jau atsakė, kad pagal savo išvaizdą svetimkūnis, rastas A. M. alkūnės srityje, nėra deformuotas ir tai ne šratas. Atsakydamas į trečią klausimą gali paaiškinti, kad pasakymas „mažo kalibro šovinys“ yra atėjęs iš „rusų“ laikų, kai buvo trijų kalibrų šoviniai: mažo kalibro, pistoletiniai ir karabino. Kaip negalima apibrėžti, koks yra stambaus kalibro šovinys, taip negalima apibrėžti, koks yra mažo kalibro šovinys. Todėl, kiek mato iš nuotraukos, pagal savo formą, matmenis ir konstrukciją, tai yra 6 mm Flobero kulka. Toks šovinys iš dujinio-garsinio pistoleto „Zoraki“ negalėjo būti iššautas, o iš lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo kaip šovinys iššautas būti negalėjo, jeigu nebuvo padarytas šovinio įdėklas į ginklo vamzdį. Ar nagrinėjamu atveju buvo padarytas tas įdėklas, ar nebuvo – jis atsakė teorines galimybes, kad galima į lygiavamzdį šautuvą įdėti įdėklą ir tada jis gali būti skirtas šaudyti įvairaus kalibro šoviniais. Šiuo atveju jam pateiktas tirti ginklas buvo be įdėklo, iš jo tokiomis kulkomis šaudyti negalėjo, bet ta kulka galėjo būti naudojama kaip šovinio sviedinys. Pagal kulką nustatyti jos iššovimo laiką nėra galimybės.

Šaunant iš lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, iššovimo požymių ant vamzdžio nelieka. Tokie požymiai lieka šaunant iš graižtvinio ginklo, kai iššaunamas unitarinis sviedinys, kuris liečiasi į visas vamzdžio kanalo sieneles. Šaudant šratais, su vamzdžio kanalu kontaktą turi plastikinis ar popierinis konteineris, tas konteineris būna panaudojamas kaip tarpiklis, mažinantis šratų sklaidą išlėkimo iš vamzdžio kanalo šūvio metu. Užtaisant savadarbiu būdu, jeigu neturima konteinerio, yra dedamas veltinio kamštis, popierinis tarpiklis, tarp tų tarpiklių suspaudžiamas sviedinio užtaisas. Teoriškai, esant stambesniems šratams, tyrimus, ar buvo šauta iš ginklo, atlieka Teismo ekspertizių centras, tačiau reikia turėti ginklą ir sviedinius. Šiuo atveju sviedinių nėra. Iš turimos tūtelės negalima nustatyti, kiek kartų ji buvo panaudota. Kapsulė kiekvieną kartą užtaisant yra pakeičiama, nes kapsulė naudojama tik vieną kartą, pakartotinai naudojama tik tūtelė – plastikinė ar popierinė tūtelė su metaliniu žiedeliu dugnu arba visa metalinė tūtelė. Šiuo atveju tūtelė buvo plastikinė, o kapsulė, parakas, kamščiai, tarpikliai naudojami tik vieną kartą. Nustatyti, kelintą kartą tūtelė iššauta, negalima. Skirtumas tarp pramoniniu būdu užtaisyto ir savadarbio šovinio pradeda matytis panaudojus kelis kartus, ir, jeigu buvo užtaisyta be įrankių. Bet tai daugiau spėliojimas, nes kažkokios to nustatymo metodikos nėra, todėl nustatyti, ar šoviniai buvo pagaminti pramoniniu būdu, ar savadarbiai, negalima. Net jeigu būtų užduotas toks klausimas paskiriant tyrimą, būtų atsisakyta jį spręsti. Neturint specialių žinių, pamatyti, ar šovinys pagamintas pramoniniu būdu, ar savadarbis, sudėtinga, šovinio visa išorė yra gamyklinė, išskyrus užlenkimo kraštelį.

Iš atliktos naudojamų telefono abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizės matyti, kad 2012 m. birželio 3 d. B. ir V. A. telefonu tarpusavyje kontaktavo 10 kartų, paskutiniai trys kontaktai užfiksuoti likus apie 3 min iki konflikto pradžios. Taip pat nustatyta, kad M. Z. visą dieną (2012 m. birželio 3 d.) nebuvo Kelmėje, atvažiavo į Kelmę apie 19 val. (1 t., 165–169 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1576/12(04) nurodyta, kad V. A. nustatytas nubrozdinimas kairio kelio srityje, sužalojimas padarytas buku daiktu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2012-06-03) tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us), vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 170 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdama kaltinamųjų M. Z. ir B. A. kaltės dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis (tik B. A.) klausimą kolegija remiasi pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu padarius šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis B. A. paaiškino, kad 2012 m. pavasarį, tvarkydamas garažą, esantį prie jo namų Kelmėje, J. V. g. 2, jis rado jau mirusiam jo pusbroliui priklausiusį dvivamzdį šautuvą su dviem šoviniais ir juos laikė tame pačiame garaže. Nagrinėjamo įvykio dieną rastą šautuvą su šoviniais jis automobilyje atsivežė į įvykio vietą ir iššovė abu šovinius, o po to M. Z. padavė šautuvą ir pasakė jį kur nors padėti. Kaltinamasis M. Z. patvirtino, kad B. A. jam padavė šautuvą ir liepė, kaip jis suprato, paslėpti. Tada, kaip teigia kaltinamasis M. Z., šautuvą jis nunešė į kažkokį kiemą, apie 10 m atstumu nuo įvykio vietos, ir pakišo po skardos gabalu, kad nesimatytų.

Kaltinamųjų M. Z. ir B. A. iš esmės sutampančiuose parodymuose (dėl aptariamos nusikalstamos veikos) nurodytas atskiras konkrečias aplinkybes, susijusias su šaunamojo ginklo bei šaudmenų disponavimu, patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo A. M. bei liudytojos V. G. parodymai, kad įvykio metu kaltinamasis B. A. turėjo šaunamąjį ginklą ir iš jo šaudė; kaip liudytojo apklausto tyrėjo Ž. A. paaiškinimas, jog M. Z. jam papasakojo, kad B. A. po šūvio į A. M. jam (M. Z.) padavė ginklą, kurį liepė paslėpti, ir parodė, kur ginklas padėtas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad pastato, esančio Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, prie pastato sienos, už pastatytų plokščių rastas šautuvas nupjautu vamzdžiu su dviem tuščiomis tūtelėmis, iškaltu numeriu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros metu rastas šautuvas yra savadarbis, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 16 kalibro šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, o dvi tūtelės yra pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šovinių sudėtinės dalys.

Įvertinus visumą aptartų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis B. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo (rasdamas) šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis, juos laikė, gabeno automobilyje, o po to šautuvą realizavo, perduodamas jį kaltinamajam M. Z.. Kaltinamasis M. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo šaunamąjį ginklą, paimdamas jį iš kaltinamojo B. A., po to šį šaunamąjį ginklą gabeno iki slaptavietės ir ten jį laikė.

Kaltinamieji B. A. ir M. Z. disponavo šaunamuoju ginklu, o kaltinamasis B. A. dar ir dviem šoviniais, neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 2 p., savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje apskritai yra draudžiami, o leidimas disponuoti šaudmenimis, remiantis minėto įstatymo 12 str., kaltinamajam B. A. nebuvo išduotas.

Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji B. A. ir M. Z. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu, o kaltinamasis B. A. dar ir dviem šoviniais. To neneigia ir patys kaltinamieji.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., požymių buvimo kaltinamiesiems B. A. ir M. Z. inkriminuotose veikose. Tačiau, kolegijos nuomone, kaltinamajam B. A. nepagrįstai inkriminuotas dviejų šovinių realizavimas, šioje byloje sutapatintas su jų panaudojimu (iššaunant) pasikėsinant nužudyti A. M.. Šaudmenų realizavimas teismų praktikoje suprantamas kaip jų pardavimas, išmainymas, dovanojimas ir kiti panašūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad kaltinamasis B. A. įvykio metu iššaudamas du šovinius nesiekė tokiu būdu jų realizuoti BK 253 str. prasme. Todėl šis alternatyvus aptariamos nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo šaudmenimis) sudėties požymis iš B. A. pareikšto kaltinimo šalinamas.

Taip pat iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis B. A. neteisėtai disponavo būtent pramoninės gamybos šoviniais, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad pramoniniu būdu pagamintos tik rastos dvi tūtelės, kurios yra 16 kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šovinių sudėtinės dalys, o kokiu būdu ir kuo užtaisyti šoviniai, byloje nenustatyta – kaltinamasis B. A. nurodė, jog rado šautuvą jau su dviem šoviniais, o įvykio vietos apžiūros metu iššauti šovinių sviediniai nepaimti, todėl, kaip teigia specialistas, vien iš tūtelių, neturint kitų objektų, nustatyti, ar tai buvo gamykliniai, ar savadarbiai šoviniai, negalima, kadangi viskas dedama į konteinerį, konteineris šūvio metu išlekia ir nepalieka jokių požymių.

Kaltinamieji B. A. ir V. A. neneigia buvę įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku, kaltinamasis B. A. pripažįsta du kartus iššovęs iš šaunamojo ginklo, o kaltinamasis V. A. pripažįsta metaliniu strypu sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. M.. Tačiau abu kaltinamieji teigia šiuos veiksmus atlikę gindamiesi nuo nukentėjusiojo A. M. užpuolimo – kaltinamasis V. A. gindamas pats save ir norėdamas strypu išmušti pistoletą iš A. M. rankų, o kaltinamasis B. A. gindamas V. A. ir šaudamas į žemę tikslu tik pagąsdinti nukentėjusįjį, o ne pastarąjį nužudyti. Tokią kaltinamųjų B. A. ir V. A. pateikiamą įvykio versiją kolegija laiko jų pasirinkta gynybine pozicija ir atmeta kaip prieštaraujančią nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms – kaltinamųjų teiginius, kad jų veiksmai buvo atlikti gynybos tikslais, paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš bylos duomenų (kaltinamojo B. A., nukentėjusiojo A. M., liudytojos V. G. parodymų), konfliktai tarp kaltinamojo B. A. ir nukentėjusiojo A. M. vyksta jau seniai, apie tai žinojo ir kaltinamasis V. A. – jo paties teigimu, B. A. ir pastarojo žmona jam pasakojo apie A. M. išpuolius ir grasinimus, todėl kaltinamojo V. A. aiškinimas, jog jis atsitiktinai atsirado įvykio vietoje, sustodamas prie pat vienintelio tuščioje aikštelėje stovėjusio nukentėjusiojo A. M. automobilio vairuotojo durelių, yra visiškai neįtikinamas. Kaip neįtikinami ir jo, kaip Kelmės miesto gyventojo, parodymai, kad jis atvažiavo prie parduotuvės nusipirkti vištienos, neva nežinojęs, jog sekmadieniais, ir dar po 19 val., jo nurodyta parduotuvė nedirba. Kaltinamojo B. A. parodymus, kad jis įvykio vietoje taip pat atsirado atsitiktinai, t. y. kad M. Z. vairuojamam automobiliui šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į Vytauto Didžiojo gatvę jis pamatė, jog kitoje gatvės pusėje, maždaug už 50 m, stovi V. A. automobilis, o A. M., iššokęs iš savo automobilio ant gatvės, atkišęs pistoletą šaudo į V. A., liepė M. Z. sukti link pastarųjų, ir M. Z., kirtęs dvigubą ištisinę kelio liniją, privažiavo prie V. A. automobilio, paneigia miesto vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kad skirtingomis gatvėmis į pagrindinių Kelmės miesto gatvių sankryžą atvažiavę kaltinamieji V. A. ir B. A. tik dviejų–trijų sekundžių intervalu automobiliais kerta dvigubą ištisinę kelio liniją, vienas paskui kitą sustoja prie nukentėjusiojo automobilio ir faktiškai tuo pačiu metu abu išlipa iš automobilių – V. A. su strypu, o B. A. su šaunamuoju ginklu rankose. Taigi yra akivaizdu, kad įvažiuodamas į gatvių sankryžą, laiko požiūriu B. A. negalėjo matyti nukentėjusiojo, šaudančio į V. A.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis B. A. nurodė, jog po A. M. grasinimų jis vežiodavosi suvyniotą į audeklą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą. Iš to galima spręsti, kad šautuvas kaltinamajam B. A. buvo reikalingas santykių su A. M. aiškinimuisi, o apie kaltinamojo V. A. ketinimus smurtauti galima spręsti iš to, kad automobilio salone jis vežėsi metalinį strypą, kurį iš karto pasiėmė išlipdamas iš automobilio. Taip pat kolegijos neįtikina nelogiškas kaltinamojo V. A. paaiškinimas, kad metalinį strypą, kaip jis teigia – vamzdžiaraktį, jis vežiojosi automobilio salone, nes kas 30–50 km tikrindavo automobilio ratų varžtus.

Šios nurodytos bylos aplinkybės bei atlikta kaltinamųjų naudojamų telefono abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad 2012 m. birželio 3 d. B. A. ir V. A. telefonu tarpusavyje kontaktavo dešimt kartų, o paskutiniai trys kontaktai užfiksuoti likus apie 3 min iki nagrinėjamo įvykio pradžios, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji B. A. ir V. A. suderintais savo veiksmais sąmoningai ir tikslingai, vadovaudamiesi agresyviais, puolamaisiais interesais, atvyko į įvykio vietą prie ten buvusio nukentėjusiojo A. M., priešiškai nusiteikę pastarojo atžvilgiu, todėl tikėti kaltinamųjų versija ir manyti, kad tolimesni jų veiksmai buvo susiję su jų gynyba nuo nukentėjusiojo A. M. užpuolimo, būtų nelogiška, taigi ir taikyti BK 28 str. nuostatas, pripažįstant kaltinamųjų veikoje buvus būtinosios ginties požymius, nėra jokio pagrindo. Priešingai, byloje nustatyta reali įvykio situacija, atsižvelgiant į kaltinamųjų bei nukentėjusiojo tarpusavio santykių pobūdį, davė pagrindą nukentėjusiajam A. M. manyti apie būtent jam kylančią grėsmę ir būtinumą gintis nuo pavojingo kaltinamųjų kėsinimosi. Vertinant įvykio situaciją atkreipiamas dėmesys ir į nukentėjusiojo A. M. bei liudytojos V. G. paaiškinimus, kad tik išlipęs iš automobilio kaltinamasis V. A. liepė B. A. šauti, ir pastarasis šovė.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis B. A., stovėdamas 4 m atstumu nuo jo, šovė taikydamasis į jį, o jis, stengdamasis išvengti šūvių, judėjo, todėl jo nenušovė, tik sužeidė alkūnę. Kaltinamojo B. A. veiksmai užfiksuoti ir vaizdo įraše, kurį komentuodamas specialistas V. Kazlauskas paaiškino, kad pagal kaltinamojo B. A. kūno, rankų padėtį matyti, jog kaltinamasis šovė susilenkęs, laikydamas šautuvą horizontaliai, jo dešinė ranka sulenkta 90 laipsnių kampu, rankų padėtis yra vienoje linijoje, taigi ir šūvio kryptis yra tiesiai, ne į viršų ar apačią, šūvio kryptis horizontali kelio paviršiui nukentėjusiojo kryptimi. Specialisto teigimu, po šūvio šaudžiusiojo dešinės rankos alkūnė pajudėjo atgal – tai yra staigi kūno reakcija į šūvį dėl atatrankos, ir iš to sprendžia, kad tuo metu buvo šauta, o dėl to, kad buvo sužeista nukentėjusiojo dešinė alkūnė – šaunančio asmens horizontali ginklo laikymo padėtis atitinka pataikymo vietą. Taigi šie bylos duomenys paneigia kaltinamojo B. A. aiškinimą, kad jis į A. M. nesitaikė, pastarojo sužeisti nenorėjo ir į gyvybę nesikėsino, šovė ne į pastarojo pusę, o nukreipęs šautuvą labiau į šoną, į žemę. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. A. parodė, kad abu šovinius iššovė į A. M. pusę, ir apie jokį šautuvo nukreipimą į žemę, į viršų ar į šoną nekalbėjo.

Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. M. dešinėje alkūnėje buvo padarytas šautinis sužalojimas, patvirtina teismo medicinos ekspertizės akto išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad nukentėjusiojo dešinės alkūnės minkštuosiuose audiniuose yra metalo intensyvumo, pailgos formos, su smailėjančiu vienu galu (nukreiptas į viršų) apie 7,7 mm ilgio ir 5,6 mm pločio svetimkūnis, panašus į kulką. Apibūdindamas šį svetimkūnį specialistas V. Kazlauskas paaiškino, kad tai galėtų būti 6 mm kalibro Floberto kulka, kurią galima panaudoti kaip sviedinį savadarbiu būdu užtaisant šovinius, kuriuos galima iššauti iš tyrimui pateikto 16 kalibro šaunamojo ginklo. Be to, specialisto teigimu, kiek matosi nukentėjusiojo dešinės alkūnės rentgeno nuotraukoje, pagal konfigūraciją, formą kulka yra sveika, deformacijų nesimato, o jeigu šovinys būtų atsitrenkęs į žemę, atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje buvo kieta danga, jis būtų deformavęsis, nes švinas yra minkštas metalas, nuo stipresnio smūgio jis lengvai keičia formą. Remiantis pastaruoju specialisto paaiškinimu yra pagrindas atmesti nukentėjusiojo sužalojimo galimybę kulkai skriejant rikošetu atsitrenkus nuo kietos kelio dangos.

Įvertinusi aptartas įvykio aplinkybes ir ištirtus bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis B. A., veikdamas tiesiogine tyčia – savo veikai prieš nukentėjusįjį panaudodamas žmogaus gyvybei pavojingą įrankį – šaunamąjį ginklą, iš kurio taikydamasis du kartus šovė į nukentėjusįjį būdamas 5 metrų atstumu, viena šovinio užtaiso dalimi pataikęs ir sužeidęs nukentėjusiojo A. M. dešinės rankos alkūnę – pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį A. M.. Akivaizdu, kad šaudamas iš nedidelio atstumo į žmogų, kaltinamasis B. A., kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, kitų pasekmių kaip tik atimti gyvybę nukentėjusiajam ir negalėjo tikėtis, o jo veiksmų kryptingumą apibūdinančios aplinkybės neabejotinai rodo jo daromos veikos pavojingumo nukentėjusiojo gyvybei suvokimą ir siekį atimti gyvybę nukentėjusiajam. Be to, kaip jau minėta, paties kaltinamojo B. A. teigimu, po ankstesnių konfliktų su nukentėjusiuoju jis vežiodavosi suvyniotą į audeklą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, o toks apgalvotas elgesys atliekant pasiruošimo veiksmus (ginklo pasiėmimas) rodo jo nusikalstamų ketinimų realumą.

Kaltinamasis B. A. atliko visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nusikaltimui padaryti – šovė iš ginklo į A. M. ir sukėlė realią grėsmę pastarojo gyvybei, tačiau nusikaltimo nebaigė – nenužudė nukentėjusiojo A. M. – dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis A. M. įvykio metu judėjo, siekdamas išvengti sužalojimų (tai aiškiai matyti ir iš vaizdo įrašo), be to, šaudė turėtu dujiniu-garsiniu pistoletu į besitaikantį į jį kaltinamąjį B. A., taip sutrukdydamas pastarajam tiesiai į jį nusitaikyti, todėl nebuvo pataikyta į gyvybiškai svarbius žmogaus organus.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad įvykio vieta – judri Kelmės miesto pagrindinė gatvė, kurioje, kaip matyti ir iš vaizdo įrašo, įvykio laiku (ankstyvas sekmadienio vakaras vasaros laiku) nuolat judėjo transporto priemonės, vaikščiojo žmonės. Esant tokiai faktinei įvykio situacijai, kuri buvo akivaizdi ir kaltinamajam B. A., pastarasis neabejotinai suvokė, kad siek­da­mas nu­žu­dy­ti vieną as­me­nį – A. M., iššaudamas į nukentėjusįjį du šūvius iš 16 kalibro šautuvo, esant rikošeto galimybei ir galimybei naudotu ginklu, remiantis specialisto išvada, gyvybiškai pavojingus sužalojimus padaryti dideliu atstumu (iki 10 m), taip sukėlė realų pavojų ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų – įvykio vietoje buvusios V. G., o taip pat bet kuriuo metu įvykio vietoje atsitiktinai galinčių atsirasti – žmonių gyvybei.

Aptarta kaltinamojo B. A. veika – pasikėsinimas nužudyti A. M. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kolegijos nuomone, yra visiškai įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., požymius.

Kaltinamasis V. A. neneigia strypu sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. M., tačiau teigia šiuos veiksmus atlikęs gindamasis nuo nukentėjusiojo ir savo kaltės dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo nepripažįsta. Kaip jau aptarta anksčiau, įvertinus įvykio pradžios ir jo vystymosi situaciją, kaltinamojo V. A. atvykimas į įvykio vietą nebuvo atsitiktinis ir jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo gynybinio pobūdžio, V. A. veikimas, suduodant smūgius nukentėjusiajam, buvo skirtas ne užpuolimui atremti, o sąlygotas subjektyvių ketinimų, nukreiptas sąmoningai nukentėjusiajam sužaloti. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi nukentėjusiojo A. M. nuosekliais parodymais, kurie iš esmės sutampa su vaizdo įraše iš dalies užfiksuota įvykio eiga. Nukentėjusiojo teigimu, prie jo automobilio privažiavus kaltinamiesiems B. A. ir V. A., pajutęs pavojų ir dėl to iššokęs iš savo automobilio, jis matė, kaip V. A. ima strypą ir su strypu rankoje išlipa iš automobilio. Vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis V. A. automobiliu privažiuoja ir sustoja prie pat nukentėjusiojo automobilio, iš automobilio išlipa pirmiausia iškišdamas strypą. Apie tolesnę įvykio eigą nukentėjusysis paaiškino, kad jis traukėsi nuo kaltinamųjų, rankoje laikė dujinį pistoletą, bet iš pradžių neiššovė nė vieno šūvio, manė, kad, pamatę pistoletą, kaltinamieji nebepuls, o, kai B. A. jam peršovė alkūnę, tada ir jis pradėjo šaudyti, kad atbaidytų kaltinamuosius. Traukdamasis nuo kaltinamųjų jis atsidūrė kitoje gatvės pusėje ir susmuko. Tuo metu, pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis V. A. jau nukritusį ant nugaros jį daužė metaliniu strypu, sudavė į įvairias vietas – galvą, nugarą, rankas. Iš tokių nukentėjusiųjų parodymų galima spręsti, kad ne kaltinamasis V. A. gynėsi nuo nukentėjusiojo A. M., o pastarasis nuo kaltinamojo V. A., einančio link jo (nukentėjusiojo) su strypu rankoje. Ir pats kaltinamasis V. A. pripažįsta, kad jis ėjo link A. M., o šis traukėsi, taip jie nuėjo iki kitos gatvės pusės. Toks kaltinamojo V. A. elgesys įvykio metu – ėjimas prieš asmenį, rankoje laikantį ginklą, – leidžia pagrįstai manyti, kad jis suvokė, jog A. M. turimas ginklas nebuvo pavojingas, kad negrėsė joks pavojus jo sveikatai ir gyvybei, t. y. nebuvo jokio būtinumo jam gintis nuo nukentėjusiojo. Kolegijos nuomone, šios faktinės bylos aplinkybės kaip tik atskleidžia kaltinamojo V. A. ketinimus įvykio metu sutrikdyti A. M. sveikatą, padarant kūno sužalojimus. Taigi kaltinamojo V. A. teiginiai apie būtinąją gintį neatitinka realios situacijos ir prieštarauja nukentėjusiojo parodymams bei specialistų išvadoms apie jam ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis V. A. jį sužalojo jau nukritusį ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje ir nebešaudantį, patvirtina liudytojų V. G. ir V. G. parodymai, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad toje vietoje nebuvo rasta nei šovinių, nei tūtelių, jos buvo rastos konflikto pradžios vietoje, kur stovėjo nukentėjusiojo ir kaltinamųjų automobiliai, bei važiuojamoje kelio dalyje, o A. M. pistolete šovinių jau nebebuvo, nes įvykio vietos apžiūros metu rasto pistoleto apkaba buvo tuščia.

Kaltinamasis V. A. nurodo, kad gatvėje prie šaligatvio jam susipynė kojos ir jis pargriuvo, o, jam pargriuvus, A. M. užšoko jam ant nugaros ir pistoletu sudavė porą smūgių jam į galvą. Tada, kaip teigia V. A., jis numetė A. M. nuo savęs, A. M. užšoko ant šaligatvio, vėl pradėjo taikytis į jį, todėl jis turimu metaliniu strypu jau nebebandė išmušti pistoletą A. M. iš rankų, o sudavė porą kartų pastarajam į galvos ar sprando sritį, nuo jo smūgių A. M. nukrito, nukritusio A. M. jis nebelietė, nes pavojus nebegrėsė.

Šie kaltinamojo V. A. parodymai prieštarauja ne tik anksčiau aptartiems nukentėjusiojo parodymams, kurie sutampa ir su kitais minėtais bylos duomenimis, bet juos paneigia ir specialisto išvada, kad V. A. nustatytas tik nubrozdinimas kairio kelio srityje, kuris galėjo būti padarytas tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us). Jokie sužalojimai kaltinamojo V. A. galvoje nenustatyti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. A. apie nukentėjusiojo jam suduotus smūgius neparodė ir paaiškino, kad parklupęs ant šaligatvio nusibrozdino kelį.

Faktą, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. M. sveikata, patvirtina specialisto išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje su dešinio momenkaulio lūžiu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, buku daiktu, sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, viršugalvio muštinės žaizdos su dešinio momenkaulio lūžiu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusiajam A. M. metaliniu strypu suduotų smūgių skaičių kolegija nustato remdamasi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad kaltinamasis V. A. metaliniu strypu jam sudavė į įvairias vietas – galvą, nugarą, rankas – apie 8–10 smūgių. Nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja ir specialisto išvadai, kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai A. M. galvoje, alkūnėse, kairėje apatinėje galūnėje, žaste, krūtinėje.

Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinusi įrodymus tarpusavyje, kolegija konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. A. metaliniu strypus sudavė apie 10 smūgių nukentėjusiajam A. M. į galvą bei kitas kūno vietas ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Tai rodo, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatytos ir aptartos faktinės įvykio eigos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. A. sąmoningai smūgiavo metaliniu strypu nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbų organą – galvą, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis V. A., kaip normalios psichikos žmogus, suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo sveikatai ir tai suvokdamas numatė, kad gali padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Bet koks, taip pat ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, koks nustatytas nukentėjusiajam, yra dėsningas smūgių metaliniu daiktu į galvą sudavimo padarinys, todėl sprendžiama, kad kaltinamasis V. A. aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str., padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam A. M. gali būti padarytas bet koks sveikatos sutrikdymas, taip pat ir nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir siekė tokių padarinių.

Tiek kaltinamasis B. A. dėl pasikėsinimo nužudyti A. M., tiek kaltinamasis V. A. dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo kaltinami tai padarę dėl chuliganiškų paskatų. Remiantis teismų praktika, šis motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį, t. y. akivaizdus neadekvatumas. Nagrinėjamu atveju jau anksčiau aptartos faktinės šios bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų B. A. ir V. A. padarytų nusikalstamų veikų, atitinkamai pasikėsinimo nužudyti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, motyvas buvo dėl jų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju A. M. kilusios paskatos – priešiški santykiai dėl ankstesnių tarpusavio konfliktų ir nesutarimų. Taigi pagal nustatytus faktus, apibūdinančius kaltinamųjų B. A. ir V. A. nusikalstamo elgesio motyvus, jų kaltės turinį, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo aptariamų kaltinamųjų veikų laikyti padarytomis dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamajam B. A. šalinamas jo veikos kvalifikavimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p., o kaltinamojo V. A. veika perkvalifikuojama iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. Atkreipiamas dėmesys, kad ir ikiteisminio tyrimo metu V. A. suformuluotame kaltinime nenurodyta, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą būtent dėl chuliganiškų paskatų, nors ir kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nusikalstamas veikas kaltinamieji B. A. ir V. A., atitinkamai pasikėsinimą nužudyti A. M. ir nesunkų pastarojo sveikatos sutrikdymą, padarė, kaip prieš tai konstatuota, dėl asmeninių paskatų, tačiau byloje nustatyta, kad asmeniniams santykiams aiškintis kaltinamieji pasirinko būtent viešąją vietą – gatvę, tai darė šviesiu paros metu, matant kitiems žmonėms, ir pasirinko tokį santykių aiškinimosi būdą, kuriuo akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. savo veiksmais jie padarė ir viešosios tvarkos pažeidimą, todėl jų veikos – dėl pasikėsinimo nužudyti (B. A.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (V. A.) – sudaro idealiąją sutaptį su viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 str. 1 d. Pažymima, kad veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi – jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar kitokie.

Išvadą, kad kaltinamųjų veikos turi būti kvalifikuojamos ir pagal BK 284 str. 1 d., kolegija daro remdamasi nagrinėjamo įvykio eigos ir aplinkybių analize. Byloje nustatyta, jog nusikalstamus veiksmus kaltinamieji B. A. ir V. A. atliko pagrindinėje Kelmės miesto gatvėje, o tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla, nes joje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką šaunamojo ginklo naudojimas – tokius veiksmus atliko kaltinamasis B. A., taip pat smurto vartojimas prieš asmenį – tai atliko kaltinamasis V. A., viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl sprendžiama, kad kaltinamųjų B. A. ir V. A. veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, nes akivaizdu, kad gatvėje įvykio metu buvę pašaliniai asmenys buvo šokiruoti, matydami kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį A. M., kuris po pavartoto prieš jį smurto kruvinas gulėjo ant šaligatvio. Tai patvirtina ir bylos duomenys: vaizdo įraše matomi prie nukentėjusiojo susirinkę žmonės, kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno M. R. aiškinimu, įvykio vietoje tarp gausiai susirinkusių asmenų buvo sąmyšis.

Kaltinamieji B. A. ir V. A. viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdami tiesiogine tyčia – suvokė, kad dėl tokio jų elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir to norėjo, nes pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl šaudymo (B. A.) ar smurtavimo suduodant smūgius metaliniu strypu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą (V. A.), sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Todėl konstatuojama, kad kaltinamųjų B. A. ir V. A. veikose nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymiai.

Kaltinamasis M. Z. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino neteisėtai disponavęs šaunamuoju ginklu, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 str., nenustatyta.

Kaltinamojo B. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 str., nenustatyta.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama kaltinamiesiems skiriamų bausmių rūšis ir dydžius, kolegija atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jų asmenybes.

Kaltinamasis M. Z. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikalto būdamas neteistas, jis teistas 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtos baudos nesumokėjo (2 t., 32–36 b. l., 5 t., 1 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 21–22 b. l.), kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, nuo 2013 m. gegužės 27 d. vykdo individualią veiklą (4 t., 115 b. l.). Įvertinusi šiuos kaltinamojo M. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, atsižvelgusi į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamojo M. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam švelniausią BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, savo dydžiu artimą įstatymo numatytam tokios bausmės minimumui (BK 49 str.).

Kaltinamasis M. Z. nusikaltimą, už kurį dabar teisiamas, padarė iki ankstesnio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė bendrinama su 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, šias bausmes apimant, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 str. (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.).

Kaltinamasis B. A. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą (BK 253 str. 1 d., 11 str. 4 d.) bei nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir pasikėsino padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą (22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 11 str. 6 d.), anksčiau teistas tris kartus iki nagrinėjamų veikų padarymo ir vieną kartą po to (2 t., 120–125, 136–158 b. l.), 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – arešto 18 parų neatlikęs (5 t., 2 b. l.), yra Kelmės rajono psichikos sveikatos centro psichiatrijos kabineto įskaitoje (2 t., 133 b. l.). B. A. turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, teikia jiems išlaikymą (4 t., 191 b. l.), pats yra neįgalus – darbingumas 55 proc. (4 t., 91–98 b. l.).

Nurodyti bylos duomenys apie ankstesnius kaltinamojo B. A. teistumus leidžia spręsti, kad jis nusikalto neatsitiktinai, tai buvo tik loginis jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų, dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Atsižvelgusi į bylos aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo B. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu ir į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinusi jo šeiminę padėtį bei sveikatos būklę, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo B. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam, kaip recidyvistui (BK 56 str. 1 d.), už baigtus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas įstatymo atitinkamose sankcijose numatytiems tokių bausmių vidurkiams, o už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą – minimalią įstatymo sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo B. A. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.), o nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 7 p., sudaro ir idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis B. A. nusikaltimus, už kuriuos dabar teisiamas, padarė iki ankstesnio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bendrinamos su 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme – areštu 18 parų, bausmes apimant, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 str. (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.).

Kaltinamasis V. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (11 str. 3 d.). Parinkdama bausmių rūšis ir dydžius kaltinamajam V. A. už padarytas nusikalstamas veikas kolegija įvertina tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atkreipia dėmesį, kad jis anksčiau už tyčinių nusikaltimų padarymą teistas tris kartus iki nagrinėjamų veikų padarymo ir vieną kartą po to (3 t., 92–97, 105–187 b. l., 4 t., 1–26 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui, dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina V. A. asmenį, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo V. A. atžvilgiu bus pasiekti už abu nusikaltimus paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas įstatymo atitinkamose sankcijose numatytiems tokių bausmių vidurkiams. Kaltinamojo V. A. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Tokiu būdu subendrinta bausmė bendrinama su 2012 m. spalio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 287 str. 1 d., paskirta ir BK 64 str. tvarka su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 m., bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.).

Remdamasi tais pačiais padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamųjų asmenybes apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kaltinamiesiems B. A. ir V. A. kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1590,32 Lt A. M. gydymo išlaidų (1 t., 100–101 b. l.), yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi nukentėjusysis buvo gydomas dėl kaltinamųjų B. A. ir V. A. padarytų tyčinių nusikaltimų. Civilinio ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad A. M. gydymas Kelmės ligoninėje, kur jam buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga, kainavo 55,09 Lt, o gydymas Respublikinėje Šiaulių ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėse dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos kainavo atitinkamai 1497,76 Lt ir 37,47 Lt (1 t., 102 b. l.). Taigi pastarosiose gydymo įstaigose nukentėjusysis A. M. buvo gydomas tik dėl galvos sužalojimo, t. y. dėl kaltinamojo V. A. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, todėl šios gydymo išlaidos (1535,23 Lt) priteisiamos tik iš kaltinamojo V. A.. A. M. gydymo Kelmės ligoninėje, kur jam buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga, išlaidos – 55,09 Lt – priteisiamos lygiomis dalimis (po 27,55 Lt) iš abiejų kaltinamųjų B. A. ir V. A..

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo pažymos (5 t., 20 b. l.), ekspertui už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį išmokėta 74,26 Lt valstybės lėšų. Kaltinamieji M. Z., B. A. ir V. A. pripažįstami kaltais, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jų valstybei lygiomis dalimis – po 24,75 Lt (BPK 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – sportinės kelnės, metalinis strypas ir 4 indeliai su kvapo pavyzdžiais, saugomi Telšių AVPK Kelmės rajono PK, septynios šovinių tūtelės (5 – 9 mm kalibro, 2 – 16 kalibro), saugomos Šiaulių AVPK ginklinėje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – savadarbis 16 kalibro šautuvas, pagamintas panaudojant šautuvo Iž-58 Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, saugomas Šiaulių AVPK ginklinėje, – konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – dujinis-garsinis pistoletas „Zoraki-Mod.914“, saugomas Šiaulių AVPK ginklinėje, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam A. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Laikmenos (penki kompaktiniai diskai) su 2012-06-03 vaizdo įrašu iš Kelmės miesto stebėjimo kameros, su informacija apie abonentų priklausomybę, su informacija apie prisijungimus prie MRT bokštelių Kelmės mieste, su informacija apie abonentų priklausomybę ir IMEI bei IMSI kontrolę, su įrašais, sukauptais vykdant 2012-07-09 teismo nutartį dėl V. G. naudojamo telefono abonento pasiklausymo, taip pat A. M. gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje istorijos kopija (24 lapai) paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir jam paskirti areštą 18 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, ir M. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 18 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į M. Z. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2012 m. birželio 5 d., ir vieną parą (2012 m. balandžio 14 d.), išbūtą sulaikyme ir įskaitytą į ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Z. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Areštą paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Z. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

B. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 7 p. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., šias bausmes ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – areštą 18 parų, subendrinti apėmimo būdu ir B. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką B. A. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. kovo 27 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. kovo 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. A. palikti tą pačią – suėmimą.

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., šias bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu ir po to iš dalies sudedant su 2012 m. spalio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams, ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką V. A. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. kovo 27 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. kovo 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti tą pačią – suėmimą.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš B. A. 27,55 Lt, o iš V. A. 1562,78 Lt A. M. gydymo išlaidų.

Priteisti iš M. Z., B. A. ir V. A. po 24,75 Lt proceso išlaidų valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., savadarbį 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant šautuvo Iž-58 Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, saugomą Šiaulių AVPK ginklinėje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Dujinį-garsinį pistoletą „Zoraki-Mod.914“, saugomą Šiaulių AVPK ginklinėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – sportines kelnes, metalinį strypą ir 4 indelius su kvapo pavyzdžiais, saugomus Telšių AVPK Kelmės rajono PK, septynias šovinių tūteles (5 – 9 mm kalibro, 2 – 16 kalibro), saugomas Šiaulių AVPK ginklinėje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikmenas (penkis kompaktinius diskus) su 2012-06-03 vaizdo įrašu iš Kelmės miesto stebėjimo kameros, su informacija apie abonentų priklausomybę, su informacija apie prisijungimus prie MRT bokštelių Kelmės mieste, su informacija apie abonentų priklausomybę ir IMEI bei IMSI kontrolę, su įrašais, sukauptais vykdant 2012-07-09 teismo nutartį dėl V. G. naudojamo telefono abonento pasiklausymo, taip pat A. M. gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje istorijos kopija (24 lapai) palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems B. A. ir V. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.