- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- Ik-126-629/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00709-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Balčytienė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- M. P., R. O., V. V., L. O., S. U., J. S., M. D. M., A. P., V. B., B. K., S. P., T. M., J. T., T. P., D. T., K. K., A. N., M. D., E. O., V. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Eva Jankovska
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės, Gintaro Dzedulionio,
dalyvaujant pareiškėjams M. P. (M. P.), pareiškėjo R. O. (R. O.) atstovei M. O., D. T., M. P. (M. P.), pareiškėjo M. P. (M. P.) atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Jakubaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R. O. (R. O.), V. V., L. O., M. P. (M. P.), S. U. (S. U.), J. S. (J. S.), M. D. M., M. P. (M. P.), A. P., V. B., B. K., S. P. (S. P.), T. M., V. V., J. T., T. P. (T. P.), D. T., K. K., A. N., M. D., E. O. (E. O.), V. P. (V. P.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. O., V. V., L. O., M. P., S. U., J. S., M. D. M., M. P., A. P., V. B., B. K., S. P., T. M., V. V., J. T., T. P., D. T., K. K., A. N., M. D., E. O., V. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino (T. I, b. l. 36-41) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) „Dėl žemės sklypo S. S. gatvėje formavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui“; 2) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 20-30 „Dėl savivaldybės atsisakymo formuoti žemės sklypą“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, Vilniuje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 7, suformuoti apie 8450 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant žemę natūra, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Geležinio Vilko gatvė), Vilniuje. 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti apie žemės sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2009 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-16430-(2.14.2.12-MP8) pareiškėjus informavo, kad iš pareiškėjų rašte minimų 5 sklypų yra suformuoti 3 nauji žemės sklypai – tai sklypai prie Cedrono upelio (parengti sklypo tikslieji matavimai), prie būsimos Šiaurės gatvės ir prie Gelvonų gatvės (pastarieji du sklypai perduoti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė geodezija“ atlikti jų tiksliuosius matavimus). Taip pat Miesto plėtros departamentas informavo, kad dėl žemės sklypo prie S. S. gatvės papildomai medžiaga nagrinėjimui buvo pateikta 2009 m. gegužės 25 d. pasitarime teritorijų ir žemės sklypų planavimo klausimais, kuriame buvo nuspręsta minėtą teritoriją palikti bendram (viešam) naudojimui, kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.
2009 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami pakartotinai išnagrinėti prašymą bei suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą apie 8450 kv. m prie S. S. gatvės grąžinimui (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams. Šiuo raštu apskundė Miesto plėtros departamento 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. A51-16430-(2.14.2.12-MP8). Miesto plėtros departamentas 2009 m. spalio 6 d. pateikė atsakymą Nr. A256-970 (2.14.2.12-MP8), kuriame teigiama, kad teritorija prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatomis, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono bendro naudojimo teritoriją, kurioje yra įrengtas stadionas bei kitos asfaltuotos žaidimo aikštelės ir šioje teritorijoje sklypas nuosavybės teisių atkūrimui nebus formuojamas.
2009 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai vėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių informuodami, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) informavo, kad sklypas prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos yra dalis jau suformuoto Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono teritorijos, kuri pilnai apželdinta nuo gatvių pusės, prižiūrima (valoma ir šienaujama), įrengtos sporto aikštelės ir stadionas. Aikštelėmis noriai naudojasi mikrorajono gyventojai – tai bendro (viešo) naudojimo teritorija, kuri turėtų būti išsaugota ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatomis, priskirta valstybės išperkamai žemei ir naujas sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui neformuojamas.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. atsakymą Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) buvo privaloma apskųsti Vilniaus apskrities viršininkui, o po to kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, todėl 2010 m. sausio 5 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. sausio 20 d. raštu Nr. 20-30 atsakė, jog sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintus grąžintinų žemės sklypų planus ir kitą su tuo susijusią dokumentaciją. Nurodė, jog skunde nurodytų pareiškėjų reikalavimų įvykdyti negali.
Pareiškėjai dėl, jų manymu, neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų 2010 m. sausio 31 d. įteikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 atsakė, kad pagal teisės aktuose numatytas teises ir pareigas Nacionalinė žemės tarnyba jokių aktų (veiksmų), kurie galėtų įtakoti apskričių viršininkų administracijų ar savivaldybių administracijų sprendimus bei sukeltų fiziniams ir juridiniams asmenims teisines pasekmes, priimti negali.
Pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4), kuriuo atsisakoma suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui į laisvą (neužstatytą) žemės sklypą apie 8450 kv. m prie S. S. gatvės grąžinimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ginčo sklypas yra valstybės išperkamas ir į jį nuosavybės teisės negali būti atkurtos dėl to, kad jis priskirtas bendro (viešo) naudojimo teritorijai – stadionui ir įrengtoms sporto aikštelėms. Tam, kad minėtą sklypą būtų galima priskirti valstybės išperkamos žemės kategorijai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. pagrindu, turi būti tenkinamos trys pagrindinės sąlygos, t. y. turi būti patvirtintas teritorijos, kurioje norima susigrąžinti žemę, detalusis planas; teritorija, kurioje norima susigrąžinti žemę, turi būti užimta pastatais, statiniais ar įrenginiais (statomais ar pastatytais); kadangi sklypas priskiriamas bendro (viešo) naudojimo teritorijai (sporto aikštelėms ir stadionui), tokiu atveju tokių objektų svarba vietos bendruomenei turi būti pripažinta savivaldybės tarybos sprendimu.
Pažymėjo, kad ginčo sklypas netenkina nei vienos iš nurodytų sąlygų. Žemės sklypų priskyrimą valstybės išperkamiems jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei, kurio buvimas turi būti aiškiai išreikštas tam tikros teritorijos detaliojo plano nuorodose. Nebuvo ir nėra ginčo sklypo prie S. S. gatvės patvirtinto detaliojo plano. Taip pat minėto sklypo priskyrimas visuomenės poreikių tenkinimui, pasak pareiškėjų, neįžvelgiamas nei iš miesto bendrojo nei šios teritorijos specialiojo planų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neinformavo, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos šios nesuplanuotos teritorijos planavimo procedūros, kurių pagrindu ši teritorija detaliuoju planu bus priskirta visuomenės poreikių tenkinimui objektams. Kadangi tokia formacija neteikiama, vadinasi, pareiškėjų teigimu, žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžinama natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės apibrėžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p. Pareiškėjai nurodo, jog sklypas prie S. S. gatvės yra laisvas (neužstatytas), jame nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių, užregistruotų Nekilnojamojo turto registre, o tik išasfaltuota dalis teritorijos. Taip pat nėra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo būtų pripažintas konkretaus poreikio (sporto aikštelių ir stadiono) būtinumas ir svarba miesto (Fabijoniškių mikrorajono) bendruomenei.
Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2008 m. gruodžio 8 d. protokolu Nr. A16-929(2.I7-TAR-l) rekomendavo pritarti grąžintinų natūra penkių naujų sklypų formavimui piliečių schemoje nurodytose Nr. 4, 5, 6, 7 ir 8 teritorijose (tame skaičiuje pritarė formuoti ginčo teritoriją, pažymėtą Nr. 7, apie 8420 kv. m). Anot pareiškėjų, šis faktas patvirtina, kad ginčo teritorija yra laisva ir grąžintina natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) atsiliepime (T. I, b. l. 63-69) prašė pareiškėjų skundą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, jog vienas iš pareiškėjų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu – panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo R. O. 2009 m. lapkričio 5 d. skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjai neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas yra administracinis sprendimas ir prašo jį panaikinti. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p., 15 str., 22 str., 88 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d., atsakovė daro išvadą, jog esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Pažymėjo, jog pareiškėjų skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) pareiškėjams nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, juo buvo atsakyta į 2009 m. lapkričio 5 d. R. O. skundą, nurodant, kodėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas bei pateikiant informaciją apie tai, kodėl žemės sklypas, esantis S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtoje, yra laikytinas valstybės išperkama žeme pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tad, pasak atsakovės, darytina išvada, jog skundžiamas aktas pagal savo turinį nėra individualus sprendimas, todėl negali būt administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. numatyta, jog tarp bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Todėl, anot atsakovės, skundo reikalavimas panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) yra nepagrįstas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p. byla šioje dalyje turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, Vilniuje, suformuoti apie 8450 kv. m. žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, nurodė, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo natūra teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kurio 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo nuostatos yra detalizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), kurio 70 p. numato atvejus, kada žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir todėl negali būti grąžintinas natūra.
Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. liepos 16 d., 2009 m. spalio 6 d. bei 2009 m. gruodžio 7 d. informavo pareiškėją R. O., jog buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime suformuoti 3 nauji sklypai, o žemės plotas, esantis prie S. S. ir Fabijoniškių g. sankirtos pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl šioje teritorijoje žemės sklypas negali būti formuojamas.
Pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato atvejus, kuriais žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str. Atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymo 12 str. bei žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo mėn. 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-11-263), kuria vadovaudamasi atsakovė pažymėjo, kad šioje įstatymo normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. Todėl atsakovės teigimu, pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog žemės sklypas prie S. S. g. ir Fabijoniškių g. sankirtos yra laisvas (neužstatytas), kadangi minėtoje žemės dalyje yra įrengtos sporto aikštelės ir stadionas, kurie buvo pastatyti kartu su Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono daugiabučiais namais. Šiomis sporto aikštelėmis bei stadionu naudojasi Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono gyventojai.
Atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. pateikti du kriterijai nustatantys kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra, t. y., kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 str. numatytais atvejais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų prašymus bei skundus ne kartą nurodė, jog žemės sklypas ginčo teritorijoje negali būti formuojamas, nes šioje teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės ir stadionas, kurios tenkina būtinus Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono gyventojų poreikius. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. gegužės 25 d. svarstė klausimą dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ties Fabijoniškių g. ir S. S. g. sankirta. Miesto plėtros departamentas nutarė nepritarti minėto žemės sklypo formavimui, paliekant teritoriją bendram naudojimui, gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog į Vilniaus miesto merą 2010 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi S. S. g. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16 ir Fabijoniškių g. 1, 3 namų gyventojai su prašymu išsaugoti sporto aikštyną. Šiame kreipimesi prašoma apginti viešąjį interesą ir neleisti panaikinti sporto aikštyno su asfalto danga. Prašyme pažymima, jog gyventojai rūpinasi šiuo aikštynu bei aplink aikštyną esančia teritorija, kuri yra svarbi gyventojų poilsio ir laisvalaikio vieta. Po prašymu pasirašę 331 Fabijoniškių g. ir Stanevičiaus g. namų gyventojas nurodė, jog jie prisideda atliekant krepšinio aikštelių inventoriaus remontą, taip pat pasodino 300 vnt. pušaičių aikštyno teritorijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, jog yra išreikštas konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis išsaugoti teritoriją, kurioje yra įrengtos sporto aikštelės ir stadionas, skirti Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono gyventojų poreikių tenkinimui. Atsakovės teigimu, esminį kriterijų – visuomenės poreikį tokiai teritorijai, konkrečiu atveju, įžvelgė ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, bet išreiškė ir pati visuomenė – Fabijoniškių g. ir S. S. g. namų gyventojai.
Atsiliepimas
Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio formuojama praktika, nurodo, jog patvirtintas detalusis planas, nėra esminė sąlyga, nustatant, ar žemė gali būti priskirtina valstybės išperkamai žemei.
Pažymėjo, jog pareiškėjų reikalavimo – suformuoti konkretaus ploto (8450 kv. m.) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui – tenkinimas neturi jokio teisėto pagrindo ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, pabrėžiant laisvų žemės plotų nustatymo bei sklypų formavimo kaip išimtines savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Tad atsakovė nurodo, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, žemės sklypas pareiškėjams negali būti formuojamas, kadangi žemė, esanti ties Fabijoniškių g. ir S. S. g. sankirta, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes atitinka pagrindinį – visuomenės poreikio – kriterijų, lemiantį tokios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime (T. I, b. l. 46-48) prašė pareiškėjų skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 (sprendimo) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 paaiškino, jog nuosavybės teisės į žemę miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <...>, išskyrus žemę, pagal šio Įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 6 d. atliko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografavimą ir 2003 m. liepos 31 d. raštu Nr. 31/03/17-1963 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, patvirtinti žemės sklypų planus, nustatyti specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo.
Taip pat atsiliepime nurodė, jog nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad teritorijos tarp S. S. ir Fabijoniškių gatvių, kurią piliečiai pageidauja susigrąžinti natūra, detalusis planas nėra parengtas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) nenurodė, kad per protingą laiką įstatymų nustatyta tvarka bus parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kurio pagrindu skunde nurodyta teritorija tarp S. S. ir Fabijoniškių gatvių būtų priskirta visuomenės poreikiams tenkinti.
Pažymėjo, jog atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatas bei skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį, jog pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai yra įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijos detalusis planas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, atsižvelgdama į objektyvų būtinumą užtikrinti visuomenės poreikių tenkinimą, ji laikosi pozicijos, kad detaliojo plano nebuvimas nereiškia, kad žemė nėra reikalinga visuomenės poreikiams užtikrinti, tačiau savivaldybė, tais atvejais, kai ši žemė būtina konkrečiam visuomenės poreikiams užtikrinti, turi nurodyti, kad per protingą laiką bus įstatymų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai, kurių pagrindu atitinkama teritorija bus priskirta visuomenės poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Be kita ko, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjus skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo, kad, jeigu nesutinkama su savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais viešojo administravimo srityje, gali kreiptis į administracinį teismą, kuris sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šio subjekto atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 38 p., 2010 m. vasario 23 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-0-102-168 pareiškėjams nurodė skundo nepatenkinimo motyvus, pagrįsdama juos teisės aktų nuostatomis, informavo pareiškėjus, kokia tvarka gali būti apskųstas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu pareiškėjai M. P., B. K., D. T., M. D. M., J. T., S. U., J. S., A. N., pareiškėjo R. O. atstovė M. O. prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (T. III, b. l. 96-100, abi lapo pusės, T. IV, b. l. 127-131).
Teismo posėdžio metu pareiškėjų V. V. ir V. V. atstovas V. P. Vaičiulis prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (T. III, b. l. 96-100, abi lapo pusės).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. P. atstovė advokatė Eva Jankovska prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (T. III, b. l. T. III, b. l. 96-100, abi lapo pusės, T. IV, b. l. 127-131). Papildomai paaiškino, kad ginčo 84 arai žemės sklypo yra dviejų gatvių sankryžoje. Asfalto danga yra neprižiūrima, neapskaitoma. Sklypas yra trikampio dalyje. Suformavus sklypą, gyventojams liktų dalis sklypo. Žemės sklypo dalis suplanuota pažeminio garažo statymui ir tai yra komercinis interesas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Arnoldas Jakūbaitis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais (T. III, b. l. T. III, b. l. 96-100, abi lapo pusės, T. IV, b. l. 127-131). Papildomai paaiškino, jog toje teritorijoje yra visuomenės poreikis, kuris išreikštas ir pačių gyventojų. Ten yra aikštelė, kurioje žaidžiama, auga pušys.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančio subjekto – savivaldybės administracijos direktoriaus – tam tikros pareigos nevykdymo, dėl ko pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negali būti užbaigiamas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija) nustato, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) nustato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 str. 2 d., jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 p. nustato: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai; apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga; žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, o laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip; žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios nuosavybės teise, su lydraščiu ir prašo savivaldybės direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus; grąžinat laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ likvidavus apskričių viršininkų administracijas, nuo 2010 m. liepos 1 d. piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nagrinėja ir sprendimus šiuo klausimu priima, kaip numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d. (2010 m. birželio 19 d. redakcija), 18 str. 1 d., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu „Dėl žemės sklypų projektavimo buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Geležinio Vilko gatvė)“, prašydami informuoti apie žemės sklypų formavimo eigą, t. y. ar sklypai jau yra suformuoti ir perduoti atkūrimui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje (T I, b. l. 7).
Pareiškėjai skunde (T. I, b. l. 36-41) nurodo, jog jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Geležinio Vilko gatvė), Vilniuje. Byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. sudarytas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąrašas (T. II, b. l. 46 - abi lapo pusės) bei giminystės ryšį ir paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai (T. II, b. l. 70 - abi lapo pusės, 69 - abi lapo pusės, T. I, b. l. 132-133, abi lapo pusės, T. II, b. l. 59 - abi lapo pusės, 60 - pirma lapo pusė; T. III, 32-33;T. II, b. l. 61 - antra lapo pusė; T. III, b. l. 124, 125-126; T. III, b. l. 128, 129-132; T. III, b. l. 134, 135-138; T. III, b. l. 134, 135-138; T. III, b. l. 141-145, 146-154; T. III, b. l. 157-163; T. III, b. l. 166-169; T. III, b. l. 173-176, 177-183; T. IV, b. l. 4-6, 8-14; T. IV, b. l. 17-18 - abi lapo pusės, 20-21 - abi lapo pusės; T. IV, b. l. 25, 26; T. IV, b. l. 31-38, 39-43; T. IV, b. l. 50-53; T. IV, b. l. 93-100, 56-59; T. IV, b. l. 70-76, 65-68, T. IV, b. l. 81, 82; T. IV, b. l. 113-119, 122-125) patvirtina, jog pareiškėjai yra pretendentai ar jų įpėdiniai į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Geležinio Vilko gatvė), Vilniuje.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjų – M. D., E. O. ir R. O. paveldėjimo teises į pretendento E. O. (E. O.) turtą patvirtina dokumentai – T. II, b. l. 70 - abi lapo pusės, 69 - abi lapo pusės, T. I, b. l. 132-133, abi lapo pusės, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (T. II, b. l. 59 - abi lapo pusės, 60 - pirma lapo pusė; T. III, 32-33;T. II, b. l. 61 - antra lapo pusė).
Pareiškėjų – L. O., S. P. (S. P.), M. P. (M. P.) paveldėjimo teises į pretendentės J. P. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 124, 125-126.
Pareiškėjos – M. D. M. paveldėjimo teises į pretendento J. M. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 128, 129-132.
Pareiškėjo – S. U. (S. U.) paveldėjimo teises į pretendento I. U. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 134, 135-138.
Pareiškėjo – S. U. (S. U.) paveldėjimo teises į pretendento I. U. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 134, 135-138.
Pareiškėjos – K. K. paveldėjimo teises į pretendentės F. N. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 141-145, 146-154.
Pareiškėjo – V. P. (V. P.) paveldėjimo teises į pretendento V. P. turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 157-163.
Pareiškėjui – M. P. (M. P.) atkurtos nuosavybės teisės į M. P. (M. P.) nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje (T. III, b. l. 166-169).
Pareiškėjos – A. N. paveldėjimo teises į pretendento R. P. (R. P.) turtą patvirtina dokumentai – T. III, b. l. 173-176, 177-183.
Pareiškėjų – J. S. (J. S.) ir B. K. paveldėjimo teises į pretendento Č. S. (Č. S.) turtą patvirtina dokumentai – T. IV, b. l. 4-6, 8-14.
Pareiškėjoms – V. V. ir V. V. atkurtos nuosavybės teisės į P. P. (P. P.) nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje (T. IV, b. l. 17-18 - abi lapo pusės, 20-21 - abi lapo pusės).
Pareiškėjai – V. B. atkurtos nuosavybės teisės į R. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje (T. IV, b. l. 27-28 - abi lapo pusės), giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – T. IV, b. l. 25, 26.
Pareiškėjos – J. T. paveldėjimo teises į pretendento P. T. (P. T.) turtą patvirtina dokumentai – T. IV, b. l. 31-38, 39-43.
Pareiškėjai –D. T. atkurtos nuosavybės teisės į S. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje (T. IV, b. l. 50-53).
Pareiškėjo – A. P. (A. P.) paveldėjimo teises į pretendento A. P. (A. P.) turtą patvirtina dokumentai – T. IV, b. l. 93-100, 56-59.
Pareiškėjos – T. M. paveldėjimo teises į pretendento R. K. (R. K.) turtą patvirtina dokumentai – T. IV, b. l. 70-76, 65-68, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – T. IV, b. l. 81, 82.
Pareiškėjo – T. P. (T. P.) paveldėjimo teises į pretendentės G. P. turtą patvirtina dokumentai – T. IV, b. l. 113-119, 122-125.
Konstatuotina, kad byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, jog visi pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Geležinio Vilko gatvė), Vilniuje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-16430-(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos apie naujų žemės plotų iki nacionalizacijos buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose formavimo“ informavo pareiškėjus, jog yra suformuoti 3 nauji sklypai prie Cedrono upelio (T I, b. l. 8). Dėl sklypo prie S. S. gatvės papildomai medžiaga nagrinėjimui buvo pateikta 2009 m. gegužės 25 d. pasitarime teritorijų ir žemės sklypų planavimo klausimais, kuriame buvo nuspręsta šią teritoriją palikti bendram (viešam) naudojimui, kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.
2009 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami pakartotinai išnagrinėti jų prašymą bei suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą apie 8450 kv. m prie S. S. gatvės grąžinimui buvusiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams (T I, b. l. 9 - abi lapo pusės), nurodydami nesutikimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-16430-(2.14.2.12-MP8) motyvus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. spalio 6 d. raštu Nr. A256-970(2.14.2.12-MP8) „Dėl sklypo S. S. gatvėje formavimo“ pareiškėjams atsakė, kad teritorija prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatomis, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono bendro naudojimo teritoriją, kurioje yra įrengtas stadionas bei kitos asfaltuotos žaidimo aikštelės ir šioje teritorijoje sklypas nuosavybės teisių atkūrimui nebus formuojamas (T I, b. l. 10).
2009 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai vėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių informuodami, kad jų 2009 m. rugpjūčio 5 d. skundą išnagrinėjo ir atsakė tas pats Miesto plėtros departamentas, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (T I, b. l. 11 - abi lapo pusės), todėl prašė pakartotinai išnagrinėti jų skundą bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. spalio 6 d. raštą Nr. A256-970(2.14.2.12-MP8).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) „Dėl sklypo S. S. gatvėje formavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui“ nurodė, kad sklypas prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos yra dalis jau suformuoto Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono teritorijos, ji pilnai apželdinta nuo gatvių pusės, prižiūrima (valoma ir šienaujama), įrengtos sporto aikštelės ir stadionas (T I, b. l. 12). Šiomis aikštelėmis noriai naudojasi mikrorajono gyventojai – tai bendro (viešo) naudojimo teritorija, kuri turėtų būti išsaugota ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatomis, priskirta valstybės išperkamai žemei ir naujas sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui neformuojamas.
Pareiškėjams šį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaujantis Tvarkos 122 p. ir tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nuostatomis, ikiteismine tvarka apskundus Vilniaus apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pastarieji: Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. sausio 20 d. rašte Nr. 20-30 „Dėl savivaldybės atsisakymo formuoti žemės sklypą“ (T I, b. l. 14 - abi lapo pusės) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti jų skundus (T I, b. l. 17-18).
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) „Dėl sklypo S. S. gatvėje formavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui“ iš esmės buvo atsisakyta formuoti sklypą prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos nuosavybės teisių į žemę atkūrimui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje natūra, todėl pastarasis sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes, nes visiškai atima galimybę atkurti nuosavybės teisę natūra bei pripažintinas tinkamu skundo objektu (ABTĮ 2 str. 14, 15 d., 15 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, būtent šio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas (kaip atsakovo atsisakymo formuoti galimą grąžinti natūra žemės sklypus išraiška) ir sudaro šio bylos nagrinėjimo dalyką.
Tuo tarpu dėl reiškiamų reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 20-30 „Dėl savivaldybės atsisakymo formuoti žemės sklypą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasisakytina, kad tai nėra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai reiškiami atsakovams, kadangi tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuos sprendimus, vadovaudamiesi Tvarkos 122 p. ir tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nuostatomis, priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kreipimasis į kurias yra būtina prielaida įgyvendinant teisę apskųsti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) „Dėl žemės sklypo S. S. gatvėje formavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui“ teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 ir 3 d. nuostatos suteikia teisę skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-622/2010), t. y. formuluoti reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 20-30 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 panaikinimo, tai nesudaro pagrindo nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei pastarosios, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, laikyti atsakove, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 3 d., apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas raštu Nr. A63-1453-(22109)-(4.4-PD-4) „Dėl naujų sklypų formavimo buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribose“ informavo, jog 2008 m. gruodžio 2 d. Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio metu pritarta sklypų formavimui vietose, nurodytose ištraukoje iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (T I, b. l. 21). Iš 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-929(2.17-TAR-1) (T I, b. l. 22-23) ir ištraukos iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (T I, b. l. 24) matyti, jog posėdžio metu buvo svarstyta ir rekomenduojama pritarti penkių naujų grąžintinų natūra (apie 5580 kv. m, 6958 kv. m, 8420 kv. m) sklypų formavimui schemoje nurodytose Nr. 4, 5, 6, 7 ir 8 teritorijose, t. y. tame tarpe rekomendavo pritarti ir ginčo sklypo, pažymėto Nr. 7 formavimui.
2009 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Pasitarimo teritorijų ir žemės sklypų planavimo klausimais protokole Nr. A17-281(3.1.16-MP) užfiksuota, jog rekomenduojama nepritarti žemės sklypo formavimui nuosavybės teisių atstatymui ir grąžinimui natūra buvusio (duomenys neskelbtini) (Geležinio Vilko gatvė) rėžinio kaimo teritorijoje apie 8720 kv. m prie Stanevičiaus gatvės, šia teritoriją paliekant naudoti bendram (viešam) naudojimui šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikių tenkinimui (T. I, b. l. 92-93).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime nurodė, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.
Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto (tuo pačiu ir žemės) negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas valstybės, jeigu: 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinami atvejai, numatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p., kuomet miestų žemė išperkama valstybės.
Byloje nėra ginčo, kad teritorija, kurioje pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-927/2008, išaiškino, kad sprendžiant šios aplinkybės (detaliojo plano nebuvimas) įtaką nagrinėjamam ginčui, būtina vadovautis susiklosčiusia administracinių teismų praktika. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad <...> žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; <...> jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 psl.). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) <...> teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija <...> turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo žemės poreikis visuomenei nėra patvirtintas vieninteliu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Kita vertus, ką liudija ir formuojama administracinių teismų praktika, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Kolegijos nuomone, tokiu atveju būtina papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms, t. y. vertinti, ar jis gali būti įžvelgiamas ne tik iš planuojamo rengti, rengiamo ar jau parengto detaliojo plano (jis, kaip minėta, gali ir nebūti patvirtintas) sprendinių, o taip pat ir, pirmiausia, iš kitų reikšmingų duomenų (kitų teritorijų planavimo dokumentų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio, kt.). Norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, egzistavimą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, galimai parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes ir padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė neteigia ir nepateikė jokių duomenų, kad dėl ginčo teritorijos, į kurią patenkančią žemę nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjai, t. y. apie 8450 kv. m žemės sklypo, esančio prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, Vilniuje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 7 (T. I, b. l. 24), yra planuojama pradėti ar jau pradėtos detaliojo planavimo procedūros, kuriose atsispindėtų minėtos teritorijos būtinumas visuomenės reikmėms, toks poreikis neatsispindi Vilniaus miesto bendrajame plane. Taip pat pažymėtina, kad toks poreikis neatsispindi ir iš faktinio šios teritorijos naudojimo pobūdžio: nors atsakovė teigia, kad minėtoje teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės ir stadionas, pastarieji objektai niekam nepriklauso nuosavybės teise (T. III, b. l. 96-100, abi lapo pusės, T. IV, b. l. 127-131). Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog kiti asmenys turėtų teisę naudoti ginčo teritorijoje esančią žemę kitais tikslais, pvz. sodininkystei ar daržininkystei, automobilių parkavimui ar pan.; nei vaikų žaidimų aikštelės, nei nustatyta tvarka įrengti privažiavimai prie daugiabučių namų ar automobilių stovėjimo aikštelės, kaip matyti iš pateiktų planų, fotonuotraukų (T. I, b. l. 56, 57, 70, 71, T. III, b. l. 84, 94), į teritoriją, kur pareiškėjai prašo formuoti sklypą, nepatenka, be to, jei ir būtų poreikis šioje teritorijoje numatyti bendro naudojimo kelius, tai gali būti išspęsta nustatant atitinkamus servitutus. Be to, iš specialaus teritorijos plano – 1989 m. Fabijoniškių gyvenamojo rajono plano (T. III, b. l. 94), taip pat 1995 m. ištraukos (T. III, b. l. 84) matyti, kad ginčo sklype yra suplanuoti požeminiai garažai. Tuo tarpu atsakovė savo teiginius apie konkretų visuomenės poreikį grindžia 1985 m. neįgyvendintu Fabijoniškių gyvenamojo mikrorajono planu, kuriame numatyta pastatyti sporto aikšteles (T. III, b. l. 83) bei Vilniaus miesto liaudies Deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 195 su schema, kuriuo buvo nutarta suformuoti Fabijoniškių gyvenamąjį mikrorajoną, jame statant maisto produktų parduotuvę, vaikų lopšelį-darželį, vidurinę mokyklą bei polikliniką (T. III, b. l. 87-93).
Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčo teritorijos yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, juo labiau, kad tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu žemė ginčo teritorijoje būtų grąžinta natūra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4) „Dėl žemės sklypo S. S. gatvėje formavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui“, panaikinamas, taip pat panaikinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 20 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 20-30 „Dėl savivaldybės atsisakymo formuoti žemės sklypą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 3B-(7.5)-O-102-168 „Dėl skundo nagrinėjimo“, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, Vilniuje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 7 (T. I, b. l. 24), suformuoti apie 8450 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 3 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų R. O. (R. O.), V. V., L. O., M. P. (M. P.), S. U. (S. U.), J. S. (J. S.), M. D. M., M. P. (M. P.), A. P., V. B., B. K., S. P. (S. P.), T. M., V. V., J. T., T. P. (T. P.), D. T., K. K., A. N., M. D., E. O. (E. O.), V. P. (V. P.) skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą įformintą raštu Nr. A63-2129-(40251)-(3.2.1-BR4).
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą įformintą raštu Nr. 20-30 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimą įformintą raštu Nr. 3B-(7.5)-O-102-168.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje prie S. S. ir Fabijoniškių gatvių sankirtos, Vilniuje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 7, suformuoti apie 8450 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.