- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-619-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- J.Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 21-619-460/2011
2011 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12385-122/2010 pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti 2-3274-513/2005 civilinės bylos procesą dėl antstolio veiksmų; panaikinti 2005-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinį sprendimą ir priimti kitą, kuriuo pareiškėjos UAB „VAKARŲ BALTIJOS KORPORACIJA“ skundą dėl antstolės Linos Uniokaitės (dabar Pužienės) veiksmų, atmesti. Nurodė, kad nagrinėjant minėtą bylą, į jos procesą nebuvo įtraukta skolininko A. Z. sutuoktinė – pareiškėja J. Z. Tokiu būdu pareiškėja neteko teisės pareikšti į kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis, įrodinėdama, kad kreditoriaus reikalavimai netenkintini iš bendro sutuoktinio turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimai neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą ir taip pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Pareiškėja paaiškino, kad jos neįtraukus į teisminį procesą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3274-513/2005, patenkino kreditorės skundą dėl skolininko turto dalies sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės valdomame turte nustatymo. Klaipėdos apygardos teismas 2005-07-20 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir patenkino sutuoktinių A. Z. ir J. Z. atskirąjį skundą. Tačiau 2006-01-16 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir paliko galioti minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Tokiu būdu antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0109/04/01127 įgijo teisę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad išieškojimas buvo negalimas, nes nebuvo nustatyta solidari sutuoktinių prievolė, todėl ji turėjo teisę į procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas nedalyvavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-16 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Nurodė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, naujų įrodymų ar esminių aplinkybių nepateikė. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys paneigė pareiškėjos motyvus, jog ji nebuvo įtraukta į teisminį procesą ir todėl teismas nepilnai ištyrė įrodymus, kad jai nebuvo žinomi ginčo objekto – UAB „VAKARŲ BALTIJOS KORPORACIJA“ ir jos sutuoktinio A. Z. ginčai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad teisminiuose procesuose buvo nustatyta, kad skolininko A. Z. skola kreditoriui UAB „VAKARŲ BALTIJOS KORPORACIJA“ kilo iš bendros sutuoktinių prievolės, todėl ir išieškojimas buvo nukreiptas į sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį ir priimti naują nutartį - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija 2010-05-20 išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali tik teismas. Pažymi, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „VAKARŲ BALTIJOS KORPORACIJA“ prašo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja nuo pat bylos Nr. 2-3274-513/2005 iškėlimo momento buvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, dalyvavo jos nagrinėjime, turėjo teisę teikti paaiškinimus, prieštaravimus, teikė savo poziciją bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija 2010-05-20 nutartimi pasisakė tik dėl negalėjimo skundžiant antstolio veiksmus pasiekti išieškojimą iš kito sutuoktinio turto. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, o proceso atnaujinimas pažeistų civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu nurodo aplinkybes, kad sprendimas priimtas jos neįtraukus į bylos procesą, ir šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika; teisiniu pagrindu nurodo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė, kad ji nebuvo įtraukta į procesą, neatitinka tikrovės – pareiškėja aktyviai dalyvavo bylos procese:
1) kartu su sutuoktiniu A. Z. Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutarties,
2) kartu su sutuoktiniu A. Z. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „VAKARŲ BALTIJOS KORPORACIJA“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005-07-20 nutarties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartimi palikdamas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį įtvirtino, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir su juo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti vykdoma iš bendro turto.
Pareiškėjos faktiniu proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės nesudaro ir kitų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad ši byla buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniu sprendimu, t. y. teismo, kuris formuoja teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei kontroliuoja jos laikymąsi (CPK 346 str. 2 d.). Teismų praktikos, ir kaip visumos, ir kiekvienu atskiru teisinio reguliavimo klausimu, formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas, įtakojamas taip pat ir socialinių gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nesudaro pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje atnaujinti procesą. Tokiu pagrindu nelaikytinas net įstatymo nuostatos pakeitimas ar panaikinimas (CPK 3 str. 8 d., CK 1.7 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.