Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-668-341/2020, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovės I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 nutartimi nesutiko (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 nutarties, kuria patenkintas ieškovės I. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. R. ir atsakovas A. B. turi nepilnametį vaiką – sūnų D. R., gim.(duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. jų nepilnamečiam vaikui D. R. išlaikymą iki jo pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečio sūnaus D. R. atžvilgiu, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 277,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki bylos išnagrinėjimo dienos (b. l. 1-3).

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-18 nutartimi ieškovės prašymą tenkino, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovės gaunamų pajamų neužtenka vaiko išlaikymui, o atsakovas A. B. yra sveikas, dirba, turi nekilnojamojo turto, todėl gali teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui (b. l. 43-44).

12. Atsakovas A. B. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog neturi lėšų, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

14. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalį teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 straipsnio 2 dalis).

15. Atskirajame skunde nurodydamas, jog neturi lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui, apeliantas nepateikė šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu vertintina, jog nustatydamas priteistino laikino išlaikymo dydį, Vilniaus regiono apylinkės teismas rėmėsi rašytiniais įrodymai apie atsakovo A. B. gaunamą darbo užmokestį, turimą turtą (b. l. 35-42). Dėl išdėstyto, apelianto atskirojo skundo argumentas, jog jis neturi lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinio proceso normos, išskyrus numatytas išimtis. Apeliacinių (atskirųjų) skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo A. B. pateiktu atskiruoju skundu, iš esmės sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl trūkumų nustatymo. Tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju spręstas procesinio pobūdžio klausimas bei šios nutarties priėmimas neužkerta CPK nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą ginčijamą teismo nutartį.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Todėl apelianto (atsakovo) atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.