Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Lamai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, išteisintajam A. B., gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nuteistajam V. A., gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, vertėjoms Veronikai Rybalčenko, Rasai Tarabildienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A., jo gynėjo advokato Romualdo Matonio ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 180 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., iš V. A. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma – 9 200 (devyni tūkstančiai du šimtai litų). Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-01-14 iki 2011-05-13.

A. B. pagal LR BK 180 str. 3 d. išteisintas, kadangi nenustatyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (LR BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. už tai, kad jis veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė plėšimą panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, o būtent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra V. A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iš abiejų pusių už rankų, įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį šoną, V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytą pistoletą „Makarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą– 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D. M. bendrą 11 700 litų turtinę žalą.

A. B., išteisintas pagal LR BK 180 str. 3 d., buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje įvykdė plėšimą panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, o būtent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuotoje grupėje su V. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suburtoje sunkiam nusikaltimui įvykdyti, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra: A. B. ir V. A. laikant nukentėjusįjį iš abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį šoną, V. A. nukreipus į nukentėjusįjį užtaisytą pistoletą „Makarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą– 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip savo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D. M. bendrą 11 700 litų turtinę žalą.

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes apeliantas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, jog jis inkriminuotos veikos nepadarė, o teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir grindžiamos tik nukentėjusiojo parodymais. Apelianto manymu pažeistas LR BPK 6 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes teismas liudytojui, kuris dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti į teismą, skyrė baudą, tuo tarpu D. M. neatvyko nei į vieną posėdį ir taip trukdė objektyviai išnagrinėti bylą. Teigia, jog nuosprendis nelogiškas ir nesuprantamas. Automobilio „Mitsubishi Eclipse“ numeriai grąžinti teisėtam jo savininkui, kuris yra teisėtas automobilio savininkas ir tai nuolat teigė, tačiau apeliantas nuteistas už šio automobilio grobimą vien remiantis D. M. parodymais, jog jis yra tikrasis automobilio savininkas, tačiau kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teises į šį automobilį, nėra. Priešingai – apelianto, liudytojo A. S., V. S. parodymai, R. A. parodymai, kiti duomenys rodo, jog D. M. meluoja, tačiau teismas šiuos duomenis ignoravo. D. M. parodymų nepatikimumą rodo tai, kad jis apkaltino V. B., kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta, o taip pat A. B., kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nuolat keitė savo parodymus, trukdė savo nedalyvavimu išsamiai ištirti bylos aplinkybes, pasislėpė nuo teismo, pagrobė kitą automobilį, dėl ko jam iškelta byla, melagingai teigė, jog po apiplėšimo apeliantas padiktavo savo numerį ir pasakė savo vardą, kad apeliantas nuvežė nukentėjusįjį į autobusų stotį ir davė 200 Lt, melagingai teigė, jog su automobiliu ketino parsivežti du variklius ir greičių dėžę, į policiją kreipėsi tik kitą dieną po apiplėšimo, prieš tai pažįstamų tarpe paskleidęs gandus apie neva įvykdytą ginkluotą užpuolimą. D. M. parodymai dėl esminių aplinkybių nėra nuoseklūs, be to, nelogiški. D. M. apeliantas nuvežė į stotį, kur jam buvo visos galimybės prašytis pagalbos ir kreiptis į policiją, tačiau tai nebuvo padaryta. D. M. veiksmai – kreipėsi į kitą asmenį ir siekė jo pagalba susigrąžinti neva pagrobtą automobilį atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo nusikalstamų veikų požymius ir negali būti vertinami kaip ginkluoto užpuolimo įrodymai. Be to, teismas automobilio teisėtu savininku pripažino A. S. ir automobilį grąžino jam. Tai, kad apeliantas aktyviai bendravo telefonu, nepatvirtina ginkluoto užpuolimo fakto. Byloje nebuvo atliktas išsamus pilnavertis tyrimas, pažeistos BPK 83 str. nuostatos, nes nukentėjusysis vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą. Be to, D. M. parodymai 2011-01-08 kaip nuvykti į įvykio vietą neatitinka faktinių bylos aplinkybių – byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose užfiksuotos teritorijos (t 1, b. l. 13-17). Byloje nenustatyta, kam priklauso bato antspaudas, rastas įvykio vietoje bei automobilių protektoriaus antspaudas. Įvykio vieta nustatyta tik pagal D. M. parodymus, tačiau jokių kitų duomenų apie tai, kad buvo grupinis apiplėšimas, nėra. Vieno bato antspaudas negali patvirtinti, kad ginkluoto plėšimo fakto. D. M. neiškelta byla dėl melagingų parodymų apkaltinant A. B. nusikalstamos veikos darymu. Apie tai, kad plėšimas įvykdytas panaudojus ginklą „Makarov“ nustatyta taip pat tik iš nukentėjusiojo parodymų, tačiau vien vizualiai D. M. negalėjo nustatyti ginklo rūšies, tipo. Be to, tiek apeliantas, tiek ir R. A. parodė, jog ginklas susitikimo metu buvo namuose, tačiau teismas šiuos aprodymus ignoravo. D. M. ginklą nustatė, tačiau automobilio markės, su kuria jis buvo vežamas negalėjo pasakyti. A. S. nepatvirtino D. M. parodymų, nes teigė, jog apie jokį apiplėšimą nieko nežino, jame nedalyvavo. D. M. keisti parodymus pradėjo akistatos su A. B. metu. Prieš tai teigęs, kad ginklas buvo įremtas į kairį šoną, akistatos metu teigė, kad įremtas į pilvą, teisme nurodė, kad peilį jam prikišo prie nugaros. Nors D. M. tvirtino, jog grasino peiliu A. B., tačiau peilis nebuvo rastas, A. B. išteisintas. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino apelianto parodymus dalimi jų vadovaudamasis ir išteisindamas A. B., o kitus atmesdamas kaip gynybinę versiją. Nenuoseklus D. M. buvo ir klabėdamas apie įvykių eigą. 2011-01-08 teigė, jog A. S. žinojo, kad D. M. turi 9400 Lt, D. M. važiavo iš paskos dviem vyrams, po to jo mašina užstrigo sniege, jam pasiūlė atsisėst į kitą automobilį, nuvežė prie miniveno, kuris stovėjo kairėje pusėje, pasiūlė išlipti iš mašinos ir apiplėšė. 2011-02-21 apklausoje jau nurodė kitas aplinkybes: kad „Mitsubishi“ automobilį vairavo ne jis, kad iki miniveno važiavo su dviem automobiliais, sniege neužstrigo, minivenas jau dešinėje pusėje atsirado.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo konfiskuoti 9 200 Lt, nes byloje R. A. pateiktos išklotinės iš banko, parodymai patvirtina, jog tai šeimos pinigai, sutaupyti per ilgą laiką, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises. Teismas nepašalino prieštaravimų, netenkino prašymo iškviesti D. M. į posėdį, kad tie prieštaravimai būtų pašalinti ir visas abejones traktavo nukentėjusiojo naudai. Dėl šių aplinkybių nuosprendis nepagrįstas ir turi būti panaikintas bei priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, V. A. išteisinti nepadarius jam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teigia, jog V. A. nusikaltimo nepadarė. Teismo išvados dėl jo kaltės prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Bylą teismas išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Byla išnagrinėta nukentėjusiajam nedalyvaujant, nors patikimų duomenų, kad jam apie posėdžio vietą ir laiką žinoma, teismas neturėjo. Sužinojus, jog nukentėjusysis išvykęs, teismas jo nekvietė BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo motyvas, jog nukentėjusiajam pranešta elektroniniu paštu ir telefonu, o tai patvirtina ir liudytojas D. K., vertintinas kritiškai, nes prieštarauja BPK 236 str. 1 d., BPK 66 str. nuostatomis, be to, D. K. byloje liudytojas, pas kurį nukentėjusysis kreipėsi dėl tariamai pagrobtų pinigų atgavimo. Tokiu būdu teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Be to, nepagrįstai nuosprendyje remiasi ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotais parodymais (t 1 , b. l. 59-63). D. M. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, todėl turėjo būti patikrinti teisiamajame posėdyje, siekiant pašalinti prieštaravimus. Neapklausus D. M. posėdyje, nebuvo galimybės išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, be to, išnagrinėjus bylą tokiu būdu nuteistasis neteko teisės užduoti klausimus nukentėjusiajam (BPK 275 str. 1 d.). Taip pat posėdyje dalyvavo ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie nepriklausė tyrimo grupe, todėl toks jų dalyvavimas laikytinas neleistinu poveikiu nukentėjusiajam. Be to, apelianto nuomone, pats nukentėjusysis, rengdamasis neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes, elgėsi neteisėtai, todėl manytina, jog jam buvo leista pasirinkti tarp atsakomybės ir tyrimui palankių duomenų teikimo.

Nuosprendis grindžiamas vien prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, nepatikrintais teisiamajame posėdyje, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Apeliantas pažymi, jog teismo išvados prieštaringos. Teismas automobilio techninio paso duomenimis, liudytojų A. S., V. S. parodymų pagrindu pripažino, jog automobilis „Mitsubishi eclipse“ priklauso nuosavybės teise A. S., kuris šio turto nuosavybėn ar kitam teisėtam valdymui D. M. perdavęs nebuvo, tačiau nusikalstamą užvaldymą šio automobilio pripažinus nukentėjusiuoju D. M. inkriminavo A. A.. Tokio akivaizdaus prieštaravimo paaiškinti neįmanoma. Skunde taip pat nurodoma, jog D. M. parodymai nuoseklūs tik dėl neesminių aplinkybių - su kuo, kada vyko į Marijampolę, kad buvo susitikęs su nuteistuoju, tuo tarpu visas kitas aplinkybes, kurias teismas pripažino įrodymais, D. M. nurodė skirtingai ir tie prieštaravimai esminiai, o versija apie plėšimą – neįtikėtina. Teismui nesukėlė abejonių, kad jis į Marijampolę automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ atvažiavo neva siekdamas nusipirkti ir juo parsigabenti du visureigio automobilius bei greičių dėžę kai galimybė į tokį nedidelį lengvąjį automobilį sutalpinti ir juo pargabenti tokio dydžio detales yra neįtikėtina ir neįvertino to, jog nuteistasis bei liudytojas A. S. nuosekliai tvirtino, kad D. M. su tuo pačiu A. S. į Marijampolę atvyko dėl automobilio remonto, kontrabandinių cigarečių įsigijimo, informacijos apie užsieniečiui reikalingus dokumentus legaliam ginklo laikymui bei neteisėtam piliečio paso įsigijimui bei norėjo susitarti dėl sidabro gabenimo į Ukrainą ir kitų pasiūlymų.

Be to, nukentėjusysis skirtingai nurodė tokią esminę tariamo plėšimo aplinkybę – vietą, į kurią buvo įremtas peilis – kairį šoną, pilvą ir nugarą. Šį ginklo panaudojimą nukentėjusysis priskyrė A. B., kuris buvo išteisintas. Teismas patikėjo jo neįtikėtinais parodymais, kad užpuolimo metu buvo panaudotas tikras, ir netgi užtaisytas, būtent „Makarov“ tipo ginklas, nors jokių patikimų sąsajų tarp nukentėjusiojo išgalvoto ir nuteistojo teisėtai laikyto ginklo nenustatė, ginklas nebuvo pateiktas atpažinti. D. M. nesugebėjo pagrįsti neįtikėtinos prielaidos, jog nusikaltimą padaręs asmuo paliktų savo telefono numerį. Objektyvioms bylos aplinkybėms, įskaitant įvykio vietos apžiūrą, prieštarauja ir nukentėjusiojo parodymai apie tariamo nusikaltimo vietą bei toje vietoje buvusias transporto priemones. Nukentėjusysis taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti kaip sužinojo asmens, kurio ketino prašyti pagalbos susigrąžinti pagrobtą automobilį, telefono numerį, nors nei jo vardo, nei pavardės telefono atmintyje nebuvo. Dėl plėšimo D. M. tą pačią dieną nesikreipė į pareigūnus. Visos D. M. nurodytos aplinkybės neįtikėtinos, todėl visi ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų rezultatai turėjo būti patikrinti teisme arba įvertinti kritiškai, juo labiau, jog iš duomenų matyti, kad šie neaiškumai turėjo būti šalinami dar ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo apklausos metu nepaneigus šių prieštaravimų nėra pagrindo kritiškai vertinti nuteistojo nuoseklių parodymų, kuriuos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Iš pateiktų bylos duomenų matyti, jog V. A. nuolat sąskaitoje turėjo tokią pinigų sumą, kurią nusprendė teismas konfiskuoti, o pratęsus leidimą gyventi Lietuvoje juos išsiimdavo. Nors teismas pripažino, kad nėra duomenų, jog kratos metu paimti pinigai yra tie patys, kuriuos V. A. tariamai užvaldė plėšdamas, tačiau nepagrįstai nusprendė jų negrąžinti.

Įrodymų vertinimo šališkumą, apelianto nuomone, rodo ir tai, kad teismas nuteistojo atžvilgiu nukentėjusiojo parodymus pripažino kaltės įrodymais, nors dėl kito asmens kaltės sprendė, jog jų nepakanka ir jie nepatikimi. Dėl šių aplinkybių nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį dėl A. B. išteisinimo pagal LR BK 180 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį šioje dalyje – A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę – 6 metus 6 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-11 iki 2011-05-11. Taip pat pripažinti, kad V. A. plėšimą panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą įvykdė veikdamas bendrai su A. B..

Pirmos instancijos teismas nepaisė BPK 20 str. 3 d., 5 d. įtvirtintų reikalavimų, jog įrodymai turi būti įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o išvados turi būti grindžiamos visos bylos įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas išteisindamas A. B. neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. B..

Prokurorė nesutinka su teismo išvada, jog nesurinkta pakankamai duomenų, kad būtent kartu su V. A. plėšime dalyvavo ir A. B.. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog kitų duomenų, išskyrus nukentėjusiojo atpažinimo pagal nuotrauką protokolo ir nukentėjusiojo parodymų, dėl A. B. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nėra. Šios išvados, prokurorės nuomone, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nukentėjusiojo parodymai apie A. B. yra abejotini, tačiau susiję su V. A. – patikimi. Šiuo atveju neturėjo būti taikomi dvigubi standartai. Abejonių D. M. parodymai galėtų kelti tik tuo atveju jei jie kategoriškai, besąlygiškai būtų paneigti kitais bylos duomenimis, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra.

Prokurorės nuomone, nepagrįstai atmesti ir neįvertinti kaip papildantys ir patvirtinantys D. M. parodymus liudytojo V. Š. parodymai, kur jis nurodo, kad akistatos metu D. M. paprašius, kad A. B. užsidėtų kapišoną ir A. B. jį užsidėjus, D. M. kategoriškai patvirtino, kad asmuo grasinęs jam durklu ar peiliu buvo A. B.. Nepagrįstai teismas vertina kaip nepatikimą asmens atpažinimo iš nuotraukų protokolą, vien todėl, kad D. M. A. B. atpažino iš veido bruožų, konkrečių požymių neįvardindamas. Teismas neįvertino, kad 2011-01-08 ikiteisminio tyrimo tyrėjo atliekamos apklausos metu, D. M. labai detaliai apibūdino vyrą, buvusį su peiliu - apie 23-25 metų, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido, po ko atpažinimo metu ir atpažino A. B.. Neteisinga teismo išvada, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. B. buvo vienas, be pašalinių asmenų, todėl D. M. vėlgi jį parodė, kaip asmenį grasinusį peiliu. Šio procesinio veiksmo metu A. B. buvo tarp kitų įtariamųjų V. A. ir A. S. ir šios apklausos metu ne vieną kartą nukentėjusysis rodydamas tiek A. B., tiek V. A., įvardijo jų konkrečius veiksmus. Teismas nurodo, kad garso įrašas ir Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas duoda pagrindą abejoti D. M. parodymais, kadangi pokalbyje yra minima, kad buvo parodytos dviejų panašių asmenų nuotraukos ir kt., tačiau minėtas aktas negali būti vertinamas ir juo remiamasi, kadangi nėra jokių duomenų, kad garso įraše kalba nukentėjusysis D. M..

Teismo išvados dėl A. B. parodymų nuoseklumo nepagrįstos. Teismas neįvertino to, kad kaltinamasis A. B., apklausiamas apie buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pirmiausiai nurodė ir kategoriškai tvirtino (taip pat ir teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą), kad buvo pas tyrėją A. V.. Tik po to, kai buvo surinkti tai paneigiantys ir nenuginčijami faktiniai duomenys, nurodė, kad jis buvo namuose. Todėl A. B. parodymus vertinti kaip nuoseklius, nekeliančius jokių abejonių tikrai negalima. Taip pat šių A. B. parodymų, kad jis buvo namuose, nepatvirtina ir kiti įrodymai.

Tuo tarpu jokių duomenų, aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo parodymais, nėra. Vertinti, kad dėl A. B. nukentėjusiojo duodami parodymai yra abejotini vien todėl, kad jų kiti įrodymai nepatvirtina, negalima ir tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. D. M. parodymų nuoseklumą ir patikimumą patvirtina liudytojo V. Š. parodymai, taip pat ir teismo padarytos išvados vertinant jo parodymus dėl V. A..

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. A. ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, išteisintasis A. B. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti, nuteistasis V. A. ir jo gynėja prašė nuteistojo ir jo gynėjo skundus tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo V. A. ir gynėjo Romualdo Matonio apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinių skundų

Skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad V. A. padarė LR BK 180 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant. Tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu byloje ištirtų įrodymų suvokimu bei vertinimu nėra pagrindas pripažinti, jog teismas įrodymus vertino pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d. , požymių V. A. veikoje buvimo ir jo kaltės padarius šį nusikaltimą, pagrįstos išsamiu ir nešališku surinktų duomenų visumos vertinimu, todėl yra pagrįstos. Šių išvadų pagrindu priimtas V. A. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis taip pat yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, jog V. A. dalyvavimą nusikaltime, o taip pat jo veiksmus – grasino pistoletu „Makarov“, kitam bendrininkui įrėmus peilį į šoną ir taip atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – pinigus (9 200 Lt) ir automobilį, įrodo nuoseklūs D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėju bei ikiteisminio tyrimo tyrėjui, o taip pat parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu gauti duomenys, iš dalies liudytojo A. S. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, kurie patvirtina aktyvų V. A. susirašinėjimą telefonu su A. S. bei D. M. įvykio dieną.

Nors skunduose teigiama, jog nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nepagrįstai perskaityti teisiamojo posėdžio metu bei nepagrįstai laikyti įrodymais, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti ir yra atmetami. Pažymėtina, jog įrodymais laikytini visi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kaip matyti išbylos duomenų, nepavykus iškviesti į teismo posėdį ir apklausti teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 276 str. 1 d., 4 d. pagrindu) perskaitė balsu ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo tyrėjui D. M. duotus parodymus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nenustatyta proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti įgyvendinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Unterpertingeris prieš Austriją, Delta prieš Prancūziją). Tuo atveju, kai kaltinamajam buvo sudaryta galimybė pačiam apklausti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo stadijoje, tai, kad asmuo nebuvo apklausiamas teismo posėdyje, o buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nelaikoma šios teisės pažeidimu, todėl skundų argumentai dėl nepagrįstai perskaitytų nukentėjusiojo parodymų ir nepagrįsto šių parodymų laikymo įrodymais, esminio BPK pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo abu kaltinamieji, jų gynėjai, nukentėjusysis, vertėjas. Taigi, kaltinimo pusei buvo užtikrintos visos galimybės pasinaudoti minėta teise. Ši teisė vien dėl to, jog nukentėjusysis nebuvo apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo nukentėjusiojo parodymų nelaikyti įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo imtasi eilė procesinių priemonių iškviesti nukentėjusįjį į teismo posėdį, tačiau nustatyta, kad tai padaryti nėra galimybių.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymų patikimumą tinkamai įvertino juos lygindamas ir gretindamas tiek su kitais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, tiek ir aiškindamasis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų aplinkybes – apklaustas tyrėjas V. Š., T. R..

Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Parodė, jog kartu su A. S. atvykus į Marijampolę pirkti automobiliui detalių, jie susitiko su A. S. pažįstamu asmeniu (kaip nustatyta V. A.), su kuriuo buvo dar vienas asmuo, po to jis jau vienas buvo nuvežtas į pramoninį rajoną, kur girdėjo užtaisomą ginklą ir vienam asmeniui pagrasinus šiuo užtaisytu ginklu, kitam - įrėmus į šoną didelį peilį ar durklą, šie asmenys pareikalavo atiduoti pinigus ir jis atidavė turėtus 9200 litų bei paklausus, kas bus su automobiliu „Mitsubishi“, kuriuo jis atvažiavo, jam pasakė, kad automobilį taip pat pasilieka. Nors nukentėjusysis nevienodai proceso metu įvardijo kūno dalį, į kurią jam buvo įremtas peilis, tačiau jis analogiškai nurodė tą pačią kūno sritį, t. y. vidurinę kūno dalį (šoną, nugarą, pilvą), todėl netikslumai nelaikytini esminiais. Neesminiai ir netikslumai dėl nurodytų važinėjimo įvykio vietoje jau atsiskyrus nuo A. S., aplinkybių, nevisiškai tikslaus vietovės apibūdinimo. Nukentėjusysis bendravo per vertėją, jam tai buvo nepažįstamos vietos, be to, kaip nukentėjusysis minėjo, jis buvo vežiojamas taip tarsi klaidindamas. Vis šios aplinkybės lėmė, jog įvykio vietos aplinkybes, vežiojimą po apylinkę nukentėjusysis ne visada nurodė visiškai tiksliai, tačiau svarbu tai, jog jo nurodyta įvykio vieta atitinka A. S. nurodytą susitikimo su V. A. vietą, o V. A. telefono jungimosi prie bokštų vietos atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytos veikos aplinkybes (t1, b. l. 12-55). Be to, duomenys apie telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją, iš kurių matyti, jog V. A. 2011-01-07 nuo 07.30 val. aktyviai bendravo su A. skobei, D. M., V. S., kartu vertinant su nukentėjusiojo parodymais, o taip pat visų įvykių kontekste pagrįstai leido teismui daryti išvada, jog vienas iš asmenų, su kuriuo susitiko D. M., ir su kuriuo paskutinį kartą A. S. matė nukentėjusįjį, buvo būtent V. A.. Tai nuolat tvirtino tiek pats nukentėjusysis, tai rodo ir ta aplinkybė, jog iš karto po įvykio V. A. davė savo telefono numerį nukentėjusiajam ir kalbėjo apie užtarimą nukentėjusiojo, apie tai, kad jei rusas ras užtarimą, kreiptis būtent tuo numeriu, nurodė vardą „V.“. Pažymėtina, jog nuteistojo V. A. versijos dėl susitikimo aplinkybių nepatvirtina jokie patikimi duomenys. Liudytojas A. S. nebuvo nuoseklus, nuolat keitė parodymus tiek dėl nukentėjusiojo vykimo su V. A., tiek ir dėl tolesnės įvykių eigos, pokalbių apie cigaretes, automobilio remontą, priklausomybę ir pan. Be to, liudytoja V. S. po įvykio nuolat siuntė trumpąsias žinutes, ką jis turi aiškinti apie automobilių priklausomybę. Apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs V. A. parodymų eigą, nukentėjusiojo parodymus, A. S. parodymų nenuoseklumą, tai, kad A. S. ir V. A. yra pažįstami apie 10 metų, įvertinęs V. S. siunčiamas žinutes, pagrįstai A. S. parodymų nelaikė patikimais duomenimis. A. S. parodymai teisme iš dalies sutapo su V. A. parodymais, tačiau teismas pagrįstai vertindamas šiuos duomenimis taip pat kaip nepatikimus atsižvelgė ir įvertino tai, kad tokius pačius parodymus tiek V. A., tiek ir A. S. davė teisme, kai jau turėjo galimybę susisiekti, be to, A. S. teisme nurodė, jog sako tiesą, o anksčiau sakė netiesą, nes bijojo būti apkaltintas, tačiau teisme jo paties nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo jį kaltinti kokio nors nusikaltimo padarymu. Visos šios aplinkybės rodo, jog A. S. parodymai dalyje dėl to, kas vyko po to, kai jis ir D. M. susitiko su V. A., nepatikimi, o atsižvelgiant į artimus draugystės ryšius su nuteistuoju, pagrįstai įvertinti ir kaip sieki padėti V. A. išvengti atsakomybės. Kaip pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymų patikimumu apylinkės teismas pagrįstai laikė ir aplinkybes, apibūdinančias D. M. elgesį po nusikalstamos veikos – jis iš karto kreipėsi į kitus asmenis, prašydamas pagalbos atgauti pinigus, ką patvirtino liudytojas D. K. bei E. J.. Nepavykus jų pagalba atgauti pinigų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas jau sekančią dieną. Pinigų, D. M. duotų V. A., kaip pats V. A. teigė pirkti cigaretėms, negrąžino ir nesistengė grąžinti, cigarečių nepirko, pats V. A. nenurodė, jog būtų davęs suprasti, kad cigarečių nebus. Visa tai leidžia pagrįstai tikėti D. M. parodymais ir jo nurodyta įvykio versija, kad pinigai ir automobilis buvo paimtas prieš jo valią ir paneigia V. A. versiją dėl kontrabandinių cigarečių pirkimo. Skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip pat teigiama, jog nukentėjusysis konkrečiai žinojo aplinkybes dėl pistoleto „Makarov“, nes susitikimo metu pats V. A. jam apie tai buvo sakęs ir teigiama, jog ne specialistas be atitinkamos apžiūros negalėtų nustatyti ginklo markės, tačiau šias aplinkybes apylinkės teismas taip pat išsamia išanalizavo ir argumentuotai paneigė. Kaip matyti iš bylos duomenų, jau apklausiamas liudytoju D. M. įvardijo, jog pistoletas galėjo būti „Makarov“ (t 1, b. l. 26-28), tuo tarpu versiją, kad nuteistasis pats pasakė apie turimą ginklą bei jo markę, V. A. pateikė tik teisme. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai šiuos parodymus atmetė kaip nepatikimus. Be to, jų taip pat nepatvirtina kiti patikimi duomenys. Nors nuteistojo V. A. sutuoktinė R. A. nurodė, kad įvykio dieną ginklą matė namuose, kai sutuoktinis buvo išėjęs, tačiau ji yra V. A. sutuoktinė, be to, šių duomenų nepatvirtina kiti patikimi duomenys, jie prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, todėl pagrįstai šių parodymų teismas nevertino kaip patikimų įrodymų. Pažymėtina, jog nukentėjusysis niekada nenurodė, kad jis būtų sužalotas, tik nurodė, kad jam buvo grasinama pistoletu ir peiliu, todėl tai, kad nenustatyti jokie sužalojimai nukentėjusiajam nepaneigia aplinkybės dėl grasinimo ir įvykdyto nusikaltimo. BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis nereikalauja, kad būtų realiai sutrikdyta sveikata, užtenka, jog buvo tik grasinama ginklu, peiliu.

Kaip vieną iš nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo požymių apeliantai taip pat nurodo ir aplinkybę, jog D. M. kaip asmenį, grasinusį ginklu, atpažino kitą žmogų, ne V. A., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nusikaltimo padaryti negalėjo, nes buvo kitoje vietoje, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nevertino šios aplinkybės kaip galinčios paneigti kitais aptartais duomenimis nustatytas aplinkybes, nes V. A. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme bei jo kaltė įrodyta vertinant visumą surinktų duomenų, t. y. atsižvelgiant į tai, kad D. M. dar pačioje tyrimo pradžioje nurodė, jog asmuo, grasinęs pistoletu, taip pat vairavo automobilį, po to davė jam 200 litų, palydėjo iki stoties, davė savo telefono numerį bei pasivadino „V.“. Patikrinus nukentėjusiojo nurodytą telefono numerį, buvo nustatyta, jog tai V. A. priklausantis numeris, jog V. A. šiuo numeriu bendravo tiek su A. S., tiek ir su D. M., o pagal telefono jungimosi prie bokštų vietą, matyti, jog V. A. tuo metu galėjo būti būtent įvykio vietos apylinkėse. Be to, A. S. nuosekliai nurodė, jog su D. M. nuvažiavo į Marijampolę ir susitiko būtent su V. A.. V. A. taip pat neneigė, kad buvo susitikęs su D. M., kai jis atvyko su A. S.. Tai rodo, jog D. M. tiesiog galėjo sąžiningai klysti atpažindamas iš nuotraukos, tuo labiau, jog vėliau ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir iš nuotraukų atpažino V. A., kaip asmenį jam grasinusį pistoletu.

Apeliantai skunduose taip pat teigia, jog teismo išvados dėl automobilio grobimo prieštaringos, nes inkriminuota, jog buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausęs automobilis, tačiau grąžina jį ir pripažįsta, jog teisėtas savininkas yra A. S.. Aukštesnysis teismas pažymi, jog veiką kvalifikuojant kaip plėšimą, nebūtina, jog pagrobiamas daiktas priklausytų nuosavybės teise asmeniui, prieš kurį vartojamas smurtas ar grasinama jį vartoti. Nustatyta, kad automobilio valdytojas įvykio metu buvo būtent D. M., būtent D. M. buvo grasinama peiliu bei ginklu po ko neteisėtai užvaldyti pinigai bei minėtas automobilis, todėl automobilio grobimas pagrįstai inkriminuotas, nepriklausomai nuo to, kam jis priklausė, svarbu tai, jog V. A., kaip nustatyta iš aptartų duomenų, grobimo momentu tokios teisės į automobilį neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Mitsubishi Eclipse“ registruotas A. S. vardu, nukentėjusysis ieškinio nepareiškė, apylinkės teismas pagrįstai šį automobilį nusprendė grąžinti A. S..

Pažymėtina, jog apylinkės teismas taip pat tyrė ir nuteistojo versiją, jog pareigūnai neva jam sakę, jog nereikia teisybės, reikia plėšimo ir jie žino, kad A. B. nebuvo nusikalstamos veikos vietoje, tačiau liudytojai tyrėjai V. Š. bei T. R. kategoriškai tokias aplinkybes paneigė, nurodė išsamias aplinkybes kaip vyko tyrimas, kokios aplinkybės aiškėjo, kokios buvo keliamos versijos, tai atitiko byloje surinktais duomenimis fiksuotą tyrimo eigą, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus laikė patikimais, jais tikėjo ir V. A. versiją atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog byloje įtarimai buvo pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau vykstant tyrimui, bylai pasipildžius naujais duomenimis, įtarimai jiems nepasitvirtino ir ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu nutraukti. Šios aplinkybės bei tai, jog D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios konkrečiai apibūdino asmenį, grasinusį peiliu (A. B.), jį atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, tai patvirtino akistatos metu bei apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pagrįstai leidžia ne tik liudytojų V. Š. bei T. R. parodymus laikyti patikimais, tačiau ir teigti, jog nusikalstamoje veikoje taip pat dalyvavo ir A. B..

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojam, jog apylinkės teismo išvados dėl V. A. veiksmų, jo kaltės yra pagrįstos išsamiu, nešališku surinktų bylos duomenų visumos vertinimu, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. V. A. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Bausmė V. A. skirta teisingai. Skiriant bausmę BK 54 str., 61 straipsnio nuostatos nepažeistos. Tinkamai įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės – nuteistojo asmenybė, veikos pavojingumas, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (šiuo atveju tai, kad jų nenustatyta). V. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nuo 2011-09-29 dirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus. Veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu, yra tyčinis turtinis nusikaltimas, priskirimas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, aukštesniojo teismo nuomone, nepažeidžiant BK 61 str. 4 d. nuostatų, pagrįstai BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo bei veikos pavojingumą ir yra būtina bei pakankama užtikrinti nubaudimo ir individualiosios bei bendrosios prevencijos tikslus.

Byloje taip pat nustatyta, jog nusikalstamos veikos metu pinigus D. M. atidavė būtent V. A., šių pinigų V. A. pripažino negrąžinęs ir neketinęs grąžinti. Šie pinigai gauti neteisėtai, nusikalstamu būdu, ir jie, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuoti, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė iš V. A. LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d. pagrindu išieškoti konfiskuotino turto vertę – 9 200 Lt (devynis tūkstančius du šimtus litų). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą apylinkės teismas pagrįstai vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis laikinai apribojo V. A. nuosavybės teises į asmens kratos metu rastas pinigines lėšas. Apylinkės teismas tik įvertinęs bankų sąskaitų išrašus, kitas aplinkybes dėl piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitoje sprendė, jog nėra duomenų, kad asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai yra būtent R. A. asmeninės lėšos. Tokią išvadą leidžia daryti leidžia ir tos aplinkybės, kad V. A. turėjo didelę pinigų sumą įvairia valiuta būtent sulaikymo prie Baltarusijos Respublikos sienos metu, po įvykio praėjus vos savaitei. Esant šioms aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisių apribojimas asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis dalyje dėl V. A. yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinio skundo

Prokurorė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog nenustatyta, kad A. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl duomenų, įrodančių A. B. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, trūkumo nepagrįstos išsamiu ir visapusišku surinktų duomenų vertinimu, teismo išvados vertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą ir patikimumą yra prieštaringos, o procesinio veiksmo – ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymo atpažinti A. B. pagal nuotraukas duomenys vertinti ne surinktų duomenų visumoje, ne nukentėjusiojo veiksmų, parodymų eigoje ir kontekste, tačiau duomenų, liečiančių kito kaltinamojo atpažinimą, kuris nuteistas remiantis tais pačiais nukentėjusiojo parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu atliktais atpažinimo veiksmais, kontekste. Toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl šioje dalyje dėl A. B. išteisinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas bei priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka aukštesnysis teismas nustatė:

V. A. ir A. B. veikdami bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė plėšimą panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, o būtent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra V. A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iš abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį šoną, V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytą pistoletą „Makarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą– 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D. M. bendrą 11 700 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltime, kuriuo kaltinamas, nedalyvavo, apie tai žino tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kai šie atvažiavo į jo namus daryti kratą ir pateikė įtarimus ginkluotu apiplėšimu. Kaltinamojo V. A., liudytojo A. S., nukentėjusiojo D. M. iki ikiteisminio tyrimo nepažinojo, su jais nebendravęs, jokių santykių neturėjo. Pareigūnai - tyrėjas V. Š., T. R. taip pat žino, kad jis šiame nusikaltime nedalyvavęs, jam sakė, kad jie žino, jog jis nekaltas, bet nukentėjusysis atpažino jį ir jie neturi ką daryti. Kai buvo daromas atpažinimas su nukentėjusiuoju, dalyvavo vertėja, advokatė, tyrėjas Š.. Ji patį atvedė iš kameros, jis buvo sulaikytas, daugiau asmenų nebuvo, nukentėjusysis pažiūrėjo į jį ir pasakė „šitas“. 2011-01-07 buvo namuose, kartu buvo ir jo draugė R. P., jos brolis M. P.. Kad buvo namuose, taip aiškino ir tyrimo metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas V. Š. įvardijo asmenį, kas padarė šį nusikaltimą, pasakydamas vardą ir pavardę, kurių šiuo metu jis nepamena, to asmens nepažįsta.

Kaltinamasis V. A. parodė, kad A. B. nepažinojo, su juo susitiko pirmą kartą teisme, kai buvo apklausiamas nukentėjusysis D. M.. Parodė, kad A. S. apie 10 val. (duomenys neskelbtini)., prie serviso atvarė remontuoti automobilį. Kad A. S. atvažiuos ne vienas nežinojo. A. S. atvažiavo juodos spalvos automobiliu Audi, o kartu su juo kitu automobiliu „Mitsubishi“ atvažiavo keistas žmogus- D. M., kuris kalbėjo nesąmones apie tai, kad galima sidabrą vežti iš Ukrainos, kad gal galima pasą pavogti iš žmogaus, kuris nesikreiptų į policiją, vesti nelegaliai per sieną žmones, klausė, kokių užsienio piliečiui reikia dokumentų, norint įsigyti pistoletą savigynai, nes A. S. jam buvo sakęs, kad jis, t. y. V. A., užsienietis ir turi ginklą, D. M. klausė, kokį ginklą jis turi. Šiam žmogui jis pasakė, kad turi namuose pistoletą „Makarov“. Jie pasikeitė telefono numeriais, kad galėtų atsiųsti žinutę, kokių dokumentų reikia ginklo įsigijimui. Taip pat šis asmuo prašė gauti cigarečių. Kaltinamasis žadėjo tuo pasidomėti ir cigarečių pirkimui D. M. davė 2500 litų, bet jis 200 litų grąžino, nes užteko cigarečių pirkimui 2300 litų. Pinigus D. M. padavė jo automobilyje „Citroen“, tai matė ir A. S.. D. M. liko laukti cigarečių, o A. S. savo mašina „Audi“ išvažiavo. Kartu su juo, važiuojant susitikti su A. S., buvo ir pažįstamas iš Lenkijos vardu A., kuris buvo atvažiavęs pirkti automobilio ir buvo prašęs jį pavežti į Kauną. Automobilis „Mitsubishi“, kurį reikėjo remontuoti, liko toje vietoje, o jis savo automobiliu atvežė D. M. iki autobusų stoties, kur jis žadėjo pavalgyti ir palaukti cigarečių. Automobilio „Mitsubishi“ į servisą nenuvarė, nes A. S. buvo leidęs D. M. su šiuo automobiliu vežti cigaretes, o po to nuvaryti į servisą. Jis nuvežė pažįstamą lenką į Kauną ir ten būnant jam paskambino iš matymo žinomi žmonės ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti dėl kažkokio ruso. Su jais susitiko degalinėje prie(duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad pažįstamas girtas rusas kažką pasakojo, kad dvi jo mašinos ir pinigai apie 10 - 15 tūkstančių turi būti pas jį. Jis šiems asmenims pasakė, kad pinigai cigaretėms pirkti yra pas jį, taip pat kad automobilis yra ne ruso, o jo draugo A. S.. Vakare paskambinęs A. S. pasakė, kad jam skambino D. M. ir sakė, kad jeigu jie nesurinks jam 10 000 litų, neužrašys jam mašinos, sės į kalėjimą. Jis šį pasakymą suprato kaip juoką. Pinigų, duotų cigaretėms pirkti, D. M. grąžinti neprašė, jis cigarečių nenupirko ir pinigų negrąžino. Šių pinigų negrąžinęs iki šiol, nes dėl D. M. apšmeižimo advokatui pinigų išleidžia daugiau. Automobilis Mitsubishi visą laiką buvo prie jo namų, į servisą jo nenuvarė, nes D. M. juo norėjo cigaretes vežti, po to prasidėjo suėmimai. Jis policijos pareigūnams taip pat sakė, kad A. S. atvarė automobilį remontui, kad jokio plėšimo nebuvo, o apie pinigus, duotus D. M. cigaretėms pirkti, bijojo sakyti, matė, kad policijos pareigūnai nusitekę prieš jį. Ketvirtame policijos pastato aukšte sėdintys kriminalistai jam sakė, kad jiems nereikia teisybės, jiems reikia plėšimo, sakė, jog žino, kad su juo A. B. nebuvo. Jis atsisakęs duoti parodymus, norėjo, kad pats nukentėjusysis pasakytų teisybę, jog norėjo pirkt cigarečių. Kiek iš viso turėjo pinigų D. M., jis nežinojo. Ginklo su savimi tą dieną neturėjo. Buvo sulaikytas po kelių dienų, važiavo pas gimines į Baltarusiją. Kratos metu paimti pinigai yra jo, tokią sumą, kurią galima įvežti nedeklaruojant -10 000 dolerių - jis vežė broliui, pinigus jam davė žmona, ar D. M. duoti pinigai- 2300 litų buvo pridėti prie šios sumos- neatsimena.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant įtariamiesiems A. B., V. A., A. S. ir jų gynėjams, parodė (parodymai LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaityti pirmosios instancijos teisme), kad sausio 7d. su A. S. atvažiavo į Marijampolę pirkti A. S. surastų detalių automobiliui Land Rover. Turėjo pirkti du variklius ir pavarų dėžę, jis su savimi turėjo pinigus šių detalių pirkimui, apie tai žinojo ir A. S., tačiau konkrečios pinigų sumos jam nebuvo įvardinęs. Į Marijampolę atvyko apie 10 val. dviem automobiliais, jis važiavo automobiliu „Mitsubishi Eclipse“. Degalinėje A. S. susiskambino su žmonėmis ir jie važiavo su jais susitikti. Su šiais žmonėmis susitiko kažkokioje pramoninėje zonoje. Prie jų priėjo žmogus, išlipęs iš ten stovėjusio raudonos spalvos automobilio. A. S. nesutiko toliau važiuoti sakydamas, kad jo automobilio padangos blogos. Jis su vaikinu, išlipusiu iš raudonos spalvos automobilio, nuvažiavo toliau. Šis žmogus yra salėje ir tai V. A.. Automobilyje taip pat buvo dar vienas asmuo. Važiuodami toliau link gamyklos, aplenkė mėlynos spalvos miniveną ir dar pavažiavę sustojo. Jo automobilį Mitsubishi vairavo kitas asmuo. Jam liepė išlipti iš mašinos. Lipdamas iš mašinos girdėjo, kaip brūkštelėjo pistoleto spynelė, o prie jo priėjo žmogus ir prikišo peilį prie nugaros. Šis žmogus taip pat yra salėje, tai A. B.. Grasinant pistoletu ir peiliu jie privertė atiduoti pinigus-8700 litų. Jis pistoletą matė, tai buvo tikras pistoletas „Makarov“ ir juo grasino V. A., jam ir atidavė pinigus. Čia netoliese stovėjo dar vienas asmuo, bet jis nieko nedarė. Šio asmens jis nepažįsta ir neatpažintų. Po to jį pasodino į automobilį ir važiavo į stotį. Jo automobilis Mitsubishi nuvažiavo ir V. A. pasakė, kad paima ir automobilį. V. A. jam pasiūlė viską ištraukti iš kišenių ir paėmė likusius pinigus-400-600 litų. Važiavo raudonos spalvos automobiliu jis, V. A. ir A. B.. Paprašius pinigų kelionei, V. A. jam padavė 200 litų, nuvežė į autobusų stotį, kur paliko savo telefono numerį sakydamas, kad galima susitarti dėl dalies pinigų ir automobilio grąžinimo ir jeigu turės su kuo atvažiuoti ir aptarti šiuos klausimus, tai skambinti šiuo numeriu. Po to jis paskambino savo pažįstamam, prie jo privažiavo kitas žmogus, kuriam papasakojo, kas čia įvyko, norėjo susigrąžinti tai, ką iš jo paėmė. Šis žmogus sakė, kad jį „pakišo“ ir žino kas toksai, liepė laukti kavinėje. Po to automobiliu VW Golf važiavo su kitais asmenimis iki degalinės, ir ten prie automobilio BMW X6 pamatė V. A., kuris kalbėjosi su kitais vaikinais. Jis pats pokalbyje nedalyvavo, iš automobilio nebuvo išlipęs. Sugrįžę į automobilį vaikinai pasakė, kad jam niekas nepadės. Automobilį Mitsubishi Eclipse jie buvo pirkęs per pusę su A. S., bet registravo A. S. vardu. Jis buvo įdėjęs pusę automobilio sumos, automobilis kainavo 2500 litų. Marijampolės mieste buvęs ne kartą, tačiau čia niekam nebuvo skolingas ir iš viso niekam skolų neturi (t 1, b. l. 59-63 ).

LR BPK 276 str. 1d., 4 d. pagrindu perskaityti nukentėjusiojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui. 2011-01-08 apklausos metu D. M. parodęs, kad 2011 m. sausio 7 d. apie 07.15 val., su savo draugu A. S. dviem automobiliais atvažiavo iš Vilniaus į Marijampolę nusipirkti automobiliui Land Rover detalių, kurias Marijampolėje buvo suradęs A. S.. Jis važiavo automobiliu „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. S. važiavo automobiliu AUDI A4. Marijampolėje jie užsuko į degalinę „B. P.“, A. S. paskambino kažkokiems asmenims, nes nežinojo, kur reikia važiuoti. Po to iš degalinės jie nuvažiavo į A. S. nurodytą vietą, kur jau stovėjo raudonos spalvos automobilis. Iš šio automobilio išlipo du vyrai, su kuriais A. S. pasisveikino ir kalbėjosi. Tie vyrai pasakė, kad reikės važiuoti toliau, tačiau A. S. pasakė, kad toliau nevažiuos, nes automobilis gali nepravažiuoti dėl vasarinių padangų. Tada jis automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ nuvažiavo paskui raudoną automobilį blogai nuvalytais keliais, pro kažkokius didelius pastatus. Jo automobilis užklimpo sniege, automobilio išstumti nepavyko. Tada jis persėdo į raudoną automobilį ir nuvažiavo iki netoliese stovėjusio mėlynos spalvos „miniveno“. Išlipęs iš automobilio užsirūkė ir tuo metu iš raudono automobilio išlipęs vyras išsitraukė iš makšties ilgą peilį ar durklą, kurio geležtė buvo karpuota ir apie 50 cm ilgio, ir jį įrėmė į kairį šoną, o tuo pačiu metu iš automobilio išlipęs vairuotojas užsitaisė pistoletą „Makarov“, nukreipė į jį ir liepė atiduoti visus turimus pinigus. Jis turėjo 9 400 litų ir supratęs, kad bus blogai, atidavė 8 800 litų. Tačiau vyras su pistoletu liepė atiduoti visus pinigus, nes jeigu ras pas jį dar pinigų, tai pistoletu padarys skylę galvoje. Išsigandęs atidavė ir likusius 600 litų. Kad jis turi 9400 litų žinojo A. S.. Pokalbio metu šalia buvo ir trečias vyras, tačiau šis tik stovėjo ir nieko nesakė. Pasiteiravus dėl automobilio, vyras su pistoletu pasakė, kad automobilis lieka pas juos. Jį nuvežė prie autobusų stoties. Paprašius pinigų grįžimui į namus, davė 200 litų. Stotyje asmuo, turėjęs pistoletą, nuvedė jį prie autobusų, vykstančių į Vilnių. Tuo metu jam paskambino draugas, jis papasakojo, kas įvyko ir šis asmuo taip pat kalbėjosi ir su jį atvežusiu vairuotoju, tačiau ką jie kalbėjosi-nesuprato, nes jie kalbėjosi lietuviškai. Šis asmuo, palydėjęs iki autobuso, davė savo telefono numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jeigu už jį kas nors norės užsistoti ar tartis, tai tegul skambina duotuoju numeriu. Jis į Vilnių neišvažiavo, liko Marijampolėje ir kreipėsi į policiją. Šio įvykio metu jam buvo padaryta 11700 litų turtinė žala. Automobilis „Mitsubishi Eclipse“ yra registruotas A. S. vardu, tačiau tikrovėje yra jo. Iš paminėtų asmenų, atėmusių jo turtą, gali atpažinti tik du asmenis, tai vyrą, buvusį su peiliu, ir vyrą, buvusį su pistoletu „Makarov“. Nurodęs, jog vyras, buvęs su peiliu, buvo apie 23-25 m., apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido. Jis avėjo sportinius batelius, tamsias sportines kelnes ir tamsiai mėlynos spalvos striukę su kapišonu, kurį pastoviai buvo užsidėjęs ant galvos. Vyras, buvęs su pistoletu, buvo apie 175 cm ūgio, apie 23-25 m. amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, trumpų pošviesių plaukų, ovalaus veido ( 1 t b. l. 26-28, ). Papildomai apklaustas tyrėjo 2011-01-12 parodė, kad asmuo, palikęs jam telefono numerį, nurodė jį kviesti „V.“, dažniausiai rusų kalba taip vadinamas asmuo, kurio vardas V.. Taip pat jis parodė, kad suklydo pirmo atpažinimo metu dėl asmens, grasinusio pistoletu. To asmens veidas nuotraukoje yra stambesnis, o jam grasinusio asmens veidas, kurį nurodė atpažinimo metu, yra smulkesnis (t 1, b. l. 38). Apklaustas tyrėjo 2011-01-21 parodė, kad autobusų stotyje jis paskambino savo pažįstamam, kurio vardo neatsimena, ir prašė padėti atgauti pinigus ir automobilį. Jam pasakė, kad prie jo privažiuos žmogus automobiliu „Mercedes Benz“ ir maždaug už 40 min tokiu automobiliu privažiavo vyras, prisistatęs vardu „D.“. Jis šiam vyrui pasakė, kad jį apgavo ir apiplėšė, šis skambinosi kažkam telefonu, sakė, kad žino apie šį reikalą, kad jį apgavo, kad privažiuos kiti vaikinai automobiliu VW Golf. Po to toks automobilis atvažiavo, jame buvo keletas asmenų, sakė, kad reikės pasikalbėti su vaikinu vardu „E.“, kuris atvažiuos automobiliu BMW X6, ir jie nuvažiavo link degalinės. Sėdėdamas automobilyje jis matė, kad prie automobilio BMW X6 stovėjo 4-5 žmonės, tarpe jų jis atpažino asmenį, kuris į jį buvo nukreipęs pistoletą „Makarov“, iš kitų atkreipė dėmesį į vaikiną su kepure, kuris atitiko ‚E.“ apibūdinimą. Grįžę į automobilį vaikinai jam pasakė, kad niekas jam nei pinigų, nei automobilio negrąžins. Sekančią dieną dėl pagrobtų pinigų ir automobilio jis kreipėsi į policiją, dar telefonu bendravo su asmeniu, kuris grasino pistoletu ir davė telefono numerį, tačiau pokalbio metu jis nurodė, kad telefonu apie tokius dalykus nereikia kalbėti, nes jis tai nedarė ir norėjo susitikti, tačiau susitikimas neįvyko (t 1, b. l. 44 ). Iš akistatos protokolo seka, kad nukentėjusysis D. M. patvirtino, kad kaltinamasis A. B. įvykio metu prirėmė peilį jam į pilvą, o kitas asmuo, išlipęs iš vairuotojo vietos, nustatė į jį pistoletą ir paėmė 9200 litų bei automobilį „Mitsubishi Eclipse“ ( t1, b. l. 128-129)

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį V. A. pažįsta apie 10 metų, o kaltinamojo A. B.- nepažįsta. Su nukentėjusiu D. M. sieja nelegalaus darbo santykiai. Su V. A. buvo susitaręs, kad jis atvarys į Marijampolę remontuoti automobilį Mitsubishi, kurį buvo pirkęs už savo pinigus, šis automobilis D. M. nepriklauso. Kartu su juo važiavo D. M., nes jis norėjo pasikalbėti su V. A. kaip su užsieniečiu dėl galimybės legaliai įsigyti ginklą, dėl sidabro gabenimo, dėl netikro paso gavimo. 2011-01-07 skirtingais automobiliais- D. M. su automobiliu Mitsubishi, o jis su Audi atvažiavo į Marijampolę, kad, palikus automobilį remontui, galėtų grįžti į Vilnių. Apie 10 val. ryto atvažiavo į degalinę ir, paskambinus V. A., pastarasis pasakė, kur važiuoti toliau. Prie sankryžos V. A. laukė savo automobilyje Citroen, kartu su juo buvo dar vienas žmogus, kuris su jais pasisveikino lenkiškai. V. A. atsisėdo pas juos į automobilį Audi, o kitas žmogus, kuris buvo su V. A., automobiliu Mitsubishi nuvažiavo į priekį, šį automobilį atidavė nuvežti į servisą. Matė, kad šis automobilis netoliese užstrigo sniege. Sėdėdami automobilyje Audi. V. A. su D. M. kalbėjosi dėl paso, ginklų, sidabro. D. M. paklausus V. A., kur gauti dvi dėžes cigarečių pardavimui, V. A. pasakė, kad cigarečių gali gauti, tačiau be pinigų jų niekas neduos. D. M. davė V. A. 2500 litų. V. A. perskaičiavo pinigus ir atidavė atgal 200 Lt. Kadangi D. M. savo automobilio neturėjo, jis leido D. M. automobiliu Mitsubishi cigaretes nuvežti į Šiaulius ir paskui grąžinti į remontą. Po šio pokalbio D. M. su V. A. važiavo ištraukti užklimpusio automobilio Mitsubishi, o jis liko savo automobilyje, nes nenorėjo palikti mašinos. Po 5-10 min. paskambino V. A. ir pasakė, kad automobilį ištraukė ir kad jis gali važiuoti namo. D. M. liko Marijampolėje laukti cigarečių. Po pietų, kai parvažiavo į namus, paskambino D. M. ir pasakė, kad jis su V. A. turi surinkti 10 000 litų ir perrašyti jam automobilį Mitsubishi, sakė kad jį apiplėšė. D. M. tą dieną buvo girtas, ar jis turėjo daugiau pinigų, tiksliai nežino. Ar V. A. tą dieną su savimi turėjo pistoletą, nematė. Kaltinamojo A. B. su V. A. tą dieną nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu duoda teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes norėjo išvengti atsakomybės ir išeiti į laisvę, apie pokalbį dėl ginklo įsigijimo tyrimo metu nepasakojo, nes bijojo atsakomybės. Kratos metu iš jo paėmė mobilų telefoną ir automobilio (Džipo) dokumentus. Tyrimo metu pas jį atėjo D. M. su policijos pareigūnu, ir pasakė, kad jis atsisakytų šio automobilio ir iš įtariamojo jį padarys tik liudytoju. Tai nebuvo tardytojas V. Š., taip pat liepė atsisakyti parodymų.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pirmosios instancijos teisme perskaityti A. S. parodymai, kuriuos jis davė apklausiamas 2011-01-12 įtariamuoju dalyvaujant gynėjui (T 2, b. l. 29-31). A. S. parodė, kad su D. M. automobiliais Audi ir Mitsubishi atvažiavo į Marijampolę, kur susitiko su pažįstamu V. A.. V. A. buvo vienas. Automobilį Mitsubishi paliko parduotuvės aikštelėje, o D. M. persėdo į V. A. automobilį, ką jie kalbėjo, jis nežino, nes sėdėjo savo automobilyje Audi. Kadangi D. M. norėjo važiuoti į Kauną, V. A. jį nuvežė į autobusų stotį, o jis nuvažiavo iš paskos. V. A., palikęs D. M., privažiavo prie jo, jie dar pakalbėjo apie automobilio remontą ir po to apie 12 val. jis išvažiavo į Vilnių. Į Marijampolę važiavo remontuoti jam priklausantį automobilį Mitsubishi, o ne pirkti detalių automobiliui „Land Rover“. Automobilį „Land Rover“ pirko D. M. už savo pinigus, tačiau dokumentus įformino jo vardu, kad jis galėtų vežti į Ukrainą sidabrą. Apie jokį plėšimą jis nežino, ar D. M. tą dieną turėjo 9200 litų, nežino. Perskaičius šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tai neteisingi parodymai, bijojo tuo metu sakyti tiesą, kad nebūtų suimtas, norėjo visą tiesą pasakyti teisme.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pirmosios instancijos teisme taip pat buvo perskaityti A. S. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai įtariamuoju 2011-01-26, dalyvaujant advokatui ( t 2, b. l. 35-36 ). A. S. parodė, kad važiuojant į Marijampolę matė, kad D. M. turi 2-3 tūkstančius litų. Marijampolėje susitikus su V. A., jo automobilyje D. M. ir V. A. kalbėjosi apie lietuviško paso gavimą ir V. A. pasakė, kad reikės važiuoti pas kažkokius žmones pakalbėti. Automobiliu Mitsubishi išvažiavo kartu su V. A. atvažiavęs jam nepažįstamas vyras, o D. M. išvažiavo su V. A.. Po 15 min. jam parašė V. A. SMS, jog važiuotų namo. Jis išvažiavo į Vilnių. Apie 16 val. paskambino D. M. ir pasakė, kad iš jo atėmė automobilį ir pinigus ir taip padarė tie žmonės, su kurias išvažiavo palikęs jį. Jam tai buvo staigmena. Apklausos metu negalėjo paaiškinti, kodėl pirminės apklausos metu davė kitokius parodymus. Perskaičius šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tokius parodymus davė norėdamas, kad jį paleistų iš suėmimo.

Liudytojas D. K. parodė, kad jam paskambino pažįstami iš Maskvos ir pasakė, kad žmogui atsitiko bėda, prašė išsiaiškinti, tačiau kas atsitiko, nesakė. Nurodė, kad Marijampolėje prie autobusų stoties jo lauks žmogus ruda striuke. Su šiuo žmogum susitiko, jis kalbėjo rusiškai, buvo pasimetęs, sakė, kad buvo susitaręs su pažįstamais, jį nuvežė už miesto, peiliu ar ginklu pagrasino ir atėmė pinigus bei automobilį. Iš išorės ant šio žmogaus sužalojimų nesimatė, išgėręs nebuvo, jei vairavo automobilį. Ar sakė kokią pinigų sumą atėmė-neatsimena. Jis įvardijo, kad tai buvo jo pažįstami, vienas spuoguotas, kažkas iš Vilniaus, tačiau jam žinomų vardų nenurodė. Jis paskambino E. J. ir prašė padėti šiam žmogui susigrąžinti pinigus ir mašiną, pats tuo užsiimti neturėjo laiko. Norėjo padėti žmogui per savo pažįstamus, kurie gal žino, kas taip padarė, tačiau viskas baigėsi tuo, kad šis žmogus kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio buvo sulaikyti jo pažįstami E. J., V. B., tačiau jie turėjo alibi ir juos paleido. A. B. liko sulaikytas be reikalo, nes jis ten nebuvo, jis žino ir mano, kad A. B. tokiais dalykais neužsiima. Iš tyrėjo V. Š. sužinojo apie įvykį daugiau smulkmenų, tyrėjas puikiai žino, kad A. B. ten nebuvo, juokėsi ir liepė atvežti nukentėjusįjį į teismą, nes pastarasis nurodė į A. B.. Jis po šio įvykio telefonu bendravo su nukentėjusiuoju, kad atvažiuotų į teismą ir pasakytų tiesą, tačiau kodėl jis neatvažiuoja į teismą, nežino. Nukentėjusysis telefoninio pokalbio metu sakė, kad jam tyrėjai liepė atpažinti A. B. dėl kažkokių ankstesnių dalykų. Yra padarytas pokalbio įrašas. Pokalbio metu sakė, kad nebus teisme dėl netvarkingų dokumentų.

Liudytojas E. J. parodė, kad su kaltinamuoju V. A. kartu žaidęs futbolą, taip pat pažįsta kaltinamojo A. B. brolį. Dėl šios bylos jis ir pats buvo sulaikytas. A. B. šioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavęs. Jam paskambino pažįstami iš Rusijos ir prašė padėti žmogui taip pat iš Rusijos, nes jis praradęs pinigus ir prašė padėti atgauti cigaretes. Šio skambinusio žmogaus pavardės negali pasakyti, tai buvo ne D. K.. Prašė susitikti su šiuo žmogum ir pasikalbėti, kad atsitiko. Su šiuo žmogum susitiko degalinėje link Kauno ir po pokalbio tam žmogui pasakė, kad nenori kištis į šiuos reikalus, o tas žmogus pasakė, kad kreipsis į policiją. Daugiau nukentėjusiojo nematė, jo nebuvo sutikęs. Jam žmogus, su kuriuo jis kalbėjęsis, tačiau negali šio žmogaus įvardinti, pasakė, kad nukentėjusiam policijoje buvo liepta atpažinti A. B., pareigūnai jam padavė nuotraukas, kur jis atpažino A. B.. Su pačiu nukentėjusiuoju apie A. B. atpažinimą nekalbėjo. Jis domėjosi šiuo įvykiu ir žino, kad A. B. šiame įvykyje nedalyvavo, tačiau kas dalyvavo- negali pasakyti. A. B. čia kaltinamas dėl kitų dalykų- „perėjo kelią“ kažkuriam pareigūnui. Tyrėjui pavardės asmens, kuris padarė šį nusikaltimą, neįvardino.

Liudytojas V. Š. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis D. M. parodė, kad į Marijampolę buvo atvažiavęs su A. S. pirkti automobiliui detalių. A. S. jį Vasaros g. suvedė su kitais asmenimis, D. M. persėdo į šių asmenų automobilį, pavažiavo toliau ir, panaudojant peilį bei pistoletą „Makarov“, iš jo buvo atimti 9200 litų bei automobilis. Po to jį nuvežė į stotį asmuo, prisistatęs V., davė telefono numerį ir paliko stotyje. D. M. bandė ieškoti pagalbos iš tokio pat nusikalstamo pasaulio žmonių. Tyrimo metu išsiaiškino, kad tai V. A. telefono numeris, be to D. M. teisme atpažino V. A. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo su ginklu. Pradžioje D. M. buvo atpažinęs ne V. A., o V. B., kaip asmenį plėšimo metu naudojusį ginklą, kuris pagal nuotraukas panašus į V. A., tačiau pagal operatyvinius duomenis buvo išsiaiškinta, kad V. B. toje vietoje negalėjo būti, o tyrimo metu aplinkybės dėl V. A. dalyvavimo pasitvirtino-pas V. A. buvo rastas namuose legaliai laikomas pistoletas „Makarov“, buvo nustatyta, kad jis bendrauja su A. S., o šis liudytojas parodė, kad automobilyje, į kurį įsėdo D. M., buvo V. A. ir dar vienas asmuo, kurio jis nepažinojo. Nukentėjusysis D. M. A. B. atpažino iš nuotraukų, atpažinimas pagal asmenis nebuvo daromas, nes skubiai buvo sprendžiamas A. B. suėmimo klausimas. Buvo daroma akistata, kurios metu A. B. rėkė, kad jam fabrikuojama byla, o D. M. paprašė užsidėti A. B. kapišoną ir tada pasakė, kad tikrai tai buvo A. B., tą patvirtino ir apklausos teisme metu. Akistatos metu dalyvavo vertėja, gynėjas. Tyrimo metu jis kaltinamiesiems ar liudytojams nesakė, kad žino, kas padarė šį nusikaltimą, tik advokatas V. Knezevičius sakė, kad A. B. ten nebuvo ir davė suprasti, kad nusikalstamam pasaulyje vienas kito neįduoda. Automobilis „Mitsubishi“ registruotas A. S. vardu, tačiau jo įsigijimo aplinkybes- už kieno pinigus pirktas, A. S., D. M., V. S. aiškino skirtingai. Kai suprato, kad dėl plėšimo gali būti įtartas A. S., nukentėjęs pasakė, kad yra ir automobilis „Land Rover“. A. S. antros apklausos metu ėmė aiškinti kitas aplinkybes, kurios labiau atitiko tikrovę ir tada pasisakė, kad „Land Rover“ pirktas D. M. ir kad pirminę versiją jam nurodė advokatas, tačiau rašant apklausos protokolą šių žodžių jau atsisakė ir tai protokole neužfiksuota. E. J. užuominom pasakė, kad nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti Misiukevičius, tačiau tyrimo metu ši informacija nepasitvirtino. Kai jis bendravo su D. M., jis buvo blaivus. Apklausos protokole užfiksavo D. M. nurodytus jį užpuolusių asmenų požymius, konkretūs įtariamieji atsirado vėliau. V. A. atsisakė duoti parodymus. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio metu A. B. telefonas buvo išjungtas, pradėjo veikti praėjus valandai po nusikaltimo. D. K. tikrai neįvardijo asmenų, kurie padarė šį nusikaltimą. Su A. B. priešiškų santykių nebuvo, santykiai kaip įtariamojo ir tyrėjo, pats A. B. po akistatos išreiškė grasinimus, kad padarys, kaip norės, kad daromi „bezpriedielai, kokių dar nematėm“, po to naktį mieste mašinos degė.

Liudytojas T. R. parodė, kad šioje byloje dalyvavo atliekant kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kiek jam žinoma, A. B. atpažino nukentėjusysis Jis pats nėra sakęs, jog žino, kad A. B. nekaltas, nukentėjusiajam atpažinti A. B. nenurodęs. Jis nėra suinteresuotas padarytą nusikalstamą veiką tirti būtent kaip plėšimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tokį LR BK straipsnį, kuris atitiko nustatytas aplinkybes- paimti pinigai, panaudotas ginklas, kuris buvo surastas. Ar A. B. ir V. A. iki įvykio buvo pažįstami- negali pasakyti.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2011-01-07 A. B. buvo namuose. Šią dieną atsimena, nes iš vakaro buvo Trys karaliai ir jai buvo laisva nuo darbo savaitė. Jie miega ilgai ir miegant telefonai būna įjungti, tik garsas išjungtas. Ji pati namuose buvo iki pietų, po to išvažiavo į parduotuvę apsipirkti, o A. B. liko su jos broliu. Sekančią savaitę jų namuose buvo padaryta krata ir po to A. B. sulaikė. Ji pati V. A. nepažinojo ir, kiek jai žinoma, A. B. su V. A. nebuvo pažįstamas.

Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jo sesers draugas. Jie visi gyvena viename bute. 2011-01-07 jis pats visą dieną buvo namuose, sesei buvo išeiginė. Ryte A. B. tikrai buvo namuose, o kada iš namų išėjo A. B.- negali pasakyti. 2011-01-07 buvo tokia diena kaip ir visos, niekuo neįsimintina.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji pažįsta tiek kaltinamąjį V. A., tiek nukentėjusįjį D. M., su kuriuo bendravo jos sūnus A. S.. Praeitų metų pradžioje sugedo jos sūnaus A. S. automobilis Mitsubishi, jo suremontuoti Vilniaus m. negalėjo, todėl ji dėl automobilio remonto Marijampolėje susitarė su V. A.. Šį automobilį buvo nusipirkęs A. S. kartu su broliu už savus ir dovanotus pinigus. A. S. susiruošus varyti automobilį į Marijampolę, jam paskambino D. M. ir sakė, kad važiuos kartu. Jie išvažiavo dviem automobiliais. A. S. sugrįžo apie 12 val. vienas, sakė, kad D. M. liko Marijampolėje. Vakare A. S. paskambino D. M. ir jai sūnus sakė, kad D. M. prisigėrė iš šneka nesąmones, kad jei jam neduos 10 000 litų, tada jis parašys policijai pareiškimą. Į šį pasakymą A. S. pasijuokė, kad tegul rašo. Po kelių dienų atvažiavę policijos pareigūnai darė kratą, suėmė A. S., prašė automobilio Mitsubishi dokumentų ir raktelių, taip pat paėmė ir džipo "Land Rover", kuris buvo pirktas už A. S. tėvo pinigus, dokumentus. Apie tai pranešė A. S. tėvui, taip pat gavo SMS "mama, padėk, aš nenoriu sėdėti". Ji į šią žinutę atsakė, kad sakytų tiesą, kad padės advokatą rasti. Prieš atvykdama pas tyrėją į Marijampolę, susitiko su V. A., jis atidavė automobilio „Mitusbishi“ dokumentus ir raktelius ir pasakė, kad automobilis stovi servise eilėje. Po kelių dienų „Mitsubishi“, stovėjęs netoli V. A. namų, dingo. A. S., paleistas iš suėmimo, pasakojo, kad nuvykus į Marijampolę, jis V. A. atidavė automobilį, o D. M. liko su V. A., norėjo kartu į Kauną važiuoti. Po šio įvykio su D. M. nebendravo.

Liudytoja R. A. parodė, kad 2011 m. sausio 7d. ryte vyrui V. A. kažkas paskambino dėl automobilio nuvarymo į servisą. Jis išvažiavo, o ji liko namuose. Ruošdamasi eiti į parduotuvę, iš seifo, kur laikė nemažą pinigų sumą, pasiėmė pinigų ir tuo pačiu metu matė, kad nedidelis pistoletas taip pat yra seife. Pamačiusi, kad vyras palikęs raktus namuose, į parduotuvę nėjo. V. A. sugrįžo apie trečią valandą. Kratos metu irgi pareigūnams pasakojo irgi tokias aplinkybes, o kai pasamdė advokatą, viską apmasčiusi atsirinko dienas, kada ir kas vyko. Vyras dažnai važinėja į Baltarusiją. Jis turi turėti banke pinigų minimumą- apie 10000 litų, kad galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tėvai buvo siuntę tam pinigų, V. A. antradienį pridavė dokumentus ir išvažiavo į Baltarusiją. Vykdamas jis pasiėmė visus pinigus, nes jo brolis buvo prašęs atvežti dolerių ar eurų. Kratos metu pas jį rasti pinigai priklauso jai, nes tokią pinigų sumą buvo atsiuntusi mama. A. B. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė teisme.

Iš 2011-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad D. M. nuotraukoje atpažino iš veido bruožų A. B., paaiškindamas, kad šis asmuo 2011-01-07 (duomenys neskelbtini) dideliu peiliu buvo įrėmęs į kairį šoną, kai iš jo buvo atimti pinigai ir automobilis ( t 1 b. l. 30-33 ).

Iš 2011-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad D. M. nuotraukoje atpažino iš veido bruožų V. B. paaiškindamas, kad šis asmuo yra tas pats raudono automobilio vairuotojas, kuris 2011-01-07 ryte (duomenys neskelbtini) pareikalavo pinigų bei atėmė automobilį grasindamas pistoletu ( t 1, b .l. 34-37 ).

Iš 2011-01-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad D. M. nuotraukoje atpažino iš veido bruožų V. A., nurodydamas, tai yra tas pats vyras, kuris jam grasino pistoletu bei atėmė su kitais pinigus ir automobilį. Paaiškinęs, kad tikrai yra tvirtas dėl šių savo parodymų, šis asmuo davė telefono numerį ir pasakė, kad jį kviestų vardu „V.“ (t 1, b. l. 40-43 ).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo seka, kad D. M. atpažino D. K., kaip asmenį, prisistačiusį vardu „D.“, M. S., H. Ž.- kaip asmenis, atvažiavusius automobiliu VW Golf, ir E. J.- kaip asmenį, kuris buvo įvardintas vardu „E.“ ( t. 1, b. l. 45-50).

Iš asmens kratos protokolo seka, kad iš A. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI 356818/02/882444/4 ( t. 1. b. l. 105 ). Apžiūros metu nustatyta, kad jame įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kitos reikšmingos bylai informacijos nerasta, telefonas pagal pakvitavimą grąžintas A. B. broliui E. B. (t 1, b. l. 111-123 ).

Iš tarnybinio pranešimo bei pridėtų dokumentų seka, kad A. B. pas tyrėją A. V. buvo 2011 m. sausio 5 d. ( t 1, b. l. 130-132).

Iš asmens kratos protokolo seka, kad iš A. S. asmens kratos Marijampolės AVPK patalpose metu paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 179). A. S. sulaikytas 2011-01-11 13.45 val. (t. 1, b. l. 178) .

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus A. S. mobilų telefoną Nokia, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog adresų knygoje įvestas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmens vardu „A.a“. Taip pat nustatyta, jog 2011-01-11 laikotarpiu nuo 15.15 val. iki 15.38 val. iš abonento, vardu mama, gavęs 9 SMS žinutes, kuriose nurodoma sakyti, kad „jis tave gadino, kad jeigu neatiduosite pinigų už prekes ir mašiną, jis parašys pareiškimą policijai“, kad pinigus davė tėvai, kad kartu atgal nevažiavo, nes jam į (duomenys neskelbtini) reikėjo pas kažką, sakyti viską kaip buvo, nieko neprigalvoti, kad pinigus džipui „aš tau daviau, o juodą nuvarėme remontuoti pas draugą ir tas apie kažką labai norėjo pakalbėt“. Išsiųstų žinučių nėra ( 1 t. b.l. 183-200; 2 t. b.l. 1-26 ).

Iš nutarimo seka, kad ikiteisminis tyrimas dėl D. M. plėšimo A. S. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 3 d. ( t. 2, b. l. 47).

Iš tarnybinio pranešimo, perdavimo priėmimo akto seka, kad 2011-01-14 18.06 val. Medininkų PKP buvo sulaikytas V. A., vykstantis iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, ir perduotas Marijampolės AVPK pareigūnams ( t. 2, b. l. 49-50 ).

Iš asmens kratos protokolo seka, kad, sulaikius V. A., jo asmens kratos metu pas V. A. rasta 5 498,98 litų, 3 036 JAV doleriai, 30 Eurų, leidimas laikyti ginklą Nr. 1190, mobilaus ryšio telefonai, asmens pasas, leidimas gyventi Lietuvoje ( 2 t. b.l.54- 55). Paimti pinigai apžiūrėti daiktų apžiūros metu ir kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti į Marijampolės AVPK kasą ( t 2 , b. l. 66-73)

Iš R. A. (kaltinamojo V. A. sutuoktinės) prašymo ir jo nagrinėjimo medžiagos seka, kad ji prašo grąžinti pas V. A. rastus asmens kratos metu pinigus, nes šias pinigines lėšas buvo davusi ji, lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti- Baltarusijoje, kur yra žemesnės prekių kainos, nupirkti šeimai reikalingoms prekėms. 2011-02-28 prokurorės nutarimu šis prašymas atmestas motyvuojant tuo, kad nėra jokių duomenų ir dokumentų, kad šie pinigai yra šeimos pajamos, gautos oficialiu būdu, V. A. įtariamas pagrobęs 9200 litų, parodymus duoti atsisako, todėl pagrįstai manoma, kad pas jį rasti pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu (t 1, b. l. 75-82).

Iš Marijampolės apskrities VPK duomenų seka, kad V. A. 2011-01-12 pateikė Migracijos skyriui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos respublikoje, turimoms pragyvenimui lėšoms patvirtinti V. A. pateikė SEB banko pažymą (t 4, b. l. 148-149). Iš AB SEB banko duomenų seka, kad V. A. 2011-01-11 įmokėjo į sąskaitą grynuosius pinigus - 9800 litų ir tą pačią dieną 9699,00 litų grynųjų pinigų V. A. (t 4, b. l. 160-161 ).

Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktų R. A. sąskaitų seka, kad 2008-01-01-2009-12-31 laikotarpiu( t. y. informacija apie kaltinamojo paprašytą laikotarpį) debeto ir kredito apyvartos beveik vienodos.

Iš leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1190 seka, kad V. A. leidžiama laikyti ir nešioti ginklą PM 9x18, UN 8659 (t 2, b. l. 83 84).

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus iš V. A. asmens kratos metu paimtą telefoną nustatytas jo IMEI (duomenys neskelbtini) bei rastos telefone įdėtos dvi SIM kortelės: „TELE 2 Nr. (duomenys neskelbtini) bei „lif: )“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t 2, b. l. 85-89 ).

Iš kratos protokolo seka, kad 2011-01-14 kratos metu V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), seife rastas pistoletas „Makarov YH 8659“ su dėtuve, kurioje 7 vnt. 9 mm kalibro šovinių, ir lentynoje virš seifo rasta dar trys dėžutės su 96 vnt. 9 mm kalibro šovinių. Virtuvėje ant spintelės rastas transporto priemonės draudimo liudijimas, išrašytas automobiliui Mitsubishi Eclipse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t 2. b. l. 130-131). Pistoletas ir šoviniai apžiūrėti daiktų apžiūros metu ir perduoti saugojimui Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus ginkluotės ir civilinės saugos grupei (t 2, b. l. 134-140).

Iš Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinio pranešimo bei mobiliojo ryšio operatorių pateiktų telefonų abonentų įvykusių ryšių duomenų seka, kad A. B. mobilus telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 pradėjo veikti tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, tai yra tik nuo 11.14 val., o 12.49 val. jis kontaktuoja su D. K.. V. A. 2012-01-07 nuo 07.30 val. telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), aktyviai bendravo A. S., V. S., D. M., E. J.. Nurodytos telefono jungimosi prie bokštų vietos atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytos veikos aplinkybes ( t 3, b. l. 12-55).

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokolo seka, kad peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą DVD-R diską su vaizdo įrašais nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota jog A. S. ir D. M. į degalinę (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) mieste, su automobiliais atvyko 2011 m. sausio 7 d. 09:58:58 val. ir iš jos išvyko 10:10:47 val. (t 3. b. l. 137-144 ).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų seka, kad automobilio Mitsubishi Eclipse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininku nuo 2010-09-23 įregistruotas A. S. ( t 4, b. l. 118-119).

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad antstolė S. Ž. vykdydama A. B. pavedimą iš pateiktos kompaktinės plokštelės iššifruoti joje įrašytą dviejų vyriškių pokalbį konstatavo, kad pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotas dviejų vyriškių pokalbis, nurodytas šio pokalbio turinys rusų ir lietuvių k. Pokalbis vyksta rusų kalba. Vienas iš vyrų nurodo, kad tardytojai, kurie užsiėmė šia byla, sakė, kad yra vienas žmogus, kuris neprisidėjęs prie šito, kurį jie nori pasodinti, jie netgi parodė to asmens nuotrauką, kad tai ne jo problemos, tai jų apmulkinimai kaip jį pasodins, kad yra grupuotė, kad nėra už ką prikabinti šią grupuotę, kad jiems reikia paprasčiausiai, kad jis pasėdėtų. Jis šiems asmenims sakė, kad tai ne jo problemos, kad jie čia spręstų, kad vaikinas yra iš vieno iš pokalbyje dalyvavusių asmenų komandos, kalbama, kad vienas iš asmenų turėtų atvykti į teismo posėdį ir visa tai paaiškinti teisme arba surašyti pareiškimą. Asmuo nurodo, kad jis apie teismo posėdį žino, bet negali atvykti dėl netvarkingų dokumentų. Konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iš tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, nėra ( t. 4 , b. l. 121).

Nors A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, neigė pažinojęs V. A., nukentėjusįjį ar A. S., tačiau jo kaltė dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie kartu su kitais bylos duomenimis - asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, apeliacinės instancijos teisme išnaudojus visas procesines galimybes, nustatyta, jog nukentėjusįjį apklausti teisiamajame posėdyje nėra galimybių, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme perskaityti BPK 276 str. 1 d. pagrindu, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįstai laikyti įrodymais. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas pagrįstai D. M. parodymus laikė patikimais ir nuosekliais dėl V. A. veiksmų, pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis kartu su A. S. atvykus į Marijampolę susitiko su A. S. pažįstamu asmeniu, t. y. V. A., su kuriuo buvo dar vienas asmuo, po to nukentėjusysis buvo nuvežtas į pramoninį rajoną, kur girdėjo užtaisomą ginklą ir vienam asmeniui (kaip nustatyta V. A.) pagrasinus šiuo užtaisytu ginklu, kitam įrėmus į šoną didelį peilį ar durklą, šie asmenys pareikalavo atiduoti pinigus ir jis atidavė turėtus 9 200 Lt, o paklausus, kas bus su automobiliu „Mitsubishi“, kuriuo jis atvažiavo, jam pasakė, kad automobilį taip pat pasilieka. Kaip jau aptarta anksčiau, teismas pagrįstai nustatė, jog asmuo grasinęs ginklu buvo V. A.. Be to, pagrįstai nukentėjusiojo parodymais, kurie sutapo tiek apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir pas tyrėją, nustatyta, jog buvo dar vienas asmuo, grasinęs peiliu. Nors nukentėjusysis skirtingai nurodė kūno vietą, į kurią jam buvo įremtas peilis (šoną, nugarą, pilvą), tačiau tai nelaikytina jo parodymų nenuoseklumu ar esminiu trūkumu, nes jis iš esmės nurodo tą pačią kūno vietą – ne viršutinę (galvą, kalą, krūtinę), ne apatinę (kojas), tačiau vidurinę. Tai, kad plėšime aktyvius veiksmus – grasino peiliu, ginklu atliko du skirtingi asmenys, nukentėjusysis teigė nuolat, be to, jis asmens atpažinimo iš nuotraukų metu A. B. atpažino būtent kaip asmenį, kuris buvo įrėmęs į šoną didelį peilį, kai iš jo buvo atimti pinigai ir automobilis (t 1, b. l. 30-33). Šį asmenį atpažino iš veido bruožų. Šį atpažinimą apylinkės teismas vertina kaip nepatikimą todėl, kad tuo pačiu metu D. M. suklydo atpažindamas kitą nusikaltime dalyvavusį asmenį bei dėl to, jog nekonkretizuota iš kokių būtent veido bruožų D. M. atpažino A. B.. Toks vertinimas nepagrįstas. Pažymėtina, jog parodymas atpažinti iš nuotraukų buvo atliktas 2011 m. sausio 8 d. 16:55–17,10, t. y. po to, kai nukentėjusysis buvo apklaustas liudytoju (t1, b. l. 26-28) ir detaliai apibūdino vyrą, buvusį su dideliu peiliu – apie 23-25 metų, apie 180 cm ūkio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido. Be to, pažymėtina, jog D. M. akistatos su A. B. metu liko prie savo duotų parodymų (t 1 b. l. 128-129) ir nurodė, jog šį asmenį pažįsta nuo įvykio, kad tai asmuo, kuris buvo įrėmęs įvykio metu į pilvą peilį, o jo draugas grasino pistoletu. Be to, liudytojas V. Š. parodė, jog šios akistatos metu paprašius A. B. užsidėti kapišoną, D. M. kategoriškai patvirtino, jog tai tas asmuo, grasinęs peiliu. Taip pat pažymėtina, jog apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis taip pat A. B. nurodė kaip asmenį, grasinusį jam peiliu. Šios apklausos metu dalyvavo abu įtariamieji, jų advokatai, todėl teismas nepagrįstai teigė, jog šiuo atveju atpažinimas taip pat nelaikytinas patikimu, nes A. B. buvo vienas. Visos šios aplinkybės – tai, kad nukentėjusysis A. B. iš karto po įvykio atpažino kaip asmenį, grasinusį jam peiliu, natūroje A. B. atpažino akistatos metu bei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prieš atpažinimo veiksmą buvo nurodęs konkrečius šio asmens požymius, pagrįstai leidžia kartu su nuosekliais D. M. parodymais vertinti kaip patikimus A. B. kaltės įrodymus. Tai, kad D. M. suklydo tą pačią dieną atpažindamas kitą įvykyje dalyvavusį ir aktyvius veiksmus atlikusį asmenį, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, neleidžia pagrįstai abejoti atpažinimo patikimumu, nes po to, kai D. M. atpažino ir V. A., apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. M. taip pat atpažino A. B., kaip asmenį grasinusį jam peiliu. Pažymėtina, jog V. A. ir A. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai dėl A. B. nedalyvavimo veikoje nelaikytini patikimas. Be to, jų parodymai nebuvo nuoseklūs, o versija apie trečią asmenį, kalbantį lenkiškai, atsirado tik teisme, t.y. tuo metu, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, kai kaltinamasis ir liudytojas galėjo bendrauti bei susisiekti. O tai, kad liudytojai pareigūnai V. Š. ir T. R. nepateikė jokių duomenų dėl A. B. ir kito nuteistojo V. A. ar A. S. sąsajų nei patvirtina, nei paneigia A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kaip ir ta aplinkybė, jog A. B. telefonas nusikalstamos veikos padarymu metu buvo išjungtas ir nenustatyta jokių kitų A. B. sąsajų su nusikaltimo įvykio vieta. Šios aplinkybės nepakankamos paneigti nuoseklius D. M. parodymus bei suabejoti atpažinimo patikimumu. Be to, byloje nustatyta, jog D. M. nei vieno iš kaltinamųjų nebuvo anksčiau matęs, tačiau nuosekliai apibūdino jam grasinusių asmenų išvaizdą ir viso proceso metu A. B. atpažino kaip asmenį, grasinusį jam peiliu. Tai tik dar labiau suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiuoju bei jo nurodytų aplinkybių, o taip pat ir atpažinimo, patikimumu. Kaip vieną iš pagrindų, keliančių abejonių parodymo atpažinti patikimumu, teismas nurodo ir gynybos pateiktame garso įraše bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančius duomenis, jog vienas iš kalbančių asmenų nurodo, jog jam buvo parodyta nuotrauka, kad ten dalyvavo du asmenys panašūs vienas į kitą ir kt. Pažymėtina, jog teismas nenuoseklus vertindamas šį įrodymą, nes aprašant įrodymus (t 4, b. l. 189) nurodė, jog konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iš tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, nėra. Tai yra šių duomenų nevertino kaip teisinančių A. B., nevertino kaip keliančių abejonių atpažinimo tikrumu. Tuo tarpu atskirai aptariant įrodymus, liečiančius A. B. veiksmus, jau teigia, jog šie duomenys taip pat kelia abejonių dėl atpažinimo tikrumo. Aukštesniojo teismo nuomone, minėtas įrašas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nėra patikimas įrodymų šaltinis ir iš tiesų nesuteikia rimto pagrindo abejoti atpažinimo patikimumu, nes, pirma, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti kalbančius asmenis, išskyrus vien jokiais kitais duomenimis nepatvirtintus liudytojo D. K. teiginius, kad tai jo pokalbis su D. M., antra, iš pokalbio turinio matyti, jog nėra jokių konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iš tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, be to, šis įrašas atsirado tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Todėl tai negali būti vertinama kaip dar viena aplinkybė suteikianti pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu ar jo atpažinimo tikrumu. Liudytojai R. P. ir M. P. yra artimi A. B. šeimos nariai (R. P. - artima draugė, su kuria jis gyveno, o M. P. jos brolis, visi kartu gyveno viename bute ) ir yra suinteresuoti padėti A. B. išvengti atsakomybės, be to, jų parodymų, kad įvykio dieną A. B. buvo namuose, nepatvirtina kiti patikimi bylos duomenys, todėl šie jų parodymai nelaikytini patikimais duomenimis, galinčiais paneigti, kad A. B. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Liudytojai V. Š. bei T. R. kategoriškai paneigė gynybos keliamą versiją, jog pareigūnai neva sakę, kad žino, jog A. B. nebuvo nusikalstamos veikos vietoje. Pareigūnai nurodė išsamias aplinkybes kaip vyko tyrimas, kokios aplinkybės aiškėjo, kokios buvo keliamos versijos, tai atitiko byloje surinktais duomenimis fiksuotą tyrimo eigą, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus laikė patikimais, jais tikėjo ir šią versiją atmetė kaip nepagrįstą.

Taip pat pažymėtina, jog A. B., apklausiamas apie buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pirmiausiai nurodė ir kategoriškai tvirtino (taip pat ir teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą), kad buvo pas tyrėją A. V.. Tik po to, kai buvo surinkti tai paneigiantys ir nenuginčijami faktiniai duomenys, nurodė, kad jis buvo namuose. Tai tik dar labiau suteikia pagrindą abejoti A. B. nuoširdumu, jo parodymų teisingumu ir leidžia tikėti gana nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, juo labiau, jog A. B., jo anksčiau nematęs ir nepažinodamas, nukentėjusysis atpažino ir detaliai apibūdino jo išvaizdą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kas tik suteikia pagrindą tikėti būtent nukentėjusiuoju.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje surinkta pakankamai patikimų duomenų – nukentėjusiojo parodymai, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, akistatos protokolas, leidžiančių teigti, jog A. B. buvo būtent tas asmuo, kuris kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku veikdamas bendrai su V. A. ir kitu tyrimo nenustatytu asmeniu, V. A. ir kitam asmeniui laikant nukentėjusįjį iš abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilį į kairį šoną o V. A. nukreipus į nukentėjusįjį užtaisytą pistoletą „Makarov“, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi eclipse“ ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. bendrą 11 700 litų turtinę žalą.

A. B. buvo kaltinamas įvykdęs šį nusikaltimą organizuotoje grupėje, tačiau šis požymis byloje nenustatytas. Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys neleidžia konstatuoti, kad A. B. būtų iš anksto susitaręs daryti sunkų nusikaltimą ar kelias nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, jog jis iš anksto būtų aptaręs nusikalstamų veikų planą, jų įvykdymo mechanizmą, pasiskirstęs užduotimis, susitaręs dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp kaltinamojo ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų buvo glaudus, ilgą laiką trunkantis ryšys. Nenustatyta kaltinamųjų bendravimo su kitais nenustatytais asmenimis lygis, organizuotumo lygis. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje, tokio požymio nenustatė ir apylinkės teismas V. A. veikoje, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė jog A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

A. B. veiksmai – kartu nuvežimas nuo pažįstamo asmens (A. S.) prirėmimas peilio, kai kiti du bendrininkai nekentėjusįjį laikė už rankų, V. A. grasino pistoletu, po ko nukentėjusysis atidavė pinigus, rodo, jog A. B. suvokė veikos pobūdį bei pavojingumą, suvokė, jog tai neteisėta nusikalstama veika, jog tokiu būdu atimama galimybė nukentėjusiajam priešintis ir užvaldomas svetimas turtas ir to siekė, norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

A. B. veika atitinka BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. A. B. kaltas ir baustinas.

Skiriant A. B. bausmę vadovaujamasi 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje bei 61 straipsnyje numatytomis nuostatomis. Atsižvelgiama į A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau ne kartą teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus ankstesniam teistumui, po šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat kartą teistas, charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat atsižvelgiama į veikos pobūdį bei pavojingumą – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, kurio metu pasikėsinta ne tik į svetimą turtą, tačiau ir į asmens sveikatą, grasinta net dviejų rūšių ginklais – pistoletu bei peiliu, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti A. B. skirtina sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė.

A. B. atžvilgiu Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtas 2012 m. gruodžio 14 d. išteisinamasis nuosprendis panaikinamas ir dėl A. B. priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Pripažinus A. B. dalyvavus bendrai nusikalstamoje veikoje su V. A., keistina ir aprašytos veikos, dėl kurios pripažintas kaltu V. A., aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nustatant, jog plėšimą V. A. įvykdė veikdamas bendrai su A. B. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 straipsnio 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundą tenkinti.

A. B. atžvilgiu priimtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį A. B. atžvilgiu.

A. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-11 iki 2011-05-11. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje nurodyta, kad V. A. plėšimą įvykdė veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nustatant, kad:

V. A. veikdamas bendrai su A. B. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė plėšimą, t. y. 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini)e, veikdami kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra V. A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iš abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį šoną, V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytą pistoletą „Makarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą– 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. bendrą 11 700 litų turtinę žalą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.