Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovei R. A., trečiajam asmeniui D. A. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė K. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. A. (toliau – ir atsakovė) ieškovės išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad nors ieškovė yra pilnametė, tačiau nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, jai reikalinga parama, o atsakovė geranoriškai atsisako prisidėti prie jos išlaikymo. Nurodo, kad mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro viešbučių ir viešojo maitinio skyriaus dieniniame skyriuje, mokslų trukmė iki 2018 m. birželio 30 d. Kadangi mokosi neturi jokios galimybės pati užsidirbti sau pragyvenimui, šiuo metu visa išlaikymo našta tenka jos tėvui, kuris ją išlaiko ir ja rūpinasi. Poreikių tenkinimui reikalinga suma 300 Eur per mėnesį, tačiau tėvas išgali tenkinti tik minimalius jos poreikius. Nurodo, kad gyvena kartu su tėvu, kuriam tenka pareiga suteikti jai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė jos priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Nekilnojamojo turto jokio neturi, galimybės dirbti neturi, tačiau poreikiai dideli, kadangi turi skirti daug lėšų mokymuisi. Prašo priteisti išlaikymą iki kol įgys išsilavinimą nuo 2016 m. balandžio 17 d., kadangi nuo šios dienos atsakovė jai išlaikymo neteikia.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad dabar mokosi jau antrame kurse, dvyliktoje klasėje kartu su profesija. Su mama nebendrauja, ji pinigų jai neteikia jau seniai, ir jokia kita forma nepadeda, nes išvažiavusi jau 7 metai į užsienį, negrįžta nei vasarą nei kalėdom. Išlaikymo prašo iš mamos, kadangi jos poreikiai nėra patenkinami, nes gyvena atskirai nuo tėčio, reikia už maistą susimokėti, važiuoti į mokyklą, kainuoja drabužiai. Išlaikymo prašo nuo tada, kai mama nustojo ją išlaikyti, t.y. nuo 2016 m. balandžio 17 d. Jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Gyvena jau keletą mėnesių pas draugo močiutę (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini). Išlaidas būstui sudaro į mėnesį 10 Eur elektros išlaidos, perka malkas 100 Eur. Patiria transporto išlaidas į dieną 2,32 Eur, tačiau yra ir nemokamas transportas, bet pagal jo grafiką nevisada pataiko, nes jis retai važiuoja. Mokykloje valgo, išleidžia maistui mokykloje 2-3 Eur į dieną. Dar maistui išleidžia 25 Eur į savaitę. Mokslo išlaidos 30 Eur vienkartinė suma, nes papildomai dabar nereikia, o trečiam kurse reikės pirkti apranga specialią. Drabužiai: žiemai – 60 Eur, vasarai – 50 Eur, pavasariui, rudeniui – 100 Eur. Patiria ir higienos išlaidas – 10 Eur į mėnesį, mobiliam telefonui – 5 Eur į mėnesį, interneto neturi, nes nėra galimybės, specialiųjų poreikių neturi, yra sveika, vitaminų neperka. Gauna stipendiją 20 Eur į mėnesį. Laiko nuo mokslo nelieka, kad ieškoti darbo, nes pamokos baigiasi 15 -6 val, prasideda 8 val ryto. Bandė ieškoti Darbo biržos skelbimuose darbo, sezoninį darbą vasaros metu du mėnesius dirbo Senukuose, buvo konsultantė. Ateinančią vasarą planuoja važiuoti į užsienį padirbėti. Mokslai sekasi gerai, vidurkis 8, lanko sąžiningai pamokas, nes eina kiekvieną dieną.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė mokosi dieniniame skyriuje, nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, po pamokų papildomai užsidirbti neturi galimybės, grįžta vakarais po pamokų, gauna tik 20 Eur stipendiją, todėl ją remia šiai dienai tik trečiasis asmuo. Duomenų, kad atsakovė negali teikti ieškovei paramos nėra, atsakovė nepateikė duomenų apie savo sveikatos problemas dėl kurių negalėtų dirbti.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 55 - 57).

Trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas tuo, kad kiek jis išgali tiek ir duoda. Be dukros, byloje ieškovės, jis su atsakove dar turi nepilnametį sūnų. Atsakovė nepalaiko ryšio nei su juo, nei su vaikais, neteikia išlaikymo nei ieškovei, nei nepilnamečiui sūnui. Paskutinį kartą atsakovė prieš metus buvo atsiuntusi pinigėlių apie 500 Eur, o prieš tai nebuvo siuntusi iš viso apie metus. Žino, kad atsakovė užsienyje dirbdama turi įgijusi transporto priemonę- mašiną. Jis turi vieną automobilį, dabar yra bedarbis, stovi darbo biržoje, išmokų iš biržos negauna, tačiau gavo socialines išmokas už vaikus, dabar jų negauna. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, stuburo išvaržą, neįgalumas nenustatytas, tačiau dėl to kreipėsi. Atsakovė yra darbinga, išvažiavusi dirbti užsienyje, dirba skalbykloje, anksčiau, būdama Lietuvoje, dirbo pas ūkininkus. Gyvena dabar iš santaupų, nes dirbo užsienyje, dar padeda jo mama, pats gyvena pas draugę jos bute. Jo išsilavinimas- nebaigtas vidurinis, įsiskolinimų kreditoriams neturi.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės R. A. ir trečiojo asmens D. A. dukra (b. l. 6). Ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, viešbučių ir viešojo maitinimo skyriuje viešbučio darbuotojo specialybės I kurse, dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, mokslų trukmė iki 2018 m. birželio 30 d. (b. l. 7). Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad ieškovės šeimą sudaro ji viena (b. l. 8). Ieškovė neturi registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto (b. l. 9 - 10). Iš K. A. charakteristikos matyti, kad ji Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre mokosi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. viešbučio darbuotojo specialybės su bendrojo ugdymo programa, apibūdinama kaip stropi, pareiginga, visada tvarkinga ir paslaugi, visas užduotis ir įpareigojimus atliekanti laiku, aktyviai dalyvaujanti grupės gyvenime, su grupės draugais sutarianti, draugiškai bendraujanti, su mokytojais mandagi ir kultūringa, gerai lankanti pamokas, mokosi gerai, vidurkis 7,8 balo, iš dėstomų dalykų geriausiai sekasi istorija, informacinės technologijos ir profesinio rengimo dalykai, jos tėtis domisi dukters mokymuisi, skambina ir teiraujasi apie dukters elgesį ir mokymosi rezultatus (b. l. 29). Atsakovė Lietuvoje nedirba, transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34 - 37). Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė dirba užsienyje- Norvegijoje jau daugiau kaip šešeri metai, turi transporto priemonę (CPK 178, 186 straipsniai). Iš byloje esančių dokumentų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, nedirba, registruotas darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 31 d. gavo nedarbo draudimo išmokas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. gavo socialinę pašalpą už abu vaikus po 183,60 Eur, tačiau dabartiniu metu jokių išmokų, pašalpų negauna (b. l. 44 - 47).

Dėl išlaikymo (paramos) priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė siekia įgyti tiek vidurinį išsilavinimą, tiek profesinį, t. y. ji yra 12 klasės moksleivė, neturinti vidurinio išsilavinimo, nėra įgijusi profesijos, todėl tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnametei profesinėje mokykloje su bendrojo ugdymo programa besimokančiai ieškovei, iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Atsižvelgtina ir į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi Kaune, patiria 2,32 Eur transporto išlaidų ir nors yra nemokamas transportas, tačiau jis važiuoja retai, netinkamu grafiku. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad ieškovė, norėdama pasinaudoti nemokamu transportu, turi ypatingai derintis prie jo važiavimo grafiko, kas ieškovei sukelia papildomas laiko ir sveikatos sąnaudas. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, pamokos prasideda 8 valandą ryto, baigiasi 15 – 16 valandą, po to ieškovė turi sulaukti tinkamo transporto, važiuojančio į jos gyvenamąją vietą, kad grįžtų namo. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pasibaigus pamokoms minėtu laiku ieškovė namo grįžta vėlai vakare, kadangi jos mokslų vieta ir gyvenamoji vieta nesutampa, randasi viena nuo kitos nemažu atstumu. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad ieškovė didžiąją laiko dalį skiria mokymuisi, pamokų lankymui, namų darbų atlikimui, 12 klasės baigiamųjų egzaminų pasiruošimui, sutiktina su ieškove, kad, esant tokiam užimtumui, susirasti darbą po pamokų ar savaitgaliais nėra realios galimybės. Tai patvirtino Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro išduota K. A. charakteristika, iš kurios matyti, kad ieškovė yra pažangi, stropi ir pareiginga mokinė, mokymosi vidurkis 7,8 balo, ji stropiai atlieka visas užduotis, gerai lanko pamokas, mokosi gerai, pareiginga, įsipareigojimus atlieka laiku, todėl konstatuotina, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Dėl sezoninių darbų pastabėtina tai, kad nuo teisės į paramos skyrimą atsiradimo dienos (2016 m. balandžio 17 d.) iki mokyklos lankymo pradžios (2016 m. rugsėjo 1 d.) praėjo neilgas laikotarpis, tačiau ieškovė, gyvendama geografinėje vietovėje, kurioje darbų pasiūla yra itin ribota, ir neturėdama darbo patirties, sugebėjo susirasti vasaros sezonui darbą, kaip ji teigė įsidarbino UAB „Senukai“ ir gavo keletą mėnesių darbines pajamas (CPK 178, 186 straipsniai). Tačiau, prasidėjus mokslo metams, ieškovė, kaip stropiai besimokanti mokinė, turi pareigą grįžus iš mokyklos atlikti namų užduotis, o tai neabejotinai užima laiko. Be to, ji turi turėti ir galimybę pailsėti, leisti dienos bėgyje gautai informacijai susistovėti, priešingu atveju ieškovės pareiga gerai mokytis negalės būti įgyvendinta dėl pervargimo ir su tuo susijusių galimų ligų. Esant šios aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė, besimokindama profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, neturi galimybės pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai sąžiningai ir pažangiai mokytis.

Ieškovė be būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) neabejotinai patiria papildomas išlaidas, susijusias su mokymosi priemonėmis, kurios nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir nusistovėjusioje praktikoje nelaikytinos per didelėmis. Įvertintina ir tai, kad ieškovė yra abiturientė, besimokinanti profesinėje mokykloje, šiais mokslo metais baigsianti bendrojo ugdymo programą, o kitais metais mokinsis tik profesijos dalykus, todėl neabejotinai turės papildomų išlaidų, susijusių su šiuo paskutiniu itin svarbiu mokymosi laikotarpiu, siekiant vidurinio išsilavinimo ir kartu įgyjant pirmąją profesiją bei patiriant, kaip ieškovė teigė su tuo susijusias papildomas išlaidas (pvz. specialiai aprangai ir pan.).

Sprendžiant dėl paramos reikalingumo dieniniame skyriuje besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų ar turto. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, jos teigimu gauna tik 20 Eur stipendiją, jai nėra skirta socialinė parama. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant besimokančio mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, konstatuotina, kad užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 100 Eur išlaidos maistui namuose, mokykloje dienai maistui išleidžia 2-3 Eur, tai mėnesiui – vidutiniškai 50 Eur, viso maistui per mėnesį apie 150 Eur, 10 Eur mėnesiui higienos priemonėms, 210 Eur išlaidos aprangai į metus, tai mėnesiui 17,50 Eur, 30 Eur išlaidos knygoms, mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, vidutiniškai 46 Eur mėnesiui transporto išlaidoms, 5 Eur mėnesiui telefonui, 10 Eur mėnesio elektros išlaidos, 100 Eur malkoms, tai mėnesiui apie 9 Eur, bet dar reikės malkų pirkti, nes neužteks, viso ieškovės išlaidos sudaro maždaug 280 Eur per mėnesį (CPK 178, 186 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, jog nors ir turi kompiuterį, tačiau neturi galimybių naudotis internetu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokio amžiaus vaikui, besimokinant profesinėje mokykloje 12 klasėje, šiais modernių technologijų laikais turėtų būti sudaryta galimybė naudotis informacinėmis technologijomis, kurios užtikrintų ir naudojimąsi internetu, vieša prieiga prie įvairių informacijos paieškų sistemų, taip įgyvendinant vaiko teisę į mokslą, laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius, teisę dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos jos išlaikymui, yra protingos ir nėra nepagrįstai padidintos, apskaičiuotos įvertinus jos amžių ir būtinuosius fiziologinius poreikius maistui, aprangai ir avalynei, mokslui, tačiau neapimančios išlaidų kultūriniam laisvalaikiui (pvz. kino, teatro, muziejų lankymui; kt.) ir kitų išlaidų poreikiams, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami (pvz. internetui, papildomiems būreliams, korepetitoriams ir kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių poreikiams tenkinti minėtas reikalingas sumas, tačiau atsakovė ieškovės nurodyto poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovė nepateikė, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai jai įteikti įstatymų nustatyta tvarka ir ji yra tinkamai informuota tiek apie jai asmeniškai pateiktą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tiek apie posėdžio vietą ir laiką. Toks atsakovės pasyvus procesinis elgesys suponuoja išvadą, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais, jame nurodytomis aplinkybėmis, poreikiais sutiko.

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, spręndžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, turi būti įvertintina abiejų jos biologinių tėvų turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius. Kaip matyti tiek atsakovė tiek trečiasis asmuo neturi registruotino nekilnojamojo turto, tačiau kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų, abu turi po transporto priemonę. Nors pagal bylos rašytinius duomenis tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nedirba, tačiau iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė prieš daugiau kaip šešerius metus išvyko į Norvegiją su tikslu dirbti ir ten gauna darbines pajamas skalbykloje. Įvertintinas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas tėvų pareigą rūpintis, išlaikyti vaikus, nurodė, jog nors ir nedirba, tačiau vaikus išlaiko iš santaupų. Be to, nurodė, kad jam vaikus padeda išlaikyti ir jo mama iš gaunamos pensijos. Nurodė, kad nors yra bedarbis, tačiau stovi darbo biržoje, o dėl labai prastos jo sveikatos, stuburo išvaržos, negali dirbti visų darbų. Dėl sunkios sveikatos būklės trečiasis asmuo nurodė, jog yra kreipęsis į Neįgalumo tarnybą, pateikęs visus dokumentus, tačiau neįgalumo ir darbingumo nustatymas užtrunka. Tuo tarpu atsakovė, kaip nustatyta iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, išvykusi į Norvegiją, ten nuolatos gyvena ir dirba jau daugiau kaip šešeri metai. Norvegijoje bendrasis pragyvenimo lygis yra itin aukštas ir net keletą kartų viršiją bendrąjį pragyvenimo lygį Lietuvos Respublikoje, kas laikytina visuotinai žinoma aplinkybe (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.). Duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti, ar būtų neįgali, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Taip pat, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių be ieškovės ar jos nepilnamečio brolio, esančio taip pat ir trečiojo asmens išlaikytiniu. Pažymėtina, kad atsakovė yra pakankamai jaunas darbingo amžiaus žmogus, turintis pareigą imtis realių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad padėti paramos / išlaikymo reikalingiems jos vaikams. Taigi, abu ieškovės tėvai turi dar vieną kartu susilauktą, šiuo metu esantį nepilnametį, išlaikytinį, tačiau šiuo metu visa atsakovės ir trečiojo asmens abiejų vaikų išlaikymo našta tenka tik vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nepateikdama atsiliepimo ir būdama tinkamai informuota apie teismo procesą, posėdžius, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, tokiu būdu išreiškė visišką abejingumą ieškinio reikalavimų, susijusių su jos vaiku, išsprendimui. Toks atsakovės abejingumas, kai byloje sprendžiamas atsakovės dukters išlaikymo klausimas, laikytinas nesuderinamu su pareiga rūpintis savo vaiku ir suponuoja išvadą, kad atsakovė tokiu būdu su ieškinio reikalavimais sutiko. Esant visoms aukščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės galimybės teikti pilnametei profesinės mokyklos moksleivei paramą yra geresnės: t.y. nors abu tėvai neturi nekilnojamojo turto, turi po vieną transporto priemonę, tačiau ieškovės tėtis bedarbis, stovintis Darbo biržoje, turintis sveikatos problemų, besitvarkantis neįgalumo nustatymo dokumentus, tuo tarpu duomenų apie atsakovės prastą sveikatą, neįgalumą nepateikta, atvirkščiai teismo posėdžio metu iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė darbinga, sveika, dirbanti Norvegijoje. Be to, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovė jau ilgą laiką nuolatos gyvena ir dirba aukšto bendro pragyvenimo lygio šalyje –Norvegijoje, ir būdama tinkamai informuota apie šio teismo procesą išliko procesiškai pasyvi, savo pozicijos neišreiškė, manytina, kad priteisus ieškovei išlaikymą iš atsakovės vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovės ir jos šeimos narių teisėms ir interesams. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovės, vertintina tai, kad ieškovės nurodytiems teismo posėdžio metu poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga maždaug 280 Eur suma, ir tai, kad ieškovė, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, kas mėnesį gauna 20 Eur stipendiją. Byloje nustačius, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga 280 Eur suma ir įvertinus paties ieškovės gaunamas pajamas, laikytina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo prie pilnametės dukros išlaikymo turėtų prisidėti 260 Eur suma (280 Eur – 20 Eur = 260 Eur).

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams. Nagrinėjamojoje byloje kaip minėta iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, trečiasis asmuo yra bedarbis, turintis sveikatos problemų, tuo tarpu atsakovė daugiau kaip šešeri metai gyvena ir dirba Norvegijoje, o būdama tinkamai informuota apie šį teismo procesą atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, tokiu būdu netiesiogiai išreiškė savo poziciją, jog su ieškinio reikalavimais ji sutiko. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams (tiek pilnametei dukrai, tiek nepilnamečiui sūnui, esančiam taip pat ir atsakovės vaiku), kuriais faktiškai rūpinasi tik trečiasis asmuo, konstatuotina, kad prie ieškovės išlaikymo atsakovė turėtų prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, įvertinus šalių galimybes gauti pajamų, ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės išlaikymą pilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. birželio 14 d.) iki ji mokysis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. birželio 30 d. (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 376 straipsnis, Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis, 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2016 m. balandžio 17 d., tačiau išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į LR CK 3.200 straipsnį, kuris nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, laikytina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. birželio 14 d. (CPK 376 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 4 dalis). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. balandžio 17 d. jos finansiškai nerėmė, trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė paskutinį kartą vaikus finansiškai parėmė prieš metus laiko, priešingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės poreikiai buvo didesni nei šiuo metu. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės taip pat nesikeitė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimu laikotarpiu atsakovė galėjo teikti 150 Eur paramą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. birželio 14 d., t.y. už 2 mėnesius po 150 Eur, viso 300 Eur (CK 3.192, 3.192¹ , 3.200 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje susidarė 9,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 1), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88, 96 straipsniai). Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 104,22 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei nėra atleista (b. l. 33, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) pilnametei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 14 d. (ieškinio padavimo dienos) iki ieškovė mokysis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 9,63 Eur (devynis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,22 Eur (vieną šimtą keturis eurus 22 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.