- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-332-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00085-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- T. R., ir R
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Roma Rimkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00085-2014-0
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gegužės 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu – iki 4 ( keturių) mėnesių laisvės atėmimo.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nuteistas už tai, kad jis ir R. M. 2014 m. vasario 14 d., laikotarpyje tarp 20.00 val. - 20.30 val., Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) g., prie pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios dalies, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. po vieną kartą kumščiais sudavė nukentėjusiajam M. K. į galvos sritį, po to M. K. pargriuvus ant žemės, bendrai abu jam įspyrė ne mažiau penkių kartų, pataikydami į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
T. R. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2014-02-14 vakare, apie 20 val., ėjo kartu su R. M. namo iš draugo, prie žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje prasilenkiant su dviem vaikinais, kurie nenugirdę pilno jų pokalbio, jiems atsikirto. Tai jį, apeliantą, sunervino ir jis nestipriai – patapšnojant delnu per galvą sudavė nukentėjusiajam M. K., kuris po to jam (apeliantui) pasiūlė „eiti vienas ant vieno“. Nepaisant to jis nukentėjusiojo nemušė.
Be to, apeliantas nurodo, kad viešoji tvarka ir visuomenės rimtis nebuvo pažeista, jis negalėjo įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, nes daugiau asmenų nebuvo, automobiliai nepravažiavo. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, vienas kito atsiprašė ir išsiskyrė neturėdami vienas kitam pykčio.
Teismo posėdyje T. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Bylos įrodymų visuma pagrindžia teismo išvadas dėl T. R. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis T. R. padarė šią nusikalstamą veiką. Apelianto ginčijamos aplinkybės, tai yra, kad jis elgėsi įžūliai, yra pilnai įrodytos.
Šalies argumentai
T. R. teiginio, kad jis tik nesmarkiai, „patapšnojant“, delnu sudavė nukentėjusiajam, nepatvirtina bylos įrodymai. Nukentėjusysis M. K. parodė, kad jam buvo delnu suduotas tik pirmas smūgis, po kurio buvo suduotas kitas smūgis kumščiu į galvą, nuo kurio jis pargriuvo, o po to jį T. R. ir R. M. spardė ( b. l. 9-10, 92). Pats T. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad pargriuvusiam nukentėjusiajam jis spyrė du tris kartus ( b.l. 91). Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu T. R. vartojo fizinį smurtą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir kitas nuteistasis - R. M. ( b. l. 91). Tokiu būdu byloje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas elgėsi įžūliai – veikdamas bendrai su R. M. pavartojo fizinį smurtą viešoje vietoje.
Tai, kad apeliantas įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės.
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Nustatyta, kad T. R. įžūliai elgėsi viešoje vietoje – gatvėje, todėl nukentėjusiojo atžvilgiu vartojamą fizinį smurtą galėjo matyti ir kiti asmenys. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis M. K. buvo su draugu, nepilnamečiu D. P., kuris matė, kaip M. K. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, dėl to jis labai išsigando. Todėl kilusios T. R. veiksmų pasekmės byloje konstatuotos pagrįstai.
Iš nukentėjusiojo ir nuteistųjų paaiškinimų matyti, kad T. R. ir R. M. iniciavo konfliktą bei dėl menkavertės dingsties – dėl to, kad nukentėjusysis jiems žodžiu atsikirto, panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu – sudavė smūgius į galvą bei spardė parkritusį ant žemės. Toks elgesys susidariusioje situacijoje neabejotinai patvirtina veikus iš chuliganiškų paskatų bei kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – T. R. suvokė pavojingą savo ir R. M. daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad šiais veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Tai, kad nukentėjusysis konflikto eigoje galėjo, kaip nurodo apeliantas, pasakyti „einam vienas ant vieno“, t. y. kad jo dviese nemuštų, o mušamas nuteistųjų atsiprašinėjo, T. R. kaltės dėl atliktų veiksmų nešalina ir jų kvalifikavimo nekeičia.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti T. R. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. dispoziciją, todėl jo nusikalstama veika pirmosios instancijos teismo pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai ir jis pripažintas kaltu pagrįstai. Skirdamas bausmę T. R. teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Bausmės rūšies bei dydžio neginčija ir nuteistasis.
Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.