Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-262-628/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-03-14
Bylos Nr.: 1A-262-628/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-04-1-0013-2009-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigita Bieliauskienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Laima Garnelienė
Nuteistasis: E. T., A. Č., G. R.
Advokatai: Regimantas Špelveris

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-628/2016Teisminio proceso Nr. 1-04-1-0013-2009-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1;

1.2.29.1; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjams advokatams Regimantui Špelveriui ir Eligijui Karbauskui,nuteistajam E. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Regimanto Špelverio ir nuteistojo E. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o su 2012 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu – bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo ir 26 000 litų (7530.12 eurų) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. R., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. ir A. Č. nuteisti už tai, kad kartu su G. R., turėdami tikslą įvežti į Lietuvą cigaretes išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdami tiesiogine tyčia ir iš anksto žinodami, kad 2009 m. spalio 17 d. iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) bus gabenamos kontrabandinės cigaretės „Marlboro“ atliko nusikalstamus veiksmus. 2009 m. spalio mėn. iki 16 d., G. R. susitarė su E. T., kad jis įformins cigaretėms tranzito procedūrą, pateikiant muitinės pareigūnams suklastotus dokumentus, įrašius į juos aiškiai neteisingus duomenis apie siuntėją, gavėją ir prekes ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius, 2009 m. spalio 16–17 d. siųsdamas ir gaudamas trumpąsias žinutes, derino su E. T. cigarečių išgabenimo iš uosto ir pristatymo į sutartą vietą veiksmus.

E. T., vykdydamas susitarimą su G. R. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia susitarė su A. Č., kad jis suklastos tranzito deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR) ir vienkartinę garantiją, įrašydamas į juos aiškiai neteisingus duomenis apie prekių siuntėją, gavėją ir prekes ir tuo tikslu jam perdavė Bendrąją deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 15 d. įgaliojimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti įmonei ir Kinijos įmonės 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Č., vykdydamas susitarimą su E. T., ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia 2009 m. spalio 17 d., apie 14.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Taikos pr. 24, Klaipėdoje, užpildė tranzito bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartinę garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašė aiškiai neteisingus duomenis: tranzito deklaracijos 2-ame langelyje įrašė siuntėją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).“, 3-iame langelyje įrašė gavėją „V. P., (duomenys neskelbtini)“, 31-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „Filtravimo popierius“, 50-ame langelyje įrašė procedūros vykdytoją „UAB (duomenys neskelbtini)“, CMR 1-ame langelyje įrašė siuntėją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, 2-ame langelyje įrašė gavėją „V. P., (duomenys neskelbtini)“, 6-9-ame langeliuose įrašė prekės pavadinimą „Arbatos pakelių popierius“, vienkartinės garantijos I-oje skiltyje „Garanto įsipareigojimas“ įrašė vykdytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir prekes – filtravimo popierius. Tokiu būdu A. Č. suklastojo anksčiau minėtus dokumentus, kuriuos E. T. pateikė muitinės pareigūnams tranzito procedūrai įforminti, ir taip išvengė muitinės kontrolės, gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 2212297,00 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, bei prievolės sumokėti 1832532 Lt privalomų mokesčių, taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 17 d., apie 21.00 val., E. T. pateikė A. Č. suklastotus dokumentus: tranzito bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartinę garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus aiškiai suklastotus dokumentus: 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, išduotą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareigūnams tranzito procedūrai įforminti, ir tokiu būdu panaudojo aiškiai suklastotus dokumentus, gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 2212297 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 1832532 Lt privalomų mokesčių, taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d., 300 str. 3 d., ir jį išteisinti.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pažymima, jog apygardos teismas pripažindamas A. Č. kaltu dėl BK 199 str. 1 d., 300 str. 3 d., iš esmės rėmėsi liudytojo R. B. parodymais ir byloje esančiais užfiksuotais pokalbiais, tačiau gynėjo nuomone, kad tinkamai įvertinti visas bylos aplinkybes ir objektyviai atskleisti (paneigti) A. Č. vaidmenį nagrinėjamu atveju, byloje būtina įvertinti ir byloje esančius dokumentus, jų atsiradimo priežastis, reikšmę ir svarbumą, atskleisti juos pildžiusius subjektus.

Anot gynėjo, šioje byloje dokumentų – 2009 m. rugsėjo 9 d. kiniškos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gabenimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gabenimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio manifesto, kuriame nurodytas konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. duomenys, 2009 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas, kuriuo įgaliojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabenti konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo aplinkybės bei kas šiuos dokumentus pagamino, yra neaiškios ir nenustatytos. Bylos metu buvo nustatyta, jog krovinio gabenimo važtaraščius ir krovinio manifestą pildo jūrinės kompanijos, tačiau kas pildė sąskaitą, nebuvo nustatyta. Duomenų, kad A. Č. kaip nors galėjo įtakoti šių dokumentų pildymo turinį, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad minėtas įgaliojimas yra suklastotas, tačiau kas šį dokumentą suklastojo, nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kaip šis dokumentas atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gynėjo nuomone, byloje nėra ir jokių duomenų susijusių su A. Č. dalyvavimu minėto įgaliojimo pagaminime, realizavime ar pan.

Šalies argumentai

Dėl dokumentų (bendrojo krovinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), paskyros-įgaliojimo-leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotai, gynėjas skunde nurodė, kad A. Č. neorganizavo, jog pirminiuose dokumentuose būtų nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepranešė ir nekalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais dėl konteinerio paleidimo, dokumentų perdavimo ir pan. Šią aplinkybę, anot gynėjo, patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (A. J., M. K. ir A. B.). Tuo tarpu A. Č. atžvilgiu yra fiksuotas tik vienas pokalbis (2009 m. spalio 16 d. 11:50:21, Nr. IID-150), kurio esmė ta, kad M. K. prašo susisiekti su A. B. dėl konteinerio, t. y. pokalbis dėl įprastinio veiksmo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suruoštas dokumentas, t. y. paskyra-įgaliojimas-leidimas, kuriame visi reikiami duomenys buvo užpildyti kaip ir bendrojo krovimo dokumentuose, E. T. buvo perduotas vilkiko vairuotojui S. G..

Skunde nurodoma, kad dokumentai, kuriuos pagamino A. Č. ir realizavo juos, kaip muitinės deklarantas, buvo: 2009 m. spalio 17 d. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini). UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 10 d. raštu Nr. LM-46 informavo, kad pagal bendradarbiavimo sutartį vienkartinė garantija buvo išduota UAB BB „(duomenys neskelbtini)“, kurie turi teisę kompanijos vardu sudaryti atsakomybės, atliekant muitines procedūras, draudimo sutartis. UAB BB „(duomenys neskelbtini) ” 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr. 006 informavo, kad vienkartinė garantija buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už šią paslaugą apmokėjo; Tranzito bendrasis administracinis dokumentas Nr. MRN (duomenys neskelbtini), su jame nurodytais atitinkamais duomenimis. Vertinant šį dokumentą, gynėjas pažymi, kad visi duomenys į jį buvo perkelti iš aukščiau jau minėtų dokumentų turinio, išskyrus tai, kad buvo nurodytas klaidingas konteinerio numeris, ką A. Č. argumentavo kaip techninę klaidą. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog tai buvo padaryta specialiai, siekiant suklaidinti muitinės pareigūnus, tačiau tokios išvados nėra pagrįstos, nes atidžiau išanalizavus visų pateikiamų dokumentų turinį, akivaizdu, jog tai per akivaizdi klaida, nes tikrasis konteinerio numeris figūravo visuose kituose dokumentuose ir bet koks pareigūnas jį būtų pastebėjęs, be to, tikrasis numeris buvo aiškiai vizualiai matomas ant paties konteinerio. Juo labiau, paties konteinerio patikrinimą lėmė ne konteinerio numerio klaida, o tai, kad jis buvo skirtas fiziniam asmeniui. Maskavimo elementą, pasak gynėjo, paneigia ir tas faktas, kad bendrasis administracinis dokumentas teikiamas tik elektronine forma, o jį teikiantis asmuo turi suteiktą muitinės deklaranto numerį, kuriuo identifikuojamas subjektas. Nagrinėjamu atveju, bendrąjį administracinį dokumentą A. Č. pateikė su savo muitinės suteiktu numeriu per elektroninę erdvę. Be šių nurodytų aplinkybių, gynėjas skunde pažymi ir tai, kad tarptautiniame krovinio važtaraštyje, t. y. CMR, Nr. (duomenys neskelbtini), visi duomenys taip pat buvo perkelti iš aukščiau nurodytų dokumentų, tik nurodant tokį patį neteisingą konteinerio numerį kaip ir bendrajame administraciniame dokumente – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad transportą organizavo, su pervežimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. G. ryšius palaikė ir su vilkiko vairuotoju S. G. bendravo E. T.. Tuo tarpu duomenų, kad A. Č. organizavo transportą ir su tuo susijusius dokumentus, nėra. Dėl tarptautinio krovinio važtaraščio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio 16 ir 23 langeliuose įrašyta – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gynėjas skunde nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką gali būti paruošiamas ne vienas CMR su skirtingais vežėjais, nes iki paskutinio momento nėra žinomas vežėjas. Tokiu atveju, pasikeitęs vežėjas atžymimas šio dokumento 17 langelyje ir tai atlieka pats vairuotojas, tačiau kodėl to nepadarė įmonės vairuotojas S. G., K. G. negalėjo nurodyti. Savo ruožtu, liudytojai D. Š. ir A. S. nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką, deklarantams, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikdavo tuščius CMR su įmonės antspaudais, jog kiekvieną kartą nereikėtų pastariesiems vežti tuščių blankų. Šios aplinkybės aptvirtina tai, kad pirminio vežėjo neteisingumas gali būti ištaisytas padarant atžymą tame pačiame CMR. Anot gynėjo, bylos duomenimis, visus A. Č. suruoštus, kaip deklaranto, dokumentus vairuotojui S. G. perdavė E. T., kuris ir lydėjo krovinį muitinės teritorijoje, gi duomenų apie tai, kad A. Č. būtų tame dalyvavęs, nėra.

Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas prioritetiniais įrodymais pripažįsta esamus byloje telefoninius pokalbius, kurių A. Č. atžvilgiu fiksuota tik dešimt. Pažymima, kad pokalbio Nr. IID-150, kuris vyko 2009 m. spalio 16 d. 11:50:21 tarp A. Č. ir M. K., esmė yra ta, jog M. K. prašo susisiekti su A. B. dėl konteinerio apmokėjimo. Pasak gynėjo, šis pokalbis niekuo neišsiskiria darbinės aplinkos kontekste, jo metu nei tariamasi dėl kokių nors aplinkybių, nei perduodama kokia nors informacija, tuo tarpu analizuojant byloje esančius pokalbius, matyti, kad A. Č. perdavė informaciją E. T., jog pastarajam skambino dėl konteinerio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko, jis (A. T.) skambino tiek M. K., tiek A. B. (pokalbiai Nr. IID-4, IID-6).

Šalies argumentai

Pokalbio Nr. HD-169, vykusio 2009 m. spalio 16 d. 15:52:06, tarp A. Č. ir A. P., turinys skunde apibūdinamas kaip A. Č. prašymas dokumentų, buvusių pas A. P.. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju A. Č. paaiškino, jog tuo metu A. P. teikė kompiuterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu pastarasis buvo išvežęs spausdintuvą, dėl ko A. Č. negalėjo paruošti tam tikrų dokumentų, ką patvirtino ir pats A. P.. Tuo tarpu, šio pokalbio interpretacijos, kokias pateikė liudytojas R. B., anot gynėjo, yra nepatvirtinamos jokiais kitais duomenimis, t. y. nesurinkta informacija apie tai, kad A. Č. tą konkrečią dieną neatliko jokių kitų darbų, kaip muitinės deklarantas, kas leistų daryti prielaidą, jog kalbėta apie nagrinėjamo konteinerio dokumentus; neatlikta krata nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, nei pas A. P., kas leistų daryti pagrįstą prielaidą rastų daiktų, dokumentų kontekste.

Pokalbio Nr. HD-205, vykusio 2009 m. spalio 17 d. 20:30:07, tarp A. Č. ir J. Č. metu, pasak gynėjo, buvo pranešta A. Č., kad A. Č. išvažiuoja ir palieka telefoną. Savo ruožtu, apygardos teismas, šį pokalbį pripažino kaip įrodymą ir visų pokalbių kontekste konstatuota, kad A. Č. dalyvavo ir žinojo apie gabenamą kontrabandą. Vertinat šį pokalbį, gynėjo nuomone, vėlgi nėra jokių pirminių duomenų apie tai, kad A. Č. vyko kartu su E. T. į muitinės teritoriją. Juolab, kad ir apklausti muitinės pareigūnai, pats kaltinamasis E. T. bei vilkiko vairuotojas S. G. patvirtino, kad tą vakarą A. Č. nematė ir jo muitinės teritorijoje nebuvo. Tokiu būdu, gynėjo vertinimu, išvestinė informacija, kad A. Č. vyko kartu su E. T. ir/ar buvo pasitikti, lydėti krovinį, yra neteisinga.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad pokalbių, vykusių tarp A. Č. ir M. Š. (Nr., IID-210, 2009 m. spalio 18 d. 09:39:03; Nr. IID-215, 2009 m. spalio 18 d. 11:26:59), bei A. Č. ir E. T. (Nr. IID-211, 2009 m. spalio 18 d. 10:06:39) esmė yra ta, jog A. Č. turi nenustatytus dokumentus ir kalba apie jų išvežimą į kaimą. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kad šiuose pokalbiuose minimi dokumentai (būtent kokie) būtų susiję su atgabentu konteineriu, tuo tarpu liudytojas M. Š. teisme parodė, kad tuo metu kraustėsi ir dalis daiktų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ką patvirtino tiek A. Č., tiek E. T.. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje prieš tai dirbo A. Č. ir E. T., buvo iškelta bankroto byla. Tokiu būdu mano, kad šiuo atveju dėl akivaizdaus ikiteisminio tyrimo broko – nesugebėjimo operatyviai organizuoti kratas, jas atlikti pas telefonais kontroliuojamus asmenis, bandoma daryti niekuo nepragrįstas išvestines išvadas, kurios patvirtintų su byla susijusias aplinkybes.

Gynėjo vertinimu, pokalbis Nr. IID-221, vykęs 2009 m. spalio 18 d. 13:03:31, tarp A. Č. ir M. Š., kurio metu A. Č. domisi tarnyba sulaikiusia krovinį, parodo, kad A. Č. tik iš bendros informacijos žino apie krovinio sulaikymą, tuo tarpu jei jis būtų dalyvavęs krovinio pasitikime ar pan., tai jis tokio klausimo ir nebebūtų formavęs pašnekovui. Pokalbio Nr. IID-222, vykusio 2009 m. spalio 18 d. 13:10:36, tarp A. Č. ir J. Č. metu, pranešama apie A. Č. ketinimą susitikti su keliais kriminalistais. Pokalbio Nr. IID-250, vykusio 2009 m. spalio 19 12:35:19, tarp A. Č. ir A. B., turinys dėl susiklosčiusios situacijos, pasak gynėjo atskleidžia, kad A. Č., kuris veikė kaip deklarantas, kurio elektroniniai duomenys perduoti muitinei, kad dokumentai buvo pildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra ne kas kita kaip jo, kaip muitinės deklaranto, suklaidinimas visų dokumentų kontekste. Tuo tarpu pokalbis Nr. IID-308, vykęs 2009 m. spalio 20 d. 14:54:01, tarp A. Č. ir J. Č. apie susiklosčiusią situaciją, atskleidžia tai, kad A. Č. yra šokiruotas susidariusios situacijos. Tuo pačiu skunde pažymima, kad šio pokalbio metu yra patvirtinama aplinkybė, jog M. Š. anksčiau yra pas juos dirbęs, bei tai, kad E. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apibendrinus visus byloje esančius A. Č. pokalbius, galima daryti pagrįstą išvadą, kad niekur nėra kalbama apie konteinerio turinį, cigaretes ir pan. Pokalbiuose minimos frazės – „reikia dokumentų“, „telefono palikimas“, „senos sutartys“, pasak gynėjo, neatskleidžia A. Č. žinojimo apie konteinerio turinį. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad A. Č., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklarantu, nesiekė užmaskuoti savęs kaip muitinės deklaranto, naudojosi jam priklausančiu telefono numeriu ir nekontaktavo su jokiais kitais asmenimis dėl konteinerio gabenimo ir pan. Tokiu būdu, gynėjo teigimu, tik vienpusiškai vertinti pokalbius (kurių objektyviai nepatvirtino nei kiti kaltinamieji, nei apklausti liudytojai), juos interpretuojant kaltinamojo nenaudai, yra teisiškai ydinga praktika, nes tokiu būdu pažeidžiamas pagrindinis baudžiamosios justicijos principas, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Dėl liudytojo R. B. parodymų vertinimo, skunde nurodoma, jog šio liudytojo parodymuose yra pateikiamos aplinkybės apie bylos pradžią atsiradusius asmenis, galimą jų ryšį, šių asmenų pokalbius bei jų įvertinimą. Pažymima, kad skundžiame nuosprendyje teismas rėmėsi R. B. parodymais ir esamais telefoniniais pokalbiais, tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog daugelyje apklausos vietų jis pateikė savo subjektyvų vertinimą. Todėl, gynėjo nuomone, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir nedraudžia apklausti kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo pareigūną ir remtis, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, tokio liudytojo parodymais, tačiau tokie specialiojo subjekto parodymai turėtų būti vertinami itin atsargiai, juos vertinant visų ištirtų bylos duomenų kontekste, kada egzistuoja kiti neginčijami objektyviai egzistuojantys įrodymai. Tuo tarpu, šioje baudžiamojoje byloje, pasak gynėjo, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šio liudytojo parodymus, išskyrus dešimt pokalbių (A. Č. atžvilgiu). Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šio pareigūno parodymais ir subjektyviu jo interpretavimu bei vertinimu.

Gynėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės verčia abejoti, kad A. Č. ne tik suvokė, jog dalyvauja kontrabandos gabenime, bet ir žinojo apie tai. A. Č., veikdamas kaip muitinės deklarantas, bei pagamindamas tam tikrus dokumentus ir juos realizuodamas, buvo tokioje pačioje situacijoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių atžvilgiu kaltinimai nepateikti. Netgi darant prielaidą, kad E. T. galimai žinodamas apie konteinerio turinį ir organizuodamas su konteinerio pervežimu visas susijusias aplinkybes, byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų (pirminių įrodymų), kurie leistų besąlygiškai atskleisti A. Č. tiesioginės tyčios privalomąjį elementą – suvokimą ir žinojimą apie konteinerio turinį. Anot gynėjo, iki konteinerio sulaikymo A. Č. neatliko jokių papildomų ar neįprastų veiksmų, kurie būtų nesusiję su jo, kaip muitinės deklaranto, pareigomis. A. Č. atlikti veiksmai (nenustatytų dokumentų išvežimas) po konteinerio sulaikymo yra nepaneigti bylos duomenimis, jog A. Č. išvežė senus dokumentus, kurie nebuvo susiję su byloje nagrinėjamu konteinerio turiniu. Tokiu būdu, negalima daryti netiesioginių išvestinių išvadų dėl akivaizdaus ikiteisminio broko. Skunde pažymima, kad liudytojas R. B. parodė, jog apie konkrečiame konteineryje gabenamas cigaretes buvo žinoma iš kolegų Vokietijoje ir šis gabenimas buvo stebimas. Tačiau, dėl kokių priežasčių šį tyrimą kontroliuojantis subjektas, būdamas Vilniuje, nesugebėjo pasidalinti informacija su Klaipėdos skyriumi, jog pastarieji skubiai atliktu kratas bei kitus procesinius veiksmus, kurių metu būtų surinkti objektyvūs duomenys, nesuprantamos. Gynėjo nuomone, šiuo momentu, tokios aplinkybės yra neištaisytos ir nėra priemonių nei paneigti, nei patvirtinti kaltinamųjų išsakytų parodymų. Tuo tarpu su A. Č. susiję užfiksuoti pokalbiai, anot gynėjo, nėra tiek informatyvūs, kad pagal jų turinį būtų galima kategoriškai spręsti, jog tariamasi apie nusikalstamų veikų padarymą, žinojimą suvokimą ir pan. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarti pokalbiai, yra savaip interpretuojami ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikusio jų kontrolę, iš esmės nepatvirtinantys A. Č. kaltės ir nepaneigiantys jau minėtos jo iškeltos versijos apie šių pokalbių aplinkybių paaiškinimą.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, nurodytų aplinkybių pagrindu teigtina, kad šioje byloje esantys duomenys yra išvestiniai, nepagrįsti kitais objektyviais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažeidė BPK 20 str. numatytus reikalavimus, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o teismo išvados pagrįstos įrodymų visuma, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nepagrįstai A. Č. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. T. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, pripažįstant, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 str. 1 d. bei 300 str. 3 d., jis neįvykdė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio motyvais, kadangi nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, neįvykdė. Teigia, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jo veiksmuose konstatuoti esant objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamų veikų – kontrabandos bei dokumentų klastojimo – požymius, kadangi šių nusikalstamų veikų padarymą pagrindžiančių objektyvių įrodymų baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta. Apelianto įsitikinimu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, neįvertino įrodymų visumos, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšmindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas šių įrodymų kitų, jų neatitinkančių, bylos duomenų kontekste, dėl to buvo priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. nusikalstamų veikų nepadaręs asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas E. T., skunde pažymi, kad apygardos teismas pripažino kaltais jį bei kitus asmenis, iš esmės įvertinęs tik vieno asmens – muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B., bylos nagrinėjimo metu apklausto kaip liudytojo, parodymus, kuriais pastarasis nurodė, kad veikos buvo išaiškintos atlikus telefoninių pokalbių kontrolę. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šio liudytojo teiginiais, jų nekvestionuodamas, tik apibendrindamas byloje paskelbtą medžiagą, konstatavo, jog užfiksuoti telefoniniai pokalbiai demonstruoja, kad kiekvienas iš kaltinamų asmenų dalyvavo įvykdant kontrabandą ir atliko tam tikras funkcijas, tačiau kitų įrodymų iš esmės nevertino, nevertino muitinės tarpininko veiklos specifikos ir kaip tai susiję su nuteistojo veiksmais, kas apelianto manymu sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu, nurodyti nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kuriais vertinami byloje pateikti duomenys, aiškiai parodo, jog teismas pažeidė baudžiamojo proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, bylą sprendė ne nešališkai ir objektyviai, tačiau pasikliaudamas subjektyvia liudytojo nuomone, jo byloje pagarsintų telefoninių pokalbių interpretacija, kuri neturėjo nieko bendra su realiu šių pokalbių turiniu. Pažymima, jog net ir pats liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, teismo posėdžio metu patvirtino, kad parodymuose yra išsakyta tik jo nuomonė. Tokiu būdu, apelianto vertinimu, tokio liudytojo nuomonė nėra ir negali būti pagrindas jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Tuo pačiu, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors jo (E. T.) bendravimas elektroninių ryšių priemonėmis ilgą laiką buvo kontroliuojamas, tačiau nėra užfiksuota nei vieno žodžio apie kontrabandinių prekių pervežimą ar dokumentų suklastojimą, juo labiau apie kontrabandos vežimo organizavimą. Visi pokalbiai yra buitiniai bei susiję darbiniais klausimais vykdant muitinės tarpininko veiklą, ir kuriuos iš esmės galėtų paaiškinti nebent patys pašnekovai, kas anot apelianto ir buvo padaryta tiek ikiteisminio, tiek teisminio proceso metu. Tačiau, teismas rėmėsi liudytojo R. B. interpretacijomis, jo sukurta vientisa istorija, kaip nusikalstamos veikos tariamai buvo organizuojamos, vykdomos bei kokia buvo įvykių seka, kas atsispindi ir skundžiamame nuosprendyje, iš kurio turinio matyti, kad kone prie kiekvienos pokalbio ištraukos pateiktas paaiškinimas, kaip užfiksuotus išsakytus žodžius reikėtų suprasti ir vertinti. Vienok, teismas neturėtų priiminėti nuosprendžių atskirų asmenų nuomonės pagrindu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgus į BPK 78 str. nuostatą, muitinės pareigūnas R. B., negalėjo būti liudytoju ir paliudyti, kad jis (E. T.) ar kuris kitas kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė, kadangi tokių duomenų neturėjo. Tai buvo tik pastarojo nuomonė. Anot apelianto, iš šio liudytojo teiginių, galima suprasti, kad gauta telefoninių pokalbių medžiaga neleido daryti išvados, kad jis įvykdė nusikalstamas veikas, dėl ko gautus duomenis reikėjo iššifruoti ir išaiškinti taip, kad kaltinamieji galėtų būti patraukti atsakomybėn, nes priešingu atveju, pareigūnas nebūtų galėjęs įvykdyti jam paskirtos užduoties, kuri jam buvo svarbesnė, negu nešališkas tyrimo metu gautos informacijos pateikimas. Tokiu būdu mano, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo įvertinti, jog nuosprendyje cituojami muitinės pareigūno paaiškinimai, pateikiami kartu su kaltinamųjų pokalbių ištraukomis, paimtomis iš bendro pokalbių konteksto, ir yra tik subjektyvi pareigūno pateikta įvykių versija, kadangi įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tai, kad jis (E. T.) bent tikėtinai įvykdė nusikalstamą veiką, ir kuriais liudytojas būtų galėjęs remtis teikdamas savo paaiškinimus, byloje nebuvo surinkta.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamas įrodinėjimo taisykles, nuosprendyje visiškai nepasisako ne tik dėl jo (E. T.), bet ir kitų kaltinamųjų parodymų, nelygina jų tarpusavyje, kas apelianto nuomone turėjo būti daroma prieš teikiant išvadą, jog kaltinamieji bendrininkavo vykdydami nusikalstamas veikas. Nepaaiškina, kodėl jo parodymais netikima, o pagrįstais laikomi ne mažiau subjektyvūs liudytojo R. B. paaiškinimai.

Apeliantas skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai aiškino, jog užsiima muitinės tarpininko veikla, t. y. surenka krovinį lydinčius dokumentus, pateikia asmeniui, užpildančiam deklaracijas, atiduoda vairuotojams arba ekspeditoriams arba palieka muitinėje. Įvykio metu, kaip ir A. Č., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje atlikdamas ir muitinės dokumentų pildymo funkciją. Anot apelianto, tą pačią dieną, kuomet buvo sulaikytas krovinys, jis turėjo tvarkyti daug kitų dokumentų susijusių su kitais kroviniais, todėl dalis telefoninių pokalbių buvo susiję ir su kitais kroviniais. Tokiu būdu mano, kad atitinkamai atsirado ir netikslumų (dėl susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju V.) parodymuose, teiktuose ikiteisminio tyrimo metu, ką teismas nepagrįstai vertino jo nenaudai. Šios bylos proceso metu jis aiškiai parodė, kokie ryšiai jį siejo tiek su A. Č., tiek su G. R., jog su pastaruoju dėl aptariamo krovinio pervežimo nebendradarbiavo, o užfiksuoti pokalbiai vyko visiškai kitomis, nei kontrabandinio krovinio sulaikymas, temomis. Taip pat nuosekliai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo gauti muitinei pateikti dokumentai, užsakytas transportas krovinio pervežimui, bendraujama su vairuotoju bei kt., išsamiai atsakė į jam užduodamus klausimus tiek ikiteisminio tyrimo, kuris kaltinamųjų atžvilgiu truko ilgiau, nei penkerius metus, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko paaiškindamas ir savo telefoninių pokalbių, kurių buvo pasiklausoma ir kurie buvo pagarsinti byloje, esmę. Tuo tarpu, byloje remiantis objektyviais įrodymais nebuvo nustatyta, kad jo parodymai prieštaringi, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos įvykio aplinkybės yra melagingos, išskyrus, kaip jau minėta, liudytojo R. B. jo (E. T.) parodymams prieštaraujančius paaiškinimus, kurie apskritai negalėjo būti pripažįstami įrodymu šioje byloje, nes liudytojas galėjo parodyti tik tai, kas jam yra žinoma, tyrimo metu nustatyta, bet ne teikti savo sugalvotą įvykių versiją. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad jo (E. T.) parodymais netiki, konstatuodamas, kad kaltinamieji bendravo šifruotomis žinutėmis, kurių turinį atskleidė muitinės pareigūno parodymai, bei tai, kad kaltinamieji negalėjo būti susiję kitokiais ryšiais, išskyrus jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos vykdymą. Teismas be kita ko konstatavo, kad jis, kalbėdamas su A. Č., buvo įsitikinęs, jog kontrabandinis krovinys pasieks tikslą, įvertinęs liudytojo interpretuojamą ir jokių reikšmingų bylos aplinkybių neatskleidžiančią pokalbio ištrauką.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat, pasak apelianto, teismas nepagrįstai sprendė, kad nusikalstamos veikos padarymą liudija tai, kad jis kritinėmis dienomis buvo įvykių sūkuryje, t. y. rūpinosi krovinio įforminimo dokumentais, bendravo su muitininkais, davė nurodymus krovinio gabenimo vairuotojui. Tačiau visiškai nevertino to, kad nurodyti veiksmai apibūdina jo, kaip muitinės tarpininko funkcijas. Be to, apelianto vertinu, šioje situacijoje, iš skundžiamo nuosprendžio, galima suprasti, kad teismas jo atžvilgiu buvo susiformavęs išankstinę nuomonę, įvertinęs tai, kad jis jau buvo teistas už kontrabandą, todėl laikė, kad jis negalėjo nežinoti, kad muitinei pateikė suklastotus dokumentus, siekiant išvengti muitinės patikrinimo ir nuslėpti gabenamas nelegalias prekes. Tačiau įrodymų, kad jis klastojo dokumentus ar, kaip sprendė teismas, susitarė su kitu kaltinamuoju, kad šis suklastotu muitinei pateikiamus dokumentus, byloje nėra.

Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys liudija tai, kad nei jis, nei kiti kaltinamieji pirminių krovinio dokumentų, kuriais remiantis vėliau buvo užpildyti dokumentai muitinei, neklastojo o duomenų, kas juos būtų suklastojęs, nėra. Tuo tarpu teismas, darydamas jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą dėl jo atsakomybės pagal BK 300 str. 3 d. neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 11K-259 (13), 11K-291 (13) nurodoma, jog nenustatyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų muitinei pateiktą dokumentą – laivo krovinio važtaraštyje esantį rankraštinį įrašą „Direktorius L. Z.“ – suklastojo. Specialisto išvadoje Nr. 11K-516 (11) buvo nustatyta, kad tikėtina, jog 2009 m. rugsėjo 9 d. krovinio važtaraštyje krovinio siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ bei krovinio gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu antroje pusėje rankraštinį įrašą „Direktorius L. Z.“ parašė V. P.. Kitų duomenų, kas suklastojo 2009 m. spalio 15 d. įgaliojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašą „Direktorius V. K.“, parašą, antspaudą, bendrovės rekvizitus – tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta ir tai, kas suklastojo tarptautinį krovinių vežimo keliais važtaraštį (CMR), uždedant jame vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Savo ruožtu, ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio proceso metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. parodė, kad antspaudas važtaraštyje buvo tikras, tačiau tai, kad A. Č. ir jam (E. T.) buvo kada nors palikęs tuščias deklaracijas, patvirtinti negalėjo. Tuo tarpu, kaip parodė kaltinamasis A. Č., dokumentus muitinei jis visuomet pildydavo tik remiantis jam pateiktais dokumentais, kas buvo ir nagrinėjamu atveju, kuomet jau suklastoti dokumentai pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Tokiu būdu, mano, jog tiek jis, tiek A. Č., kaip muitinės tarpininkai, atliko formalius veiksmus – užpildė muitinei pateikiamus dokumentus jiems pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu, tačiau patys dokumentų neklastojo ir nežinojo, negalėjo įvertinti, kad jiems pateikti dokumentai netikri. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių ir pakankamų įrodymų byloje nebuvo surinkta, o tai, pasak apelianto, reiškia, kad teismas negalėjo konstatuoti ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., požymių kaltinamųjų veiksmuose.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo bei kitų kaltinamųjų atžvilgiu grindė remdamasis prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais, patikimais įrodymais. Tokiu būdu, apkaltindamas asmenis nusikalstamų veikų padarymu, nesant jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, apygardos teismas padarė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas privalo kritiškai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir objektyviai nustatyti, ar tikrai gali būti pripažįstami objektyviais ir abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo nekeliančiais byloje pagarsinti kaltinamųjų telefoniniai pokalbiai bei juos interpretuojantys liudytojo parodymai, kuriais vieninteliais, kaip įrodymais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo neteisėtus veiksmus, kaltę, o skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Tuo pačiu skunde pažymima, kad šioje byloje jau ikiteisminio tyrimo nebuvo siekiama nustatyti tiesos, t. y. nustatyti tikruosius kontrabandos dalyvius – asmenis, kurie išsiuntė krovinį iš Kinijos į Lietuvą, kas suklastojo dokumentus, kas surašė jį lydinčius dokumentus ir pan. Apelianto teigimu, jis neatliko jokių veiksmų, t. y. krovinį lydinčių dokumentų nesudarinėjo, jų nepateikinėjo, krovinio siuntimo neorganizavo ir t. t., tik atliko tiesiogines, su muitinės tarpininko veiksmais susijusias funkcijas, t. y. savo darbines funkcijas.

Skundu, nevertindamas teismo išvadų dėl nusikalstamų veikų padarymo, apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo motyvais dėl bausmės paskyrimo. Nurodo, kad už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, net ir konstatavus, jog yra pakankamas teisinis pagrindas jį traukti baudžiamojon atsakomybėn, mano, jog jam galėjo būti skirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamas veikas reglamentuojančių teisės normų sankcijos nustatytas bausmes teismas subendrino ir paskyrė 7530,12 eurų baudą bei realų laisvės atėmimą trejiems metams, iš esmės objektyviai net nesvarstydamas, kokias pasekmes pastarosios bausmės skyrimas sukels jam, jo šeimai, pačiai valstybei, bei neįvertindamas, ar bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip, kad buvo nuspręsta kaltinamojo A. Č. atžvilgiu, pritaikant BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Pasak E. T., teismas nepagrįstai pripažino, jog jis yra pavojingas visuomenei, gali toliau užsiimti kontrabanda, be to jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl kitokios bausmės paskyrimas prieštarautų BK 41 str. paskirčiai. Pažymima, jog duomenų, iš kurių teismas būtų galėjęs objektyviai nustatyti, kad jis planuoja vykdyti kokius nors įstatymų pažeidimus, o juo labiau – kontrabandą, byloje nenustatyta, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis jau ilgą laikotarpį jokių pažeidimų, dėl kurių būtų galima jį laikyti pavojingu visuomenei, nėra įvykdęs. Tuo tarpu tai, kad jam iškelta fizinio asmens bankroto byla, negali sunkinti jo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai – bankroto byla buvo iškelta teismui įvertinus, kad jis yra sąžiningas, nemokus asmuo (Lietuvos Respublikos FABĮ 2 str. 2 d.) ir būtent bankroto procesas padės asmeniui ne tik atkurti savo mokumą, tačiau ir iš esmės ištaisyti praeityje padarytas klaidas. Be to, dėl iškeltos bankroto bylos, jis nebus atleidžiamas nuo teismo skirtų baudų sumokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos FABĮ 29 str. 7 d.), todėl mano, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad nebus pasiekti įstatymo nustatyti bausmės tikslai. Tuo tarpu, jei jis privalės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nebegalės vykdyti mokumo atkūrimo plano, kuris yra patvirtintas teismo ir jam iškelta fizinio asmens bankroto byla apskritai turės būti nutraukiama, dėl ko patirs dideles šalutines neigiamas pasekmes, nesusijusias su atsakomybe už nusikalstamų veikų padarymą, ir jauno, sveiko, darbingo asmens ligšiolinės pastangos pakeisti savo gyvenimą, būti naudingam visuomenei, valstybei – dirbti, mokėti mokesčius, išlaikyti savo vaikus, nueis perniek. Šių reikšmingų aplinkybių, siekiant skirti teisingą bausmę, nesuvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pasak apelianto, Klaipėdos apygardos teismas neįvertino, todėl mano, kad net apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis tuo atveju turėtų būti bent jau pakeistas, skiriant jam švelnesnę, t. y. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistojo nuomone, paskirtoji bausmė yra neteisinga, pernelyg griežta, skirta neįvertinus nei jo asmenybės, šeiminės padėties, nei, kad jis dirba, gauna pajamas, ilgą laikotarpį jokių įstatymų pažeidimų nėra įvykdęs, siekia ištaisyti gyvenime padarytas klaidas, atsiskaityti su savo kreditoriais pasinaudojant fizinio asmens bankroto institutu bei kt. Teigia, kad realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimas tik pažeistų jo paties, jo trijų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas tėvas bei jo skiriamas materialinis išlaikymas, o taip pat neabejotinai ir valstybės interesus – nes jis, ne tik bausmės atlikimo laikotarpiu būtų išlaikomas iš valstybės lėšų, nors šiuo metu dirba ir moka mokesčius, tačiau ir atlikęs bausmę, tikėtina, nebegalėtų lengvai integruotis į darbo rinką, taigi būtų išlaikomas kitų mokesčių mokėtojų. Juo labiau, mano, kad teismo turėjo būti įvertinta ir tai, kad nusikaltimai, už kuriuos buvo patrauktas atsakomybėn, buvo įvykdyti prieš šešerius metus, o šiuo laikotarpiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu jis nesislapstė, netrukdė tyrimo eigai. Iki veiksmų (savo darbinių funkcijų), kuriuos atliko nepagrįsto ir neteisėto kriminalizavimo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nusikalstamų veikų nevykdė. Taip pat šiuo metu laikosi teisės aktų reikalavimo, veikia teisėtai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pavojingas visuomenei ir yra reikalinga pasiųsti jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis E. T. ir jo gynėjas, nuteistojo A. Č. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl E. T. ir A. Č. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199 str. 1 d., 300 str. 3 d.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog juose suformuluoti analogiški prašymai – išteisinti nuteistuosius dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, todėl į šiuos apeliacinių skundų argumentus atsakytina bendrai.

Apeliaciniais skundais neigiama nuteistųjų A. Č. ir E. T. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtinant, kad Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pažeidė BPK 20 str. nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminių prieštaravimų, nevertino įrodymų visumos, o išvadas dėl kaltės grindė spėjimais ir prielaidomis, iš esmės remdamasis tik liudytojo R. B. parodymais bei byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS pranešimais. Apeliantų teigimu, skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma nėra pakankama išvadai dėl jų tyčios padarius BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, todėl jie iš šių kaltinimų turi būti išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų skundų argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė A. Č. ir E. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, jais remdamasis teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertino padarydamas pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, jog jų veiksmuose yra visi jiems įkaltintų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Apygardos teismas teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistųjų kaltė, tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Pati aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą ir įrodymus įvertino ne taip, kaip jie pageidavo, neparodo teismo šališkumo. Nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išsamiai bei nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog įrodymai ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, savaime negali būti traktuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu E. T. ir A. Č. buvo pripažinti kaltais dėl to, kad turėdami tikslą įvežti į Lietuvą cigaretes išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, iš anksto žinodami, kad 2009 m. spalio 17 d. iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) bus gabenamos kontrabandinės cigaretės „Marlboro“, atliko nusikalstamus veiksmus.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

E. T. susitarė su A. Č., kad šis suklastos tranzito deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) ir vienkartinę garantiją, įrašydamas į juos aiškiai neteisingus duomenis apie prekių siuntėją, gavėją ir prekes, bei tuo tikslu jam perdavė bendrąją deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 15 d. įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti įmonei ir Kinijos įmonės 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. Č. vykdydamas susitarimą su E. T. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009 m. spalio 17 d., apie 14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Taikos pr. 24, Klaipėdoje, užpildė tranzito bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartinę garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašė aiškiai neteisingus duomenis. Po ko, 2009 m. spalio 17 d., apie 21.00 val., minėtus dokumentus E. T. pateikė muitinės pareigūnams tranzito procedūrai įforminti, tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus, gabenant privalomai pateikti muitinei daiktus (cigaretes), kurių bendra vertė įskaitant privalomus mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius, taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu, nuteistieji, duodami parodymus apie nagrinėjimo įvykio aplinkybes, iš esmės neginčijo fakto, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamas konteineris su kroviniu, kurio tranzito procedūros įforminimu jie rūpinosi, tačiau neigė ką nors žinoję apie jame esančias cigaretes, taip pat, kad kaip nors galėjo įtakoti dokumentų, tranzito procedūrai įforminti, pildymo turinį. Šiuo atveju, būtina pažymėtina, kad paties E. T. pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad su krovinio procedūros įforminimu buvo susijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas vardu V., kuris jų susitikimų metu perdavė vieną originalaus laivo konosamento egzempliorių ir sąskaitos kopiją, o vėliau ir konteinerio paleidimui reikalingus dokumentus, nurodydamas, kad būtent V. ant laivo konosamento originalo antroje pusėje uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir šalia pasirašė, taip pat jam perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 15 d. įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atgabenti konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atstovauti įmonę muitinėje, atlikti tranzito procedūrą ir kitus reikiamus veiksmus. Vėliau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. T. jau nurodė, kad pirminiai jo duoti parodymai buvo ne visai teisingi, jog nors su V. ir buvo susitikęs, tačiau ne dėl tų dokumentų, kurie yra byloje, apeliuodamas į tai, kad minėtą dieną reikėjo tvarkyti daug dokumentų bei nurodydamas, kad visus dokumentus reikalingus procedūrai atlikti gavo pateikus užklausas jūros kompanijai, per kurią ir atkeliauja krovinys, teigdamas, kad užklausė dėl reikiamų dokumentų, užsakė automobilį, A. Č. užpildė dokumentus, o jis juos nuvežė į uostą. Pažymėtina, kad esant prieštaringai pozicijai (parodymams) vertinimą reikia atlikti visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir vadovautis jais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta. Bylą nagrinėjantis apygardos teismas, vertindamas E. T. ir A. Č. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, jų parodymus vertino ir analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, ko pagrindu, byloje surinktų įrodymų analizės rezultate konstatavo, kad jų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. požymiai. Šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Taigi, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, šioje byloje surinktais ir ištirtais pakankamais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad E. T. ir A. Č. padarė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais ir susirašinėjimo SMS pranešimais bei kitais BPK nustatyta tvarka surinktais bylos rašytiniais įrodymais, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų E. T. ir A. Č. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Ir nors iš apeliacinių skundų matyti, kad baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš esmės nuorodomis į pažeidimus, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje, taikant BPK 20 str. nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, argumentuodami visų byloje esančių įrodymų visumos nevertinimu, išvadų dėl jų kaltės grindimu remiantis tik liudytojo R. B. parodymais bei byloje neva savaip interpretuojamais operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais ir susirašinėjimo SMS pranešimais, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 20 str. 5 d. yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Be to, įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryšys.

Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis konstatuota, jog E. T. ir A. Č. atliko nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su jais sutinka.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad 2009 m. spalio 17 d. iš Kinijos per Hamburgą į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė jūrinis konteineris Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu – arbatos filtravimo popieriumi. Prekių siuntėjas tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).“, gavėjęs – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir laivo krovinio važtaraštyje (Bill of Landing) Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarą, tranzito procedūrai įforminti, Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigūnams buvo pateikti dokumentai, t. y. tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotas krovinys – 1070 pakuočių filtravimo popierius, 2009 m. spalio 17 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame krovinio gavėjas buvo nurodytas V. P., (duomenys neskelbtini), vienkartinė garantija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti dokumentai – 2009 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas, išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinio patikrinimo metu, patikrinus konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamą krovinį, jame be 542 dėžių su arbatos pakavimo popieriumi taip pat buvo rasta ir paimta 251500 pakelių cigarečių „Marlboro“. Atlikus krovinio dokumentų analizę, buvo nustatyti esminiai neatitikimai tarp turimų ir krovinio dokumentuose nurodytų duomenų. Nors tranzito deklaracijoje (T1) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas tas pats krovinio gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir jūriniame važtaraštyje (Bill of Landing) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tas pats prekių pakuočių kiekis (1070), tačiau elektroninėje tranzito deklaracijoje buvo nurodytas kitas prekių gavėjas, t. y. ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o fizinis asmuo – V. P., nurodant adresą (duomenys neskelbtini), taip pat kitas konteinerio numeris, vietoj Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini), bei nevisiškai atitinkantis prekių pavadinimas, t. y. vietoj arbatos pakelių (pakavimo popieriaus), nurodant filtravimo popierių. Be šių aplinkybių buvo nustatyta ir tai, kad transporto priemonės Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) priekabos v. n. (duomenys neskelbtini), skirtos gabenti konteinerį, naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu elektroninėje erdvėje tranzito deklaracijoje tranzito procedūros vykdytojas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, muitiniam patikrinimui buvo pateikta CMR Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurio 23 langelyje buvo vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės spaudo kopija (16 langelis, kuriame turi būti nurodyti vežėjo duomenys, buvo tuščias). Tuo tarpu, pas transporto priemonės vairuotoją S. G. buvo rastas ir paimtas originalus tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) komplektas, kuriame buvo nurodyti analogiški duomenys kaip ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje, tačiau krovinio vežėjas nurodytas 16 langelyje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmonės spaudu 23 langelyje. Taigi, tokiu būdu buvo nustatyta, kad į dokumentus, reikalingus tranzito procedūrai įforminti, buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie prekių gavėją bei prekes, ir panaudojus suklastotus dokumentus, įvykdyta kontrabanda – neteisėtas privalomų muitinei pateikti daiktų (cigarečių) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurių bendra vertė įskaitant privalomus mokesčius viršija 250 MGL sumą, taip išvengiant muitinės kontrolės ir prievolės sumokėti privalomus mokesčius, bei padarant didelę žalą valstybės biudžetui.

Byloje taip pat neginčijamai buvo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigūnams minėtus dokumentus tranzito procedūrai įforminti, pateikė E. T., bei tai, jog tranzito dokumentų (tranzito deklaracijos, tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) ir vienkartinės garantijos) pildymo procedūrą atliko A. Č.. Surinkti duomenis patvirtina, kad E. T. rūpinosi konteinerio krovinio dokumentais, jų perdavimu A. Č., kad šis užpildytų reikiamus dokumentus tranzito procedūrai įforminti, ką šis ir padarė, taip pat jų pateikimu muitinės pareigūnams, transporto užsakymu. Nors nuteistieji neigė kaip nors prisidėję prie kontrabandos, teigdami, kad apie tai, jog konteineryje yra gabenamos cigaretės, jiems nebuvo žinoma, o dokumentai tranzito procedūrai atlikti buvo užpildyti pagal pateiktus duomenis, tačiau tokie jų parodymai buvo paneigti, ir tai, kad jie buvo vieni iš nusikalstamų veikų vykdytojai, kolegijos vertinimu, patvirtino bylos įrodymais nustatytos aplinkybės.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisme liudytojais apklausti V. P., R. R., E. L., A. M. parodė jiems žinomas aplinkybes susijusias su į Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 17 d. atgabento konteinerio krovinio dokumentų tranzito forminimu, bei jo tikrinimu. Liudytojo V. P. parodymais nustatyta, kad E. T. kaip deklarantas pateikė dokumentus ir paprašė įforminti krovinio tranzitą. Pateikti dokumentai buvo pateikti rizikos valdytojai vertinti ir po šių dokumentų įforminimo buvo nuspręsta patikrinti konteinerį. Liudytojas pažymėjo, kad po to, kai dokumentai buvo atiduoti rizikos valdytojai, buvo nustatyta, kad juose neteisingai nurodytas konteinerio numeris, kurį jis pats ištaisė popieriniame deklaracijos variante ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus konteinerio patikrinimą, iš jo buvo iškrauta pusė to, kas buvo deklaruota ir cigaretės „Marlboro“. Liudytojas R. R. taipogi nurodė, kad krovinio dokumentų forminimo procese, muitinės patalpose buvo ir E. T., kuris kaip deklarantas taip pat dalyvavo ir kai krovinys buvo nukreiptas patikrinimui. Šio liudytojo parodymais nustatyta, kad išankstinės informacijos apie krovinio turinį nebuvo pateikta, todėl jokių įtarimų iš pradžių krovinys nekėlė, tačiau įvertinus tai, kad jis buvo siunčiamas fiziniam asmeniui, kas yra vienas iš rizikos valdymo veiksnių, buvo nuspręsta daugiau dėmesio skirti dokumentų analizei bei detaliau patikrinti krovinį. Tokiu būdu, atlikus krovinio patikrą jame buvo aptiktos nedeklaruotos prekės. Liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad jam užplombavus konteinerį ir atidavus paskyras, buvo duotas nurodymas dalyvauti konteinerio iškrovime, kurio tikrinimo metu be deklaruojamų prekių rastos ir cigaretės „Marlboro“. Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad krovinio dokumentų forminimo metu E. T. buvo muitinės patalpose, bei tai, kad atlikus detalų konteinerio ir jame esančio krovinio patikrinimą, buvo rastos dėžės su cigaretėmis. 2009 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu be 542 dėžių su arbatos pakavimo popieriumi, taip pat buvo rasta ir paimta 251500 pakelių cigarečių „Marlboro“ (t. 1, b. l. 74-91), kurios pagal specialisto išvadą nėra pagamintos „Philip Morris International“ ar jai įgaliojus (t. 6, b. l. 16-22) ir kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 2212297 Lt (kas šiuo metu atitinka 640725,49 eurų) ir apskaičiuota 1832532 Lt (530737,95 eurų) importo mokesčių (t. 2, b. l. 5). Be šių aplinkybių, liudytojo A. J. parodymais buvo nustatyta, jog jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kontaktavo su E. T. dėl bendrojo dokumento kroviniui įforminimo (BDK), kurį jis užpildė bendra tvarka pagal gautus krovinio dokumentus. Liudytojas pažymėjo, kad visus reikalingus dokumentus sutarė E. T. palikti prie durų, taip pat tai, kad E. T. turėjo pasirašyti garantinio blanko raštą, uždėti spaudą ir jį palikti. Byloje liudytoju apklaustas buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas M. K. parodė, kad su E. T. jis dažnai bendraudavo, vienas kitam padėdavo, todėl direktoriaus nurodymu galėjo atlikti ir tam tikrus veiksmus dėl konteinerio išleidimo iš uosto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. teisme duotais parodymais nustatyta, kad 2009 m. spalio mėnesį buvo gautas pranešimas dėl konteinerio atvykimo jų įmonės vardu. Kodėl buvo įrašyta būtent jų įmonė, pasakyti negalėjo, kadangi krovinys buvo ne jų ir tokio ekspedijuojamo konteinerio, jų sąraše nebuvo. Dėl konteinerio paleidimo iš uosto į jį kreipėsi E. T., jo prašymu ir sumokėjo. Liudytojas pažymėjo, kad nors šiuos pinigus, E. T. jam vėliau grąžino, tačiau jis neprašė, kad būtų galimybė į „Bill of landing“ įrašyti jų įmonę. Liudytojo teisme apklausto M. Š. parodymais nustatyta, kad šis asmuo yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė transporto logistikos paslaugas. Apie tai, kad sulaikyto konteinerio dokumentuose buvo nurodytas vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko negalėjo pasakyti. Šio liudytojo parodymais taip pat nustatyta, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo vieta 2009 m. buvo tame pačiame biure kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo A. Č. ir E. T.. Apklaustas teisme liudytojas S. G. parodė, kad aptariamo įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo neseniai. Jam buvo duotas nurodymas vykti į terminalą paimti konteinerį su kroviniu ir nugabenti gavėjui. Patvirtino, kad visus dokumentus susijusius su kroviniu, tvarkė deklarantas, o jis pats turėjo tik jam duotus automobilio dokumentus. Liudytojas akcentavo, kad nors jam buvo teigiama, jog krovinį teks gabenti į Kauną, tačiau CMR krovinio gavėjas buvo nurodytas Vilniuje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. G. duotų parodymų matyti, kad E. T. rūpinosi transporto priemonės suradimu kroviniui gabenti. Šio liudytojo parodymais nustatyta, kad krovinio dokumentais E. T. rūpinosi pats. Tuo tarpu S. G., jis (K. G.) buvo perdavęs tik transporto priemonės dokumentus. Liudytojų V. K., A. S., L. Z. parodymais buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie šioje byloje aptariamo konteinerio gabenimą nieko nežinojo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. duotų parodymų teisme nustatyta, kad jų įmonė užsiėmė tarptautiniu perkraustymu. Tuo metu turėjo vieną muitinės tarpininką E. T., kuris darydavo krovinių tranzitą iki Vilniaus. Jam atsiųsdavo dokumentus parodančius kas yra krovinio gavėjai, kokie yra dokumentai, o jis įformindavo tranzitą. Mano, kad jų įmonės vardu galėjo pasinaudoti asmuo, kuris turėjo galimybę matyti jų įmonės dokumentus. Toks asmuo turėjo turėti jo antspaudo, parašo pavyzdį. Tuo tarpu savo įmonės antspaudo perdavęs niekam nebuvo. Įgaliojimus reikalingus muitinės tarpininkui išrašydavo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiant muitinės paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienos iš muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės negirdėjo. 2014 m. sausio 28 d. specialisto išvada Nr. 11K-235(13) nustatyta, kad 2009 m. spalio 15 d. įgaliojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kopijoje yra panaudotos kopijos šių palyginimui pateikto 2009 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo fragmentų: bendrovės logotipo ir visos apatinės dalies, pradedant eilute „Direktorius V. K.“ su parašu ir atspaudu ir baigiant bendrovės rekvizitais (t. 5, b. l. 35–37). Iš 2014 m. vasario 12 d. UABDB „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad 2009 m. spalio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos/bendrąja tranzito procedūros vienkartine garantija, draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), laidavimo suma 10000 Lt, prekės – filtravimo popierius. Ši vienkartinė garantija pagal 2009 m. spalio 1 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota UADDB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 68–71, 73). Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. parodė, jog jų įmonės pagrindinė veikla – konteinerių pervežimas po Lietuvą. Jų įmonė atlikdavo pervežimus, o dokumentus tvarkydavo muitinės tarpininkai, siuntėjas ar ekspeditorius. Apie krovinį sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iškvietus jį į apklausą. Šis liudytojas pažymėjo, kad jo CMR turi daugelis kompanijų su kuriomis jis dirba. Jeigu įmonė pasakydavo, kad trūksta CMR, kad reikia pildyti deklaracijas, atveždavo tuščius CMR. Buvo vežęs konteinerius ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. T. pažinojo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Laikotarpiu, kai buvo sulaikytas krovinys, su E. T. ryšys buvo nutrūkęs. Dėl sulaikyto krovinio pokalbių nebuvo. Liudytojas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikdavo tuščius CMR blankus su įmonės antspaudu, tačiau juose jokių parašų nedėdavo. Tušti blankai su originaliu atspaudu buvo paliekami tam, kad paspartintų laiką ir kiekvieną kartą nereikėtų pristatinėti įmonei CMR. Liudytojas taip pat nurodė, kad ryšium su šiuo kroviniu sistemoje ieškojo konteinerio numerio, tačiau tokio vežimo neturėjo. Niekam nebuvo išrašęs sąskaitos tokiam vežimui, nebuvo priėmęs užsakymų iš įmonių. Nieko nerado, kas būtų susiję su šiuo konteineriu. Patikrinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomus duomenis apie konteinerių pervežimus rado tik duomenis apie tai, kad konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje sistemoje buvo įvestas kaip prekė, tačiau prekė nebuvo priskirta prie konkrečios sąskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. Z. teisme parodė, kad „Bill of landing“ buvo panaudotas jų įmonės antspaudo dublikatas. Vizualiai parašas buvo panašus į jo, tačiau ant šių dokumentų jis nepasirašė. Kroviniui antspaudo nedėjo ir su juo nebuvo susijęs. Liudytojas pažymėjo, kad jo parašą iš esmės galėjo turėti muitinės tarpininkai, transporto kompanijos, kurios veždavo krovinius, bei patys muitinės darbuotojai, tačiau originalių dokumentų jie neturėjo, kadangi informacija buvo pateikiama faksu, skenuojant ar elektroniniu paštu. Su A. Č. ir E. T. jam nebuvo tekę bendrauti. Byloje esančia 2011 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. 11K-217 (11) buvo nustatyta, kad laivo krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje rankraštinį įrašą „Direktorius L. Z.“ parašė ne L. Z., o kitas asmuo. Greta tiriamojo parašo esantis parašas L. Z. vardu yra suklastotas techniniu būdu, t. y. išspausdintas nespalvotu lazeriniu spausdinimo įrenginiu (t. 5, b. l. 19-21). 2011 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. 11K-221 (11), nustatyta, kad laivo krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje šalia įrašo „L. Z.“ esantis atspaudas su tekstu „...(duomenys neskelbtini)“ nėra atspaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, kurio pavyzdžiai pateikti palyginimui, o išspausdintas nespalvotu lazeriniu spausdinimo įrenginiu (t. 5, b. l. 23-25). 2014 m. vasario 19 d. specialisto išvada Nr. 11K-259 (13), 11K-291 (13), nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. laivo krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje rankraštinį įrašą „Direktorius L. Z.“ parašė ne A. P., ne E. T., o kitas asmuo. Nustatyti, ar šį įrašą parašė V. P., A. Č. ar kitas asmuo, nebuvo galima (t. 5, b. l. 49–54). Buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. teisme parodė, kad įmonė užsiėmė krovinių gabenimu po Europą ir kartais krovinius veždavo į Rusiją. Darbo reikalais jam buvo tekę bendrauti su A. Č. ir E. T. kaip deklarantais, tačiau su minėtu kroviniu nebuvo susijęs, niekada nebuvo vežę konteinerių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo pastariesiems taip pat nebuvo palikęs, tačiau jie galėjo pasilikti krovinio važtaraščio kopiją. Liudytojas pažymėjo, kad deklarantams duodavo suantspauduotus tuščius CMR. Jie vėliau juos užpildydavo, antspauduodavo ir grąžindavo. Transporto priemonės Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės v. n. (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo. Patvirtino, kad šioje įmonėje anksčiau buvo dirbęs ir M. Š.. Liudytojas V. P. negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis tiriamuose dokumentuose buvo įrašytas jo vardas ir pavardė. Tvirtino, kad L. Z. nepažįsta ir jokiuose dokumentuose nepasirašė. Jo parodymais nustatyta, kad jis nebuvo susijęs su asmenimis, kurie užiminėja konteinerių pervežimais. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams įforminti pateiktų dokumentų nustatyta, kad tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš vairuotojo S. G. paimtame CMR Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas aiškiai neteisingas konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinio gavėjo V. P. adresas – (duomenys neskelbtini), nors Bendrojoje deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo užpildyta tranzito deklaracija ir abu CMR-ai, buvo nurodytas tikrasis konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinio gavėjo V. P. adresas – (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 23-38). Byloje atlikus tranzito procedūrai įforminti pateiktų dokumentų analizę, matyti, jog buvo nustatyti esminiai neatitikimai tarp turimų ir krovinio dokumentuose nurodytų duomenų, kurie teismo anksčiau jau buvo paminėti, todėl iš naujo jie nebekartojami. Bylos tyrimo metu taip pat buvo gauta medžiaga pagal teisinės pagalbos prašymą iš Kinijos, kur nurodyta, jog konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) išvežant prekes 2009 m. rugsėjo mėnesį iš (duomenys neskelbtini) uosto, Kinijos muitinei deklaravimui buvo pateikta ši informacija: Eksportuojamos prekės – garso kolonėlės (be elektros šaltinio); kiekis – 1400 vnt.; FOB vieneto kaina – 2,5 JAV dolerio, kartoninių dėžių skaičius – 700; Transporto priemonė NYK VEGA, reiso Nr. (duomenys neskelbtini); Eksportuotojas – (duomenys neskelbtini) UAB, pavadinimas anglų kalba – „(duomenys neskelbtini)“; tikslo šalis – Saudo Arabija (t. 6, b. l. 65-69). Iš liudytojo Muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. parodymų nustatyta, kad buvo atliekami tyrimo veiksmai pagal gautą informaciją apie konteineryje gabenamas cigaretes, siekiant nustatyti jų gavėja (užsakovą) Lietuvoje ir sulaikyti su tuo susijusius asmenis. Tokių veiksmų atlikimo metu buvo nustatyti A. Č. ir E. T., kaip tarpininkai, kurie rūpinosi krovinio tranzito įforminimu. Kad šiems asmenims buvo žinoma apie tikrąjį konteinerio turinį, pasak liudytojo, parodė operatyvinių veiksmų metu fiksuoti šių asmenų pokalbiai ir susirašinėjimas SMS pranešimais.

Tai, kad operatyvinių veiksmų metu užfiksuotų pokalbių ir SMS pranešimų pagalba buvo atskleisti E. T. ir A. Č. neteisėti veiksmai tiriamoje veikoje, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu operatyvinių veiksmų metu surinktų duomenų vertinimu, savaip juos interpretuodami, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl jų ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantai suprato ir žinojo, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Kitaip vertinti šiuos duomenis nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Analizuojant fiksuotus byloje pokalbius nustatyta, kad A. Č. iš M. K. gavus informaciją (pokalbis Nr. IID-150, vykęs 2009 m. spalio 16 d. 11:50:21 val.) dėl konteinerio, jis ją perdavė E. T., kuris dėl to skambino (pokalbiai Nr. IID-4, IID-6, IID-10 vykę 2009 m. spalio 16 d. atitinkamai 13:22:28 val., 13:26:22 val. ir 13:47:31 val.) tiek M. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui), tiek A. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui), ir aiškinosi dėl konteinerio paleidimo dokumentų bei tarėsi dėl apmokėjimo. Pažymėtina, jog šiais pokalbiais buvo nustatytas E. T. vaidmuo organizuojant konteinerio paleidimo apmokėjimą. Be to, nustatyta, kad tuo pačiu, E. T., turėdamas informaciją apie konteinerio pristatymą, išsiuntė SMS pranešimą E. R. (asmeniui, kurio atžvilgiu nuosprendis nėra apskųstas), į ką netrukus iš pastarojo gavo atsakymą (Nr. IID-16, 2009 m. spalio 16 d. 14:06:29 val. ir Nr. IID-17). Pastebėtina tai, kad iš pirmiau paminėtų pokalbių vykusių tarp E. T. ir M. K., taip pat E. T. ir A. B., aptariamo konteinerio per laivybos agentavimo kompaniją UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatymo data buvo numatyta 2009 m. spalio 16 d., vėliau gauta informacija, kad 2009 m. spalio 17 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už konteinerio paleidimą galės būti išrašyta tik pirmadienį. Tuo tarpu, netrukus po šios gautos informacijos E. T. išsiųstas SMS pranešimo turinys G. R., kolegijos vertinimu, iš esmės atspindėjo, jo pokalbių vykusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais metu gautą informaciją apie konteinerį. Iš minėtų pokalbių tarp E. T., M. K. ir A. B., taip pat galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apie konteinerio atvykimą iš pradžių nieko net nežinojo, o gavus informaciją, apie tai informavo E. T.. Ši aplinkybė iš esmės atsispindi ir liudytoju apklausto A. B. parodymuose, iš kurių matyti, kad nors krovinys buvo ne jų, tačiau jis atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tuo tarpu iš E. T. pokalbio su A. B. metu fiksuotų aplinkybių, t. y. jog dėl konteinerio pristatymo su juo (E. T.) nuolat yra susisiekiama ir jis turėjo būti pristatytas jau prieš mėnesį, buvo sudaryta nuomonė, kad E. T. palaikė ryšius su tikraisiais gabenamo krovinio užsakovais ir gavėjais, nors kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, bylos tyrimo laikotarpiu nebuvo fiksuota jokių kitų telefoninių pokalbių susijusių su neva gamybos sutrikimais, jos stabdymu dėl gabenamo krovinio užlaikymo. Be nurodytų aplinkybių pažymėtina ir tai, jog tarp šių asmenų vykusio pokalbio metu, taip pat matyti, kad E. T. nepageidavo, kad apmokant už konteinerio paleidimą, sąskaitose figūruotų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonė, kurioje oficialiai dirbo A. Č. ir kurioje, jis pats (E. T.) dirbo neoficialiai.

Kad konteineris į Klaipėdos uostą bus pristatytas 2009 m. spalio 17 d. bei jį atsiimti bus galima iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2009 m. spalio 19 d., E. T. dar kartą patvirtino M. K. telefoninio pokalbio, vykusio 2009 m. spalio 16 d. 14:38:03 val. (Nr. IID-19), metu. Šio pakalbio metu taip pat buvo bandoma patikslinti krovinio gabenimo vietą. Vėliau sekę E. T. pokalbiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais (J. T. ir A. J.) (pokalbiai Nr. IID-31, Nr. IID-32 ir Nr. IID-36 vykę 2009 m. spalio 16 d. atitinkamai 14:40:29 val., 14:45:44 val. ir 17:13:17 val.) atspindi tolimesnius veiksmus dėl reikalingų dokumentų įforminimo, jų pateikimo ir konteinerio atsiėmimo. Vieno iš pokalbių metu tarp E. T. ir J. T., pastarajai užsiminus apie jūrinio važtaraščio originalo (Bill of Landing) pateikimą, kurio nebuvo, E. T. užtikrino, kad tai jis sutvarkys. Taip pat iš šių pokalbių, vykusių tarp A. T. ir A. J., buvo nustatyta, kad jis (E. T.) pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienkartinę garantiją reikalingą tranzito procedūrai vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. T. pateikė vienkartinę draudimo kompanijos garantiją, kuri draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota garantijos vykdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. parodė, kad niekada dėl tokios garantijos nebuvo kreipęsis. Byloje 2009 m. spalio 16 d. 14:43:05 val. ir 15:36:48 val. fiksuoti pokalbiai (Nr. IID-21, Nr. IID-29) tarp E. T. ir A. B. parodo ne tik tai, kad E. T. organizavo konteinerio atgabenimą, bet ir jo formalų paleidimo tvarkymą. Pastarąją aplinkybę, kolegijos nuomone, patvirtina šio pokalbio metu fiksuoti duomenis, t. y. nenoras A. B. atskleisti tikrojo užsakovo, kalbėjimas apie apmokėjimo organizavimą grynaisiais pinigais ir jokių sąskaitų už paslaugas neišrašymas. Toliau sekęs pokalbis, vykęs 2009 m. spalio 16 d. 15:52:06 (Nr. IID-169) tarp A. Č. ir A. P. parodo, jog organizuojant konteinerio paleidimą, A. Č. ir E. T. skubiai reikėjo dokumentų, kuriuos turėjo pristatyti iki keturių valandų. Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugedęs spausdintuvas, kurį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančios kompiuterinės technikos aptarnavimo paslaugas atstovas, jis buvo pasiėmęs taisyti bei jo buvo prašoma 2009 m. spalio 16 d. skubiai jį pristatyti.

Tarp E. T. ir K. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus) vykusiais telefoniniais pokalbiais ir susirašinėjimais SMS pranešimais (2009 m. spalio 16 d. 17:50:17 val. Nr. IID-36; 2009 m. spalio 17 d. 12:49:21 val. Nr. IID-48; 2009 m. spalio 17 d. 14:13:36 val. Nr. IID-52; 2009 m. spalio 17 d. 15:05:39 val. Nr. IID-53) nustatyta, kad E. T. nuo 2009 m. spalio 16 d. vakaro pradėjo organizuoti aptariamo konteinerio transportavimą. Šių fiksuotų pokalbių ir susirašinėjimo metu buvo derinamas transportas, jo atvykimo į Klaipėdos konteinerių terminalą laikas, nurodomas vairuotojas, kuris transportuos krovinį. Taip pat 2009 m. spalio 17 d. 12:49:21 val. (Nr. IID-50) E. T. buvo susisiekta vėlgi su A. J. dėl krovinio dokumentų paleidimo sutvarkymo. Šio pokalbio metu iš esmės dar kartą yra patvirtinama, kad E. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vienkartinę garantiją tranzito procedūros vykdymui, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurios vadovas, kaip jau minėta, bylos tyrimo metu nurodė, kad dėl tokios garantijos niekur ir niekada nesikreipė.

2009 m. spalio 17 d. vakarą taip pat buvo fiksuotas E. T. susirašinėjimas su G. R. (Nr. IID-65 – IID-70, atitinkamai nuo 17:19:51 val. iki 18:04:21 val.), kurio metu šifruotų pranešimų pagrindu buvo pateikti duomenis apie konteinerio su kroviniu buvimą Klaipėdos konteinerių terminale, ketinimą jį išgabenti dar 2009 m. spalio 17 d., taip pat galimą jo pristatymo laiką. Kolegijos vertinimu, atlikus šių susirašinėjimo metu fiksuotų pranešimų analizę, įvertinus veiksmus, kurie buvo atlikti su konteinerio paleidimu (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta BDK, paskyra leidimas, už kuriuos buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini), transporto priemonės suradimas), leidžia teismui daryti išvadą, kad toks susirašinėjimas tarp E. T. ir G. R. vyko būtent dėl aptariamo konteinerio ir, kad šiems asmenims buvo žinoma apie konteineryje esančias cigaretes. E. T. susirašinėjimo su G. R. turinys, mėginimas užšifruoti naudojant frazes, nesusijusias su konteineriu ir jame esančiu kroviniu, tokias kaip „svečiai šildosi pirtelėje, pageidauja pirtelės visam savaitgaliui, planuoja pabūti iki svaitės pradžios, ilgiau pasilikti nepanoro vakare žada išvykti, aš rūpinuosi kitais, kada jie bus, išleisiu pijokus ir pan.“, lyginant jų turinį su kitais E. T. telefoninių pokalbių metu gautais duomenimis bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, kolegijos vertinimu, kaip tik parodo jų tikrąją prasmę, juolab, kad iš byloje nustatytų duomenų taip pat matyti, jog ir G. R. susirašinėjimams su E. T. naudojamas telefono numeris buvo skirtas naudojimui tik ryšiui su E. T. palaikyti ir po krovinio sulaikymo, jis buvo išjungtas ir daugiau nebenaudojamas.

Iš 2009 m. spalio 17 d. fiksuoto K. G. skambučio ir SMS pranešimo (Nr. IID-63 18:10:37 val.; Nr. IID-66 19:25:26 val.) E. T., matyti, kad pastarasis buvo informuotas apie transporto priemonės išvykimą ir atvykimą į Klaipėdos konteinerių postą. Eigoje šių pokalbių ir susirašinėjimo metu su K. G., E. T. išsiuntė SMS pranešimą G. R. (18:59:13 val. Nr. IID-74), kuriuo klausė, kur ir kada galės susitikti su pastaruoju. Bylos duomenimis nustatyta, jog į šį E. T. pranešimą atsakė G. R. sugyventinė M. R., kuri perskaičiusi G. R. telefone gautą pranešimą, iš karto pastarajam paskambino į kitą jo (G. R.) naudojamą mobilaus ryšio telefono numerį, nes tuo metu G. R. buvo išvykęs ir palikęs savo telefoną, kuriuo susirašinėjo su E. T.. Fiksuoto pokalbio (2009 m. spalio 17 d. 19:00:12 val. Nr. IID-2) tarp M. R. ir G. R. metu, nustatyta, kad pastaroji perteikia E. T. SMS pranešimo turinį, nurodydama, kad „Siga parašė, kur ir kada galėsim mašinų raktais apsikeisti“, į ką G. R. pasitikslina ar minėtame pranešime yra nurodytas susitikimo laikas, o M. R. užklausus pastarojo ar jai to paklausti, jis atsako teigiamai. Po ko iš karto tęsiamas tolimesnis susirašinėjimas su E. T. ir M. R. kiti telefoniniai pokalbiai su G. R. (2009 m. spalio 17 d. fiksuoti pokalbiai ir SMS pranešimai Nr. IID-4, IID-6, IID-7,IID-18, IID-75, IID-77, IID-78, intervale nuo 19:02:12 val. iki 19:21:04 val.). Šių susirašinėjimų SMS pranešimais ir telefoninių pokalbių metu nustatyta, kad M. R., gavusi iš G. R. nurodymą, ką atrašyti, persiuntė SMS pranešimą į E. T. naudojamą telefono numerį, klausdama, kada jis norėtų susitikti, į ką E. T. pranešimu atsakė, jog „šiandien“. Gavusi šį pranešimą, fiksuota, kad M. R. vėlgi susisiekė su G. R., pranešdama jam kada norima susitikti. G. R. pasiteiravus, ar nėra nurodytas laikas kada tiksliai, M. R. į tai jam atsakė neigiamai, ko pasekoje G. R. nurodė, jog jam neaišku, kada reikės susitikti bei, kad žinos po valandos. G. R., susisiekęs su M. R., pastarajai taip pat nurodė, jog ši išsiųstų pranešimą pasiteirauti neva ar E. T. išleido svečius, ką ši ir padarė, o E. T. atsakė, kad „jie dedasi tašes“. Toks E. T. gautas pranešimas buvo perteiktas ir G. R. išsiunčiant jam SMS pranešimą į tuo metu jo naudotą telefono numerį. Po ko, pastarojo M. R. buvo paprašyta išsiųsti dar vieną pranešimą užklausiant „ar susitarė su sandėlininku“. Kolegijos nuomone, šių susirašinėjimų ir telefoninių pokalbių turinys rodo ne ką kitą, o tai, kad yra domimasi susitikimo laiku, taip pat ar konteineris praėjo muitinės kontrolę, ar yra suderintas konteinerio išgabenimas.

2009 m. spalio 17 d. 20:30:07 val. buvo fiksuotas A. Č. telefoninis pokalbis (Nr. IID-205) su sutuoktine. Šio pokalbio metu A. Č. informavo sutuoktinę, kad jis išvažiuoja iš ofiso ir palieka telefonus, o J. Č. nustebus dėl tokio jo pranešimo, pastarasis paaiškino, kad jei ji skambins, ar šiaip kas, bus nepasiekiami, nes palieka visus telefonus. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog netrukus, maždaug tuo pat metu, per elektroninę tranzito kontrolės sistemą, Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu buvo pateikta ir tranzito deklaracija (T1) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje krovinio gavėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir jūriniame važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), bei prekių pakuočių skaičius – 1070, tačiau elektroninėje tranzito deklaracijoje buvo nurodytas kitas prekių gavėjas, t. y. fizinis asmuo – V. P., taip pat kitas konteinerio numeris, bei nevisiškai atitinkantis prekių pavadinimas. Taip pat, kaip jau buvo minėta anksčiau, elektroninėje tranzito deklaracijoje tranzito procedūros vykdytojas buvo nurodytas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors iš jau aptartų pokalbių bei byloje fiksuotų liudytojų parodymų matyti, kad transporto priemonė su priekaba kroviniui gabenti buvo derinama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Toliau sekęs bendravimas (SMS pranešimu ir telefoniniu pokalbiu) (2009 m. spalio 17 d. nuo 21:06:11 val. iki 21:06:30 val. Nr. IID-10, IID-11) tarp E. T. ir S. G. (transporto priemonės vairuotojo), kolegijos nuomone, parodė tolesnį E. T. domėjimąsi kroviniu, taip pat fiksuoto pokalbio metu S. G. praneša apie kilusius nesklandumus užkeliant krovinį. Šio pokalbio metu E. T. teiraujamasi apie krovinio gabenimo vietą, į ką pastarasis konkrečiai neatsako. Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. T. pokalbiui su S. G. naudojo kitą telefono numerį, kuris nebuvo kontroliuojamas, nes kaip buvo minėta anksčiau, A. Č. ir E. T., prieš išvykdami iš ofiso, jame paliko savo mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų.

2009 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 21:36:04 val. iki 21:43:02 val., vykusių pokalbių (Nr. IID-34 ir Nr. IID-35) tarp G. R. ir M. R. metu nustatyta, kad G. R. vis teiraujasi ar ši negavo jokių žinių, į ką pastaroji atsakydavo neigiamai. Paraleliai šių pokalbių fiksuotas ir M. R. išsiųstas SMS pranešimas (Nr. IID-15 21:37:47 val.) į E. T. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio pagalba E. T. palaikė ryšį su G. R. ir kurį, kaip minėta anksčiau, jis buvo palikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise.

Pokalbio, vykusio 2009 m. spalio 17 d. 21:55:59 val. (Nr. IID-16), tarp S. G. ir jo pažįstamo metu, fiksuotas pastarojo nerimas dėl konteinerio ir su juo susijusių procedūrų. Taip pat, jog krovinio dokumentus iš pastarojo paėmęs E. T. pats nuėjo forminti tranzitą, o jam nurodė laukti automobilyje. Šio pokalbio metu fiksuota ir tai, kad E. T. nenurodė tikslios konteinerio iškrovimo vietos ir tolimesnius nurodymus dėl krovinio gabenimo maršruto nurodė duosiąs po tranzito procedūros sutvarkymo. Telefoninio pokalbio metu, S. G. pažymėjo, kad jis turi tik CMR, o visus kitus dokumentus iš jo paėmęs E. T. bei, kad pas jį esančiuose CMR yra uždėtas vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas. Tuo tarpu kaip minėta anksčiau, elektroninėje tranzito deklaracijoje krovinio vežėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal fiksuotus E. T. pokalbius vežėjas turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš telefoninio pokalbio (Nr. IID-19), vykusio 2009 m. spalio 17 d. 22:19:44 val. tarp S. G. ir E. T. turinio, buvo nustatyta, kad kilo problemų dėl konteinerio išgabenimo iš muitinės. Apie tai S. G. telefonu informavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. G. (Nr. IID-20, 22:23:47 val.) nurodydamas, jog kilo problemos su krovinio dokumentais, kad juose kažkas neatitinka. Taip pat tai, kad E. T. irgi yra ten ir buvo užsiminęs, jog kažką netinkamai atliko bei yra nuėjęs pas muitinės pareigūnus aiškintis, į ką K. G. nurodė, kad S. G. yra nieko dėtas, kadangi dokumentus turėjo sutvarkyti E. T.. Šio pokalbio metu S. G. dar kartą patvirtino, kad E. T. paėmė iš jo dokumentus, o kai vėl grįžo, pasakė, kad reiks važiuoti peršviesti konteinerį.

Operatyvinių veiksmų metu 2009 m. spalio 17 d. užfiksuoto G. R. pokalbio (Nr. IID-36, Nr. IID-37, intervale nuo 22:44:13 val. iki 23:27:30 val.) su M. R. turinys, rodo, kad jis toliau teiraujasi ar nėra jokių žinių iš E. T.. Taip pat nurodo, kad jei kas nors skambins į jo telefoną, ji nekeltų ragelio, nes skambutis gali būti iš nepageidaujamų asmenų. Nors šių pokalbių met, nėra minimas E. T. vardas, bet kaip jau buvo nustatyta iš aukščiau aptartų aplinkybių, M. R. SMS pranešimus G. R. pavedimu siųsdavo būtent į E. T. naudojamą telefono numerį, kuris buvo skirtas kontaktui su G. R. palaikyti.

2009 m. spalio 17 d. 23:32:44 val. fiksuoto S. G. ir K. G. pokalbio (Nr. IID-30) turinys atskleidžia, kad gabenamame konteineryje patikrinimo metu buvo aptiktos cigaretės bei tai, kad E. T. yra dingęs. Apie konteineryje aptiktas cigaretes ir dingusį E. T., S. G. informavo ir savo pažįstamą (Nr. IID-32, 23:36:25 val.). Šio pokalbio metu S. G. išreiškė nuomonę, kad, jo manymu, E. T. žinojo apie konteinerio turinį, kadangi aiškino, kad į Vilnių, kaip buvo nurodyta krovinio dokumentuose, važiuoti nereikės ir maršrutą jis nurodys pats vėliau. Netrukus po to, su S. G. susisiekęs E. T. (Nr. IID-55, 2009 m. spalio 17 d. 23:45:08 val.) teiravosi kas vyksta su kroviniu, į ką S. G. atsakė, kad buvo rastos cigaretės ir yra kviečiama kriminalinė tarnyba. Pastebėtina, kad šio pokalbio metu E. T. bandė sudaryti nuomonę, kad jam nėra žinoma apie cigaretes. Netrukus po pokalbio su E. T., su S. G. susisiekė K. G. (Nr. IID-56, 23:50:14 val.). Šio pokalbio metu S. G. papasakojo apie įvykusį pokalbį su E. T., taip pat paaiškino, kad jis E. T. buvo užsiminęs apie krovinio CMR nurodytą adresą ((duomenys neskelbtini)), tačiau E. T., jam nurodęs, kad reiks važiuoti į Kauną ir kad viską paaiškins vėliau. Kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina pastebėti ir tai, kad bylos tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog visų šių vykusių procesų metu G. R. buvimo vieta buvo Kaunas-Klaipėda automagistralės pradžia, bei tuo metu jis kontaktavo su M. R. teiraudamasis ar ši jam neturinti kokių žinių. Teismo vertinimu, visa tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad E. T. žinojo apie konteinerio turinį ir organizuodamas jo gabenimą, S. G. turėjo nurodyti jį gabenti į Kauną, kur konteinerio laukė G. R., ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas.

Kitą dieną, t. y. 2009 m. spalio 18 d. 09:39:03 val. fiksuoto pokalbio (Nr. IID-210) turinys tarp A. Č. ir M. Š. atskleidė, kad A. Č. po konteinerio sulaikymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro išvežė daiktus ar dokumentus. Vėliau sekusio A. Č. pokalbio su E. T. (Nr. IID-211, 2009 m. spalio 18 d. 10:06:39 val.) turinys parodo, kad apie dokumentų išvežimą iš biuro A. Č. informavo ir E. T., kuris perklausęs dėl dokumentų išvežimo, A. Č. nurodė išvežti ir senas sutartis. Taip pat pokalbio metu E. T. prasitarė, kad dėl konteinerio turi didelių problemų, dėl ko gali nukentėti, bei tai, kad konteinerio išleidimas buvo techniškai gerai sutvarkytas, tačiau konteinerio patikrinimas ir cigarečių sulaikymas buvo dėl vairuotojo ir muitininko vadinamo „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Kolegijos vertinimu, šio pokalbio turinys atskleidžia, kad sumanymo kontrabandos būdu atgabenti prekes nepavyko įgyvendinti dėl to, kad kažkas galimai pavedė, taip pat rodo, kad A. Č. ir E. T. ne tik žinojo apie konteinerio turinį, bet ir kiekvienas iš jų atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su tokio krovinio gabenimo organizavimu ir dokumentų, tranzito procedūrai įforminti, pildymo turiniu, juo labiau atsižvelgus ir į šių asmenų patirtį atitinkamai muitinės veiklos srityje, taip pat teikiant muitinės tarpininko ir deklaranto paslaugas.

2009 m. spalio 18 d. fiksuotais G. R. siunčiamais pranešimais E. T. (Nr. IID-80 ir Nr. IID-81, intervale nuo 11:26:31 val. iki 11:26:59 val.) nustatyta, kad G. R. toliau teiraujasi ar viskas yra tvarkoje ir, kad jis vis dar laukia. Tuo tarpu, po to, tęsiamo susirašinėjimo su E. T. (Nr. IID-83, Nr. IID-84, Nr. IID-86 – IID-88, Nr. IID-90 – IID-96, Nr. IID-100) laiko intervale nuo 11:29:54 val. iki 12:27:12 val.) turinys iš esmės parodė, kad G. R. buvo informuotas apie nesigavusį cigarečių gabenimą, E. T. sulaikymą. Taip pat šiuo susirašinėjimu teiraujamasi, koks šiuo metu yra E. T. statusas, susitarta susitikti G. R. ir E. T., jų žinomoje vietoje. Derinant susitikimo laiką, E. T. įtarė, jog gali būti stebimas (ši aplinkybė atsispindi jo SMS pranešime G. R. Nr. IID-95), todėl G. R. nurodė susitikti kitą dieną. Savo ruožtu G. R. pranešimu nurodė E. T. susirasti taksofoną, atsiųsti jo numerį, į kurį vakare jis jam turėjo pasukti.

Eigoje šių susirašinėjimų tarp G. R. ir E. T., taip pat fiksuotas A. Č. skambutis M. Š. (Nr. IID-215, 11:26:59 val.), kurio metu vėlgi kalbama apie dokumentų ir daiktų išvežimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro. Taip pat K. G. susirašinėjimas su E. T. (Nr. IID-83 ir Nr. IID-84, atitinkamai 11:37:16 val. ir 11:42:55 val.), kurio metu K. G. išreiškė pageidavimą susitikti su E. T., ir kurį dar kartą išreiškė jam siunčiamais ir vėlesniais pranešimais (Nr. IID-95 ir Nr. IID-101, atitinkamai 17:12:48 val. ir 18:49.55 val.). Tuo pačiu pažymėtina, kad į tokį K. G. susirašinėjimą E. T. atsakė skambučiu (Nr. IID-104, 19:02:12 val.) nurodydamas, kad jis „galų nemeta“, neketina nuo jo slapstytis, o apie situaciją grįžęs jam papasakos S. G..

2009 m. spalio 17 d. 13:03:31 val. pokalbio (Nr. IID-221) tarp A. Č. ir M. Š. metu, nustatyta, kad A. Č. pastarojo teiraujasi apie tarnybą sulaikiusią krovinį. Toliau sekusio A. Č. pokalbio (Nr. IID-222, 13:08:36 val.) su sutuoktine J. Č. metu, A. Č. nurodė, kad kartu su E. T. ketina susitikti su kriminalistais, į ką J. Č. pasiteiravus, ar situacija yra bloga, pastarasis atsakė teigiamai.

Iš 2009 m. spalio 18 d. vakarą, tarp G. R. ir E. T. fiksuotu pokalbiu (Nr. IID-102, 18:58:47 val.) matyti, kad jo metu minėti asmenys aiškinasi aplinkybes dėl cigarečių sulaikymo, galimumo ką nors padaryti siekiant jas atgauti, bei tariasi dėl tolimesnio tarpusavio ryšio palaikymo ir prieš tai naudotų telefonų numerių atsisakymo. Pažymėtina, tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog šiam kontaktui su E. T. užmegzti, G. R. jau naudojosi taksofono pagalba. Nors šio pokalbio metu cigaretės tiesiogiai nebuvo minimos, tačiau analizuojant šio pokalbio turinį turimų duomenų ir anksčiau vykusių pokalbių kontekste, matyti, jog buvo kalbama būtent apie aptariamo krovinio, kuriame buvo cigaretės, sulaikymo aplinkybes.

Kitos dienos rytą, t. y. 2009 m. spalio 19 d. 10:21:32 val. fiksuotas pokalbis (Nr. IID-110) tarp G. R. ir E. T. atskleidžia šių asmenų vaidmenį cigarečių kontrabandoje. Šio pokalbio metu, toliau buvo aiškinamasi dėl cigarečių sulaikymo priežasčių, galimumo jas atgauti, taip pat tolimesnio ryšio palaikymo. Pastebėtina tai, jog vykstant šiam pokalbiui, jį bandoma mažiau šifruoti negu ankstesniais kartais, nors pačios cigaretės vis dar ir nėra minimos. Pokalbio metu G. R. E. T. nurodė išmesti telefoną, kuriuo jie susirašinėjo, taip pat išreiškė priekaištą E. T., jog šis žadėjęs viską sutvarkyti, kad ir kaip bebūtų, į ką pastarasis atsakė, kad viskas turėjo būti gerai, tačiau paskutiniu momentu viskas pasisuko kitaip. Šio pokalbio metu G. R. taip pat prasitarė apie kitus asmenis, kurie žino apie susidariusią situaciją, tačiau nesupranta, kaip taip galėjo atsitikti.

Iš 2009 m. spalio 19 d. A. B. ir A. Č. fiksuoto telefoninio pokalbio (Nr. IID-250) nustatyta, kad jo metu A. Č. aiškinosi dėl cigarečių sulaikymo, kad kartu su E. T. tvarkė krovinio dokumentus, kurie buvo forminami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šio pokalbio metu, kaip ir E. T. anksčiau, A. Č. nurodė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie konteinerio turinį, bei, kad jis su E. T. niekaip nėra prie to prisidėję. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokius teiginius iš esmės paneigia ankstesnių A. Č. ir E. T. telefoninių pokalbių turinio bei kitų byloje surinktų duomenų analizė.

2009 m. spalio 20 d. 14:54:01 pokalbio (Nr. ID-308) tarp A. Č. ir J. Č. metu, iš esmės buvo patvirtinta, kad A. Č. kartu su E. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje įmonėje A. Č. dirbo oficialiai, o E. T. ne. Kaip buvo nustatyta bylos tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai E. T. įsidarbino tik 2009 m. spalio 26 d.

Paskutiniais fiksuotais pokalbiais tarp G. R. ir E. T. (Nr. IID-303 ir IID-768, atitinkamai 2009 m. spalio 30 d. 13:05:40 val. ir 2009 m. lapkričio 23 d. 11:43:42 val.) iš esmės patvirtinama, kad kalbama apie sulaikytas cigaretes, jas įvardijant kaip „partiją“, nurodant pinigų sumą, kuri buvo investuota, tokiu būdu darant spaudimą E. T. dėl sulaikyto krovinio. Pokalbio turiniu atskleidžiama, kad tikrieji užsakovai duoda nurodymus, kaip atsiskaityti už nepavykusią operaciją. Vėliau sekusio pokalbio metu, G. R. pareiškė E. T., kad jam buvo grasinama per jo motiną perduodant grasinančio turinio laišką, nuo tikrųjų cigarečių kontrabandos užsakovų, jog jie priekaištauja dėl nepavykusios operacijos, nors jų bendro susitikimo metu pastarieji buvo užtikrinti, jog kontrabandinių cigarečių įvežimas pavyks, reikalaudami nuostolių atlyginimo. Pastebėtina tai, kad E. T. nurodžius G. R., kad jis pinigų šiuo metu neturi, pastarasis klausimu pasiteiravo, ar ateityje jis dar planuoja kažką panašaus daryti. Šie paskutiniai pokalbiai, vykę tarp E. T. ir G. R., teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad pastarieji buvo susitikę su kontrabandos užsakovais, planavo ir derino veiksmus, užtikrindami, jog operacija bus sėkminga, o nepavykus kontrabandai, iš jų buvo reikalaujama atlyginti nuostolius.

Taigi, remiantis byloje esančių operatyvinių veiksmų metu užfiksuotų pokalbių ir SMS pranešimų suvestinių duomenimis buvo nustatyta, jog tiek E. T., tiek A. Č., kartu su kitu nuteistuoju G. R., kurio atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, dalyvavo vykdant kontrabandą, t. y. atliko tam tikras funkcijas, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apibendrinant tai, kas buvo fiksuota operatyvinių veiksmų metu kontroliuojant aukščiau minėtų asmenų telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą SMS pranešimais, juos vertinant kartu su baudžiamojoje bylos esančiais kitais įrodymais, kolegijos nuomone, darytina išvada, kad A. Č. ir E. T., kartu su G. R., nenustatytų asmenų užsakymu organizavo cigarečių kontrabandą per Klaipėdos uostą, t. y. žinodami apie krovinio turinį (jame paslėptas cigaretes) organizavo šio krovinio įforminimą bei deklaravimą muitinėje. Nors tiek E. T. ir A. Č. telefoniniais pokalbiais ir buvo bandoma sudaryti nuomonę, kad jie apie konteineryje buvusias cigaretes nieko nežinojo, tačiau šioje byloje surinktų duomenų visuma tai paneigia. Kaip matyti iš visų A. Č. ir E. T. fiksuotų pokalbių po cigarečių sulaikymo, nebuvo fiksuota jokių kitų kontaktų su kokiais nors asmenimis būtent dėl krovinio – arbatos filtravimo popieriaus pristatymo gavėjui organizavimo. Tuo tarpu visą šį laiką, t. y. iki ir po cigarečių sulaikymo, su E. T. iš esmės nuolat kontaktavo G. R.. Jokių kitų kontaktų nuo 2009 m. spalio 16 d. asmeniu vardu V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar kitais asmenimis būtent dėl krovinio – arbatos filtravimo popieriaus pristatymo gavėjui organizavimo užfiksuota nebuvo. Nors iš aptartų pokalbių matyti, kad paties A. Č. vaidmuo šiuose neteisėtuose veiksmuose nebuvo toks ryškus kaip E. T., visgi priešingai nei nurodoma pastarojo gynėjo apeliaciniame skunde, šioje byloje nustatytos aplinkybės kaip tik įrodo, kad jis buvo šios kontrabandos dalyvis, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas. Sutiktina, kad be šio asmens pagalbos nebuvo apsieita, nes nagrinėjamo įvykio metu E. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (įmonėje oficialiai įsidarbino tik 2009 m. spalio 29 d.), šią aplinkybę savo pokalbiuose su sutuoktine iš esmės patvirtino ir pats A. Č.. Be to, kaip nustatyta byloje, būtent A. Č. užpildė tranzito procedūrai reikalingus dokumentus (tranzito deklaraciją, tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) ir vienkartinę garantiją), kuriuose ir buvo nustatyti jau minėti neatitikimai. Ir nors byloje nebuvo nustatyta, kad šis asmuo kartu su E. T. būtų buvęs aptariamu laiku muitinės teritorijoje krovinio tranzito įforminimo metu, vis dėlto tai nesumenkina jo vaidmens atliktoje nusikalstamoje veikoje. Kolegijos vertinimu, byloje užfiksuoti nuteistųjų pokalbiai sudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja, iš jų analizės skundžiamame nuosprendyje logiškai ir įtikinamai išplaukė nuteistųjų kaltę patvirtinančios išvados.

Skundo argumentai, kad fiksuotuose pokalbiuose nebuvo užsiminta apie kontrabandinių prekių pervežimą ir dokumentų klastojimą, nemenkina skundžiamame nuosprendyje padarytų teismo išvadų ir juo labiau nedaro šio procesinio sprendimo nepagrįsto. Kolegijos vertinimu, iš byloje esančių fiksuotų pokalbių ir susirašinėjimų SMS pranešimų matyti, kad jais buvo stengiamasi užšifruoti detales, atviru tekstu neminėti sąvokų, kurios aiškiai nurodytų į tai, jog yra kalbama apie kontrabandą. Toks užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų, fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys apie telefoninius pokalbius, SMS pranešimus, jų turinys šioje baudžiamojoje byloje nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys E. T. ir A. Č. kaltę, jie buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste. Taigi, operatyvinių veiksmų metu fiksuotų duomenų turinys buvo vertinamas ne atsietai, o atsižvelgus į byloje esančių kitų faktinių duomenų visumą, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, ko pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada dėl nuteistųjų kaltės.

Kolegijos vertinimu, visų byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetas leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl E. T. ir A. Č. dalyvavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje. Ir nors apeliaciniais skundais apeliuojama į šioje byloje surinktų duomenų pakankamumą, jų teisingumą, tačiau baudžiamosios bylos duomenų analizė duodą pagrindą išvadai, kad byloje esančių duomenų pakanką nuteistųjų kaltei pagrįsti. Byloje nustatyta, kad tiek E. T., tiek A. Č., atlikdami tam tikras funkcijas, dalyvavo cigarečių kontrabandoje. Nors abu nuteistieji neigė žinoję apie konteineryje, kurio tranzito procedūros įforminimu jie rūpinosi, esančias cigaretes, taip pat, kad kaip nors galėjo įtakoti dokumentų, tranzito procedūrai įforminti, pildymo turinį, tačiau iš aukščiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad tokie jų parodymai buvo paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad abu jie dėjo pastangas siekdami kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabenti cigaretes. Abu jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo, nors ir skirtingais veiksmais, prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo taip veikti, todėl abu jie pagrįstai pripažinti BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų bendravykdytojais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistųjų E. T. ir A. Č. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Apeliantų skunduose pateikiamas savitas objektyvių bylos duomenų vertinimas ir interpretavimas kitaip vertinti byloje esančių įrodymų pagrindo nesudaro.

Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. B. subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu. Pasisakydama dėl šio skundo argumento, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos nedraudžia kaip liudytoją apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūną bei remtis šio asmens parodymais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Kiekvienu atveju, ar tokio liudytojo parodymai yra patikimi, nustatoma juos palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, t. y. įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, minėto liudytojo parodymais buvo aiškintasi dėl aplinkybių, susijusių su bylos pradžia, joje atsiradusiais asmenimis, galimą jų ryšį su tiriama nusikalstama veika. Be to, šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste ir jais buvo remtasi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys duomenys. Kolegija nenustatė, jog šis liudytojas, duodamas parodymus, buvo kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, kas leistų abejoti jo parodymų patikimumu, todėl nėra pagrindo abejoti ir apygardos teismo teisėjo, vertinusio įrodymus, vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Faktas, kad šios veikos tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas suklastojo pirminius krovinio dokumentus, nepaneigia išdėstytų baudžiamosios bylos įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Tuo tarpu byloje esančios specialisto išvados, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados. Skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išankstinės nuomonės turėjimu, yra deklaratyvūs, todėl atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių E. T. ir A. Č. kaltę, įvykdžius BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. numatytas veikas, jų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Patikrinus pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir įvertinus ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo klaidų apygardos teismas nepadarė, teismo padarytos išvados yra teisingos ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Vien tai, kad apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas keisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį skunde nurodytais argumentais.

Dėl E. T. skirtos bausmės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. taip pat nesutinka su teismo jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad teismas paskirdamas bausmę objektyviai nesvarstė, kokias pasekmes ji sukels jam ir jo šeimai, pačiai valstybei, nevertino, ar bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus atlikimo. Pasak apelianto, jis teismo buvo nepagrįstai pripažintas pavojingu visuomenei, jog gali toliau užsiimti kontrabanda, nes jokių duomenų patvirtinančių, kad jis planuoja vykdyti kokius nors įstatymų pažeidimus nustatyta nebuvo, juolab, kad ir per pakankamai ilgą laikotarpį jokių pažeidimų nėra padaręs. Tuo tarpu aplinkybė, kad jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, negali sunkinti jo baudžiamosios atsakomybės. Prašo teismo atsižvelgti į jo skunde nurodytas aplinkybes ir skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina BK 41 str. 2 d., nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis - tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad BK, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 str.), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams.

Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d. padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metu, o už BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis numatytas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, tikslus ir motyvus, nuteistojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jį charakterizuojančius duomenis, sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes) taip pat įvertinęs nuteistojo pavojingumą, galimybę toliau daryti įstatymo pažeidimus, sprendė, kad nuteistajam E. T. už BK 199 str. 1 d. bei BK 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus turi būti skirtos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, t. y. E. T. parinkta BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis (laisvės atėmimas), yra pagrįsta ir pakankamai argumentuota. E. T. įvykdytos nusikalstamos veikos priskirtinos prie sunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų atitinkamai ekonomikai ir verslo, bei valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu. Dėl jo neteisėtų veiksmų, klastojant dokumentus ir įmanomais būdais apeinant muitinės kontrolę buvo bandoma įvežti kontrabandinį krovinį (cigaretes), kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tuo pačiu išvengiant prievolės sumokėti privalomus mokesčius ir taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui. Šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, kurioje jis kartu su kitu šioje byloje esančiu nuteistuoju derino veiksmus, taip pat rūpinosi transporto kontrabandiniam kroviniui gabenti suradimu, suklastotų dokumentų muitinei pateikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvieną veiką (E. T. paskirtų bausmių dydžiai yra gerokai mažesni nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai) ir galutinė subendrinta bausmė negali būti vertinamos kaip pernelyg griežtos ir neteisingos. Paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka ne tik BK 41 str. nustatytą bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.), bet ir teisingumo principą. Byloje nustatytos aplinkybės apibūdinančios E. T. padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė ne vien tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Taigi, paskirta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą. Nuteistajam E. T. buvo paskirta teisinga ir jo įvykdytą nusikaltimą atitinkanti bausmė.

Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė nebuvo įvykdyta, t. y. skirta piniginė bauda nesumokėta, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu neatlikta bausme, vadovaudamasis BK 63 str. 3 d. nuostata ir E. T. paskyrė subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę kartu su bauda, kas kolegijos vertinimu, taip pat negali būti vertinama kaip neteisinga bausmė.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad E. T. atžvilgiu jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantui įstatymo sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui nenustatytos, todėl jo atžvilgiu BK 62 str., 54 str. 3 d. nuostatos netaikytinos, nesant šiuose straipsniuose numatytų pagrindų.

Kita vertus, naujai įsigaliojusi BK 75 str. redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015 m. kovo 24 d.), numato galimybę bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju, E. T. buvo nuteistas už dviejų nusikaltimų, priskirtinų sunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalus pagrindas taikyti minėto straipsnio nuostatas. Nors byloje nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. T. ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu iš esmės už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (kontrabandą ir dokumentų klastojimą), kuri kaip matyti, apelianto buvo padaryta netrukus po šioje byloje įvykdytų neteisėtų veiksmų, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo, susijusio su pažeidimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu, tačiau išnagrinėjusi bylos aplinkybes apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, socialinius ryšius (praeityje teistas, tačiau ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos), taigi jam negalėjo būti taikytas ir nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas; baustas administracine tvarka, vienok paskutinis pažeidimas pagal bylos duomenis yra užfiksuotas 2014 m. rugpjūčio 3 d.; dirba, gauna pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi tris vaikus, vykdo atsiskaitymus su kreditoriais pasinaudojant fizinio asmens bankroto institutu), taip pat tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai E. T. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant skundžiamu nuosprendžiu šios paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas, o E. T. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams. Atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. Jis įpareigojamas tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad taikant BK 75 str. nuostatas, apeliantui atidedamas tik paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nes šiame straipsnyje reglamentuotas tik šios bausmės rūšies vykdymo atidėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., E. T. paskirtos laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Laima GarnelienėAloyzas Kruopys