Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. I. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendžio, kuriuo M. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. I. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonės 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. I. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko prašo panaikinti 2018-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl uždraudimo M. I. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir paskirti jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė, draudimas naudotis specialia teise, paskirta nepagrįstai, nes buvo neteisingai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teigia kad teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertino jo turtinės bei šeiminės padėties. Pažymi, kad jis anksčiau neteistas, augina mažametį vaiką, gyvena už miesto, dirba individualiai vairuotoju ir tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis. Apeliantas, vadovaudamasis teisingumo principu, nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, įpareigoja teismą taikyti švelnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir tai turėtų būti taikoma visoms bausmių rūšims, tarp jų ir baudžiamojo poveikio priemonėms. Nurodo, kad teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nustatė nepagrįstai griežtą (ilgą) specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsiliepimai į skundą nepateikti.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė skundo prašymus ir argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jo ginamasis turėjo administracinių nuobaudų, tačiau jos susijusios su jo vykdoma veikla, taksi vairavimu. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, gyvena 30 km nuo Vilniaus, padarė išvadas Prokuroras prašė atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama M. I. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir civilinio ieškinio išsprendimas, bausmės rūšis (bauda) ir dydis, keliamas tik M. I. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pagrįstumo klausimas, prašant paskirti kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, dėl jos būtinumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (2 dalis). Apylinkės teismas M. I. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatė vidutinės trukmės, t. y. uždraudė naudotis specialia teise 2 metams. Nuteistojo atstovas nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta. Sutikti šiuo argumentu nėra pagrindo.Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. I. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Pirmos instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. I. klausimą, įvertino, jog jis pirmą kartą teisiamas, padarė neatsargų nusikaltimą, pėsčioji partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kas neabejotinai yra vienas grubiausių pažeidimų, M. I. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (tarp jų 2015-12-17 už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), greičio viršijimą ir kt.), nusikaltimas padarytas tuo metu, kai 2017-03-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 39-40). Apygardos teismas pažymi, kad šių aplinkybių visuma rodo, kad M. I. nėra pakankamai drausmingas vairuotojas, sistemingai daro KET pažeidimus. Tai, kad jo darbas yra susijęs su vairavimu, KET pažeidimų jokiu būdu nepateisina ir neišskiria iš kitų asmenų, vairuojančių transporto priemones. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymui, teismui (ir kt. valstybės institucijoms ar pareigūnams) visi asmenys yra lygūs, kuri atsispindi ir BPK 6 straipsnyje, be kita ko, reiškia, jog teismai, baudžiamosiose bylose vykdydami teisingumą, vadovaujasi asmenų lygybės prieš įstatymą principu, nepaisant kilmės, tautybės, išsilavinimo, socialinės padėties ir kt. aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad praėjus tik 10 dienų po šio nusikaltimo padarymo, M. I. vėl elgdamasis nerūpestingai, nepaisydamas KET reikalavimų, vairuodamas automobilį atliko realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, ar turtui keliantį manevrą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, už ką jam 2017-11-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo vėl 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 35). Ši aplinkybė dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas paskirta pagrįstai ir nustatytas tinkamas jo terminas. Kolegijos vertinimu, ši poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. I. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.