- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- I-2978-426/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. R. (A. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6)
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, jog Lukiškių TI-K įvairiose kamerose, kurių plotas 6–8 kv. m. buvo laikomas nuo 2010-02-24 iki šiol su dar 1-5 asmenimis. Nurodo, jog buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiaurioms sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėjas tvirtina, kad patyrė didžiulę neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Pasak A. R., pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervuotas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (b. l. 12-25). Skunde teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2010-02-24 iki 2013-10-23 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių. Pažymi, kad pateikti duomenys liudija, jog kai kuriomis dienomis kamerų plotas atitiko keliamiems reikalavimams. Atkreipė dėmesį, jog skundą A. R. teismui pateikė 2013-10-23, todėl prašo taikyti trejų metų senaties terminą.
Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius – 625, areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29, nuteistųjų skaičius kalėjime neturi viršyti 300. Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.
Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.
Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra nustatyta sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė, visuma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2010-02-24 iki šiol Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikšmių, kamerose veisėsi pelėsis, drėgmė, stigo privatumo). Pareiškėjo teigimu, šiais pažeidimais jam buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pablogėjo reputacija ir sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl minėtos aplinkybės pripažintinos neturtine žala.
Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pažymėtina, kad A. R. teismui skundą, kuriame prašoma priteisti nuo 2010-02-24 dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą, pateikė tik 2013-10-24, t. y. praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovės atstovas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad, A. R. skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų iki 2010-10-23, reiškiamas praleidus ieškinio senaties terminą ir atsakovės atstovo prašymas šį terminą taikyti tenkintinas. Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertintini ir analizuotini Lukiškių TI-K veiksmai nuo 2010-10-24.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas A. R. nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 12–25) apie A. R. kalinimo sąlygas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu teisingumo. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2010-10-24 iki 2013-10-23 (išskyrus atskirus laikotarpius ir dienas, kurių suminė vertė lygi maždaug penkiems su puse mėnesio, kai vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas atitiko higienos normų reikalavimus, ar nuo norminės vertės skyrėsi visiškai nežymiai), pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,60 kv. m., t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad A. R. teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iš viso buvo laikomas apie 30,5 mėnesio, o vienam asmeniui tekdavo vidutiniškai apie 1,80–2,80 kv. m. patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m. asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, jog šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 str. pažeidimą (2009-07-16 sprendimas byloje Sulejmanovic v. Italiją; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind v. Rusiją; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev v. Rusiją ir kt.). Tokiu atveju nebūtina nustatinėti kitų aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.
Vertinant kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, iš kurių yra kildinama neturtinė žala (kamerose tvyrojęs pelėsis, šaltis), pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat ne kartą išaiškinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm. b. Nr. A492-176/2013 ir kt.)
Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovė jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių A. R. nurodytas aplinkybes, taip pat tvirtinančių, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo užtikrintos oro bei patalpų higienos sąlygos, nepateikė. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės yra pagrįsti. Toks, analogiškos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų nuostatas, iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 100 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Teismas, įvertinęs A. R. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 6 100 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. R. (A. R.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 6 100 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas litų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.