- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-1545-329/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09409-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- UAB „Santini“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo O. P. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant atsakovei UAB „Santini“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovei UAB „Santini“ dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 4562,75 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (3-5 b.l.).
Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad ieškovas su atsakove 2009-01-07 sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui. 2010-04-28 tarp šalių dėl tų pačių patalpų buvo pasirašyta nauja nuomos sutartis. Pasirašant šią sutartį kartu buvo pasirašytas ir patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užfiksuota išnuomojamų patalpų būklė. Patalpų nuomos terminas buvo numatytas iki 2011-12-31. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė 2012-01-20 pateikė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė nuomos sutarties objektą- patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Perduotos patalpos buvo smarkiai apgadintos – apgadinta durų anga, stakta ir varčia, patalpų lubos, siena, grindinės plytelės, unitazas, bakelio vandens mechanizmas. Ieškovo atstovė nurodė, kad dėl padarytų apgadinimų ieškovas kreipėsi į atsakovę, tarp jų vyko derybos, tačiau atsakovei vilkinant padarytų apgadinimų ištaisymą, ieškovas kreipėsi į ekspertą dėl jam padarytos žalos nustatymo. 2012-06-04 buvo atliktas nuostolių nustatymas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovui buvo padaryta 4562,75 Lt žala. Kadangi atsakovė gera valia žalos iki šiol neatlygino, prašo ją priteisti iš atsakovės.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (90 b.l.), iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovės atstovo direktoriaus M. M. gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Prašyme atsakovė taip pat nurodė, kad palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir išsakytus argumentus parengiamajame teismo posėdyje (91 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (50-51 b.l.). Atsakovė nurodė, kad ieškovas teismui pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi ji su ieškovu ginčo patalpų nuomos sutartį sudarė ne 2009-01-07, o 2008-04-16. Iš karto po nuomos sutarties sudarymo atsakovė savo lėšomis atliko patalpų kosmetinį remontą. Nurodė, kad ieškovo minima 2009-01-07 nuomos sutartis buvo pirminės sutarties pratęsimas. Patalpas iš ieškovo atsakovė nuomavo komerciniai veiklai vykdyti. Kadangi ieškovas buvo priekabus ir preciziškas, todėl atsakovė 2011 m. gruodžio mėnesį įspėjo ieškovą, kad nutrauks su juo nuomos sutartį. Po sutarties nutraukimo atsakovė 2012-01-20 perdavimo-priėmimo aktu grąžino ieškovui nuomotas patalpas. Patalpų perdavimo metu ieškovas jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, perdavimo aktą pasirašė. Praėjus kone pusmečiui ieškovas pareiškė, kad po nuomos sutarties nutraukimo perdavus patalpas jis pastebėjo, kad patalpos apgadintos ir ėmė reikalauti sumokėti už patalpų remontą. Atsakovė nesutiko su ieškovo pretenzijomis, kadangi patalpas perdavė nesugadintas, jų perdavimo metu ieškovas patalpas priėmė be jokių pastabų. Atsakovė nurodė, kad apie įrašus ieškovo pateiktame teismui 2012-01-20 patalpų perdavimo akte jai nežinoma kada jie padaryti, kadangi pasirašant aktą jokių įrašų ieškovas akte nedarė, šie įrašai aiškiai atsirado vėliau be atsakovės žinios, nes jie padaryti lapo gale po nuomotojo ir nuomininko parašų, o po ranka padarytu įrašu jokių parašų nėra. Atsakovė nurodė, kad jai nesutikus su ieškovo reiškiamomis pretenzijomis po pusmečio nuo sutarties nutraukimo, ieškovas ėmė grąsinti, siuntinėjo grąsinančias SMS žinutes. Atsakovė teigia, kad patalpas ji ieškovui perdavė tokiame pat stovyje, kokias ir buvo perėmusi iš ieškovo nuomos pradžioje su natūraliu jų nusidėvėjimu per 4 metų nuomos laiką, jokių tyčinių patalpų gadinimų nepadarė, sienose išgręžė keletą skylių lentynoms pakabinti. Ieškovas nekvietė atsakovės patalpų apžiūrai nustatunėjant nuostolius. Nurodo, kad atsakovei yra žinoma, jog ieškovas bylinėjasi su visais savo buvusiais nuomininkais, tame tarpe bylinėjosi ir su prieš atsakovę nuomavusia ginčo patalpas įmone.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo O. P. ir atsakovės UAB „Santini“ nuo 2008 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta 55,83 kv.m. negyvenamųjų patalpų su 55,00 kv.m. rūsio patalpa, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (74-75 b.l.). Patalpos buvo nuomuojamos atsakovės prekybinei veiklai vykdyti.
Nors pagal 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutartį ieškovas patalpas atsakovei buvo išnuomavęs iki 20010-05-01 (75 b.l.), tačiau 2009-01-07 tarp šalių buvo pasirašyta nauja tų pačių patalpų nuomos sutartis iš esmės tomis pačiomis sąlygomis išskyrus pasikeitusį nuomos mokestį – jis buvo padidintas, o sutarties galiojimo laikas buvo numatyts iki 2010-05-01 (12-13 b.l.).
2010 m. balandžio 28 d. šalys vėl pasirašė naują 55,83 kv.m. negyvenamųjų patalpų su 55,00 kv.m. rūsio patalpa, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje pakeitė nuomos mokesčio dydį, sutarties galiojimas buvo nustatytas iki 2011-12-31, kitos sąlygos iš esmės liko tos pačios (15-16 b.l.).
Pasibaigus nuomos sutarties terminui daugiau nuomos santykiai tarp šalių nebuvo tęsiami, atsakovė iš patalpų išsikėlė ir kaip buvo numatyta nuomos sutarties 4.2.6 p. atsakovė 2012 m. sausio 20 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovui nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovas šias patalpas iš atsakovės priėmė (17 b.l.). Perdavimo-priėmimo akte grafoje „Patalpų priėmimo perdavimo metu fiksuojami šie duomenys:“ yra įrašyti tik elektros energijos ir vandens skaitiklių rodmenys. Aktą pasirašė ieškovas ir atsakovės atstovas direktorius M. M.. 2012 m. sausio 20 d. perdavimo-priėmimo akto lape žemiau ieškovo ir atsakovės parašų yra ranka padarytas įrašas : „1)signalizacija netestuota, nes nei nuomininkas, nei nuomotojas nežino pridavimo kodo; 2)stakta baltų durų....{neįskaitomas tekstas} išlūžusi“.
Ieškovas teigia, kad 2012-01-20 perdavus jam patalpas, paaiškėjo, kad patalpų būklė yra ženkliai pablogėjusi, patalpos apgadintos : apgadinta durų anga, stakta ir varčia, patalpų lubos, siena, grindinės plytelės, unitazas, bakelio vandens mechanizmas. Ieškovas 2012-06-04 kreipėsi į UAB „Finance property“ ekspertą, kuris apžiūrėjo patalpas ir nustatė, kad apgadintų patalpų remonto darbai sudaro 4562,75 Lt (20 b.l.). Ieškovas nurodo, kad į ekspertus kreipėsi po 5 mėnesių nuo patalpų perdavimo todėl, kad tikėjosi, jog atsakovė gera valia su juo atsiskaitys už padarytą žalą. Kadangi atsakovė atsisakė apmokėti už patalpų apgadinimą, todėl ieškovas remdamasis CK 6.245 str. prašo teismo priteisti iš atsakovės 4562,75 Lt žalos atlyginimą, nes patalpas apgadino atsakovė nuomos laikotarpiu. Ieškovas savo reikalavimą reiškia, remdamasis 2009-01-07 nuomos sutartimi (12-13 b.l.) patalpų perdavimo aktu (14 b.l.), 2012-01-20 patalpų perdavimo - priėmimo aktu (17 b.l.) ir 2012-06-04 patalpų nuostolių nustatymo ataskaita (18-42 b.l.).
Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad 2012-01-20 perduotų patalpų ir su jomis susijusių daiktų būklė buvo normalus nusidėvėjimas, patalpų perdavimo metu ieškovas patalpas priėmė be jokių pastabų, aktą pasirašė neužfiksavęs jame jokių apgadinimų; pretenzijas ėmė reikšti tik po pusmečio, 2012-01-20 patalpų perdavimo akte, pateiktame teismui, padaryti įrašai atsakovei nieko nežinant apie juos, 2012-06-04 patalpos apžiūrėtos ir nuostoliai paskaičiuoti nedalyvaujant atsakovei ir jos neinformavus, todėl atsakovė negali ir neturi atsakyti už turto apgadinimą, nustatytą po pusmečio nuo patalpų grąžinimo ieškovui. Mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti iš atsakovės. Prašė ieškinį tenkinti atmesti.
LR CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
Nagrinėjamoje byloje aktualus yra būtent pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarčiai, vykdymo klausimas. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą-CK 6.499 str. 1 d.(Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Kaip matyti iš byloje pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų tarp šalių 2008, 2009, 2011 metais, nuomos sutartyse grąžintino daikto būklė nebuvo aptarta (12-13, 15-16, 74-75 b.l.).
Nutraukiant tarp šalių sudarytą nuomos sutartį 2012 m. sausio 20 d. buvo pasirašytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas (17 b.l.). Kaip jau minėta, šiame akte grafoje apie fiksuojamus duomenis patalpų priėmimo perdavimo metu nėra įrašyta jokių duomenų apie perduodamų patalpų ir jose esančių daiktų apgadinimą, yra įrašyti tik elektros energijos ir vandens skaitiklių rodmenys. Aktą pasirašė ieškovas ir atsakovės atstovas direktorius M. M.. Ranka padarytas įrašas : „1)signalizacija netestuota, nes nei nuomininkas, nei nuomotojas nežino pridavimo kodo; 2)stakta baltų durų....{neįskaitomas tekstas} išlūžusi“ 2012 m. sausio 20 d. perdavimo-priėmimo akte yra lapo gale, žemiau ieškovo ir atsakovės parašų, po šiuo įrašu šalys nėra pasirašę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėti atsakovės aiškinimu, kad minėti ranka rašyti įrašai 2012-01-20 patalpų perdavimo akte padaryti ne akto pasirašymo metu ir kad atsakovei jie nebuvo žinomi. Taip pat šios aplinkybės ir pats minėto akto turinys patvirtina atsakovės teiginius, kad 2012-01-20 patalpų perdavimo-priėmimo metu jokių šių patalpų ir jose esančių daiktų didesnių apgadinimų, negu jie buvo nurodyti perdavimo akte po 2008-04-16 nuomos sutarties (14, 76 b.l.) sudarymo nuomotojui perduotant patalpas nuomininku, nebuvo. Taigi ieškovo argumentas, kad 2012-01-20 patalpų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmetinas, o minėto akto lape esantys įrašai žemiau ieškovo ir atsakovės atstovo parašų po akto tekstu laikytini neturinčiais įrodomosios vertės.
Ieškovo pateikta 2012-06-04 patalpų nuostolių nustatymo ataskaita (18-42 b.l.), kuria ieškovas remiasi savo reikalavimams pagrįsti, nepatvirtina fakto, kad 2012-06-04 nustatyti ginčo patalpų apgadinimai buvo padaryti būtent atsakovės patalpos nuomos laikotarpiu iki 2012-01-20 patalpų perdavimo ieškovui. Be jau aptartų įrodymų ieškovas nepateikė jokių kitų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, kad 2012-06-04 patalpų apžiūros akte nurodyti apgadinimai buvo 2012-01-20 patalpų perdavimo ieškovui metu. Ieškovo pateikta 2012-06-04 patalpų nuostolių nustatymo ataskaita parengta pagal ieškovo užsakymą ir išimtinai tik pagal ieškovo pateiktus duomenis ekspertui, atsakovė patalpų apžiūroje ir nuostolių nustatyme nedalyvavo, ji neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės, todėl teismas neturi pagrindo 2012-06-04 patalpų nuostolių nustatymo ataskaitos vertinti kaip atsakovės kaltę patvirtininatį įrodymą dėl ieškovui padarytos 4562,75 Lt žalos.
Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad ieškovas yra ir anksčiau sprendęs ginčus teismuose su kitais nuomininkais tų pačių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kad šių patalpų nuoma jis verčiasi nuo 2000 metų (2005-12-05 Kaišiadorių raj.apyl.teismo sprendimas civ.bylos Nr. 2-0264-548/2005). Taigi, būdamas patyręs negyvenamų patalpų nuomos versle, ieškovas turėjo būti apdairus ir 2012-01-20 perimdamas iš atsakovės patalpas perdavimo-priėmimo akte turėjo tinkamai užfiksuoti perduodamų patalpų apgadinimus, jeigu tuo metu tokie buvo. Todėl nesant 2012-01-20 patalpų perdavimo-priėmimo akte konstatuotų patalpų apgadinimų teismas sprendžia, kad jokių esminių patalpų ir jose esančių daiktų pabloginimo patalpų perdavimo metu nebuvo. Ieškovas nepateikė duomenų, ar ginčo patalpos nebuvo naudojamos po atsakovės perdavimų jų ieškovui.
Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas CK 6.499 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.
Pagal CK 6.500 str. nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui dėl išsinuomoto daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.500 str.įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko įsipareigojimų išmontuoti patalpose sumontuotus įrenginius ir grąžinti pradinės būklės patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-493/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2009).
Atsakovė pripažino, kad lentynų pritvirtinimui buvo išgręžusi keletą sklylių. Tačiau tai nelaikytina daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes patalpų vertė dėl to negalėjo nesumažėjo, jos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį, taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Dėl to teismas daro išvada, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas grąžino tokios būklės daiktą, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovė pablogino išsinuomotą daiktą, sprendžia, jog atsakovės kaltės dėl patalpų ir jose esančių daiktų pabloginimo nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės žalą, susijusią su išnuomotų patalpų ir daiktų pabloginimu, yra atmestinas- CPK 178 dtr.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 28 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo O. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 28,00 Lt (dvidešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.