- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e1-1080-517/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20230-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20230-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, išsiskyręs, turintis vidutinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas iš viso 8 kartus, paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė 34 val. pakeista į 6 MGL (300 Eur) baudą, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2024 m. birželio 10 d., apie 19.05 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,87 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus lazda sudavė savo sugyventinei E. J., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, per kairę ranką ir tokiu būdu mušdamas savo sugyventinei E. J. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Jis kartu su E. J. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, yra sugyventiniai, turi du bendrus vaikus. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. 2025 m. birželio 10 d. jie namuose su sugyventine išgėrinėjo, buvo dviese. Išgertuvių metu apie 19 val. žodis po žodžio jie su ja susipyko ir jis jai pasakė, kad jis ne jos buvęs sugyventinis ir ją kažkaip pastūmė, nuo jo pastūmimo ji neparkrito. Tada jis atsisėdo miegamajame kambaryje į fotelį. E. J. kambaryje tame pačiame nuo stalo paėmė stiklinį bokalą alui gerti, nuėjo į virtuvę, kriauklėje išpylė bokale buvusias sultis, grįžo į kambarį ir jam sėdinčiam fotelyje vieną kartą tuo bokalu sudavė per galvą ir prakirto galvą, jam skaudėjo. Tokio elgesio iš E. J. nesitikėjo, jis susinervino. Kai prakirto E. J. jam galvą, ji nuėjo į kitą kambarį ir, kadangi jam iš galvos bėgo kraujas, jis nuėjo pas ją į kambarį ir jai pasakė „pažiūrėk, ką padarei“ ir būdamas susinervinęs paėmė medinį piršto storio pagalį, kuris buvo tame kambaryje prie sienos ir tuo pagaliu sudavė kelis kartus per ranką ir per koją, į ranką ir į koją gal sudavė po du kartus, tiksliai dabar neatsimena. Dėl to, kad mušė E. J. gailisi, bet taip padarė, nes ji jam bokalu prakirto galvą. Jie su E. J. jau vakar susitaikė, jokių pretenzijų vienas kitam neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 10 d. jie su A. K. namuose išgėrinėjo, gėrė degtinę. Išgėrė gal butelį 0,7 l talpos degtinės, buvo abu jau apsvaigę. Apie 19 val. eilinį kartą A. K. jai pokalbio metu pasakė, kad jis jai ne jos buvęs sugyventinis. Jis nuolat tai kartoja ir ją erzina. Jie degtinę gėrė abu miegamajame kambaryje, jis sėdėjo ant fotelio, o ji ant lovos. Supykusi paėmė nuo stalo stiklinį bokalą su gaiva, nuėjo į virtuvę, į kriauklę gaivą išpylė ir grįžusi į kambarį, supykusi dėl A. K. nuolatinio priekaištavimo dėl buvusio, tuščiu bokalu jam vieną kartą sudavė per viršugalvį, bokalas nesudužo ir išėjo iš miegamojo į kitą kambarį. Už pusės minutės į tą kambarį, kuriame buvo ji, atėjo A. K., paėmė medinį, vieno piršto storio pagalį, kuris buvo kambaryje prie sienos ir tuo pagaliu jai sėdinčiai ant lovos sudavė gal du kartus per ranką. Jis jai per galvą norėjo suduoti pagaliu, bet kadangi ji galvą dengėsi ranka, jis du kart jai sudavė per ranką, per kairę ranką. Daugiau su pagaliu jis jai nesudavė per jokią kūno vietą. Tada ji atsistojo ir norėjo nuo jo trauktis, ėjo nuo jo nugara atgal, ten yra durų slenkstis, užkliuvo už jo ir galvą trenkė į durų staktą ir tada galvą prasikirto. A. K. jos atsiprašė, ji jam atleido, jam pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius.
2025 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu A. K. (1,87 promilės girtumas) vieną kartą su lazda trenkė savo sugyventinei E. J. (2,16 promilių girtumas) į kairę ranką ir bandant pabėgti nuo sugyventinio, ji trenkėsi galva į durų staktą ir prasiskėlė galvą, pradėjo bėgti kraujas, dėl šių A. K. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, po Greitosios medicinos pagalbos apžiūros palikta namie. Duoti parodymus atsisako.
2025 m. birželio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra daugiabutis, dviejų aukštų. Pro daugiabučio kairėje pusėje esančias baltos spalvos lauko duris patenkama į namo laiptinę. Užlipus laiptais į antrą aukštą, po dešine puse yra durys, vedančios į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvė. Virtuvėje yra įvairūs apyvokos daiktai, neturintys įtakos tyrimui. Koridoriaus dešinėje pusėje yra patalpa Nr. 1. Patalpos dešinėje pusėje, kampe, prie įėjimo yra medinis pagalys su nulūžusiu galu. Patalpoje Nr. 1, prie dešinės sienos, yra lova su sujauktais patalais, ant kurių matyti galimai kraujo dėmės. Patalpoje taip pat yra ir kiti apyvokos daiktai, neturintys įtakos tyrimui. Buto koridoriumi tiesiai yra patalpa Nr. 2, kurioje yra lova su patalais, foteliai, šalia jų yra stalas, ant kurio yra užkandos, pilna alaus stiklinė, plastmasinė tara su alumi, stiklinis alaus bokalas, 0,5 litro talpos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje daugiau niekas nepaimta, neužfiksuota. Objektai, turintys įtakos tyrimui, paimti prie kitos, susijusios ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-20227-25.
2025 m. liepos 30 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimto medinio pagalio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad lazda yra tamsiai rudos spalvos, pagaminta iš medienos, nelygaus paviršiaus. Lazda tiesi, nežymiai išlinkusi, viename gale matyti smailėjimas, galimai susidaręs mechaninio poveikio (drožimo ar smūgio) metu. Bendras lazdos ilgis apie 121 cm. Nudrožtojo (smailėjančio) galo dalis yra šviesesnės spalvos, ši dalis apie 9,5 cm. Lazdos storis, skersmuo 1,5 cm.
2025 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Justinos Sargelytės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra E. J., asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė). Sužalotos kūno dalys: ranka ir galva. Smurtu įtariamas asmuo sugyventinis A. K..
2025 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Tomo Čepelionio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 19.10 val., patruliuojant kartu su patruliu D. Paku, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose smurtauja sugyventinis. Atvykus išsiaiškino, kad savo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilo konfliktas tarp neblaivių sugyventinių E. J. (nustatytas 2,16 promilių girtumas) ir A. K. (nustatytas 1,87 promilės). Pasak E. J., konflikto metu A. K. ranka smogė, jai link galvos, tačiau nepataikė (nors pats A. K. teigia, kad pataikė), tuo metu ji nuėjo į virtuvę, pasiėmė stiklinį alaus bokalą, sugrįžo į kambarį ir trenkė A. K. per galvą, dėl ko jam atsirado kraujuojanti žaizda. Po suduoto smūgio E. J. pasišalino į kitą kambarį, kai iš paskos atėjo ir A. K., kuris pasiėmė kambario kampe buvusį medinį pagalį ir ėmė mušti savo sugyventinę E. J.. Pasak jos, sudavė vieną kartą, tačiau, galimai daugiau. Tuo metu ji sprukdama nuo jo, galva trenkėsi į durų staktą, dėl ko prasikirto galvos plaukuotąją dalį. Iki pareigūnams atvykstant, abu sugyventiniai jau buvo susitaikę. Atvykus abu aktyviai ir atvirai pasakojo kas nutiko, tačiau tik pasakius, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl abipusio smurto ir kad jiems teks keliauti į areštinę, abu kategoriškai atsisakė duoti vienas prieš kitą parodymus, teigdami, kad vienas kitam jokių pretenzijų neturi ir jau susitaikė. Abu pasidarė ant pareigūnų pikti, vykti su pareigūnais nenorėjo, todėl buvo pasitelktas dar vienas ekipažas, kuris padėjo įforminti įvykį. Abu sugyventinius apžiūrėjo Greitoji medicinos pagalba, abiem nustatė galvos plaukuotosios dalies žaizdas, kurias vietoje sutvarstė, siūti neprireikė.
2025 m. birželio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti E. J. medicininiai dokumentai. Specialistas, susipažinęs su E. J. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad E. J. padaryta apie 1 cm kirstinė (tikėtina, muštinė – specialisto pastaba) žaizda galvos plaukuotoje dalyje (tikslesnė žaizdos lokalizacija medicinos dokumente nenurodyta – specialisto pastaba), galimai padaryta nurodyto įvykio metu, tiriamosios nurodytu būdu – konflikto metu galva atsitrenkus į durų staktą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei E. J., ir nežymiai ją sužalojo. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. K. buvo kaltinamas, kad 2024 m. birželio 10 d., apie 19.05 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,87 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus lazda sudavė savo sugyventinei E. J., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, per kairę ranką ir tokiu būdu mušdamas savo sugyventinei E. J. sukėlė fizinį skausmą. Teismas ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, susipažinęs su tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatė, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 2025 m. birželio 10 d., apie 19.05 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus lazda sudavė savo sugyventinei E. J., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, per kairę ranką ir tokiu būdu mušdamas savo sugyventinei E. J. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinime nurodyta datos aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „2024 m. birželio 10 d.“ nurodant „2025 m. birželio 10 d.“ . Toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnis).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme A. K. neskirtina intensyvi priežiūra.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į A. K. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 10 d., 19.40 val. iki 2025 m. birželio 11 d., 11.23 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
A. K. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 34 valandų viešaisiais darbais, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pakeisti į 6 MGL (300 Eur) baudą, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį, ir 6 MGL (300 Eur) baudą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis pagalys, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (mėnesių) laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį A. K. įpareigoti:
1. Dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2. Nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 34 (trisdešimt keturių) valandų viešaisiais darbais, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pakeisti į 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, bausmes visiškai sudedant, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį, ir 6 (šešių) MGL 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą (baudos išieškojimą vykdyti pagal Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, A. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 10 d. 19.40 val. iki 2025 m. birželio 11 d. 11.23 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20227-25 paimtą medinį pagalį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.