Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės V. N. reikalavimo pripažinti, jog Butai (butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo įgyti ne bendroje su kitais asmenimis (konkrečiau – su atsakovu), o asmenine velionės J. C. nuosavybe (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas, 3.89 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

3.1. P. Ž. ir V. Ž. yra R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o R. Ž. yra P. Ž. ir V. Ž. sūnus (el. b. f. l. 34). R. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. L. (po santuokos sudarymo – Ž.) (el. b. f. l. 33). R. Ž. ir L. (L.) Ž. santuokoje susilaukė dukros J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. l. 30). J. Ž. (po santuokos – C.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. C. (el. b. f. l. 31–32). V. N. (iki santuokos su R. M. N. – C.), gim. (duomenys neskelbtini), yra J. C. (buv. Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), dukra, o J. C. ir A. C. – V. N. tėvai (el. b. f. l. 10–11). Trakų rajono apylinkės teismo 2005-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00146-272/2005 J. C. ir A. C. santuoka nutraukta (e. b. f. l. 45–46). Ieškovės V. N. motina J. C. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. f. l. 13);

3.2. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašų 2021-11-09 duomenimis J. C. nuosavybės teise priklauso Butai (Butas Nr. 618 įgytas pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-2740, sudarytos 1996-05-17, pagrindu, o Butas Nr. 619 įgytas pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-1093, sudarytos 1996-06-04, pagrindu (el. b. f. l. 15–16). Iš tarp L. (L.) Ž. ir Agentūros „Veneta“ sutarties Nr. 000030*, sudarytos 1996-05-02, matyti, jog pirkėja L. Ž. (J. C. motina) įsipareigojo nupirkti Butą Nr. 618 už 2 750 JAV dolerių (iš pirkėjos L. Ž. paimta 200 JAV dolerių rankpinigių) (el. b. f. l. 39). Rankpinigių sutarties, sudarytos 1996 m. gegužės mėnesį, pagrindu sandorio užtikrinimui L. Ž. už perkamą Butą Nr. 618 Agentūrai „Apriori“ sumokėjo 500 JAV dolerių užstatą (el. b. f. l. 38). Buto Nr. 618 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2740, sudarytos 1996-05-17, duomenimis, ieškovės V. N. motina J. C. nupirko (įsigijo) Butą Nr. 618 už 3 185,82 Eur (11 000 Lt) (el. b. f. l. 40);

3.3. ieškovės V. N. procesiniame dokumente – ieškinyje – nurodyta, jog atsakovas A. C. išvyko į Rusijos Federaciją ir nuo 1996 m. duomenų apie atsakovą nėra (galimai dingęs be žinios). Teismas savo iniciatyva užklausė duomenų apie atsakovą (Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VĮ Registrų centras gyventojų registrą, BĮ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvos Respublikoje), tačiau institucijos konkrečios informacijos apie atsakovo gyvenamąją vietą, sienos kirtimą bei kitų kontaktus atsakovo kontaktus nepateikė (el. b. f. l. 47–92). Ieškovė V. N. teikė duomenis apie tai, jog atsakovas A. C. galimai dingęs be žinios dar nuo 1996 m. (kai išvyko į Rusijos Federaciją) (el. b. f. l. 27–28).

Dėl ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo

4. Nustatyta, jog ieškovė V. N. teismui nurodė, kad siekdama priimti velionės motinos J. C. palikimą kreipėsi į Lentvario m. notarų biurą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes paaiškėjo, jog Butai įgyti (registruoti) J. C. ir A. C. santuokos metu, todėl Butai laikytini įgyti bendrąja jungtine sutuoktinių J. C. ir A. C. nuosavybe. Visgi, ieškovė teigia, kad nors Butai ir buvo įgyti 1996 m., t. y. santuokoje tarp J. C. ir A. C. metu, tačiau Butų įgijimo momentu ieškovės motina J. C. faktiškai su A. C. nebegyveno ir bendro ūkio nevedė ir Butus įgijo už savo asmenines lėšas. Lėšų J. C. tam, kad J. C. įsigytų Butus davė J. C. močiutė P. Ž., kuomet (P. Ž.) 1996-04-09 pardavė jai (P. Ž.) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. l. 35–37).

5. Nustatyta, jog velionė J. C. ir A. C. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog Butai įgyti, tuomet, kai J. C. ir A. C. buvo sudarę santuoką. Tai reiškia, jog būtina analizuoti santuokos metu įgyto turto nuosavybės teisės rūšį (asmeninė ar bendroji dalinė / jungtinė). Aptartus klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos.

6. SŠK 21 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1970-01-01 iki 2001-06-30) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų (sutuoktinių) nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo (turtu) naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis (turtas) įformintas vieno iš jų (sutuoktinių) vardu (SŠK 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent viena iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Aptarta SŠK 21 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė faktinių bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog Butai laikytini įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšimi. Visgi, tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis ir CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau apylinkės teismas papildomai atkreipia dėmesį tai, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.100 straipsniai – apylinkės teismo pastaba) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki 2000 m CK įsigaliojimo, ar 2000 m. CK įsigaliojus. Tai reiškia, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo (turto) (ne)dalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

7. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam (sutuoktiniui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui (arba kitam asmeniui, pavyzdžiui, paveldėtojui – apylinkės teismo pastaba), siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: i) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; ii) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, nutarties 15 punktas).

8. Nustatyta, jog ieškovės motina J. C. Butus (Butai pirkti (įgyti) 1996-05-17 ir 1996-06-04) nors ir įgijo dar būdama santuokoje (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), tačiau J. C. jau negyvenant ir nevedant bendro ūkio su santuokiniu A. C.. Aplinkybę, jog J. C. nebegyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo 2005-01-19 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-00146-272/2005 nurodytos aplinkybės (faktai), jog atsakovas (sutuoktinis) nuo 1992 m. vasaros paliko šeimą; sprendime taip pat pripažinta, kad J. C. ir A. C. santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo (el. b. f. l. 45–46). Apylinkės teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese įtvirtinta taisyklė, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Trakų apylinkės teismo 2005-01-19 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-00146-272/2005 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią, t. y. aptariamame sprendime nustatytos objektyvios aplinkybės, kurios turi reikšmę sprendžiant turtinius klausimus tarp J. C. ir A. C. (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimu, vien jau Trakų rajono apylinkės teismo 2005-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00146-272/2005 motyvuojamoji dalis leidžia daryti išvadą, jog velionė J. C. dar nuo 1992 m. vasaros faktiškai gyveno skyriumi nuo A. C. (A. C. 1992 m. vasarą paliko šeimą). Aptarta aplinkybė patvirtina, jog A. C. nuo 1992 m. prie šeimos ūkio neprisidėjo. Analizuojamo sprendimo motyvuose taip pat nurodyta, kad ieškovės motina J. C. ir tėvas A. C. santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo.

9. Apylinkės teismas, be kita to, pastebi ir tai, jog ieškovė teismui pateikė įrodymų ir apie tai, jog Butas Nr. 618 už 2 750 JAV dolerių pirktas iš dalies L. Ž. (J. C. motina) lėšomis (L. C. sumokėjo iš viso 700 JAV dolerių užstatą/rankpinigių), taip pat tam tikrą pinigų sumą J. C. davė jos (J. C.) močiutė P. Ž., kuri 1996-04-09 pardavė jai (P. Ž.) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (butų pardavimo ir įsigijimo laikotarpiai rodo butų pirkimo sandoriai vyko panašiu laiku, todėl grynųjų pinigų srautų tarp šeimos narių faktas labai tikėtinas). Taigi, J. C., gavusi pinigų iš giminaičių ir, labiau tikėtina, pridėjusi savo asmenines santaupas, nupirko (įsigijo) du Butus. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nenustatė atsakovo A. C. indėlio nei į Butų įgijimą, nei apskritai į šeimos gerbūvį (minėta, atsakovas A. C. J. C. su ieškove paliko dar 1992 m. vasarą ir nuo to laiko, labiau tikėtina, buvo abejingas šeimos likimui, kadangi išvyko į kitą valstybę (Rusijos Federaciją) ir ryšių su šeima nebepalaikė).

10. Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovė įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad Butai buvo įgyti už asmenines ieškovės motinos J. C. lėšas dar iki santuokos su atsakovu nutraukimo, todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisės į Butus buvo įregistruotos (įformintos) J. C. esant santuokoje su A. C., Butai teisiškai laikytini asmenine J. C. nuosavybe. Priešingų duomenų byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

11. Ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

12. Daugiau nei materialinio, nei procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Teismas, nebelikus spręstinų klausimų, bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo tenkina visus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis). Teismas pastebi, jog ieškovė prašė pripažinti, jog velionė J. C. nuosavybės teise įgijo po ½ dalį Butų nuosavybės. Visgi, faktinės bylos aplinkybės rodo, jog ieškovė iš esmės siekė, kad ne ½ dalis, tačiau visa sveikoji Butų dalis būtų pripažinta asmenine J. C. nuosavybės teise, todėl teismas neatsižvelgia į galimas velionės J. C. Butų dalis paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir pripažįsta, jog J. C. įgijo ne ½ dalį, tačiau visą Butų nuosavybė teisę. Šioje byloje neanalizuojamos ir nevertinamos aplinkybės, susijusios su paveldėjimo teisiniais santykiais po velionės J. C. mirties, o sprendžiamas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės rūšies (asmeninė ar bendroji) klausimas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą/patalpą – kambarį (bendras plotas 12,26 m²) bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 619-1, 619-2 (40,65 / 100d. iš 4,70 m²) ir 5,06 m², t. y. 7 m², kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei butą/patalpą – kambarį (bendras plotas 17,90 m²) bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 619-1, 619-2 (55,35 / 100 d. iš 4,70 m²) ir 7,43 m², t. y. 10,22 m², kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.