Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Nuorašas Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.11.-217-876/2013

2013 m. birželio 13 d.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. M., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013-02-27 d. tiriant pareiškimą gautą 2013-02-22 iš L. K. dėl E. K. veiksmų, 2013-02-27 buvo paimtas paaiškinimas iš E. M., kurio metu E. M. buvo įspėta, vadovaujantis ATPK 187 (2) str. dėl melagingų parodymų teikimo. Tiriant minėta pareiškimą, iš surinktos medžiagos, 2013-03-12 dieną apklausus E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), bei išklausius 2013-03-12 E. K. pateiktą 2013-02-22 dienos L. K. ir E. K. pokalbio garso įrašą, įrašytą į skaitmeninę laikmeną, matyti, jog E. M. teikė melagingus parodymus, dėl kurių jis buvo įspėta. Šiais savo veiksmai E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 187(2) str.

Teismo posėdžio metu E. M. paaiškino, kad jis pabudo iš miego, nes buvo didelis triukšmas. Sutuoktiniai pykosi dėl vaiko. Norėjo vežtis vaiką į Kauną pas senelius, nes buvo savaitgalis, žmona neleido vežtis. Vaikas tuo metu miegojo. Sutuoktinis koliojosi, K. grasino, vadino žeminančiais žodžiais. Vaiko tuo metu nedavė, k. taip ir išėjos grąsindamas. Tuo metu namuose buvo vaikas ir K., visi miegojo, buvo triukšmas. Garso įrašą, kurį K. pristatė policijai girdėjo, tačiau to įvykio metu viskas buvo ne taip. Neaišku, koks tas įrašas ir kokiu laiku darytas. Mano, kad pateiktas įrašas yra ne tos dienos. K. dažnai ateidavo tuo metu, kai vaikas miega, ir reikalaudavo vaiką pasiimti. Jis tyčia ateina tuo laiku. Pateiktas garso įrašas neatitinka tos dienos įvykių. K. į namus ateidavo savaitgaliais pasiimti vaiko. K. nenorėdavo, kad jį kiekvieną savaitgalį pasiimtų. K. vaiką plėšdavo iš miego ir veždavosi pas senelius į Kauną.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. K. parodymai, duoti administracinės byloje Nr. A2.11-216-876/2013, kuriose nurodoa, kad vasario 21 d. paskambino savo sutuoktinei, kad atvyks vasario 22 d. pasiimti vaiką savaitgaliui. Atvykęs 22 d. į mokyklą tarėsi su vaiku, kad vyks į Kauną, kartu pasiims podinuką. Po to važiavo į Šakius ir apie 15 val. atvyko į namus (duomenys neskelbtini). Jo neįleido, rado duris užrakintas. Nes tuo metu jo neįleidinėjo į namus, o rakto jis neturėjo. Skambino į duris vieną sykį, matė kaip žmona vaikšto, paskui paskambino dar kartą, po ko įleido ir pradėjo šaukti, kad pažadino vaiką. Jis žmonai pasakė, kad su vaiku sutarta, kad važiuos į Kauną. Žmona pradėjo šūkauti. Pasikalbėjo dar su vaiku, po to jis išėjo iš namų. Paskui buvo pakviestas į policiją, kur sužinojo, kad pareiškimas parašytas buvo, jog jis triukšmavo, keikėsi, buvo šmeižikiškas jo žmonos pareiškimas. Tada pasakė tyrėjui A., kad turi garso įrašą ir pateikė tą įrašą policijai. Kai darė įrašą, K. neperspėjo. Teigė, kad nebūtinai perspėti, nes įrašą darė savisaugai, todėl nereikėjo perspėti. Kad tas įrašas tos dienos - tai data matosi, kai pajungi per kompiuterį diktofoną. Data nesireguliuoja, tik vieną kartą, kai įdedamos baterijos. Jeigu išimsi baterijas, data vėl nusireguliuoja, o įrašas išlieka vis tiek tos pačios datos.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. A. parodymai, duoti administracinės byloje Nr. A2.11-216-876/2013, kur nurodoma, jog visas aplinkybes nurodė protokole. Toks sprendimas buvo priimtas, nes buvo pateikta medžiaga ir nustatė, kad tai melagingi parodymai. Kad tai melagingi parodymai, nustatė apklausų metu. Garso medžiagą pateikė K. apklausos metu. Pateikė tą įrodymą, žmogus, kuris darė savo pokalbio įrašą, tai jo nuomone, teisėtas įrašas. Įrašo informacinėje sistemoje, kai įrašas yra įrašomas, jis saugo visą informaciją, kada ir kuriuo laiku yra padarytas, buvo matyti kada padarytas įrašas. Failas kitu būdu negali būti padarytas, jeigu būtų padaryta data, tai atsispindėtų informaciniam langelį, nes yra įrašo padarymo data laikas ir įrašo koregavimo data ir laikas. Kokiomis aplinkybėmis darė įrašą nesidomėjo, jam nežinoma, kad K. būtų žinojusi apie daromą įrašą.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. B. nurodė, kad darant garso įrašą diktofonu jo datos nustatymuose galima nustatyti, bet kokią datą, gal limitas yra tik labai ekstremaliom datom iki jo sukūrimo. Diktofonas neturi, kad būtų sinchronizavimas su laiko serveriais ar data. Data nustatoma žmogaus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o Institucijos procesiniai sprendimai priimti remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario mėn. 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-146-200/2013).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 187²straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. L. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir L. K. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigia, jog apie įvykio aplinkybes ji nurodė teisingai, o pateiktas garso įrašas neatitinka nurodomo įvykio aplinkybių.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių E. M. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. traukiama atsakomybėn už tai, kad 2013 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu nurodė neteisingas aplinkybes apie 2013 m. vasario 22 d. įvykusį konfliktą tarp L. K. ir E. K.. Iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti administracinė teiseną (b.l. 14) matyti, kad dėl E. M. galimai padaryto pažeidimo buvo nustatyta iš E. K. pateiktos garso įrašo, tai yra šis pateiktas įrodymas buvo laikomas vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, panaikinančiu E. K. kaltę bei patvirtinančiu Linos E. M. kaltę. Teismas laiko, jog toks byloje pateiktų įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo bei formuojamos teismų praktikos.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Sprendžiant klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, pirmiausi reikia išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą. Nagrinėjamoje byloje garso įrašą pateikė E. K., tai yra asmuo, dėl kurio elgesio buvo gautas pranešimas policijos įstaigoje. Asmuo nurodė, jog garso įrašą padarė siekdamas apsaugoti save, nes su žmona jie pastoviai konfliktuoja. Vien ta aplinkybė, jog garso įrašas buvo pateiktas asmens, kuris yra viena iš konfliktuojančios pusės dalyvis, gali sukelti abejonių dėl šio įrašo tikrumo, tačiau policijos pareigūnai visiškai nesigilino į esančią situaciją. Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, jog pateiktas garso įrašas neatitinka jo paliudyto įvykio aplinkybių, tas garso įrašas galėjo būti padarytas kitu laiku. Teismo posėdžio metu pagarsinto liudytojo A. A. parodymai nurodoma, kad šis garso įrašas nesukėlė abejonių, todėl juo remiantis priėmė procesinį sprendimą. Tačiau pareigūnas negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kokiu būdu jis nustatė ir įsitikino, jog šis įrašas buvo padarytas nagrinėjamo įvykio metu. A. A. teigė, jog jis rėmėsi garso įraše esančio failo nurodyta informacija, tačiau negalėjo nurodyti, ar diktofone įrašo daroma data gali būti nustatoma ir koreguojama. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. B. nurodė, jog diktofone esanti data ir laikas yra įvedami žmogaus, ir vėliau taip pat per esantį meniu ši data gali būti koreguojama, tai yra žmogaus veiksmais gali būti nustatyta norima pokalbio data ir laikas. Diktofonas automatiškai datos ir laiko nekoreguoja, šie veiksmai priklauso nuo žmogaus veiksmų. Taigi esant tokiems duomenims nėra aišku, kokiu pagrindu pareigūnas pasiremdamas vieninteliu garso įrašu nustatė, jog E. M. davė melagingus įrodymus, nes kitu duomenų, patvirtinančių padaryto garso įrašo atitikimą nurodomo įvykio aplinkybes byloje nėra. Tai, kad tarp L. K. ir E. K. vyksta skyrybų procesas, jie pastoviai konfliktuoja ir abu kreipiasi į įvairias institucijas su skundais, leidžia pagrįstai suabejoti E. K. pateikto garso įrašo patikimumu. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų E. K. parodymų matyti, kad apie daromą jų pokalbio įrašą jis L. K. neįspėjo, taigi tokie jo veiksmai gali būti vertintini, kaip provokacija, tai yra pats žinodamas apie daroma garso įrašą bei numatydamas galimybę juo pasinaudoti, elgėsi tvarkingai, tuo tarpu sukūrė situaciją, dėl kurios dažniausiai kyla konfliktai tarp jo ir žmonos, ir išprovokavo konfliktą. Be to, priimdamas nutarimą pareigūnas visiškai nenurodė ir netyrė kitų byloje esančių duomenų, tai yra nėra nurodyta, kodėl buvo pasiremta garso įrašu ir jam suteikta didesnė įrodomoji galia negu liudytojų parodymams, nenurodyta kodėl nesivadovauta L. K., ar E. M. duotais parodymais, kokiais pagrindais šie parodymai laikomi neteisingais.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas laiko, jog nesant byloje neabejotinu duomenų apie tai, kad byloje pateiktas garso įrašas buvo padarytas įvykio, dėl kurio davė parodymus E. M., metu, ir nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų E. M. kaltę, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 187² straipsnį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 187² str. bylos teiseną dėl E. M. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.