Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo D. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. (2012-09-24 epizodas) 300 Lt bauda, pagal ATPK 50 str. (2012-10-23 epizodas) 400 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintos ir D. Z. paskirta 400 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad ji 2012-09-24 apie 14.50 val., iš UAB „Palink“ prekybos centro „Iki“ Nr. 412, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, slaptai pagrobė svetimą turtą - dėžutę raudonųjų lašišų ikrų 29,99 Lt vertės.

Taip pat D. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad ji 2012-10-23 apie 13.40 val., iš UAB „Palink“ prekybos centro „Iki“ Nr. 412, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, slaptai pagrobė svetimą turtą – pakuotę šaltai rūkytos „Atlantinės lašišos filė“ 10,99 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. D. Z. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus paaiškino, kad nevogė maisto prekių (b. l. 2, 22). Apklausta pirmosios instancijos teisme D. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepamena, ar 2012-09-24 buvo prekybos centre „Iki“, esančiame Didlaukio g. 80A, Vilniuje, tačiau raudonųjų ikrų tikrai nevogė. Vaizdo įrašuose užfiksuota moteris yra ne ji, aiškino, kad ji tokių drabužių neturi. 2012-10-23 apie 13.00 val. ji buvo prekybos centre „Iki“, esančiame Didlaukio g. 80A, Vilniuje, ten rinkosi prekes, į krepšį įsidėjo šaldytos jūrinės lydekos, sūdytų riešutų ir dešrą, lašišos filė neėmė. Mokėdama kasoje prisiminė, kad jai reikės eiti aplankyti seserį, todėl žuvį atsisakė pirkti. Už kasų buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, kuris ją apkaltino, kad ji pavogė lašišos filė, nors tokios prekės pas ją nerado, eidama lašišos filė neišmetė, nes jos neturėjo (b. l. 10-11, 32-34). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas E. L. parodė, kad dirbo parduotuvėje „Iki“ Didlaukio g. 80A, Vilniuje apsaugos darbuotoju. 2012-10-23 sulaikė D. Z. už kasų, kai ji paėmusi lašišą už ją nesumokėjo. Nurodė, kad 2012-10-23 sėdėdamas prie monitorių, pamatė, kaip D. Z. paėmė lašišą ir įsidėjo į striukės kišenę, priėjo prie kasų, susimokėjo už kitas prekes, lašišos filė toliau laikė kišenėje, už ją nesumokėjo, užėjo už kasų ir buvo sulaikyta. E. L. parodė, kad vedant į apsaugos kambarį, kur yra laiptukai, D. Z. lašišą išėmė iš kišenės ir ją išmetė. Jis iškvietė policiją, nes dar turėjo įrašą, kad ji beveik prieš mėnesį buvo pasisavinusi ikrų dėžutę. Kai 2012-10-23 sulaikinėjo D. Z., E. L. žinojo, kad ji buvo pavogusi ikrus, jis laukė, kol D. Z. vėl ateis į parduotuvę. 2012-09-25 jam parduotuvės vadovė pasakė, kad trūksta vienos dėžutės raudonųjų ikrų, nes prekės yra suskaičiuojamos kiekvieną dieną. Jis peržiūrėjo 2012-09-24 vaizdo įrašą, kuriame matėsi skyrius, kuriame buvo raudonųjų ikrų dėžutės ir pamatė, kaip moteris (D. Z.) paėmė dėžutę ikrų, kurią vėliau įsidėjo į kišenę ir nesumokėjusi išsinešė. Anot E. L., D. Z. neprisipažino pavogusi ikrus ir lašišą, bet parduotuvės vadovas buvo kartu su juo ir taip pat matė, kaip D. Z. iš kišenės išėmė ir išmetė lašišą (b. l. 34-35). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas J. C. parodė, kad 2012-10-23 jis buvo iškviestas į prekybos centrą „Iki“, esantį Didlaukio g. 80A, Vilniuje, ten apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad sulaikė moterį, kuri pavogė lašišos filė ir turi įrašą, kad ji anksčiau pavogė dėžutę ikrų. Pačios lašišos J. C. nematė. D. Z. buvo labai pikta, kaltę neigė, nedavė jam savo dokumentų. D. Z. nuvežė į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, kur ji pateikė savo dokumentus. Su D. Z. jis bendravo lietuviškai, šia kalba ji kalbėjo gerai ir jam nekilo mintis, kad šios kalbos ji nemoka (b. l. 35).

Pažymėtina, kad byloje yra UAB „Palink“ prekybos centro „Iki“ Nr. Nr. 412, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų video medžiaga, kur užfiksuoti nagrinėjami 2012-09-24 ir 2012-10-23 įvykiai, tačiau iš jų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad D. Z. 2012-09-24 ir 2012-10-23 iš minėto prekybos centro pavogė maisto produktus. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu yra kategoriškai pareiškusi, jog dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų yra nekalta. Nurodė, kad 2012-09-24 vaizdo įrašuose užfiksuota moteris yra ne ji, jos identitetas iš esmės neatitinka įraše užfiksuotos moters bruožų. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad byloje esančiame 2012-10-23 vaizdo įraše nei viename epizode neužfiksuota, jog D. Z. pasisavino (įsidėjo į striukę) galimai pagrobtą rūkytą lašišos filė. Tai apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė apsaugos darbuotojas E. L., kuris paaiškino, kad 2012-10-23 stebėdamas vaizdo kameras, pamatė, kaip D. Z. paėmė lašišą ir įsidėjo į striukės kišenę, priėjo prie kasų, susimokėjo už kitas prekes, lašišos filė toliau laikė kišenėje, už ją nesumokėjo, užėjo už kasų ir buvo sulaikyta. Taip pat E. L. nurodė, kad jis ir parduotuvės vadovas matė, kaip D. Z. iš kišenės išėmė ir išmetė lašišą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos byloje esančios video medžiagos vaizdo ekspertizės atlikimo, kas leistų nustatyti, tikrąsias įvykio aplinkybes ir tai, ar 2012-09-24 vaizdo įrašuose užfiksuota tikrai D. Z.. Vaizdų, užfiksuotų materialiose laikmenose, ekspertiniai tyrimai gali nustatyti objektų ar subjektų, užfiksuotų tyrimui pateiktoje medžiagoje, tapatybę, nustatyti, kokie objektai yra užfiksuoti tyrimui pateiktoje medžiagoje, subjektų atliekamų veiksmų eiliškumą, gali išryškinti tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotą vaizdą, gali nustatyti, ar pateiktas tyrimui įrašas yra ištisinis ir kt. Nagrinėjamu atveju tokios ekspertizės pagalba būtų galima objektyviai ištirti pateiktą video medžiagą, patikrinti apeliantės ir apsaugos darbuotojo nurodytas įvykio versijas ir tokiu būdu pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas parduotuvės vadovas, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti E. L. nurodytas aplinkybes, kad jie matė, kaip D. Z. iš kišenės išėmė ir išmetė lašišą.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 str. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate D. Z. nebuvo suteiktas vertėjas, nors akivaizdžiai ji kalbėjo ne lietuvių kalba. Teisme dėl to apeliantei buvo suteiktos vertėjo paslaugos. Todėl, anot apeliantės, ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu buvo nepaisyta valstybinės kalbos principo, kurio vienas iš turinio elementų reikalauja atliekamuose veiksmuose su kitakalbiais suteikti vertėjo paslaugas. Pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate nepateikė prašymo, kad dalyvautų vertėjas. Kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jai išaiškintos, D. Z. patvirtino pasirašydama minėtus administracinio teisės pažeidimo protokolus, taip pat juose paaiškinimus davė lietuvių kalba. Tai rodo, kad ji suprato, kuo yra kaltinama. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjant Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme vertėjas dalyvavo, todėl D. Z. turėjo galimybę pilnai realizuoti savo teises, tai yra galėjo kalbėti ir duoti paaiškinimus jai suprantama kalba, susipažinti su bylos įrodymais, teikti prašymus ir naudotis kitomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti, t. y. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti D. Z. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.