Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-397/2016

2016 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo J. B. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn. (vieniems metams devyniems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas J. B. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. už tai, kad 2015-09-25, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, iš ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų įgijo 25 000 Eur vertės, žinomai vogtą automobilį „BMW 335 D”, vin. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagrobtas iš H. E., gyvenančio (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2015-09-24 23 val. iki 2015-09-25 10.30 val., ir šiuo automobiliu važiavo į Lietuvos Respubliką, kol 2015-09-26 apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini) rajone po persekiojimo buvo sulaikytas Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. B. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. B. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis, į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginiai tyčiai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl kaltinamojo savanaudiškumo, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, šeiminę padėtį – teisiamasis yra pilnametis, teistas, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjame dar viena baudžiamoji byla Kelmės rajono apylinkės teisme, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur legaliai nedirbantis, į tai, kad teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai.

Apylinkės teismas atsižvelgė, kad J. B. nėra atlikęs bausmės pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nuosprendį, t. y. nesumokėjęs 1040 Lt jam paskirtos baudos. Šios aplinkybės, bei tai, kad kaltinamasis iki jo suėmimo niekur nedirbo, neturėjo nuolatinių pajamų, kas įtakojo nusikaltimo padarymą, teismui leido padaryti išvadą dėl baudos bausmės skyrimo negalimumo. Apylinkės teismas taip pat aptarė ir kitas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes ir pagrįstai priėjo išvados, jog J. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis būtų mažesnis už įstatymo numatytą bausmės vidurkį bei pagrįstai konstatavo, jog BK 75 str. netaikytinas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su šiuo vertinimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, susijusi su rūpinimusi dukra ir jos išlaikymu, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinama, priešingai – byloje yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos pažyma (T 2 b. l. 14) patvirtinanti, kad jis gyvena vienas ir jokių duomenų apie turimą dukrą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pateikta nebuvo.

Kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti J. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam J. B., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.