Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-794-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2SA-326-467/2012Nutartis · 2012-10-22Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2S-794-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10482-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
P. J.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-794-124/2012

Teisėja R. Vansevičienė Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10482-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 129.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. J. skundu (7–9 b. l.) kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti 2012-07-12 ir 2012-07-13 patvarkymus, kuriais patenkinti LR Teisingumo ministerijos skundai. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-02 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus ir iš Lietuvos Valstybės išieškotojui P. J. priteisė 95 081,27 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31. Vykdomąjį raštą išieškotojas pateikė antstolio D. B. ir R. J. kontorai. Priėmus vykdomąjį raštą, antstolių kontoroje buvo gautas LR Teisingumo ministerijos 2012-05-28 raštas, pasirašytas viceministro T. V., kuriame prašoma vykdomąją bylą nutraukti, panaikinti 2012-05-11 patvarkymą, kuriuo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui, panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Išieškotojas antstoliui nurodė, kad LR Teisingumo ministerija nėra įgaliota veikti už LR Vyriausybę, kad LR Teisingumo ministerija nėra vykdymo proceso šalis. Tačiau, antstolė R. J. neatsižvelgė į išieškotojo argumentus ir tenkino LR Teisingumo ministerijos skundą: panaikino 2012-06-27 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje, nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali užbaigti vykdomosios bylos.

Pavaduojantis antstolis R. K. patvarkymu dėl skundo netenkinimo (5–6 b. l.) išieškotojo skundo netenkino ir skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto I-ajam apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto I-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (51–54 b. l.) pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolis 2012-05-11 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 95081,81 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai, išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti teismo sprendimą. Skolininkui neįvykdžius antstolio raginimo, antstolis 2012-06-27 patvarkymu areštavo skolininko lėšas. Skolininkui apskundus minėtą antstolio patvarkymą dėl lėšų arešto, vykdymo veiksmai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-07-10 nutartimi sustabdyti, šios nutarties pagrindu antstolis, 2012-07-12 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, bei, tenkindamas skolininko skundą, priėmė 2012-07-12 ir 2012-07-13 patvarkymus, kuriais panaikino skolininko lėšoms taikytą areštą.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 633 str. 1 d. nuostatas, išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Šio vykdymo proceso šalys yra išieškotojas P. J. ir skolininkas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. LR CPK 51 str. 4 d. nustato, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija, valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. LR Teisingumo ministerija įgaliota atstovauti Lietuvos valstybę bylose dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams pagal LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimą Nr. 194. Vykdomojoje byloje yra Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010-05-26 potvarkis, kuriuo Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus darbuotojai J. O., R. V., V. V. įgalioti atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose, nagrinėjant civilines ir administracines bylas dėl atlyginimų išmokėjimo teisėjams. Šis įgaliojimas galioja iki 2012-12-31. Teismas nurodė, kad skolininką atstovauja tinkamas asmuo ir, antstolis, priimdamas šiuos skundus, nepažeidė CPK 599 str. nuostatų. Teismas nurodė, kad viceministro, o ne ministro, pasirašytas raštas antstoliui, yra tik formalus įstatymo pažeidimas, kuris nekeičia skolininko atstovo pozicijos šiame vykdymo procese dėl skolos išieškojimo pareiškėjo naudai.

Šiame vykdymo procese skolininkas yra Lietuvos valstybė, kuri, įvertinus skolos mastą, negali būti nemoki, bankrutuoti, nenustatyta, kad kitaip vengtų įvykdyti teismo sprendimą. Ginčas tarp vykdymo proceso šalių vyksta dėl to, ar skolininkas yra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Vykdymo procesas nėra užbaigtas, antstolio pareiga spręsti kokį procesinį sprendimą priimti ir kaip nustatyti, ar įvykdytas teismo sprendimas išieškotojui. Teismas konstatavo, kad ginčas, ar skolininkas yra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, esant vykdymo proceso šalių skundui dėl tokių antstolio veiksmų, teismas galėtų patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Vykdomasis dokumentas tebėra antstolio žinioje, vykdymo procesas nėra nutrauktas, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį, o atskirąjį skundą patenkinti visiškai, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijos sudėtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. LR Teisingumo ministerija nėra nei vykdymo proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo, nes neturi tam tinkamo įgaliojimo atstovauti skolininką. LR vyriausybės įgaliotas asmuo ėmėsi atstovauti LR Teisingumo ministeriją, šioje vykdomojoje byloje nesančią proceso šalimi. Pareiškėjas tai nurodė antstolei, tačiau antstolė, nekreipė į tai dėmesio ir tenkino LR Teisingumo ministerijos skundus: panaikino areštą piniginėms lėšoms ir tenkino 2012-05-28 prašymą.

2. Pirmosios instancijos teismo 2012-09-17 nutarties motyvuojamojoje dalyje apie 2012-07-12 patvarkymą neužsimenama, nors pareiškėjas skunde akcentavo šio patvarkymo neteisėtumą. Šio patvarkymo pagrindu antstolė atsisakė vykdyti teismo sprendimą. LR Teisingumo ministerijos neteisėtą kišimąsi į vykdomąją bylą, teisėja teisino pažeidimo mažareikšmiškumu bei LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr. 194, kuriuo neva tai LR Vyriausybė yra įgaliojusi LR Teisingumo ministeriją atstovauti LR Vyriausybę bylose dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (76–77 b. l.) antstolio D. B. atstovas R. K. prašo atmesti pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė, kad pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis matyti, kad Vilniaus apygardos teismas grąžino P. J. negrąžintą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Pagal 2008 10 28 LR Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo Nr. X-1761 2 str. ir Lietuvos Respublikos 2009 03 18 Vyriausybės nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" 3 punktą teisėjams nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį. LR Teisingumo ministerija nurodė, kad P. J. buvo grąžinta visa nesumokėto darbo užmokesčio dalis.

Į vykdomąją bylą buvo pateiktas LR Ministro Pirmininko 2010-05-26 potvarkis, kuriuo Teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo skyriaus darbuotojai J. O., R. V., V. V. įgalioti atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose, nagrinėjant civilines ir administracines bylas dėl atlyginimų išmokėjimo teisėjams, taip pat vykdymo procese su visomis procesinėmis teisėmis, numatytomis įstatymo atsakovui (skolininkui). Todėl visi dokumentai antstolio kontorai pateikti LR Teisingumo ministerijos darbuotojų yra pateikti įgaliotų tai padaryti žmonių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (79–81 b. l.) Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovas V. V. prašo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. gegužes 26 d. potvarkiu Nr. 191 Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja J. O. bei vyriausieji specialistai R. V. ir V. V. buvo įgalioti atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas bei vykdymo procese su visomis šalies procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas P. J. 2010 m. balandžio 2 d. prašymu, adresuotu Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, atsisakė įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo. Kadangi vykdant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą pareiškėjui išmokėta suma (95361,79 Lt) yra didesnė nei priteista suma, remiantis Aprašo 11 punktu, ji yra įskaitoma kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas. Akivaizdu, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas jau yra įvykdytas iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog antstolis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas P. J. prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijos sudėtyje.

LR CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad atskirojo skundo išnagrinėjimui pakanka byloje esančių rašytinių įrodymų, detalesni paaiškinimai dėl bylos aplinkybių nėra būtini, todėl atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 11 d. antstolio D. B. kontoroje gautas 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. I-31-815/2008 dėl 95 081,91 Lt išieškojimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, P. J. naudai. Antstolio D. B. atstovė R. J. 2012 m. gegužės 11 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2012 gegužės 11 d. raginimu įvykdyti sprendimą geruoju paragino skolininką - Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 95 081,91 Lt išieškotojo P. J. naudai, įmokant nurodytas lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą (9 b. l.). Skolininkui neįvykdžius antstolio nurodymų, buvo užklausti bankai apie skolininko atsiskaitomąsias sąskaitas, o 2012-06-27 Patvarkymu areštuoti lėšas antstolio padėjėja kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama areštuoti 89 726,91 Lt sumą ir nurodyti sąskaitą, priklausančią Lietuvos valstybei, kurioje yra vykdomojo dokumento įvykdymui reikalinga suma (vykd. byla 63 b. l.). 2012 m. liepos 13 d. Patvarkymu buvo patenkintas 2012-07-02 LR Teisingumo ministerijos skundas ir areštas piniginėms lėšoms panaikintas (vykd. byla 82 b. l.). 2012 m. liepos 12 d. patvarkymu iš dalies buvo patenkintas LR Teisingumo ministerijos 2012-05-28 prašymas: nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti 2012 m. gegužės 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą (vykd. byla 73 b. l.). Minėtame patvarkyme nurodyta, kad Vilniaus m. I-asis apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus, todėl sustabdžius bylą, jos užbaigimas šioje stadijoje negalimas.

Pareiškėjas atskirąjį skundą teikia dėl antstolio 2012-07-12 ir 2012-07-13 Patvarkymų, nurodydamas, kad LR Teisingumo ministerija nėra vykdymo proceso šalis.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomojo rašto, išduoto 2011-09-26, matyti, kad šalys šioje byloje yra pareiškėjas P. J., atsakovai: Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus apygardos teismas, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvauja LR Finansų ministerija (vykd. b. 6 b. l.). LR CPK 51 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo “Dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 194 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija 2009 metais buvo – Finansų ministerija, o nuo 2010 metų – Teisingumo ministerija. Byloje pateiktas 2010m. gegužės 26 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis dėl įgaliojimo atstovauti teismuose, kuriame nurodyta, kad Ministras Pirmininkas įgalioja Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus darbuotojus J. O., R. V., V. V. atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose, nagrinėjant civilines ir administracines bylas dėl atlyginimų išmokėjimo teisėjams, taip pat vykdymo procese su visomis procesinėmis teisėmis, numatytomis įstatymo atsakovui (skolininkui) (taip pat teisę pareikšti priešieškinį, pripažinti ieškinį, skundą, prašymą, apskųsti teismo sprendimą, nutartį, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti). Šis įgaliojimas galioja iki 2012-12-31 (34 b. l.). Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovą LT Vyriausybę tinkamai atstovauja įgaliotos institucijos – LR Teisingumo ministerijos darbuotojai, todėl teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad LR Vyriausybės įgaliotas asmuo ėmėsi atstovauti LR Teisingumo ministeriją, šioje vykdomojoje byloje nesančią proceso šalimi.

Atskirąjį skundą apeliantas grindžia ir tuo argumentu, kad teismas 2012-09-17 nutartyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl antstolio 2012-07-12 patvarkymo neteisėtumo, nors pareiškėjas skunde tai akcentavo.

2012-07-12 Patvarkyme dėl skundo patenkinimo antstolio D. B. atstovė R. J. nurodė, jog pagal vykdomojoje byloje Nr. 0035/12/00897 esančius duomenis Vilniaus apygardos teismas grąžino P. J. negrąžintą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d., ir kad buvo grąžinta visa nesumokėto darbo užmokesčio dalis. Antstolio atstovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto I –asis apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užbaigti vykdomosios bylos nėra galimybės. LR CPK 628 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti vykdomosios bylos sustabdymo terminus, numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Vadovaudamasi šia teisės norma, antstolio atstovė pagrįstai konstatavo, kad vykdomoji byla šiuo metu negali būti nutraukta dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi 2012-07-12 patvarkymu vykdomoji byla nėra užbaigta, joje gali būti sprendžiamas įsiskolinimo pareiškėjui klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas, ar skolininkas yra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, mano, kad jie yra pagrįsti ir teisėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė