- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-1805-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02024-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- UAB „Intermaks salonas“
- Ieškovas
- UAB „Aivada“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Intermaks salonas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2625-374/2014 pagal ieškovo UAB „Aivada“ ieškinį atsakovui UAB „Intermaks salonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Aivada“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Intermaks salonas“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 25649 Lt skolos, 275,96 Lt netesybų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).
Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė reikalavimo ribose areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 25924,96Lt sumai, uždraudžiant atsakovui jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovas tokio turto turi nepakankamai, areštuoti jo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu UAB “Aivada” (b.l. 33-34).
Teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Reikalaujama priteisti suma atsakovo, kaip juridinio asmens, atžvilgiu laikytina ženklia. Nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, jog pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 40-44).
1) priimant skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį buvo pažeistas teisingumo principas. Teismas nevertino UAB „Aivada“ pateiktų įrodymų patikimumo, pagrįstumo bei nevertino atsakovo turtinės padėties. Ieškinio suma atsakovui yra maža.
Šalies argumentai
2) Ieškovas ieškinio reikalavimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė ginčytinais įrodymais, tačiau teismas priėmė preliminarų sprendimą bei skundžiamą nutartį.
3) Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirs nuostolius vykdant įmonės veiklą, jo teisės bus nepagrįstai suvaržytos.
4) Ieškinys atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 54-59). Nurodo, kad atskirajame skunde nenurodyti konkretūs motyvai, kodėl nepagrįsta skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis. Atsakovas nepasisako dėl savo turtinės padėties, nepateikia gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų ir tik formaliai nurodo, jog ieškinio suma nėra didelė. Atsakovas, siekdamas paneigti objektyvią grėsmę dėl didelės ieškinio sumos, privalo įrodyti ir pagrįsti savo gerą turtinę padėtį ne tik bylos iškėlimo momentu, bet ir tai, kad ji tokia išliks iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, patvirtina atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirs nuostolių ir sunkumų vykdant veiklą. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu, nėra ir negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes pirmiausia areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant areštuotos lėšos. Iš areštuotų lėšų leista mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek ieškovas, tiek pirmos instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą.
Pažymėtina, kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. T.y. teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes.
Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad ieškinio suma jam yra maža. Tačiau teismui nepateikė jo finansinę būklę atspindinčių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie atsakovo turtinę padėtį. T.y. atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, nepaneigė aukščiau nurodytos prezumcijos, nepateikė duomenų, įrodančių jo (gerą) turtinę padėtį. Byloje nesant duomenų apie atsakovo turimą turtą, nėra galimybės nustatyti realios atsakovo turtinės padėties ir ją įvertinti kaip gerą.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirs nuostolius vykdant įmonės veiklą, jo teisės bus nepagrįstai suvaržytos. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį yra areštuotas atsakovui priklausantis žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, kad pritaikius šį areštą atsakovas negali vykdyti veiklos, ar jo veiklos vykdymas yra apribotas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ar pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Be to, pats ieškovas atskirajame skunde konkrečiai nenurodė, kokius suvaržymus patiria ar kokios jo teisės pažeidžiamos dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pažymėtina, kad jei taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, atsakovas turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 1 d.). Be to, atsakovas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir taip išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. T.y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. T.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl apelianto teiginiai dėl ieškinio nepagrįstumo, pateiktų įrodymų patikimumo bei pagrįstumo, nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualūs. Klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.