- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eI3-2001-1244/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00896-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
dalyvaujant pareiškėjai G. J., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Enrikai Ramanauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos G. J. prašymas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į J. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 8.16 ha žemę; 2) atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį J. K. nekilnojamąjį turtą ir G. J. bei J. K. giminystės ryšį, pateikti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėja terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises praleido dėl svarbių priežasčių. 1970 metais (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai buvo iškelti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pareiškėjos mama, M. K., į (duomenys neskelbtini) kaimą išsikelti nenorėjo, dėl to kolūkio pirmininko paprašė, kad skirtų sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) metais mirė pareiškėjos tėvas. Po tėvo mirties pareiškėja su mama perkėlė namą iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. 1973 metais į (duomenys neskelbtini) kaimą atsikraustė gyventi pareiškėjos brolis. Nors apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančias nuostatas ir nustatytus terminus buvo skelbiama viešai, tačiau pareiškėjos mama sirgo Alzhaimerio liga, buvo sunku su ja bendrauti, jai reikėjo nuolatinės kito žmogaus priežiūros, todėl apie grąžintiną žemę (duomenys neskelbtini) kaime sužinoti nepavyko, pareiškėjos teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo apribotos. Prašymo atkurti nuosavybės teises pareiškėja nepateikė dar ir dėl to, jog manė, kad žemę (duomenys neskelbtini) kaime susigrąžino jos brolis. 2020 metais pareiškėja sužinojo, kad brolis dėl žemės grąžinimo nesikreipė, todėl nuo 2020 metų ėmėsi aktyvių veiksmų: pradėjo rinkti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus bei duomenis, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymu nustatytų terminų pabaigos. 2025 m. vasario 20 d., gavusi Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą dėl žemės, pareiškėja iš karto kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).
Atsiliepimas
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos mama (tikėtina, kad buvusio savininko J. K. sutuoktinė) mirė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad jai dar esant gyvai, ji pati ar per įgaliotą atstovą galėjo kreiptis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. žemę, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad ir pareiškėja iki 2001 m. gruodžio 31 d. į nuosavybės teises atkuriančią instituciją nesikreipė.
Šalies argumentai
3.2. NŽT vertinimu, pareiškėja sąmoningai iki įstatymu nustatyto termino nesikreipė į instituciją, atkuriančią nuosavybės teises. Todėl NŽT nesutinka su tuo, kad terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Mano, kad šis terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio priklausančių veiksnių.
3.3. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog J. K. ir M. K. buvo sutuoktiniai, taip pat nėra duomenų apie M. K. sveikatos būklę ar apie pareiškėjos brolį. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) buvo minimo žemės sklypo savininkas. Todėl NŽT mano, kad net ir atnaujinus terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį J. K. nekilnojamąjį turtą, G. J. ir J. K. giminystės ryšį, pateikti, tai nesukels pareiškėjai jos siekiamų teisinių pasekmių, nes nėra aišku kas 1940 m. liepos 22 d. buvo nacionalizuoto turto savininkas. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų (planų, žemės eksplikacijos ir pan.), kurie nurodytų kurioje vietoje buvo žemė.
3. 2025 m. rugsėjo 15 d. teisme gautas pareiškėjos patikslintas prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio A. S. ir tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininkais patvirtinančius dokumentus. Patikslintame prašyme pareiškėja nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą kaip ir pradiniame 2025 m. birželio 19 d. teismui pateiktame prašyme. Papildomai nurodė, kad A. S. yra pareiškėjos senelis, mamos tėvas. J. K., vedęs pareiškėjos mamą M. S., pradėjo valdyti A. S. ūkį.
4. 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nutarė patikslintą prašymą priimti ir jį laikyti pagrindiniu. Šio teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pareiškėja papildomai nurodė, kad 1996 ar 1997 metais kreipėsi į Raseinių žemėtvarkos skyrių klausdama, kaip galima susigrąžinti žemę. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad žemė yra privatizuota. Todėl pareiškėja pagalvojo, kad žemę privatizavo jos brolis. Pareiškėja paaiškino, kad jos mama sirgo ir nuo 1974 metų gyveno pas pareiškėją, nes mamos nebuvo galima palikti vienos. Mama testamentu viską paliko broliui, todėl pareiškėja manė, kad brolis privatizavo žemę. Pareiškėjos brolis nuo 1973 metų atsikraustė gyventi į namą (duomenys neskelbtini) kaime. Teismui paklausus, ar pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo kalbėjo su broliu, pareiškėja nurodė, kad nekalbėjo, nes testamentu nekilnojamas turtas paliktas broliui, ji brolio paklausė tik tada, kai jo sveikata pablogėjo ir kai jis pardavė ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. 2020 metais pareiškėja brolio paklausė, ką jis darė su žeme (duomenys neskelbtini) kaime, brolis atsakė, kad jos nepasiėmė. Pareiškėjos teigimu, tuo metu buvo sustabdytas žemės grąžinimas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT paklausus, kodėl iki šių metų pareiškėja neatliko jokių veiksmų, pareiškėja nurodė, kad buvo uždraustas grąžinimas, tik šiais metais vėl buvo galima paduoti prašymą grąžinimui. Liudytojas B. J. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad žemės grąžinimas nebuvo uždraustas.
5. 2025 m. spalio 30 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas nustačius, kad pagal į bylos medžiagą pateiktus duomenis, pareiškėjos senelis ir pareiškėjos tėvas valdė žemę skirtinguose kaimuose (senelis A. S. valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno r., o tėvas J. K. valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno r.), tačiau tiek pareiškėjos patikslintame prašyme, tiek posėdžio metu pareiškėjos dėstyti argumentai susiję tik su žeme (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja įpareigota patikslinti, į kokią konkrečiai žemę ji siekia atkurti nuosavybės teises.
Šalies argumentai
6. 2025 m. lapkričio 4 d. pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio A. S. ir tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininkais patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2026 m. vasario 12 d. žodinio teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Teismui paklausus pareiškėjos, kas atsitiko su senelio žeme, pareiškėja nurodė, kad žemė buvo nacionalizuota, bet dokumentų apie tą žemę neturi, turi dokumentus tik apie tėvų žemę, dėl seneliui priklausiusios žemės nuo nepriklausomybes atkūrimo nesikreipė. Teismui paklusus, ar yra senelio turto paveldėtojai, pareiškėja nurodė, kad paveldėti turtą turėjo jos mama. Teismui atkreipus dėmesį, kad byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų, pareiškėja nurodė, kad dokumentų apie senelio žemę neieškojo. Teismui atkreipus dėmesį, kad bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises, pareiškėja nurodė, kad žemės niekas nepaveldėjo. Teismui paprašius patikslinti žemės netekimo aplinkybes (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėja nurodė, kad tą žemę nusavino kolūkis. Iki 1970 metų pareiškėjos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir ta žemė buvo nacionalizuota. 1970 metais visas (duomenys neskelbtini) kaimas buvo iškeltas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pareiškėjos mama su tuo nesutiko ir prašė sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, todėl ten ji gavo 60 arų sklypą ir pasistatė namą. Pareiškėjos teigimu, 1992 metais buvo paimta visa žemė, o žmonėms (duomenys neskelbtini) kaime buvo išduoti sklypai po 5 hektarus. Mamos turtą paveldėjo brolis ir jį pardavė 2019 metais. Paskirtus 5 hektarus pasiėmė bendrovė (tai patvirtinančių dokumentų nėra). Žemę reikėjo išsipirkti investiciniais čekiais. Teismui paklausus, ar iki 1991 ir 1993 metų pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes galvojo, kad brolis kreipėsi, pareiškėja atsakė teigiamai. Teismui paklausus, ar pareiškėja turi papildomus dokumentus, kurių nėra pateikusi į bylą, pareiškėja nurodė, kad turi dokumentus apie tėvo turtą ir juos teismo posėdžio metu pateikė į bylą. Teismui paklausus, kaip pareiškėja sužinojo, kad yra žemės ir kodėl anksčiau nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ji nurodė, kad visą laiką žinojo, kad tėvai turi žemę, bet kadangi brolis ten gyveno ir tą žemę dirbo, tai ji ir neklausė kiek žemės jis pasiėmė. Kai brolis pardavė sodybą, pareiškėja brolio paklausė, ką jis darė su žeme, kuri buvo (duomenys neskelbtini) kaime, brolis nurodė, kad jos neatsiėmė. Pareiškėja nurodė, kad buvo sustabdytas žemės grąžinimas ir atnaujintas tik praėjusių metų sausio mėnesį. Teismui paprašius patikslinti, ką pareiškėja turi omenyje, koks teisinis reguliavimas draudė grąžintis žemę, pareiškėja negalėjo patikslinti, teigė, kad girdėjusi tokias kalbas apie draudimą grąžintis žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininkais patvirtinančius dokumentus.
9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir žodinių teismo posėdžių metu pateiktais proceso dalyvių paaiškinimais, nustatytos šios aplinkybės:
10.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. K.
10.2. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2025 m. vasario 6 d. pažymos „Apie A. S. (S.) nekilnojamąjį turtą“ Nr. R4-702 duomenimis „(duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais 1931 m. planą patvirtinto 1932-02-06, eksplikacijoje įrašytas savininkas S. A., po išskirstymo gavęs 2 ha 86 a žemės skl. Nr. 27 (2 ha 14 a sodybos, 20 a ariamos, 47 a pievų, 5 a kelių <...>. (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstymų žemių sąraše įrašytas savininkas S. A., (duomenys neskelbtini) turėjęs 1,43 ha žemės (1 ha III rūšies ariamos; 0,4 ha IV rūšies pievų; 0,03 ha mokesčiais neapdėto plano <...>. Daugiau žinių apie A. S. (S.) (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dokumentų apie O. S. (S.) ten pat turėtą žemę bei dokumentų apie žemės paveldėjimą, pagal Jūsų pateiktus dokumentus, archyve saugomuose fonduose nerasta“.
10.3. Kauno regioninio valstybės archyvo 2025 m. vasario 20 d. pažymos dėl žemės Nr. (10.6)V10-493 duomenimis „<...> 1947 - 1948 metų (duomenys neskelbtini) valsčiaus DŽDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas M. A., A. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta M. A., J., - motina, gim. (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Žemė“ įrašyta: „Iš viso žemės 9,20“. Toje pačioje ūkinėje knygoje įrašytas K. J., A., ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta S. O - uošvė, gim. (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Žemė“ įrašyta: „Iš viso žemės 8,16 ha“. Byloje taip pat pateikti Kauno regioninio valstybės archyvo duomenys apie J. K. šeimos sudėtį ir turėtą turtą.
10.4. NŽT 2024 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 1SD-96994-(15.5.48 E.) „Dėl Jūsų prašymo“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjos 2024 m. spalio 29 d. prašymo susigrąžinti turėtą žemę negali tenkinti, nes prašymas pateiktas po įstatyme nustatyto termino.
10.5. 2025 m. balandžio 9 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu: (i) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; (ii) atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. J. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 8.16 ha žemės. Prašyme pareiškėja nurodė „<...> iki šių metų nežinojau apie tai, kad galiu kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę ir neturėjau jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą dėl žemės gavau tik 2025 m. vasario 20 d. ir tik dabar galiu kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę“. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė savo gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos tėvas yra J. K., o motina – M. S., savo santuokos liudijimą, Kauno regioninio valstybės archyvo 2025 m. vasario 20 d. pažymą dėl žemės, tėvo mirties išrašą, atstovavimo sutartį.
10.6. NŽT 2025 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 1SD-61832-(15.3.48 Mr.) nurodyta, kad NŽT pareiškėjos prašymo negali tenkinti, nes prašymas pateiktas praleidus teisiniame reguliavime nustatytą terminą.
10.7. Viešosios įstaigos „Kauno miesto poliklinika“ 2025 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodyta, kad M. K. asmens ambulatorinės sveikatos istorijos poliklinikos archyve nerasta. Viešosios įstaigos „Kauno miesto poliklinika“ 2025 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodyta, kad M. K. sveikatos istorija 2010 m. sausio 5 d. buvo sunaikinta.
10. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
11. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.
13. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu atkurti nuosavybė teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.
14. Taigi, prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti teikiami laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 įsigaliojimo - 1991 m. birželio 18 d. iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tokiems prašymams paduoti pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos – iki 2003 m. gruodžio 31 d.
15. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikoje, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas numato Atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra nurodyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie padavė prašymus atkurti nuosavybės teises iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-405-552/2025).
16. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra nurodyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau terminas atnaujinamas tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014 ir kt.).
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016).
18. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki teisiniame reguliavime nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado šiam terminui pasibaigus. Asmens subjektinė teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-552/2016).
19. Jei asmuo iki teisiniame reguliavime nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-131/2011, 2013 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-246/2013).
20. Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-888-821/2025).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į senelio A. S. ir tėvo J. K. valdytą žemę.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė, kad Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, kaip jos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
23. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia aplinkybė, kad pareiškėja žinojo apie tėvui priklausiusią žemę, tačiau iki pat 2020 metų manė, kad tą žemę susigrąžino pareiškėjos brolis, t. y., visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvos Respublikoje proceso pradžios pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų tikrąją reikalų padėtį, nors teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokių esminių kliūčių tai padaryti (byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos pateiktų paaiškinimų visuma atskleidžia, kad pareiškėja ir jos brolis palaikė tarpusavio ryšius, pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų buvę objektyvių atitinkamos komunikacijos kliūčių išsiaiškinti šiame kontekste reikšmingas aplinkybes, pareiškėjos mamos sunki sveikatos būklė šiame kontekste kitokio vertinimo nelemia, nes visą reikšmingą informaciją pareiškėja galėjo gauti iš kitų šaltinių (be kita ko, brolio, kompetentingų valstybės institucijų); be to, pareiškėja, savo pasyvų elgesį grindė aplinkoje girdėta (netikslia/ neteisinga) informacija, kad, tariamai, žemę draudžiama grąžintis). Teismo posėdyje komentuodama aplinkybes, kurios sukliudė teisiniame reguliavime numatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių į seneliui priklausiusią žemę atkūrimo, pareiškėja bendrai nurodė, kad tuo metu apie atitinkamą žemę jai nebuvo žinoma.
24. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos negalėjimą teisiniame reguliavime nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų nulėmusios objektyvios, nuo jos valios nepriklausančios kliūtys, kurias, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, būtų galima laikyti svarbiomis atitinkamo termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis. Iš tiesų, Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas (manymas, kad žemę susigrąžino brolis) bei jos pasirinktas pasyvus elgesio modelis (nesidomėjimas apie seneliui ir tėvui priklausiusią žemę ir galimybes atkurti nuosavybės teises kol dar vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas), ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti. Pareiškėja, žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, turėjo galimybę domėtis reikiamų dokumentų pateikimu dėl nuosavybės atkūrimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatyme nustatytų terminų pabaigos.
25. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu prašymą atkurti nuosavybės teises galėjo pateikti pareiškėjos senelio ir pareiškėjos tėvo teisių paveldėtojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja laiko save senelio ir tėvo teisių paveldėtoja, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju atitinkami šiuo aspektu reikšmingi dokumentai (teismui pareikalavus) turėjo būti surinkti ir pateikti į bylą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes (be kita ko, į tai, kad pareiškėja Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus praleido ne dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl šie terminai negali būti atnaujinti), nebuvo tikslinga papildomai imtis veiksmų tokiems dokumentams gauti, nes informacija apie pareiškėjos, kaip atitinkamų teisių paveldėtojos, statusą šiuo atveju būtų teisiškai nereikšminga ir negalėtų turėti įtakos galutiniam sprendimui šioje byloje.
26. Apibendrindama, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo atmeta kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.