Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-361-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-09-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
1A-32-361-2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01379-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-361/2013

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01379-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.19.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,nuteistajam J. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu paskirta basume ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2012-09-15, apie 22.38 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių kuopos 1-ojo būrio patruliui R. V. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. Š., atliekant tarnybines pareigas ir nustačius, kad kaltinamasis J. S. automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, J. S., siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus ir išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tarnybiniame automobilyje pasiūlė abiem po 50 litų kyšį. Įspėtas pareigūnų dėl baudžiamosios atsakomybės J. S. pasiūlė 200 litų kyšį. Policijos pareigūnams atsisakius bei jį vėl įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, J. S. toliau pasiūlė 300 litų kyšį prašydamas už tai, kad šie nefiksuotų jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str., bei Kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto KET 14 punkte, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

Nuteistojo J. S. gynėjas advokatas V. Rutavičius apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. J. S. nebuvo kaltinamas tuo, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos jo neblaivumas, todėl neblaivumas negalėjo būti pripažintas sunkinančia aplinkybe, teismas skiriamą bausmę motyvavo tuo, kad laikė, jog sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką J. S. padarė būdamas neblaivus. BK 60 str. 1 d. 9 p. asmens apsvaigimą nuo alkoholio nurodo kaip sunkinančią aplinkybę tik tuo atveju, jei neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas byloje netyrė, kokią įtaką nusikaltimo padarymui turėjo neblaivumo faktas. BPK 255 str. numato, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, todėl asmuo negali būti nuteistas už tai, kuo nebuvo kaltinamas. Kadangi J. S. nebuvo kaltinamas, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos jo neblaivumas, tai jo neblaivumas negalėjo būti pripažįstamas sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas tokią griežtą bausmę teismas motyvavo, kad naujas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, J. S. anksčiau 3 kartus baustas už vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti ir tai parodo, kad jis linkęs nusikalsti, nepaklusti įstatymams, išvadų nedaro. Kaip suprantama, tokiu būdu teismas bausmės skyrimą motyvavo atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę. Tačiau taip teismas atsižvelgė tik į neigiamą nuteistojo asmenybės pusę, tačiau visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į teigiamą. J. S. dirba, charakterizuojamas kaip labai padorus ir geras darbuotojas, tai matyti iš pridedamos charakteristikos. Visas paskirtas nuobaudas ir bausmes atlikinėja be pažeidimų, atlygina žalą nukentėjusiesiems, kurią padarė ankstesniu nusikaltimu, tai patvirtina pridedami duomenys apie atsiskaitymus su antstoliais. Už padarytą nusikalstamą veiką J. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jam užkertamas kelias toliau sumokėti baudas ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o tai prieštarauja nukentėjusiųjų ir valstybės interesams. Kaip matyti, J. S. turi vienodai neigiamų ir teigiamų jį charakterizuojančių požymių, jo veikoje nėra sunkinančių o yra tik lengvinančios aplinkybės. Už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos kelios skirtingos bausmės, tačiau teismas paskyrė pačią griežčiausią, kai esant tokioms aplinkybės jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė, t. y. bauda. Pagal BK 65 str. 2 d. subendrinant skiriamą bausmę už šį nusikaltimą, turėtų būti palikta galioti ankstesnė bausmė, pridedant papildomai kaip bausmę baudą. Tokiu atveju bausmė bus efektyvesnė ir naudingesnė pačiai valstybei ir visuomenei, nes visų pirma nereikės J. S. išlaikyti įkalinimo įstaigoje, taip pat ir papildys valstybės biudžetą. J. S. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prižiūrinti įstaiga dėl jo elgesio priekaištų neturi, drausminio poveikio priemonės netaikytos, nebuvo įspėtas apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, o tai parodo, jog J. S. visuomenei nėra pavojingas, todėl nėra pagrindo laikyti jį izoliuotą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, teigiant, jog ji per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nubaustas pagal BK 227 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 str. tvarka subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. J. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas neblaivus ir siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. S. nebuvo kaltinamas tuo, jog nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, todėl negalėjo būti nuteistas už tai, kuo nebuvo kaltinamas, tačiau iš nuosprendžio matyti, jog apeliantui nustatytas neblaivumas įtakos jo veikos kvalifikacijai neturėjo, ši aplinkybė tik buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Be kita ko, pareiškime dėl nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka taip pat yra nurodyta, kad J. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi perdavus bylą teismui apeliantas žinojo, kuo yra kaltinamas, kokios aplinkybės nustatytos, nuo ko turi gintis. Nusikaltimo metu J. S. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, akivaizdu, jog tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų siūlęs ir netgi nebūtų turėjęs preteksto siūlyti dėl to kyšį pareigūnams.

Apeliaciniame skunde nurodoma įvairių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių pažeidėją, tačiau net ir pripažindama, jog jos teisingos, kolegija nemato galimybių J. S. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Praeityje J. S. teistas už nusikaltimą, kurį taip pat buvo padaręs būdamas neblaivus, kai vairuodamas sukėlė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, nepaisydamas to, teismas tuomet jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Tačiau akivaizdu, jog iš savo ankstesnio pavojingo ir itin neatsakingo elgesio J. S. jokių išvadų nepadarė. Iš paties J. S. paaiškinimų matyti, jog šiuo atveju po darbo jis išgėrė 0,7 l butelį degtinės ir važiavo dar nusipirkti alkoholio, negana to, dar ir svetimu automobiliu. Iš baustumo pažymos matyti, jog už vairavimą neblaiviam J. S. ne kartą baustas ir administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 41–42). Tai rodo, jog apeliantas pavartojęs alkoholio nevengia vairuoti automobilio ir taip visiškai ignoruoja kitų eismo dalyvių saugumą, kelia grėsmę ne tik jų turtui, bet ir sveikatai bei gyvybei, o šiuo atveju pareigūnams jį pagavus vairuojantį neblaivų, jis dar ir bandė išvengti atsakomybės, siūlydamas kyšį. Akivaizdu, jog dėl neatsakingo elgesio J. S. yra pavojingas, teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl teigiamai apeliantą apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog bausmės tikslai apeliantui dar gali būti pasiekiami be realaus bausmės atlikimo. Naują nusikaltimą J. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi galutinei gana griežtai bausmei įtakos turėjo ir ankstesniu nuosprendžiu skirta, bet neatlikta bausmės dalis. Apylinkės teismas J. S. už naują nusikaltimą skyrė bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, naują bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą, kaltę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę charakterizuojančią medžiagą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. S. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Linas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis