- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2359-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03213-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, UAB ,,Lesko“, VMI prie FM
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Lesko“ ir VMI prie FM dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininku, po R. M. mirties, pakeisti palikimą priėmusią Lietuvos Respublikos valstybę, kurią atstovauja VĮ Turto bankas.
Nurodė, kad skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2015-10-14 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L., vadovaujantis CK 5.62 str., turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. K. prašymą tenkino – pakeitė skolininką vykdymo procese, vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 261,37 Eur (902,46 Lt) skolos, išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ naudai, vietoje mirusio skolininko R. M. nurodant skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę (b. l. 7-8).
Teismas nurodė, kad skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą 2015 m. spalio 14 d. priėmė valstybė. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Lietuvos CK numatytus atvejus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skolininką vykdymo procese pakeitė. Pažymėjo, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3911-887/2016 ir antstolės A. K. prašymą dėl skolininko R. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-15).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Šiuo atveju sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas perėjo valstybei, ar jį paveldėti kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Turto arešto registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė A. K. būtų uždėjusi areštą skolininkui priklausančiam turtui vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ naudai. Turto arešto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatytą 3 mėnesių terminą, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Naikinamasis 3 metų terminas suėjo 2016 m. birželio 10 d., todėl nebėra net teorinės galimybės prašyti teismo šį praleistą terminą atnaujinti. Mirusysis R. M. turėjo ir kitų kreditorių, kurie informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai. Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
UAB ,,Litesko“ atsiliepimu prašo VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties panaikinimo atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 25-28).
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Išieškotojas apie skolininko mirtį (mirė (duomenys neskelbtini)) sužinojo tik 2013 m. lapkričio 18 d., gavęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį. Kreditorius neturėjo ir negalėjo žinoti apie palikėjo mirties faktą. 2013 m. gruodžio 3 d. išieškotojas kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą su prašymu nurodyti palikimo priėmėjus, tačiau 2013 m. gruodžio 9 d. gavo pranešimą, jog palikėjų neatsirado. Nepagrįstai teigiama, kad antstolė A. K. nėra išviešinusi fakto apie kreditoriaus naudai areštuotą turtą, nes VĮ Registrų centras išraše yra nurodomas akivaizdus juridinis faktas – turto areštas. Antstoliui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš R. M. priteistų skolų išieškojimo. Antstolė buvo areštavusi skolininko R. M. butą kreditoriaus naudai. UAB ,,Litesko“ ne vieną kartą informavo tuo metu VMI prie FM apie palikėjo skolas, t. y. 2014-02-07 ir 2015-01-21, o VMI prie FM tik 2015-10-14 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi, priimant palikimą, išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, valstybė yra specifinis teisinių santykių subjektas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Taigi, tik valstybei priėmus palikimą, kreditoriai apskritai gali sužinoti, kas yra įstatyminis įpėdinis priėmęs palikimą ir tik tada gali pareikšti reikalavimą valstybei. Valstybė palikimą priėmė beveik praėjus 2,5 metų nuo palikimo atsiradimo. VĮ Turto bankas buvo informuotas apie skolas pagal tuo metu galiojusių aktų nustatytą tvarką ir toks informavimas tinkamas pagal tuo metu buvusią teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2969 dėl 826,04 Lt , 10,42 Lt delspinigių, 66 Lt žyminio mokesčio, išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojai UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“. Skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 14 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu R. M. turtas (butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolė A. K., vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininką R. M. jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolės pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad, mirus R. M. palikimą priėmė valstybė. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini) Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis, nustatyta, kad skolininkui priklaususiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1) 2009-06-19 antstolė K. taikė areštą – kreditorius UAB ,,Alytaus butų ūkis“, turto arešto masto suma 2566,19 Lt; (1. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)); 2) Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi taikė areštą, kreditorius AB ,,SEB“ bankas, turto arešto masto suma 42 502,29 Lt + 139 Lt (2. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)); 3) antstolė D. K. 2012-10-15 taikė areštą, kreditorius AB SEB bankas, turto arešto mastas 14 481 Eur (3. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)). Taigi nurodytais turto arešto aktais Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo R. M. turto areštas bei palikėjo kreditoriai. Šiuo atveju teismas, netikrino šios Turto arešto aktų registre esančios informacijos, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio nuostatomis, visiškai nenustatinėdamas aplinkybės, ar įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjos prievoles, t. y. nevertindamas, ar prašymas atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus.
Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorių UAB ,,Alytaus butų ūkis“ ir AB SEB bankas reikalavimai, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamo dydžio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas konkrečiose vykdomosiose bylose. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ 261,37 Eur reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-08-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB ,,Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ kitokiu būdu būtų pareiškusi minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2009 m. rugpjūčio 10 d., todėl UAB ,,Litesko“ aukščiau nurodytą pareigą turėjo teisę (galėjo) įgyvendinti ir iki palikėjo mirties momento. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ 261,37 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-08-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės A. K. pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.