Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. K., nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui A. K., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. K. pagal BK 154 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014 m. lapkričio 27 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje po straipsniu „(duomenys neskelbtini)", naudodamasi IP adresu (duomenys neskelbtini), pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“, parašė tokį komentarą: „Prieš savaitę verkė pikete prie Aukščiausio Teismo, kad iš jo net 300 Lt dukters išlaikymui nuskaičiuoja antstolis, kokia neteisybė, o dabar sako, yra geriausias IT specialistas. Kiek žinau, geriausi uždirba dešimtimis tūkstančių. Tai kur teisybė? Gal vis tik susidėliok galvoj viską teisingai, kai bus galvoj tvarka, nebus minčių apie savižudybę, gyvenimas bus su perspektyva, gal ir tūkstančius uždirbsi. O dabar juodindamas kitą, vėl meluodamas suki tą patį nesibaigianti ratą ir niekaip iš jo neištrūksi. Ir tau niekaip negali pasisekti, nes tavo gyvenimo principai neteisingi. Pradžiai pakaktų nemeluoti (kaip šitoj laidoj) ir nevogti (betaisant kompiuterius, jų detales)“.

A. K. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino, parodė, kad komentarą po kaltinime minimu straipsniu ji parašė, trūkus kantrybei, kadangi tai buvo ne pirma laida, kai A. K. sakė netiesą, iškraipė faktus. Šiuo atveju, ji tiksliai neprisimena laidos turinio, tačiau tai buvo susiję su alimentais, su tuo, kad ji skriaudė A. K., buvo pasakyta netiesa, todėl komentare ji išdėstė savo nuomonę, remdamasi faktais. Komentare parašė, kad A. K. pakaktų nemeluoti ir nevogti, kadangi jis skyrybų ir iškeldinimo metu, būdamas namuose vienas, iš jos nerakinto kambario pavogė kompiuterį. Dėl to buvo paduotas pareiškimas policijai, tačiau institucijose pažiūrėta į šią situaciją kaip į šeiminius reikalus ir nutarta, kad nėra pagrindo A. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kompiuteris taip ir neatsirado, tačiau, kai A. K. išsikėlė pas mamą, jis tą kompiuterį atidavė žaisti dukrai. Be to, ji prisimena, kaip A. K., remontuodamas kompiuterius, trindavo rankomis, sakydamas, jog gerai pavyko iš kliento kompiuterio išimti kažkokį gerą, stiprų „RAM“ ir įdėti silpnesnį. Ji pati tai yra mačiusi ir mano, kad tai yra vagystė iš kliento. Ji pati apie kompiuterius nenusimano, tačiau pats A. K. jai sakė, kad geresnį „RAM“ kažkur panaudos. Kad kas nors būtų jį tuo apkaltinęs, ji nėra girdėjusi, kadangi mano, jog žmogus, nesuprantantis apie kompiuterius, nesusigaudo, kiek ten yra „gigabitų“. A. K. teigimu, jos parašytas komentaras buvo labai geranoriškas, jis buvo skirtas ne juodinti ir šmeižti, o skatinant A. K. performuoti vertybes, įvertinti savo moralę ir gyventi kitaip. Tuomet tikrai pasiseks.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad procesas šioje byloje prasidėjo tada, kai buvo atkreiptas dėmesys į komentarus, buvo pradėtas tyrimas, o sausio 19 d. gautas Kauno apskr. VPK raštas, bei kovo 30 d. buvo gauta pažyma dėl registro duomenų, jis nuosekliai rinko duomenis ir pateikė į bylą. Kito komentaro autorei, kaltinamosios bičiulei R. S., jis nekėlė pretenzijų, kadangi ji jo atsiprašė, o A. K. veiksmuose jis mato tyčią. Kai jis tapo neįgalus, jie skyrėsi, ji per teismą jo prašė išsikraustyti, prasidėjo nesutarimai. Šiame kontekste jis ir buvo apkaltinas, kad paėmė iš A. K. jo padovanotą kompiuterį. Tačiau policija, įvertinusi jo pateiktą informaciją, jam pateikus pirkimo čekį ir nurodžius parduotuvę, kur jį pirko, atmetė kaltinimus vagyste. Tai rodo, kad A. K. dėl asmeninių motyvų ir blogos patirties keršijo jam. Laidoje, po kurios straipsniu buvo parašytas A. K. komentaras, nebuvo kalbėta apie šeiminį gyvenimą, vaikus, buvo pateikta asmeninė informacija apie jį, o informacija, kuri galėtų būti sietina su A. K., nebuvo paliesta. Be to, jis yra dalyvavęs viename pikete, tačiau duomenys apie šią jo veiklą laidoje nebuvo aptarti. Komentarų portale „(duomenys neskelbtini)“ laikymą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, jie yra laikomi apie tris – šešis mėnesius. Kitų komentarų po straipsniu neskaitė, atkreipė dėmesį tik į tą, kuris jam buvo aktualus.

2012-05-17 raštas patvirtina, kad A. K. kreipėsi į Kauno apskrities VPK, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jai priklausančio kompiuterio „Dell“ vagystės, kurią galimai įvykdė A. K. (b. l. 81).

2012-06-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. K. pareiškimą buvo atsisakytas pradėti, kadangi nesutarimai dėl kompiuterio priklausomybės yra sprendžiami civiline tvarka (b. l. 83).

2014-11-26 straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ nuorašas patvirtina, kad kaltinime nurodytą dieną buvo paskelbtas straipsnis apie A. K. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-1965/240/2015 b. l. 5).

2014-11-27 komentaro nuorašas ir straipsnio komentarų ekrano nuotrauka patvirtina, kad kaltinime nurodytas komentaras buvo parašytas po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, komentatoriaus IP: (duomenys neskelbtini) (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-1965/240/2015 b. l. 6 – 7).

2015-01-19 Kauno apskr. VPK raštas patvirtina, kad IP adresas: (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-1965/240/2015 b. l. 20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. A. K. pripažino parašiusi kaltinime nurodytą komentarą apie savo buvusį sutuoktinį A. K., tačiau savo kaltės nepripažino, nurodė, kad mano, jog tokios informacijos, kokia buvo nurodyta jos komentare, paskleidimas, nėra nusikaltimas, savo veiksmais ji neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti A. K., o tik išdėstė savo nuomonę, remdamasi tarpusavio santykių su juo refleksija. Jos parašytas komentaras buvo labai geranoriškas, jis buvo skirtas ne juodinti ir šmeižti, o parodyti, kad A. K. reikia performuoti vertybes, įvertinti savo moralę ir gyventi kitaip.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Ši nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia, be to, paskleista informacija turi būti konkreti, kurios faktus būtų galima patikrinti. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės.

Apibendrinus surinktus rašytinius įrodymus, išklausius nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymus, darytina išvada, kad A. K. neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusįjį, paskleisdama apie jį melagingas žinias, konstatuojant tam tikrus konkrečius faktus, bei siekdama pažeminti jo garbę ir orumą. Kaltinimas grindžiamas iš esmės pačių Audriaus ir A. K. parodymais, jų pačių situacijos vertinimu. Įvertinus įrodymų visetą, darytina išvada, kad A. K. ir A. K. yra nusiteikę konfliktiškai vienas kito atžvilgiu, šis konfliktas tęsiasi ilgą laiką. Pats privatus kaltintojas ir kaltinamoji parodė, kad dar prieš konfliktams persikeliant į teismą bei viešą erdvę, tarp jų tvyrojo įtampa, jie negalėjo rasti kompromiso šeiminių ir tarpusavio santykių aplinkoje, abu siekia vienas kitam perteikti savo nuomonę. Nesutarimai tarp jų buvo nagrinėjami ir anksčiau ikiteisminio tyrimo įstaigose bei teismuose, be to, jie kildavo ir gyvenant viename bute, todėl akivaizdu, kad A. K., vertindama susiklosčiusią situaciją, susiformavo savo nuomonę ir būtent ją pateikė visuomenės informavimo priemonėse. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012). Remiantis tiek pačių Audriaus ir A. K. parodymais, tiek surinktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamosios pasisakymai yra vertinamojo pobūdžio, tai yra jos nuomonė apie faktus, apie situaciją, kuri susidarė bendraujant šeiminėje aplinkoje, gyvenant viename bute, kaip iš tarpusavio santykių kilusio konflikto asmeninis vertinimas, nuomonė, kurią ji, norėdama apginti savo teiginius, eskalavo į viešąją erdvę. Tai patvirtina ir jos pačios parodymai, kad ji savo komentaru po kaltinime nurodytu straipsniu neturėjo tikslo apšmeižti jame aprašomą asmenį.

Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, ką galimai ir išsakė A. K., pavartodama privataus kaltintojo atžvilgiu kaltinime nurodytas frazes, esą jam reikėtų nemeluoti (kaip šitoj laidoj) ir nevogti (betaisant kompiuterius, jų detales). Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismų praktikoje pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu.

Kiekvieną kartą, ginant vieną vertybę - saviraiškos laisvę ar asmens garbę ir orumą - neišvengiamai apribojama kita, todėl siekiant teisingos šių vertybių pusiausvyros, būtina atsižvelgti, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Todėl pirmiausiai, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz. Lietuvos Respublikos CK 2.24 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmuose nėra nei objektyviųjų požymių – sąmoningo melagingos informacijos skleidimo, nei subjektyviojo požymio – tyčios, ji nesiekė A. K. apšmeižti, o tokiu būdu išreiškė savo nuomonę. Nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., sudėties, A. K. išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

A. K. civilinis ieškinys A. K. dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

A. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. dėl A. K. šmeižimo, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. civilinį ieškinį A. K. dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.