Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-19 · Administracinė byla Nr. eI2-1682-983/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
eI2-1682-983/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19159-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1682-983/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19159-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T.V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš atsakovės Vilniau miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Savivaldybė), žalos atlyginimą – 2 370 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 8 d. ieškovės automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie namo Nr. 69, (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. pareiškėjai paskambino policijos pareigūnas pranešti apie nulūžusio medžio apgadintą automobilį bei, kad policija iškvietė darbininkus nupjauti bei sutvarkyti nulūžusį medį. Priėjusi prie savo automobilio, pareiškėja padarė kelias fotografijas telefonu.

Teigia, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos gavo raštą, patvirtinantį faktą dėl nulūžusio medžio, tačiau nurodantį, kad svetimas turtas nėra sugadintas. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), kuri be motyvų atsisakė tenkinti prašymą atlyginti žalą, kilusią dėl ant pareiškėjai priklausančio automobilio nukritusio medžio.

Pažymi, jog siekiant įvertinti automobiliui padarytą žalą, kreipėsi į turto vertinimo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Verlita“ (toliau – ir UAB „Verlita“), kuri Transporto priemonės vertinimo pažymoje VER3276, nustatė, kad automobilio remonto kaina – 2 190 Eur. Taip pat, nurodo, kad 180 Eur pareiškėja sumokėjo UAB „Verlita“ už turto vertinimo paslaugas.

Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 26 punktą, želdinių ir želdynų priežiūra priskirta savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių funkcijoms. Be to, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Remiasi taip pat ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, kuriuose įtvirtintos savivaldybės organizacinės funkcijos. Nurodo, kad minėtieji įstatymai įtvirtina Savivaldybės pareigą užtikrinti, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėmis ir jų turtui.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju, atsakovei kyla viešoji atsakomybė, kuri reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 271 straipsnį, atsakomybės subjektas – valstybė ar savivaldybė, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Paaiškina, kad viešajai atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju, yra visos būtinos sąlygos, nes neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą, nepakankamai kontroliavo jų būklę ir dėl tokio neveikimo pareiškėjai kilo žala.

Akcentuoja, kad Administracija tik formaliai atrašė į pareiškėjos prašymą atlyginti jai kilusią turtinę žalą dėl ant jai priklausančio automobilio užkritusio medžio, savo išreikštos pozicijos ji nekonkretizavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas 2022 m. balandžio 15 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl nulūžusio ginčo medžio vietos ir žemės sklypo, kuriame auga ginčo medis, nuosavybės teisių. Taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atstovavimo

Sutinka, kad bylose dėl žalos atlyginimo tinkamu atsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ne Administracija, tačiau paaiškina, kad pagal teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybės, kaip atskirojo juridinio asmens, savivaldybės administracijos direktorius atstovauti negali, nes tai du skirtingi juridiniai asmenys, galintys būti savarankiškais teisinių santykių dalyviais priklausomai nuo to, iš kokios veiklos ar funkcijų vykdymo tokie santykiai susiklostę. Teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, savivaldybės vadovas yra meras ir pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui, o šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, kad savivaldybės administracijai vadovauja jos direktorius.

Dėl viešosios civilinės atsakomybės

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovei viešoji civilinė atsakomybė nekyla, nes pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių, įstatyme nurodytų pareigų tariamai sukėlusių žalą atsakovė viešo administravimo srityje neatliko bei pažymi, kad atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste.

Dėl atsakingo už patirtą žalą asmens

Nesutinka, kad atsakovė yra tinkama atsakovė, privalanti atlyginti dėl nugriuvusio medžio pareiškėjos automobiliui padarytą žalą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Paaiškina, kad Taisyklių 5 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad „už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai”. Akcentuoja, kad, atsakovės duomenimis, iki ginčijamo įvykio datos, t. y. 2021 m. sausio 8 d., niekas nesikreipė į Savivaldybę dėl minėto, galimai avarinio medžio kirtimo ar genėjimo, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo.

Argumentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio kodekso ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

Pažymi, jog pareiškėja tik abstrakčiai nurodo nulūžusio ginčo medžio vietą, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kur augo šis medis.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Nurodo, kad pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl Savivaldybės veikimo/neveikimo buvo apgadinta jos transporto priemonė.

Teigia, kad Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės) 3 punkte įtvirtina, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreipia dėmesį, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Nurodo, kad šalia namo, esančio Žirmūnų g. 69, Vilniuje, augančių medžių inventorizacija buvo atlikta 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Todėl akcentuoja tai, kad nepagrįsta suabsoliutinti Savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje ir absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį Savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad medžių genėjimo bei pašalinimo darbus riboja minėtuose teisės aktuose įtvirtinti ribojimai, kaip fizinių ar juridinių asmenų prašymą ir pan.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nesutinka su prašoma priteisti žalos suma, nes pareiškėja, savo neva faktiniu nuostoliu, t. y. 2 370 Eur laiko UAB „Verlita“ Transporto priemonės vertinimo pažymoje VER3276 nurodytą automobilio atkuriamąją vertę, t. y. 2 190 Eur bei už turto vertinimo pažymos parengimą sumokėtą pinigų sumą, t. y. 180 Eur. Akcentuoja, kad UAB „Verlita“ pateiktoje pažymoje nurodyta automobilio rinkos kaina nustatyta nevertinat iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjos automobilio būklė dar prieš įvykį.

Argumentuojant dėl priežastinio ryšio elemento, būtino viešajai civilinei atsakomybei kilti, atsakovė teigia, kad Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą pareiškėjai, neatliko bei tinkamai vykdė įsipareigojimus.

Dėl pareiškėjos kaltės

Teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar pareiškėja pati laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai ir nurodo, kad, kaip matoma iš pareiškėjos darytų fotografijų, automobilis stovėjo tiesiai po medžiais, todėl, atsakovės teigimu, pagrįsta daryti išvadą, kad, kaip matyti iš fotografijų, esant gausiam sniego kiekiui, pareiškėja nebuvo pakankamai atsargi ir apdairi, nes, esant gausiam sniego kiekiui, medžiams neatlaikius sniego naštos, nuolat fiksuojami medžių šakų lūžimai.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjos manymu ji patyrė dėl automobilio apgadinimo nulūžus medžiui. Pasak pareiškėjos, Savivaldybė pažeidė pareigą užtikrinti, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėmis ir jų turtui, todėl ji turi atlyginti pareiškėjai 2 370 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. sausio 8 d. ieškovės automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie namo Nr. 69 (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. pareiškėjai paskambino policijos pareigūnas pranešti apie nulūžusio medžio apgadintą automobilį bei, kad policija iškvietė darbininkus nupjauti bei sutvarkyti nulūžusį medį. Pareiškėja iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos gavo raštą, patvirtinantį faktą dėl nulūžusio medžio, tačiau nurodantį, kad svetimas turtas nėra sugadintas. Pareiškėja kreipėsi į Administraciją, kuri be motyvų atsisakė tenkinti prašymą atlyginti žalą, kilusią dėl ant pareiškėjai priklausančio automobilio nukritusio medžio. Pareiškėja, siekiant įvertinti automobiliui padarytą žalą, kreipėsi į UAB „Verlita“, kuri Transporto priemonės vertinimo pažymoje VER3276 nustatė, kad automobilio remonto kaina – 2 190 Eur. Taip pat nurodo, kad 180 Eur pareiškėja sumokėjo UAB „Verlita“ už turto vertinimo paslaugas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji CK 6.263 straipsnio pagrindu, turi teisę į Savivaldybės, kaip asmens, kuris netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neišsprendė klausimo dėl leidimo genėti ir tvarkyti medžius išdavimo, padarytos turtinės žalos t. y. 2 370 Eur atlyginimą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, laikosi pozicijos, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nėra ginčo žemės sklypo savininkė ar valdytoja. Šios atsakovės vertinimu, ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl nesant visų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, jos atžvilgiu viešoji atsakomybė negali būti taikoma.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakingo asmens už padarytą žalą transporto priemonei, kuri atsirado dėl nulūžusio medžio.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė teigia, kad pagal teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybės, kaip atskirojo juridinio asmens, savivaldybės administracijos direktorius atstovauti negali, nes tai du skirtingi juridiniai asmenys, galintys būti savarankiškais teisinių santykių dalyviais priklausomai nuo to, iš kokios veiklos ar funkcijų vykdymo tokie santykiai susiklostę. Teismas pažymi, kad nesutinka su atsakovo argumentu bei laiko jį nepagrįstu.

Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis 2 punktas).

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kuri savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas); įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis 2 punktas); administruoja viešųjų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. eA-305-629/2022, kurioje LVAT pripažino, kad bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį atsakovu turėtų būti savivaldybė, atstovaujama atitinkamos savivaldybės vykdomosios institucijos, o ne savivaldybės administracija, todėl konstatuotina, kad atsakovės argumentas, kad savivaldybės administracijos direktorius nėra tinkamas atstovas byloje, laikytinas nepagrįstu.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Priežiūros taisyklės), kurios yra privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal minėtų taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir sniego, ir vėjo, nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai). Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiga yra rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punktas įtvirtina, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų.. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja skunde abstrakčiai nurodė nulūžusio ginčo medžio vietą t. y. prie namo Nr. 69, (duomenys neskelbtini), todėl tiksliai nustatyti, kur augo ginčo medis, neįmanoma. O be to, remiasi argumentu, kad iki įvykio 2021 m. sausio 8 d., niekas nesikreipė į atsakovą dėl galimai avarinio medžio kirtimo ar genėjimo.

Teismas pažymi, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad byloje neaiški ginčo medžio vieta, kadangi tiek iš bendrosios kompetencijos teismui pareiškėjos atstovo pateikto vietos lokalizacijos žemėlapio ir fotonuotraukų, tiek iš Administracijos pateikto paaiškinimo ir duomenų iš viešai prieinamos internetinės svetainės https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas ir pateiktų fotonuotraukų, tiek iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos rašto (į 2021-05-14 prašymą), kuriame nurodyta, kad nulūžęs medis užblokavo pravažiavimą tarp (duomenys neskelbtini)69 ir 75 namų, matyti, kad ginčo medis augo žemės sklype prie namo Nr. 69, (duomenys neskelbtini).

Be to, iš pareiškėjos į bylą pateikto VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, kuriame augo nulūžęs medis, nėra suformuotas ir užregistruotas, t. y. jis nepriklauso jokiems privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, kad nesuformuotas žemės sklypas, kuriame augo ginčo medis, priklauso valstybei, todėl minėtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, pagal paminėtų teisės aktų reikalavimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą), privalo prižiūrėti ir tvarkyti Administracija. Tai patvirtina ir pačios Administracijos į bylą pateikti inventorizaciniai duomenys, pagal kuriuos, atsakovei 2019-10-20 atlikus Vilniaus miesto želdinių inventorizaciją buvo nustatyta, kad medžio būklė buvo bloga. Atsižvelgus į tai, atmetami kaip nepagrįsti Administracijos argumentai, kad ginčo medžio augimo vieta neaiški, ar kad ginčo medis neaugo valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje žemėje, todėl ji nėra atsakinga už nulūžusio medžio padarytą žalą.

Be to, šiuo atveju teismas konstatuoja, kad ir atsakovės argumentas, kad iki ginčijamo įvykio niekas nesikreipė į Administraciją dėl galimai avarinio medžio kirtimo ar genėjimo, yra teisiškai nereikšmingas, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo / negavimo fakto.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neveikimu, lėmė žalos atsiradimą.

Atsakydamas į Savivaldybės argumentą, kad pareiškėja pati buvo neatsargi, statydama transporto priemonę po medžiais gausiai sningant, teismas pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad 2021 m. sausio 8 d. t. y. tą dieną, kuomet nuvirto medis ant nukentėjusiojo automobilio, gausiai snigo, nėra patvirtinta į bylą pateiktais įrodymais, be to ji pati savaime nesudaro pagrindo Savivaldybei netaikyti ar iš dalies ją atleisti nuo atsakomybės. Priešingai, tiek iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, tiek iš pačios atsakovės pateiktų inventorizacinių duomenų, pagal kuriuos, atsakovei 2019-10-20 atlikus Vilniaus miesto želdinių inventorizaciją buvo nustatyta, kad medžio būklė buvo bloga, nes yra pažeistas jo kamienas, išgraužtos drevės, didelis kamieno posvyris, galima daryti išvadą, kad ginčo medis nulūžo dėl to, kad buvo išpuvęs ir pasviręs. Taigi, Savivaldybės argumentai, kad pati nukentėjusioji buvo nerūpestinga yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad transporto priemonės valdytoja elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydama automobilį virš medžio, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

Pareiškėjos prašomos priteisti 2 370 Eu. žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuoklė, kiti įrodymai. Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl transporto priemonės apgadinimo, kurių transporto priemonės savininkė nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos dydžiu, jos teiginiai dėl ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio atmetami, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Kaip matyti, atsakovė nesutinka ne tik su tuo, kad žalos atsiradimą sąlygojo jos neteisėti veiksmai, bet ir su žalos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš byloje esančių aplinkybių nėra aišku, kokia automobilio būklė buvo iki ant jo užvirstant medžiui (kadangi byloje yra pateiktos automobilio nuotraukos tik po nutikusio įvykio), jokio kito vertinimo, išskyrus panašių techninių parametrų automobilių kainas internetiniuose portaluose nustatant pradinę automobilio vertę nebuvo atliekama, atlikdamas vertinimą vertintojas naudojosi užsakovo suteikta žodine informacija apie automobilį, taip pat internetinių portalų informacija, todėl nesant kitų rodymų, pareiškėjos pateikti automobilio vertės skaičiavimai gali būti laikomi objektyviais nurodytai žalai pagrįsti.

Teismo vertinimu, atsakovas nesutikdamas su žalos dydžiu nurodo tik savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Remiantis į bylą pateiktais pareiškėjos rašytiniais įrodymais, automobilio apgadinimai yra užfiksuoti tiek pareiškėjo pateiktose fotografijose, tiek Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje VER3276 ir jos priede – apžiūros – defektų akte, kurią atliko nepriklausomas vertintojas Mantas Žukauskas. Pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilio rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu – 4700 Eur, automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų metodu – 2190 Eur.

Pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal LVAT jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei LVAT praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2021 m. liepos 8 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 800 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: advokato S.G. išduotą pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėja už teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur; advokato padėjėjo M.R. išduotus pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad pareiškėja už teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjos prašoma priteisti 800 Eur suma už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T.V. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai T.V. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 2 370 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai T.V. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė