Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau - LKT), 31 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Po 100 EUR už kiekvieną nežmoniškomis žalingomis sveikatai ir žeminančiomis garbę bei orumą sąlygomis praleistą parą, tai yra už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., tai yra už 83 dienas praleistas kameroje Nr. 17, 8 300 EUR; už praleistus kameroje Nr. 15 laikotarpius nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. (imtinai) iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (imtinai), taigi iš viso 22 dienas; ir nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. (imtinai) iki 2024 m. kovo 4 d. (imtinai), taigi iš viso 210 dienų, iš viso kameroje Nr. 15 – 232 dienas, iš viso abejose kamerose – 315 dienų, taigi iš viso padaryta žala sudaro 31 500 EUR.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui J. P. 31 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

6. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pareiškėjui kalint LKT Vilniaus kalėjime kameroje Nr. 17 nebuvo tualeto pertvaros, o kameroje Nr. 15 lango angoje nebuvo stiklo, jis buvo uždengtas kartonu ir plėvele.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę LKT Vilniaus kalėjime, kalėjo kamerose Nr. 17 ir Nr. 15.

8. Visų pirma pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 17 nebuvo tualeto pertvaros, todėl besinaudojant sanitariniu mazgu, žmogus matomas ir girdimas kitiems kameroje kalintiems asmenims, taip pat ir be perspėjimo į kamerą įeinantiems kitiems darbuotojams. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl kameroje Nr. 17 buvusių pažeidimų kreipėsi į Seimo kontrolierių. Į bylą pareiškėjas pateikė Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad skundo aplinkybių tyrimo vietoje metu (2022 m. liepos 13 d.) nustatyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 17 yra nugriauta sienelė, skirianti sanitarines ir gyvenamąsias patalpas, t. y. sanitarinio mazgo vieta nėra atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 12.5 punkte nustatytų reikalavimų, neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tačiau teismas be kita ko pažymi, kad atsakovė į bylą pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta, kad kameroje Nr. 17 išdaužti kameros lango stiklai, sudaužytos dvi lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys (2022 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas). 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad yra išardyta sanitarinio mazgo patalpos siena prie durų staktos. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl šio įvykio paaiškino pareigūnams, kad sieną išardė tyčia, nes jo neišveda į užsiėmimus, analogišką priežastį jis taip pat yra nurodęs ir savo rašytiniame paaiškinime (paaiškino, kad ruošia kamerą prieš remontą, nes neturi kuo užsiimti, todėl po truputį ardo kamerą). 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas toliau laužė sanitarinio mazgo patalpos sieną. Teismas pažymi, kad į bylą yra pateiktos nuotraukos, kuriose matosi išardyta tualeto sienelė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodo atsakovė, bei kaip pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu, jis kameroje Nr. 17 visada sėdėjo vienas, todėl pareiškėjas negalėjo būti matomas ir girdimas kitiems asmenims bei nebuvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, atsakovė pateikė informaciją, kad dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų ir LKT Vilniaus kalėjimui padarytos materialinės žalos, o būtent gyvenamojoje kameroje Nr. 17, buvo pateiktas ieškinys teismui dėl žalos išieškojimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1403-1098/2023) buvo patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui LKT iš atsakovo J. P. 817,93 EUR turtinės žalos atlyginimą bei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (817,93 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas pats niokojo kameros patalpas, taip sukeldamas jo skunde nurodytus nepatogumus, privatumo trūkumą ir pan.

9. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 15 nebuvo stiklo, o pats langas buvo uždengtas kartonu ir plėvele, todėl būnant tokioje kameroje, kur visą laiką degė lempos, vos ne iš karto tapo neįmanoma atskirti, kada – diena, kada – naktis, kada laikas gultis, o kada keltis. Pareiškėjo organizmas patyrė didžiulį stresą, pajuto, jog sutriko natūralūs organizmo ritmai, tapo sunku užmigti, atsikelti, dienos metu apimdavo mieguistumas, apatija, arba atvirkščiai – kažkoks susierzinimas, pyktis, toks apšvietimas pakenkė pareiškėjo regėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad dėl susidariusios situacijos kreipėsi į NVSC, kuris atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimus. NVSC 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, kad kontrolės metu nustatyta, kad kalėjimo kameros Nr. 15 lange nebuvo stiklo, langas uždengtas kartonu ir plėvele, kas nesudaro sąlygų natūraliam apšvietimui. Šios aplinkybės neatitiko HN 134:2015 15 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. NCVS Kalėjimo administracijai nurodė pašalinti pažeidimus. Kaip nurodo atsakovė, 2024 m. balandžio 18 d. NVSC atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 15 buvo pakeistas langas ir šioje kameroje yra natūralus apšvietimas. Tokiu būdu NVSC patikrinimo akte nustatytas trūkumas buvo pašalintas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pažeidimai buvo nustatyti, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kalėdamas kameroje Nr. 15, ją piktybiškai niokojo. Į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl sudaužyto unitazo ir unitazo dangčio. Pareiškėjas J. P. atsisakė rašyti paaiškinimą, bet žodžiu nurodė, kad gadino turtą, nes jam neatnešė artimųjų perduotų ausinių. Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl galimai nuo vėjo išdužusio lango stiklo. 2023 m. spalio 8 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nuo vėjo iškrito stiklas, taip pat nurodė, kad ateitų ir įstatytų normalų stiklą arba pareiškėjas „išmuš tuos gabalus“. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl to, kad pareiškėjas kameroje Nr. 15 išdaužė stiklą ir sudaužė unitazą. 2023 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas sudaužė kameros Nr. 15 kriauklę ir tualeto sienos pertvarą. 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kameroje Nr. 15 pareiškėjas išmušė kiaurymę į koridoriaus pusę (kiaurymės dydis buvo toks, kad pro ja tilpo ir galėjo išlysti statybinė plyta, buvo pajudinti sienoje esantys apšvietimo ir galimai ryšio laidai). Atsakovė taip pat į bylą pateikė nuotraukas, kurios patvirtina atsakovė nurodomas aplinkybes. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 15 gyveno vienas (šia aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas). Taip pat atsakovė nurodė, kad kameroje Nr. 15 padaryti sugadinimai buvo visada tvarkomi, tačiau sutvarkymai buvo trumpalaikiai, nes tik patalpinus pareiškėją į kamerą Nr. 15, kameros patalpa vėl buvo niokojama. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai dėl nepakankamo apšvietimo buvo pašalinti, be to visi galimi pareiškėjo nepatogumai, susiję su jo gyvenimu kameroje Nr. 15, buvo sąlygoti pačio pareiškėjo veiksmų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas niokoja kalėjimo turtą, taip nusižengdamas nustatytai tvarkai bei padarydamas žalą.

10. Teismas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra konsultuotas psichiatro. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kameroje Nr. 17 jis išdaužė pertvarą, taip padarė, nes nesusivaldė, susinervino. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo nestabili psichika, jis žalojasi, bandė nusižudyti.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pats niokojo kalinimo įstaigos turtą, todėl galimi pareiškėjo patirti nepatogumai yra sąlygoti pareiškėjo veiksmų, todėl dėl pertvaros kameroje Nr. 17 nebuvimo bei dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 15 atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti.

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Nors pareiškėjas nurodo, kad besinaudojant sanitariniu mazgu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas bei tai, kad dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjas patyrė didžiulį stresą, sutriko jo organizmo ritmai, tačiau, kaip minėta, šiuos galimus pareiškėjo patirtus nepatogumus, išgyvenimus nulėmė pačio pareiškėjo tyčiniai, piktybiški veiksmai bei tai galimai nulėmė pareiškėjo psichinė būklė. Todėl teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturinę žalą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

13. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Vilniaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.