Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), jo atstovei Džiolanai Tarvainytei, atsakovo atstovei Agnei Jokšaitei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. M., vertėjoms Violetai Marčiulionienei ir Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Migracijos departamentas), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė 2010-06-18 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-303 (00012), kuriuo panaikino Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2010-08-20, taip pat atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 5?7).

Faktinės santuokos egzistavimą įrodo tai, kad V. K. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir prisideda prie bendro šeimos ūkio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, jog sutuoktinių ryšį patvirtina faktai, kai sutuoktiniai kartu gyvena, bendrai tvarko namų ūkį (2007 m. kovo 29 d. nutartis Administracinėje byloje Nr. N-502-155/08). Sutuoktiniai turi bendrą biudžetą, iki finansinės krizės V. K. turėjo verslą, santaupų, todėl išlaikydavo šeimą. Šiuo metu A. M. išvykusi į Islandiją, nes vyro pajamos tapo nepakankamos išlaikyti šeimą. Vadovaujantis nurodytais faktais galima teigti, jog nėra veiksnių, nurodytų 2009 m. gegužės 18 d. Nr. 1V-205 Ministro įsakymu patvirtintame „Dokumentų leidimui laikinai gauti Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ tvarkos aprašo 43 punkte, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė Džiolana Tarvainytė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Aplinkybę, kad santuokos sudarymu nebuvo siekiama sukurti tikrų, nuolatinių ir patikimų šeimos santykių, liudija ir tai, kad sutuoktiniai nepažįsta vienas kito giminaičių, tėvų, brolių, seserų. Pareiškėjo advokatės teiginys, jog A. M. motina yra kažkada mačiusi pareiškėją, tačiau nuotraukoje jo nepažino dėl neva mokyklos koridoriuje buvusios tamsos, nėra svarus argumentas, galintis įrodyti, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka nėra fiktyvi, nes jau pats faktas, kad motina apskritai nežino, kad duktė yra sudariusi santuoką ir asmeniškai nepažįsta jos sutuoktinio rodo, kad, sudarę santuoką, pareiškėjas ir A. M. nepalaikė tikrų ir nuolatinių tarpusavio santykių, nes kitu atveju būtų neįtikėtina, kaip gyvendama kartu su motina, A. M. galėtų nuslėpti, jog turi sutuoktinį, su kuriuo ją sieja artimi, glaudūs ir intymūs santykiai. Tai, kad sutuoktiniai nesupažindino vienas kito su savo artimaisiais bei draugais, rodo, kad jie savo santuokos nevertina kaip svarbios, reikšmingos bei turinčios perspektyvą, bei leidžia teigti, jog santuoka sudaryta tik dėl akių. Aplinkybę, kad sutuoktiniai nesidomi vienas kito gyvenimu, kad jų santykiai nėra artimi, patvirtina ir tai, kad sutuoktiniai negalėjo nurodyti vienas kito išsilavinimo bei specialybės ? A. M. nurodė, kad ji turi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą, o sutuoktinio apie išsilavinimą išvis nesiteiravo, tuo tarpu pareiškėjas paaiškino, kad ir jo, ir jo sutuoktinės išsilavinimas yra vidurinis. Mano, kad nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o tik siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Per teismo posėdį A. M. prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Paaiškino, kad santuoka nėra fiktyvi, jie vienas kitą myli, gyvena kartu, veda bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2010-06-18 sprendimo Nr. Nr. (15/4-1)3I-303, kuriuo Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2010-08-20, taip pat atsisakyta pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ir neišduotas naujas dėl to, kad pareiškėjas yra sudaręs fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. M. Vadinasi, teismui svarbu išsiaiškinti, ar santuoka sudaryta tarp Baltarusijos Respublikos piliečio V. K. ir Lietuvos Respublikos pilietės A. M. nėra fiktyvi santuoka.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ? Įstatymas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas tvarkos aprašas dėl dokumentų leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Aprašas).

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Aprašo 42 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, turi būti vertinama užsieniečio santuoka, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi (t. y. santuoka arba registruotos partnerytės sutartis buvo sudaryta, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi): 1) susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; 2) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; 3) iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; 4) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; 5) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; 6) santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); 7) yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (Aprašo 43 p.). Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs vieną ar keletą iš Aprašo 43 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Šiuo atveju informacija gaunama: 1) sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai); 2) apklausus kaimynus; 3) apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus (Aprašo 44 p.). Apklausą atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, kai sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra Lietuvos Respublikoje. Sutuoktinis (-iai) arba asmuo (asmenys), sudaręs (-ę) registruotos partnerystės sutartį, iškviečiamas (-i) ir apklausiamas (-i) raštu – užpildo Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtus apklausos lapus (juose abiem sutuoktiniams arba asmenims, sudariusiems registruotos partnerystės sutartį, pateikiami tie patys klausimai). Gali būti apklausiami ir vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kaimynai arba kiti asmenys, nurodyti Aprašo 44.3 punkte (Aprašo 45 p.).

Įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjęs pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo fiktyvios santuokos turėjo teisę atlikti tyrimą, surinkti įrodymus (apklausti sutuoktinius, kaimynus, giminaičius, tėvus ir kitus asmenis), juos įvertinti ir konstatuoti ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, ar pareiškėjas nebūdamas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (Baltarusijos pilietis) nesiekia gauti leidimą gyventi ir nesiekia sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Atsakovas turi vertinti užsieniečio santuoką, sudarytą per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą.

Nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. K., a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2009-05-15 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2010-04-27, ketindamas gyventi kartu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą: galiojančio kelionės dokumento kopiją, santuokos liudijimo bei sutuoktinės Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, kitus dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei turimą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

Migracijos valdyba, įtardama, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, nusprendė apklausti Lietuvos Respublikos pilietę A. M. ir pareiškėją apie susipažinimo ir santuokos sudarymo aplinkybes (b. l. 34). 2010-05-19 įgaliotas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos valstybės tarnautojas juos apklausė, patikrino žinomas gyvenamąsias vietas, apklausė kaimynus, artimus giminaičius, surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 38). Apklausos lape dėl sudarytos santuokos įvertinimo A. M. pateikti atsakymai į klausimus nepilnai sutampa su pareiškėjo apklausos lape įrašytais atsakymais (b. l. 39?52).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs jo prašymą, įvertinęs surinktą medžiagą, 2010-06-18 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 53?55).

Pareiškėjas apeliuoja į tai, kad jo ir A. M. santuoka nėra fiktyvi, sudaryta laisva valia, jie vienas kitą myli, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, ginčo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes apklausos lapuose (b. l. 39?52) sutuoktiniai paaiškino, kad susipažino 2008 m. lapkričio mėnesį prie kavinės, santuoką įregistravo 2009 m. gegužės 15 d. (pareiškėjas santuokos sudarymo datą nurodė 2009-05-14). Kaip paaiškino sutuoktiniai, vestuvių jie nešventė, A. M. po vestuvių išvažiavo namo, nes ketino vykti į Islandiją, po kelių dienų išvyko, pareiškėjas su draugu išvažiavo į miestą.

Šios aplinkybės teismui kelia abejones dėl santuokos tikrumo, kadangi tokią įprastai svarbią sutuoktiniams dieną pareiškėjas ir A. M. praleido atskirai simboliškai dviese nepažymėjo santuokos sudarymo, apie jų santuoką nežinojo net artimiausi žmonės (tėvai, vaikai). Teismo posėdyje dalyvavusi A. M. mama G. M. patvirtino, kad apie dukters santuoką ji nieko nežinojo, jai tapo žinoma, kai į namus 2010 metais atėjo Migracijos departamento pareigūnai. Dukros A. vaikai ir ji pati gyvena jos bute, kartais naktimis dingdavo iš namų.

Pareiškėjas 2010-04-27 pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai prašymą (b. l. 28?31) pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme nurodė nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), įspėtas dėl melagingų (neteisingų) duomenų pateikimo (b. l. 31). Tačiau nuomos sutartį (b. l. 91?93) dėl minėto buto jis ir A. M. pasirašė 2010-06-01, t. y. vėliau negu pateikė prašymą, Migracijos valdybai pateikė šio buto savininkės sutikimą (b. l. 33). Vadinasi, teikdamas prašymą institucijai jis šiame bute su A. M. negyveno. Šias aplinkybes patvirtina Migracijos valdybos vyresniosios specialistės Anos Daugienės tarnybinis pranešimas (b. l. 38), iš kurio aišku, kad jie kartu negyvena nurodytame bute, taip pat jie negyvena A. M. deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnėms bendraujant su pareiškėju, jis paaiškino, kad sutuoktinė A. M., šiuo metu yra išvykusi į Islandiją ir grįš tik š. m. rugsėjo mėnesį, todėl į apklausą atvyks tik jis vienas. Tačiau 2010-05-19 į Migracijos valdybą atvyko abu sutuoktiniai. A. M. paaiškino, kad Islandijoje ji dirbo praėjusiais metais, o šiemet neišvyko dėl vulkano išsiveržimo.

Vadinasi, šios aplinkybės teismui taip pat kelia pagrįstas abejones dėl sutuoktinių tarpusavio santykių tikrumo, kadangi sutuoktinis nežino, jog jo sutuoktinė šiais metais, t. y. 2010, neišvyko į Islandiją. Išeitų, kad pareiškėjas visus keturis šių metų mėnesius (į apklausą sutuoktiniai pakviesti tik š. m. gegužės mėnesį) buvo įsitikinęs, kad jo sutuoktinė A. M. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, o tuo tarpu ji visą šį laiką buvo Lietuvoje. Sutuoktiniai nesidomi vienas kito gyvenimu, jų santykiai nėra artimi, patvirtina ir tai, kad sutuoktiniai negalėjo nurodyti vienas kito išsilavinimo bei specialybės, nes A. M. paaiškino, jog turi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą, o sutuoktinio apie išsilavinimą išvis nesiteiravo, tuo tarpu pareiškėjas paaiškino, kad jų išsilavinimas yra vidurinis. Teisme išaiškėjo, kad sutuoktiniai nepažįsta vienas kito vaikų, giminaičių, tėvų, brolių, seserų. Faktas, kad A. M. motina G. M. apskritai nežinojo, kad duktė yra sudariusi santuoką ir asmeniškai nepažįsta jos sutuoktinio. Tai, kad sutuoktiniai nesupažindino vienas kito su savo tėvais, artimaisiais bei draugais, rodo, kad jie savo santuokos nevertina kaip svarbios, reikšmingos bei turinčios perspektyvą.

Liudytojų T. R., V. M., G. M. bei Ž. B. paaiškinimai teisme nepatvirtina pareiškėjo ir A. M. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo.

Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, nes tikrasis prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tikslas nėra šeimos susijungimas, o siekis gauti kurios nors Šengeno valstybės leidimą gyventi ir taip patekti į Šengeno erdvę.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad 2010-06-18 Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/4-1)3I-303 (00012), kuriuo Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti V. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.