- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-756-2367-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02075-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. M., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-303(00012) ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu Migracijos departamentas panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje argumentuodamas tuo, jog Lietuvos Respublikos pilietės A. M. ir Baltarusijos piliečio V. K. santuoka buvo sudaryta siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jo ir A. M. santuoka nėra fiktyvi ir yra sudaryta laisva valia. Apklaustų liudytojų paaiškinimai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnų tarnybinėse ataskaitose yra netinkamai įvertinti. V. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 26 d. apklaustų kaimynų paaiškinimai nepaneigia, kad sutuoktiniai gyveno kartu. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad kaimynai buvo apklausti praėjus 20 dienų po sutuoktinių įsikūrimo minėtoje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjo butas yra sublokuotame name ir turi atskirą įėjimą, todėl neseniai atsikraustę nuomininkai neturėjo galimybės susipažinti su kaimynais. Be to, nuomotojos Ž. B. draugas V. M. patvirtino, kad sutuoktiniai šiame bute gyvena. Tą patį galėtų paliudyti ir nuomotoja. Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai per pastarąjį laikotarpį neįsigijo buities ar namų apyvokos daiktų, nereiškia, kad jie neveda bendro šeimos ūkio, kadangi butas yra nuomojamas ir jame yra visi būtini buities bei namų apyvokos daiktai. Bendro gyvenimo faktą (komunalinių mokesčių mokėjimą, bendro namų ūkio tvarkymą) galėtų patvirtinti ir T. R., iš kurios sutuoktiniai nuomojosi kambarį bute (duomenys neskelbtini), iki atsikraustant į dabartinę gyvenamąją vietą. Sutuoktinių ryšį rodo ir bendros nuotraukos, darytos 2009 m. balandžio 26 d. bei 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnų apklaustos A. M. motinos G. M. paaiškinimai yra netinkamai pateikti tarnybinėse ataskaitose. Apklausti G. M. pareigūnai atvyko į jos darbovietę mokykloje, kurioje tuo metu vyko pamokos. Pasirinktas apklausos būdas ir vieta nesuteikė galimybės apklausiamam žmogui pateikti visą turimą informaciją. Be to, A. M. neatskleisdavo motinai daugelio asmeninio gyvenimo aplinkybių. A. M. nuo G. M. yra slėpusi ir santuokos su pirmuoju vyru, A. M., faktą. Atsakovo teiginys, kad sutuoktiniai apklausos lapuose negalėjo nurodyti vienas kito vaikų vardų bei pavardžių, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymėjo, kad apklausos metu liudytojų atsakymai į pateiktus klausimus nebuvo protokoluojami, jokie dokumentai, patvirtinantys suteiktos informacijos teisingumą, apklaustiems asmenims nebuvo duodami pasirašyti. Dėl nurodytų priežasčių apklaustų asmenų duoti paaiškinimai galėjo būti iškraipyti. Todėl duomenys, pateikti tarnybinėse ataskaitose, turėtų būti vertinami kritiškai. Faktinės santuokos egzistavimą įrodo ir tai, kad V. K. vykdo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir prisideda prie bendro šeimos ūkio. V. K. pradėjo dirbti UAB „Hidromotas“ ir gauna pajamų, kurių reikia norint pragyventi Lietuvos Respublikoje. V. K. ketina Lietuvos Respublikoje kurti savo verslą. Sutuoktiniai turi bendrą biudžetą. Iki finansinės krizės V. K. turėjo verslą, santaupų, todėl išlaikydavo šeimą. Šiuo metu A. M. yra išvykusi į Islandiją, nes vyro pajamų nebepakanka šeimos išlaikymui. Nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1V-205 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gauti Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 43 punkte nurodytų veiksnių, leidžiančių manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis), turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Įvertinimo, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Aprašo V skyriuje. Vadovaujantis Aprašo 42 punktu, turi būti vertinama užsieniečio santuoka, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Todėl, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjo ir A. M. santuoka, sudaryta 2009 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nėra fiktyvi, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2010 m. gegužės 6 d. išsiuntė paklausimą bei santuokos įvertinimo apklausos lapus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai. 2010 m. birželio 3 d. atsakovas gavo Migracijos valdybos tarnybinį pranešimą dėl sudarytos santuokos įvertinimo bei sutuoktinių apklausos lapus. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnams pakvietus pareiškėją bei jo sutuoktinę atvykti į Migracijos valdybą apklausai dėl sudarytos santuokos įvertinimo, pareiškėjas, paskambinęs telefonu, paaiškino, kad jo sutuoktinė A. M. šiuo metu yra išvykusi į Islandiją ir grįš tik šių metų rugsėjo mėnesį, todėl į apklausą atvyks tik jis vienas. Tačiau 2010 m. gegužės 19 d. į Migracijos valdybą atvyko abu sutuoktiniai. A. M. paaiškino, kad Islandijoje ji dirbo praėjusiais metais, o šiemet neišvyko dėl vulkano išsiveržimo. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl sutuoktinių tarpusavio santykių tikrumo. Apklausos lapuose sutuoktiniai nurodė, kad vestuvių nešventė. Sudarant santuoką dalyvavo tik A. M. draugė K. Ž. ir jos draugas, nebuvo nė vieno iš sutuoktinių artimųjų. Sutuoktiniai nepažįsta vienas kito giminaičių, tėvų, brolių, seserų. A. M. motina G. M. labai nustebo paklausta apie dukters vyrą. G. M. paaiškino, kad jos dukra A. M. su pirmuoju vyru A. M. yra išsituokusi ir su vaikais nuolat gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). G. M. nurodė, kad apie dabartinį dukters vyrą Baltarusijos Respublikos pilietį V. K. girdi pirmą kartą ir niekada nėra jo mačiusi. A. M. nežinojo, kad pareiškėjas turi seserį. Kaip savo bendrus pažįstamus sutuoktiniai nurodė tik du asmenis, kurie buvo liudininkais jų vestuvėse. Tą aplinkybę, kad sutuoktiniai nesidomi vienas kito gyvenimu ir jų santykiai nėra artimi, patvirtina ir tai, kad sutuoktiniai negalėjo nurodyti vienas kito išsilavinimo bei specialybės. Penkios iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų yra padarytos tą pačią dieną – 2009 m. balandžio 26 d. (prieš pareiškėjui pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje santuokos pagrindu), o likusios trys – 2009 m. gruodžio 2 d. Daugiau nuotraukų, parodančių sutuoktinių kartu leidžiamą laiką laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., ar nuotraukų, darytų 2010 metais, nebuvo pateikta. Sutuoktiniai nešventė kartu vienos didžiausių metų švenčių – Naujųjų Metų. Be to, apklausos lapuose skirtingai nurodė, kur praleido šią šventę – A. M. nurodė, kad ji šventė su savo vaikais, o jos sutuoktinis – su draugais Lietuvoje. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad Naujus Metus jis sutiko su savo vaikais, kurie gyvena Minske, Baltarusijos Respublikoje. Daug abejonių kelia pareiškėjo ir A. M. gyvenamoji vieta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nė vienas iš sutuoktinių apklausų metu nepaminėjo. A. M. vaikai iš pirmosios santuokos negyvena kartu su ja bei pareiškėju. Apklausos lapuose abu sutuoktiniai nurodė, kad per visą buvimo santuokoje laikotarpį kartu neįsigijo jokių buities ar namų apyvokos daiktų. A. M. nurodė, kad pareiškėjas yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje, ir kad jai finansiškai padeda motina bei buvęs vyras (šį faktą patvirtino ir A. M. motina). O pareiškėjo skunde teigiama priešingai – kad pareiškėjas išlaiko šeimą. Be to, Migracijos departamentas neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirba skunde paminėtoje UAB „Hidromotas“ ar ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Visos nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjai negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio. Apklausos lapuose yra ir kitų nesutapimų tarp sutuoktinių atsakymų. Sutuoktiniai skirtingai nurodė, kur kartu lankėsi Lietuvoje – pareiškėjas teigė, kad lankėsi Trakuose, o A. M. nurodė, kad iš Vilniaus niekur nebuvo išvykę. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o tik siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. sudaryta santuoka yra fiktyvi. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Migracijos departamento priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Aprašo 42, 43, 44, 45 punktų nuostatomis, atsakovas, turėjęs pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo fiktyvios santuokos, turėjo teisę atlikti tyrimą, surinkti įrodymus (apklausti sutuoktinius, kaimynus, giminaičius, tėvus ir kitus asmenis), juos įvertinti ir konstatuoti, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, ar pareiškėjas nebūdamas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis nesiekia gauti leidimą gyventi ir nesiekia sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Atsakovas turi vertinti užsieniečio santuoką, sudarytą per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą. Apklausos lapuose (b. l. 39-52) sutuoktiniai paaiškino, kad susipažino 2008 metų lapkričio mėnesį prie kavinės, santuoką įregistravo 2009 m. gegužės 15 d. (pareiškėjas santuokos sudarymo datą nurodė 2009 m. gegužės 14 d.). Kaip paaiškino sutuoktiniai, vestuvių jie nešventė, A. M. po vestuvių išvažiavo namo ir po kelių dienų išvyko į Islandiją, o pareiškėjas su draugu išvažiavo į miestą. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl santuokos tikrumo, kadangi tokią įprastai svarbią sutuoktiniams dieną pareiškėjas ir A. M. praleido atskirai, simboliškai dviese nepažymėjo santuokos sudarymo, apie jų santuoką nežinojo net artimiausi žmonės (tėvai, vaikai). Teismo posėdyje dalyvavusi A. M. mama G. M. patvirtino, kad apie dukters santuoką ji nieko nežinojo. Apie tai jai tapo žinoma, kai 2010 metais į namus atėjo Migracijos departamento pareigūnai. Dukros Aistės vaikai ir ji pati gyvena jos bute. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2010 m. balandžio 27 d. pateiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-31). Tačiau nuomos sutartį (b. l. 91-93) dėl minėto buto jis ir A. M. pasirašė 2010 m. birželio 1 d., t. y. vėliau negu pateikė prašymą. Tai reiškia, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą institucijai, šiame bute su A. M. negyveno. Šias aplinkybes patvirtina ir Migracijos valdybos vyresniosios specialistės A. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 38), iš kurio matyti, kad jie kartu negyvena nurodytame bute. Jie taip pat negyvena A. M. deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnams bendraujant su pareiškėju, pastarasis paaiškino, kad jo sutuoktinė A. M. šiuo metu yra išvykusi į Islandiją ir grįš tik šių metų rugsėjo mėnesį, todėl į apklausą atvyks tik jis vienas. Tačiau 2010 m. gegužės 19 d. į Migracijos valdybą atvyko abu sutuoktiniai. A. M. paaiškino, kad Islandijoje ji dirbo praėjusiais metais, o šiemet neišvyko dėl ugnikalnio išsiveržimo. Šios aplinkybės taip pat kelia abejonių dėl sutuoktinių tarpusavio santykių tikrumo. Kad sutuoktiniai nesidomi vienas kito gyvenimu, jų santykiai nėra artimi, patvirtina ir ta aplinkybė, kad sutuoktiniai negalėjo nurodyti vienas kito išsilavinimo bei specialybės. A. M. paaiškino, jog turi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą, o sutuoktinio apie išsilavinimą nesiteiravo. Tuo tarpu pareiškėjas paaiškino, kad jų išsilavinimas yra vidurinis. Teisme išaiškėjo, kad sutuoktiniai nepažįsta vienas kito vaikų, giminaičių, tėvų, brolių, seserų. Tai, kad sutuoktiniai nesupažindino vienas kito su savo tėvais, artimaisiais bei draugais, rodo, kad jie savo santuokos nevertina kaip svarbios, reikšmingos bei turinčios perspektyvą. Liudytojų T. R., V. M., G. M. bei Ž. B. paaiškinimai teisme nepatvirtina pareiškėjo ir A. M. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo. Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, nes tikrasis prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tikslas nėra šeimos susijungimas, o siekis gauti kurios nors Šengeno valstybės leidimą gyventi ir taip patekti į Šengeno erdvę. Migracijos departamento 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (15/4-1)31-303(00012) yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-303(00012) ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra grindžiamas tik spėjimais ir prielaidomis. Pareiškėjas nurodo, kad jo ir A. M. sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Teismas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai savo tarnybinėse ataskaitose netinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus. Pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 26 d. apklaustų kaimynų paaiškinimai nepaneigia, kad sutuoktiniai gyveno kartu. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad kaimynai buvo apklausti praėjus 20 dienų po sutuoktinių įsikūrimo minėtoje gyvenamojoje vietoje. Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai per pastarąjį laikotarpį neįsigijo buities ar namų apyvokos daiktų, nereiškia, kad jie neveda bendro šeimos ūkio, kadangi butas yra nuomojamas ir jame yra visi būtini buities bei namų apyvokos daiktai. Apklausos metu liudytojų atsakymai į pateiktus klausimus nebuvo protokoluojami, jokie dokumentai, patvirtinantys suteiktos informacijos teisingumą, apklaustiems asmenims nebuvo duodami pasirašyti. Nesant galimybės patikrinti tarnybinių ataskaitų teisingumo ir esant įrodymų, paneigiančių ataskaitose nurodytą informaciją, duomenys, pateikti tarnybinėse ataskaitose, turėtų būti vertinami kritiškai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl tokių įrodymų patikimumo. Pareiškėjas ir A. M., kaip sutuoktiniai, turi bendrą biudžetą. Iki finansinės krizės pareiškėjas turėjo verslą, santaupų, todėl išlaikydavo šeimą. Šiuo metu pareiškėjo pajamų nebepakanka šeimos išlaikymui, todėl A. M. yra išvykusi į Islandiją. Šiuo atveju nėra jokių Aprašo 43 punkte numatytų veiksnių, leidžiančių manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina liudytojų T. R., V. M., G. M. ir Ž. B. paaiškinimai, duoti teisme. Tačiau pareiškėjo ir minėtų liudytojų paaiškinimai buvo netinkamai įvertinti. Pareiškėjas pažymi, kad jo ir A. M. santuoka nėra pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.37 straipsnio 2 dalis, 3.39 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Aprašas nenumato, kad apklausiami asmenys turi būti pasirašytinai supažindinami su migracijos tarnybų darbuotojų tarnybiniais pranešimais. Pagal Aprašo 43 punktą, tik sutuoktiniai apklausiami raštu, pildant tam skirtus apklausos lapus pasirašytinai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą išduoti Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (santuokos pagrindu), galiojantį vienerius metus. Pareiškėjas V. K. 2010 m. balandžio 27 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė A. M. (b. l. 28-31).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Vadovaujantis Įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Tvarka, kuria nustatoma, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).
Aprašo (vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1V-205 redakcija) 42 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Vadovaujantis šiuo Aprašo punktu, turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Aprašo 43 punkte numatyti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi (t. y. santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje): susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (43.1 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (43.2 punktas); iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (43.3 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (43.4 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (43.5 punktas); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas) (43.6 punktas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (43.7 punktas); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (43.8 punktas). Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs vieną ar keletą iš Aprašo 43 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi (Aprašo 44 punktas). Šiuo atveju informacija gaunama: sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai) (44.1 punktas); apklausus kaimynus (44.2. punktas); apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus (44.3 punktas).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Migracijos departamentas, įtaręs, kad V. K. ir A. M. negyvena kartu (Aprašo 43.1 punktas) ir kad jų 2009 m. gegužės 15 d. sudaryta santuoka gali būti fiktyvi, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu apklausti abu sutuoktinius tikslu nustatyti, ar jų sudaryta santuoka nėra fiktyvi (b. l. 34). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, gavusi šį Migracijos departamento prašymą, 2010 m. gegužės 11 d. iškvietė V. K. ir A. M. į Migracijos valdybą, kur abu sutuoktiniai raštu užpildė apklausos lapus (b. l. 36-37, 39-48). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojai, vadovaudamiesi Aprašo 44.2, 44.3 punktų nuostatomis, taip pat apklausė pareiškėjo, kuris gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kaimynus ir Lietuvos Respublikoje gyvenančią A. M. motiną G. M..
Iš V. K. ir A. M. užpildytų apklausos lapų matyti, kad: V. K. ir A. M. vestuvių nešventė; sudarant santuoką nedalyvavo nei vienas iš sutuoktinių giminaičių ar artimųjų; laiką po santuokos sudarymo sutuoktiniai praleido atskirai; sutuoktiniai nepažįsta vienas kito tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; A. M. nežinojo, kad V. K. turi seserį; sutuoktiniai negalėjo nurodyti vienas kito išsilavinimo bei specialybės; sutuoktiniai kartu nešventė Naujųjų metų ir skirtingai nurodė, kur šventė šią šventę; sutuoktiniai nepirko jokių bendrų buities ar namų apyvokos daiktų; nurodė skirtingus kartu aplankytus Lietuvos miestus (A. M. – tik Vilnių, V. K. – Trakus) (b. l. 39-52). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2010 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog V. K., pakviestas į Migracijos valdybą apklausai, paskambino Migracijos valdybai ir pranešė, kad jo sutuoktinė yra išvykusi į Islandiją, kur bus dar kelis mėnesius, todėl negalės kartu su juo atvykti į apklausą (b. l. 38). Tačiau 2010 m. gegužės 19 d. į Migracijos valdybą atvyko abu sutuoktiniai. A. M., atvykusi į Migracijos departamentą, paaiškino, kad nebuvo išvykusi į Islandiją V. K. nurodytu metu. Iš minėto tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad A. M. motina G. M. nieko nežinojo apie A. M. 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą santuoką su Baltarusijos Respublikos piliečiu V. K. ir pastarojo nėra mačiusi. G. M. teigimu, A. M. kartu su vaikais iš pirmosios santuokos gyvena jos, G. M., bute (duomenys neskelbtini).
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės (jų visuma) leidžia teigti, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad A. M. ir V. K. santuoka buvo sudaryta tik tam, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. K. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.39 straipsnio numatytu pagrindu, nėra reikšminga šioje byloje. Nagrinėjamu atveju Aprašo nustatyta tvarka buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad Lietuvos Respublikos pilietės A. M. ir Baltarusijos Respublikos piliečio V. K. sudaryta santuoka yra fiktyvi, t. y. sudaryta siekiant, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. K. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pateiktos aštuonios fotonuotraukos nelaikytinos įrodymu, patvirtinančiu, kad sutuoktiniai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, – penkios iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų yra padarytos 2009 m. balandžio 26 d., o likusios trys – 2009 m. gruodžio 2 d. Be to, kaip matyti iš G. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismui, nuotraukos buvo darytos jos bute, virtuvėje, tuo metu kai ji buvo išvykusi iš namų, o ne bute, kur, pareiškėjo teigimu, sutuoktiniai gyvena kartu (b. l. 75). Daugiau fotonuotraukų ar kitų įrodymų, patvirtinančių sutuoktinių kartu leidžiamą laiką, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikta. A. M. ir jos motinos G. M. parodymai (b. l. 74, 75), duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, leidžia daryti išvadą, kad A. M. gyvena kartu su savo vaikais G. M. bute (duomenys neskelbtini), o ne kartu su pareiškėju jo nurodytu adresu. Pareiškėjo prašymu apklaustų liudytojų T. R., V. M. ir Ž. B. parodymai (b. l. 75-76), kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini), prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nepatvirtina, kad sutuoktiniai tvarko bendrą ūkį. Pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas su A. M. Skype programa vyko tik keletą dienų (2010 metų liepos 7, 15, 17 ir 29 dienomis) jau po to, kai buvo priimtas skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, be to, yra visiškai neinformatyvus. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti patikrinimo metu surinktus duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir A. M. santuoka buvo sudaryta tik tuo tikslu, kad pareiškėjas gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojai, apklausdami kaimynus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nerašė protokolo ir jų duotus paaiškinimus užfiksavo tik tarnybiniame pranešime. Dėl šio pareiškėjo argumento pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Aprašas nenustato reikalavimo, kad apklausiamų kaimynų paaiškinimai būtų fiksuojami protokole. Be to, nagrinėjamu atveju kaimynų paaiškinimai nebuvo pagrindiniai įrodymai vertinant, ar pareiškėjo ir A. M. sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad minėta santuoka yra fiktyvi, buvo paties pareiškėjo ir A. M. užpildyti apklausos lapai. Tuo tarpu teismas vertina byloje surinktų ir visapusiškai išnagrinėtų įrodymų visetą ir jų pagrindu daro išvadą pagal vidinį savo įsitikinimą.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti tokį leidimą, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos piliečio V. K. ir Lietuvos Respublikos pilietės A. M. santuoka buvo sudaryta tik tam, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. K. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas, vadovaudamasis paminėtomis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, visiškai pagrįstai 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-303(00012) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino pareiškėjui anksčiau išduotą tokį leidimą, galiojusį iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.