- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-514-457/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- K. N.
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.6.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.6.6Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.6.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei L. L.,
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl K. N. pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo K. N., išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama pripažinti K. N. neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. pripažinti K. N. neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys; pripažinti K. N. neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybės, poreikius ir pan.); neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam K. N. nustatyti globą ir turto administravimą, globėja ir turto administratore paskirti E. N..
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sūnus K. N. turėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis dėl savo sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. K. N. tapus pilnamečiu, ji, jo motina, kaip atstovė pagal įstatymą, nebeturi teisės atstovauti sūnų gydymo įstaigoje, banke, kitose institucijose. Jos sūnus K. N. yra neįgalus nuo vaikystės dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Vienas pats K. N. nesugeba išspręsti paprasčiausių buitinių klausimų, negali tvarkytis su savo pajamomis, turtu, pasirūpinti savo sveikata, mityba, negali būti be nuolatinės priežiūros ir pagalbos. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2024 m. balandžio 18 d. sprendimais K. N. dėl jam nustatytų ligų neterminuotai nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis ir 70 procentų netekto dalyvumo lygis. Dėl savo sveikatos būklės pareiškėjos sūnus K. N. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, todėl atsižvelgiant į tai būtina pripažinti jį neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą bei paskirti globėją. Tai patvirtina pateikiama 2024 m. spalio 16 d. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo apibendrinančioji išvada. Ji savo neįgaliu sūnumi K. N. rūpinasi nuo gimimo, užtikrina visus sūnaus poreikius, sūnus gyvena kartu su ja ir broliu N. N., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name, todėl, pripažinus K. N. neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse, ji skirtina sūnaus globėja ir turto administratore. Jos ir K. N. tėvo G. N. santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja E. N. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos sūnus K. N. jau yra pilnametis ir turėtų pats valdyti savo gyvenimą, visur pats save atstovauti, tvarkyti savo finansus ir pan., tačiau jam tai daryti neišeina. Sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pradinėje mokykloje jau buvo pastebėta, kad sūnui yra sunku mokytis, jam buvo pritaikytos mokymosi programos, nuo 9 klasės mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sūnui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra lėtas sūnaus mąstymas, jis nedaro išvadų. Kai sūnus gyvena savo įprastoje aplinkoje, jis žino, kur nueiti - į mokyklą, pas močiutę, nusiprausia pats, paliepus ir kambarius susitvarko, tačiau rimtesnius buitinius darbus reikia atlikti kartu. Galima sūnų nusiųsti į parduotuvę nupirkti pvz. pieno, jis nupirks, tačiau jei parduotuvėje pienas bus padėtas kitoje vietoje, nei įprastai jis iki tol stovėjo, sūnus pieno neras ir nenupirks. Jei pakeliui į parduotuvę jis patirs kokį stresą, ar susitiks kokį pažįstamą, tai jis gali pamiršti, ko ir kur eina. Skaičius ir pinigus jis pažįsta. Sūnus yra labai baikštus, agresijos pas jį nėra, jis labiau toks neryžtingas, uždaras. Sūnų tenka lydėti pas sveikatos priežiūros specialistus. Jis žino, kad žmonės skolinasi, tačiau pats sudaryti paskolos ar lizingo sutartis negalėtų, sūnus su pinigais nedraugauja. Sūnus savarankiškai gyventi, tvarkytis su pinigais, nekilnojamuoju turtu ir pan., negalėtų. Sūnus iš viso nepriima sprendimų. Sūnui (duomenys neskelbtini) metai, gyvena kartu vienuose namuose. Buitiniame lygmenyje sūnus išsako savo norus, su juo galima pasitarti paprastais klausimais, pvz. ką gaminti valgyti. Su sūnumi reikia daug kantrybės, jis fiziškai gali padėti, bet viską dirbti reikia kartu su juo. Šiuo metu sūnus jokia veikla neužsiima. Sūnui labai sunku yra ateiti į naują vietą, jam reikia pratintis prie naujos aplinkos. Su Ekspertizės akto išvadomis ji sutinka. Sūnus nemokėtų paieškoti informacijos internete, klausosi muzikos, žiūri filmukus, lietuviškus serialus. Sūnus moka naudotis telefonu ir kompiuteriu. Per televizorių žiūri muzikinius kanalus, domisi muzika, dainininkais. Sūnui žinoma, kad reikia išlaikyti būstą, mokėti mokesčius, taupo elektrą ir pan. Balsuoti eina, ji jam pasako už ką balsuos, gal ir jis balsuoja už tą patį, politika nelabai domisi. Prašo pripažinti sūnų neveiksniu/ribotai veiksniu pagal ekspertizės akte nurodyta sritis. Sūnus turto neturi, gauna neįgalumo išmoką. Prašo nustatyti sūnui globą/rūpybą, o ją paskirti sūnaus globėja/rūpintoja bei turto administratore. Ji neteista, administracine tvarka nebausta.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens K. N. atstovė advokatė S. V.-G. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Ekspertizės akto matyti, kad K. N. kai kuriose srityse gali iš dalies suprasti savo veiksmus, t. y. smulkiuose buitiniuose sandoriuose, savitvarkos, sveikatos priežiūros srityse. Akivaizdu, kad asmuo serga psichikos liga. Nepaisant to, kad ekspertai nurodė tam tikras sritis, kuriose K. N. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų tinkamai valdyti, ji dėl to turi tam tikrų abejonių, nes K. N. gali ir internete susirasti informaciją, ir į mokyklą pats nueidavo, ir reikalui esant gali pats nueiti pas odontologą, supranta, kad reikia taupyti, kad ekonomiškai naudoti vandenį, elektrą. Šios aplinkybės rodo, kad K. N. yra kažkiek mąstantis, gal jam reikalinga pagalba tinkamai suprantant kai kuriuos dalykus. Šiai dienai, jos manymu, reiktų spręsti tik dėl K. N. riboto veiksnumo nustatymo tam tikrose srityse, galbūt pareiškėja galėtų būti įpareigota užtikrinti platesnių socialinių paslaugų gavimą, kas galbūt užkardytų kelią, būtų kaip prevencinė priemonė apriboti K. N. veiksnumą didesne apimtimi. Kalbant apie darbo teisinių santykių ir šeimos teisinių santykių sritis – tarptautinis reglamentavimas numato, kad šiose srityse asmens teisės apskritai neturėtų būti ribojamos, nes asmuo veikti šiose srityse per įgaliotą asmenį/globėją neturi galimybės, todėl yra siūloma, rekomenduojama šių sričių neįtraukinėti. Jos siūlymas šias sritis apskritai eliminuoti iš sričių sąrašo.
(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius pateikė išvadą dėl K. N. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje nurodė, kad K. N. yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas (duomenys neskelbtini). K. N. nuo 2024 m. kovo 21 d. neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas trečiojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir 30 proc. dalyvumo lygis. K. N. mokėsi pagal individualizuotą programą (duomenys neskelbtini)mokykloje, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. K. N. dėl įvairiapusio raidos sutrikimo iš dalies geba pats savimi pasirūpinti bei priimti sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra savitvarkos ir sveikatos priežiūros srityse. K. N. nuo gimimo iki šiol rūpinasi ir jo interesus atstovauja motina E. N.. Remiantis (duomenys neskelbtini) vaiko ir šeimos gerovės centro 2025 m. balandžio 17 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, K. N. gyvenimo sąlygos geros, gyvenamoji aplinka tvarkinga, jis aprūpintas garso ir vaizdo priemonėmis, naudojasi kompiuteriu ir telefonu. E. N. prašo sūnui K. N. nustatyti globą ir ją paskirti globėja ir turto administratore. E. N. yra išsituokusi, gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Moteris yra registruota Užimtumo tarnyboje ir dirba pagal paslaugų kvitus. Moters pajamos yra darbo užmokestis ir sūnaus neįgalumo išmokos. E. N. yra tvarkinga, atsakingai rūpinasi namų ūkiu ir buitimi, tinkamai prižiūri sūnų, palaiko šiltus ir rūpestingus santykius su sūnumi. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl netinkamo E. N. elgesio nėra gavusi, moteris charakterizuojama teigiamai. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) medicininio pažymėjimo išrašo duomenis, E. N. dėl savo sveikatos būklės globėja būti gali. Kitų asmenų prašymų dėl K. N. globėjo ir turto administratoriaus kandidatūros Skyrius nėra gavęs. E. N. atitinka globėjui keliamus reikalavimus ir sutinka būti paskirta K. N. globėja ir turto administratore. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją ir į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą bei pridėtus dokumentus, sutinka, kad K. N. būtų pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksnus tam tikrose srityse, jam nustatyta globa/rūpyba, jo globėja/rūpintoja ir turto administratore būtų paskirta E. N..
Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė L. L. išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad pareiškėja gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atvejo vadybą, kuri teikia paslaugas, kad būtų užtikrintas neįgalaus asmens užimtumas ir jo poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjos E. N., jos atstovės advokatės D. B. suinteresuoto asmens K. N. atstovės advokatės S. V.-G. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-104/2025 matyti, kad K. N. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). K. N. psichikos liga yra stabili. Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-104/2025 matyti, kad K. N. dėl savo psichikos sutrikimų gali iš dalies suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.,), kitose turtinių santykių srityse K. N. dėl savo psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės bei tinkamai juos valdyti. K. N. dėl savo psichikos sutrikimo gali suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti politinių teisinių santykių srityje (balsavimo teisių įgyvendinimas, teisė rinkti ir teisė būti išrinktam), savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros srityse, jis gali iš dalies suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti, o darbo teisinių santykių, socialinių paslaugų, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais ir šeimos santykių srityse jis negali suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti. K. N. neterminuotai nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis bei individualios pagalbos kompensacijos poreikis.
2024 m. spalio 16 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad K. N. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje, kitose santykių srityse; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje. Taip pat išvadoje nurodyta, kad K. N. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, ir asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje. K. N. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje – kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (teisė balsuoti, teisė leisti laisvalaikį kaip patinka, teisė pasirinkti su kuo bendrauti ir pan.). Išvadoje nurodyta, kad K. N. yra didelės problemos bendraujant su žmonėmis: nesugeba megzti ryšių, su svetimais žmonėmis nebendrauja, draugų neturi. K. N. neina į jokias institucijas, nesilanko parduotuvėse, nes jam tai nemalonu, nesaugu, nepatinka didelės erdvės, kur daug žmonių. Taip pat K. N. negeba naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis: negeba pats užsiregistruoti pas specialistus, vienas nuvykti, negeba įvertinti reikiamų sveikatos paslaugų poreikio. K. N. nesuvokia ir negeba atsakyti į klausimus apie kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimą, palikimo priėmimą, testamento sudarymą. Laisvalaikiu K. N. mėgsta vaikščioti po miestą vienas, vaikščiodamas kiekvieną dieną aplanko močiutę. Namuose mėgsta per kompiuterį žiūrėti filmus, klausytis muzikos. Visose veiklose K. N. reikalingas pastovumas, reguliarumas, nepripažįsta naujovių, netgi vengia jų. K. N. turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, tačiau niekada nėra dirbęs. K. N. sunkiai išlaiko dėmesį, į klausimus atsako trumpai, žodynas skurdus, akių kontaktas trumpalaikis.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis).CK 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 2.10 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio, reglamentuojančio fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje; kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.
Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 43 punktas).
2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija). Ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).
EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05)
Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. balandžio 20 d. Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo rekomendavo Lietuvai panaikinti teisinį reguliavimą, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę į šeimą bei teisę sudaryti santuoką, įgyvendinti tėvų valdžią (Konvencijos 23 straipsnis), taip pat panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, kuriomis nesuteikiama teisė neįgaliesiems balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, taip pat pašalinti galimybę pripažinti neįgaliuosius teisiškai neveiksniais dėl neįgalumo (Konvencijos 29 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad K. N. yra konstatuojamas (duomenys neskelbtini), jo psichikos liga yra stabili, savo įprastoje aplinkoje K. N. gali savarankiškai nueiti pas savo močiutę, kol mokėsi – savarankiškai eidavo į mokyklą, kaip nurodė pati pareiškėja, jis gali savarankiškai nueiti ir pas gydytojus, jis gali savarankiškai nusiprausti, susitvarkyti kambarius, darant sunkesnius ir rimtesnius darbus reikia, kad K. N. kažkas padėtų ir kartu su juo atliktų darbus, jis pažįsta pinigus ir skaičius, gali vienas nueiti į parduotuvę ir apsipirkti, tačiau tik nedidelį prekių krepšelį, K. N. yra taupus, įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad K. N. ne visose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse negali suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti, nes jis tai gali padaryti iš dalies, su kito asmens pagalba. Todėl teismas, įvertindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo, EŽTT formuojamą praktiką, bei siekdamas kuo mažiau apriboti asmens, sergančio psichine liga, teises ir interesus, sprendžia, kad teisingiausia ir proporcingiausia būtų K. N. pripažinti neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje-komercinėje veikloje, o turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų pirkimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) bei asmens teise gauti ir/ar disponuoti piniginėmis lėšomis, K. N. pripažinti ribotai veiksniu. Taip pat K. N. pripažintinas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, socialinių paslaugų srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.
Kaip buvo nurodyta aukščiau, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas, todėl į ribotinų sričių sąrašą teismas neįtraukia šių asmeninių neturtinių santykių sričių – darbo teisinių santykių ir šeimos santykių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šiuo sprendimu išsprendžia ir globos/rūpybos nustatymo bei globėjo/rūpintojo paskyrimo K. N. klausimus.
CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnis). Nustačius sritis, kuriose asmuo laikomas ribotai veiksniu, jam šiose srityse nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas (CK 2.11 straipsnis).
Pareiškėja E. N., kuri yra K. N. mama, sutinka būti paskirta K. N. globėja/rūpintoja bei turto administratore. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, E. N. yra tinkama būti K. N. globėja/rūpintoja – E. N. nuo pat K. N. gimimo prižiūri jį ir juo rūpinasi, jokių skundų dėl K. N. priežiūros nebuvo gauta, E. N. yra neteista, nebausta administracine tvarka, pagal savo sveikatos būklę gali būti paskirta globėja/rūpintoja. Nustačius, jog K. N., būdamas neveiksniu tam tikrose srityse, dėl savo būklės pats negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, kad E. N. sutinka būti paskirta jo globėja, jog proceso dalyviai irgi sutinka su globėjos kandidatūra, neveiksnaus K. N. globėja skirtina pareiškėja E. N. (CK 3.277 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad K. N. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir iš dalies gali teisingai juos valdyti aukščiau išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina rūpyba ir E. N. skirtina jo rūpintoja.
Kadangi K. N. gauna išmokas, pareiškėja E. N. skirtina K. N. turto administratore, nes iki šiol ji tinkamai atliko šias pareigas ir turi tam reikalingos patirties ir žinių.
CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui/rūpintojui ir turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas, todėl pareiškėjai E. N. teismas išaiškina, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis); 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2 dalis); 3) privalo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje neveiksniam asmeniui sudaryti sandorį (parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės); 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).
Teismo sprendimo dalis dėl globos ir rūpybos nustatymo tam tikrose srityse, globėjo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai, o skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468, 507, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 283 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neveiksniu turtinių santykių srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
- kilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto naudojimas, kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);
- nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);
- paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarytas ir kt.);
- dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.)
Pripažinti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
- asmens teise gauti ir (ar) disponuoti piniginėmis lėšomis.
Pripažinti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:
- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio vertinimas ir pan.);
- socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimas kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinės paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
- teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (asmens gebėjimas kreiptis su skundais į viešojo administravimo institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis).
Pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti globą ir globėja šiose srityse paskirti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rūpybą tam tikrose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, ir rūpintoja šiose srityse paskirti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pareiškėją E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turto administratore.
Išaiškinti E. N. globėjo/rūpintojo bei turto administratoriaus pareigas ir teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240, 3.243, 3.244, 3.246, 3.247 straipsniuose.
Sprendimą dalyje dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.