- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- e2-257-607/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02078-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, leidimo išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo išdavimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo išduoti leidimą išsivežti nepilnametę dukterį P. V. į Jungtinę Karalystę be atsakovo sutikimo; pakeisti 2017 m. spalio 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1460-850/2017 nustatytą atsakovo J. V. bendravimo su dukerimi P. V. tvarką, nustatant, kad: „atsakovas bendraus su nepilnamete dukerimi P. V., dalyvaus jos auklėjime kiekvienų metų vasarą (gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) dvi savaites ir kiekvienų metų žiemą (gruodžio, sausio arba vasario mėnesiais) dvi savaites, ieškovei nepilnametę dukterį P. V. parvežus į Lietuvą atostogų laikotarpiui. Sutikus dukrai, atsakovas turės teisę pasiimti ją su savimi per naktį. P. V. bus parvežta adresu Vytauto g. 130-2, Tauragėje, iš anksto parvežimo laiką SMS žinute pranešus atsakovui“. Priteisti iš atsakovo VGTPT Klaipėdos skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalys yra P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuokos jie sudarę nebuvo. Atsakovas gyvena santuokoje su kita moterimi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dukra P. nuo pat gimimo iki šiol gyvena su ja, pagal jos gyvenamąją vietą Tauragės mieste. Nuo Paulinos gimimo, dukters, auginimu, vystymusi, poreikių tenkinimu rūpinasi ji viena, gyvena atsakovo joms nupirktame bute. Atsakovas J. V. jas aplankydavo tik jam patogiu laiku, gyveno kaip atvykęs į viešbutį komandiruotės laikotarpiui, dukters auklėjimu, ugdymu, gydymu, lankomumu ir rezultatais darželyje „Pušelė“, vėliau mokymusi Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje rūpinosi ji. Dėl atsakovo minimalaus bendravimo, nesidomėjimo dukra neužsimezgė tvirtas judviejų tarpusavio ryšys. Be to, atsakovas pradėjo daryti nusikalstamas veikas ir tokiu būdų gąsdino ne tik ją, bet ir jų mažametę dukrą. 2017-10-27 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu už sistemingą jos bauginimą, naudojant psichinę prievartą bei nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-895/2018 Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-27 nuosprendis paliktas nepakeistu. 2017-10-10 Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1460-850/2017 nustatė atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką. Ši bendravimo tvarka liko neįvykdyta, kadangi atsakovas nesiėmė jokių adekvačių veiksmų, kad susigrąžinti jau kelis metus tarp jo ir dukters prarastą kažkada buvusį ryšį. Atsakovo ir dukters susitikimai neįvyko dėl mergaitės nenoro matytis ir susitikti su atsakovu. Vaiko teisių apsaugos specialistams, Tauragės rajono apylinkės teismui jų dukra pareiškė, kad nenori susitikinėti, bendrauti su tėčiu. Analogišką nuomonę dukra išreiškė ir Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos psichologei. Dukra nesijaučia saugi būdama greta ieškovo. Ji nuolat prašo vykti gyventi kiek įmanoma toliau nuo atsakovo į kitą šalį, kur jaustųsi saugi ir rami, nereikėtų vis žvalgytis ar atsakovas neseka jų einančių gatve. Atsakovas dukters finansiškai neišlaiko nuo 2016 m. Jungtinėje Karalystėje gyvena jos pilnametė dukra M. M. bei pusseserė L. G., pas kurią ieškovė su dukterimi buvo apsistojusios 2012 metų rudenį bei 2018 metų vasarą. Ieškovė išvykų metu sėkmingai gyveno ir uždirbo pajamas, ženkliai didesnes nei dirbdama Lietuvoje – apie 1300-1400 Eur per mėnesį. Be to, ji, kaip teisėtas tos šalies gyventojas, gavo banko kortelę (sąskaitą), galimybę (teisę) gyventi šalyje. Ji susižinojo, kad dukra bet kuriuo atvykimo į šalį metu būtų integruota į artimiausią (jų poreikius atitinkančią) mokymo įstaigą. Ieškovės įsitikinimu, gyvendama šioje šalyje, ji galėtų geriau patenkinti savo ir dukters poreikius, dukra atitinkamai turėtų daugiau galimybių pasiekti savo tikslų mokindamasi, vėliau studijuodama. Jungtinėje Karalystėje užtikrinti geras vaiko gyvenimo sąlygas yra kur kas lengviau nei Lietuvoje ir tai įmanoma padaryti iš kart, tik atvykus į šalį ir pradėjus jai dirbti. Ji turi galimybę tik atvykusi ir pradėti dirbti, ir gyventi, kur jai besąlygiškai padės jos dukra M. M.. Atsižvelgdama į susiklosčiusią neadekvačią situaciją tarp jos, atsakovo ir jų nepilnametės dukters bei į faktą, kad palyginus ekonomines sąlygas, galimybę dirbti ir užsidirbti bei pragyventi Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje į nuolatinį dukters laukimą bei prašymą išvykti iš Lietuvos, ji mato vienintelę išeitį - persikelti gyventi, dukrai P. mokytis, o jai dirbti į Jungtinę Karalystę. Norėdama išvykti iš Lietuvos ir išsivežti nepilnametę dukrą, ji privalo gauti atsakovo J.V. rašytinį sutikimą išvežti dukrą iš Lietuvos. Atsakovas piktybiškai nesutiko ir nesutinka, kad ieškovė galėtų dukrą išsivežti iš Lietuvos. Ieškovė nepilnametės dukters palikti gyventi Lietuvoje su atsakovu negali, kadangi tarp jų nėra jokio ryšio, bendravimo ir apskritai noro bent trumpą laiką būti kartu. Atsižvelgiant į jos ir dukters begalinį tarpusavio ryšį, vienintelė reali galimybė yra joms gyventi kartu, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai nėra jokių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad vaiko išvežimas be tėvo sutikimo pažeis nepilnamečio vaiko teises ar interesus, į vaiko amžių, nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su ja, į tai, kad atsakovas su vaiku jokių santykių nepalaiko, jo neišlaiko, auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja, laikytina, kad dukters išvežimas į užsienio valstybę be tėvo sutikimo nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Kadangi atsakovas neatvyks į Jungtinę Karalystę matytis su nepilnamete dukra, o jis turi teisę pagal įstatymą matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, todėl turi būti užtikrinta jos teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir darbą, o taip pat atsakovo teisė bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime. Gyvenant užsienyje, ji galėtų parvežti dukrą P. V. į Lietuvą du kartus per metus, kad su ja galėtų pabendrauti atsakovas J.V.. Atsižvelgiant į tai, kad bus suteiktos mokymosi atostogos dukrai, ji derins savo atostogas prie dukters atostogų ir kasmet gruodžio - sausio mėnesiais parvažiuos dviem savaitėms atostogų, o taip pat dviem savaitėm parvažiuos atostogų vasaros metu liepos-rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu atsakovas J.V., jeigu to pageidaus pati dukra, galės netrukdomai su ja bendrauti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2017-05-25, kuomet Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1460-850/2017 taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, iki dabar jam nebuvo suteikta galimybė matytis su P. V.. Atsakovas tuo pagrindu 2017-07-10 ieškovei įteikė rašytinį prašymą vykdyti teismo nutartį, bet ieškovė šios teismo nutarties nevykdė. Apie tai buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri jokių procesinių priemonių šiuo klausimu nepriėmė. Taip pat 2017-11-14 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1460-850/2017, kurį atsakovas vykdymui pateikė antstolės Nijolės Genutienės kontorai. 2017-05-29 atsakovui antstolės nurodyta, kad ieškovės teigimu, vaikas nenori matytis su atsakovu. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė nepatikrinta, todėl toks teiginys negali būti pagrindu nevykdyti teismo sprendimo, neišklausius paties vaiko nuomonės betarpiškai. Jokių kitų procesinių priemonių ir sprendimų, kad užtikrinti minėto teismo sprendimo vykdymą, antstolė nepriėmė. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė nuo 2018-05-30 išvyko į Angliją kartu su dukra. Ieškovė dėl sutikimo išsiveži vaiką į Jungtinę Karalystę į atsakovą nesikreipė. Apie tai atsakovas per savo advokatą informavo antstolį ir Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Tauragės skyrių. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad jis materialiai neremia ir neišlaiko dukters. Nuo vaiko gimimo iki pastarųjų kelių metų, kai prasidėjo civiliniai ir baudžiamieji procesai, atsakovui baudžiamojoje byloje buvo uždrausta matytis ir bendrauti su ieškove ir nesiartinti prie jos gyvenamosios vietos arčiau kaip 100 metrų, todėl atsakovas prarado bet kokią galimybę materialai prisidėti prie dukters išlaikymo, nes ieškovė, bet kokią materialinę pagalbą atmetė ir tam prieštaravo. Nesutinkama ir su tuo ieškovės argumentu, kad atsakovas piktybiškai neduoda sutikimo išsivežti dukrą į Jungtinę Karalystę, kadangi pokalbis apie tai tarp šalių niekada nevyko. Atsakovo manymu, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad neva pati dukra prašo ieškovės išvykti gyventi į kitą šalį. Mano, kad šias aplinkybes sugalvojo pati ieškovė. Taip pat atsakovas nepagrįstais laiko ieškovės motyvus, jog tik atvykus į Jungtinę Karalystę ieškovė gaus darbo, gyvens gerai materialiai apsirūpinusi ir dukra galės sėkmingai mokytis, gyventi pilnavertį gyvenimą. Pažymima, kad teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kokias ieškovė turi galimybes įsidarbinti ir dirbti, koks uždarbis, gyvenimo vieta ir gyvenimo sąlygos, nurodyti ar vaikas pakankamai gerai įvaldęs anglų ar kitą užsienio kalbą, kad galėtų sėkmingai mokytis vietos mokymo įstaigose ir būtent kuriose. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, atsakovui nesuteikė galimybės matytis ir bendrauti su dukterimi, taip pat kalbėtis telefonu ar bendrauti SMS žinutėmis, o tai sudaro regimybę, kad ir vėliau teismo nustatyta nauja bendravimo su vaiku tvarka nebūtų vykdoma. Be to, ieškovė pateikė tik abstrakčius mąstymus dėl naujos tvarkos nustatymo, kuri nepagrįsta jokiais realiai įvykdomais argumentais ir sąlygomis. Prašo ieškinį atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Išvadoje nurodė, kad 2018-11-30 lankymosi ieškovės šeimoje metu, ieškovės buvo paaiškinta, kad ji rengiasi kreiptis į teismą dėl atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos pakeitimo, leidimo išvežti vaiką be tėvo sutikimo išdavimo. Skyriaus specialistės, nedalyvaujant ieškovei, dėl šios situacijos bendravo su vaiku. P. V. išreiškė norą kartu su ieškove išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę. Nurodė, kad 2018 m. vasarą su ieškove atostogavo pas seserį M. M. Jungtinėje Karalystėje, jai ten labai patiko, gerai jautėsi, norėtų ten gyventi. Taip pat mergaitė nurodė, kad šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, tačiau ateityje galbūt ir norės. Pažymi, kad atsakovas su dukterimi nebendravo ilgą laiką, o tai kelia nerimą dėl tolimesnio atsakovo bendravimo su vaiku galimybių. Tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį be atsakovo sutikimo, bendravimo tvarka turėtų būti realiai įgyvendinama, suteikiama galimybė atsakovui atstatyti ir palaikyti ryšį su savo vaiku. Sprendžiant atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, rekomenduoja spręsti klausimą dėl atsakovo galimybės bendrauti su dukterimi elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvendamos su dukterimi Lietuvoje nuolat jaučia įtampą. 2018 m. vasarą nusprendė išvykti į Jungtinę Karalystę. Dar prieš išvažiuojant žinojo, kad turės vietą kur dirbti, kadangi jos dukros M. M., gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, vyras yra įdarbinimo įmonės direktorius. Įsidarbino grožio salone, taip pat dirbo fabrike. Dukrai labai patiko užsienyje, ji nenorėjo grįžti į Lietuvą, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą ir prašyti leidimo leisti joms išvykti gyventi į užsienį. Su atsakovu šiuo klausimu jai susikalbėti nepavyksta. Išvykusios gyventi į Jungtinę Karalystę, rengiasi laikinai apsistoti pas jos dukterį M. M., adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jai laikinai reikės dirbti sandėlyje, kad parodyti pajamas. Taip pat grožio salone yra saugoma darbo vieta. Užsienyje rengiasi uždirbti nemažiau kaip 1500 Eur per mėnesį. Teigia, kad neįmanoma esant kitoje šalyje (ne Jungtinėje Karalystėje) užregistruoti vaiką į mokyklą. Nuvykus į Jungtinę Karalystę, reikia kreiptis į konsulą ir nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą, jie per savaitę laiko integruoja vaiką į mokyklą, esančią arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos. Mergaitė gerai moka anglų kalbą, jos pažymių vidurkis iš anglų kalbos – 10. Sutiktų, kad mergaitė galėtų bendrauti su atsakovu internetu per „Skype“ ar pan. Tarp atsakovo ir dukters šiuo metu jokio bendravimo nėra. Rengiasi grįžti į Lietuvą pas gimines, todėl mergaitės ryšys su Lietuva nenutrūks. Mergaitė galės bendrauti su atsakovu, jei tik pati norės, dabar ji yra pikta ant atsakovo. Tikrai neprieštarauja jų bendravimui. Dukra žino apie atsakovui iškeltą baudžiamąją bylą, jos metu ji buvo apklausta, visą šią situaciją vertina neigiamai.
Liudytoja P. V. teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad norėtų išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę. Išvykus apsistotų pas seserį M. M.. Šią vasarą lankėsi Anglijoje. Jai labai patiko. Gerai sekasi anglų kalba, ją mokosi nuo 2 klasės. Mano, kad su laiku priprastų gyventi kitoje šalyje. Bendravo su atsakovu. Susitikimo metu atsakovas žadėjo duoti sutikimą išvykti, bet taip ir nedavė. Su atsakovu šiuo metu nenorinti bendrauti, yra supykusi ant jo, kadangi jis ieškovės atžvilgiu yra kvietęs policiją bei vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistus. Neigiamai vertino tokį jo elgesį. Sutiktų bendrauti ateityje su atsakovu per „Skype“ programą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Paaiškino, kad vienintelė aplinkybė kelianti nerimą šioje byloje – atsakovo ir vaiko bendravimas, bet ši problema yra ir dabar. Mano, kad vaiko interesai nebus pažeisti išvykus į užsienį, kadangi bendrauti su atsakovu galės elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Atsakovas į 2019-02-27 parengiamąjį posėdį bei 2019-03-08 teismo posėdį neatvyko dėl ligos bei advokato atsisakymo atstovauti atsakovą byloje. 2019-03-08 atsakovui teismo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu. Į 2019-03-21 teismo posėdį neatvyko nei atsakovas, nei jo atstovas, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra nepilnametės mergaitės P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės ir mergaitės P. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati.
2016-11-22 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1548-367/2016 P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. M. pagal jos gyvenamąją vietą.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1460-850/2017 nustatyta atsakovo ir P. V. bendravimo tvarka.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-27 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už ieškovės bauginimą panaudojant psichinę prievartą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-27 nuosprendis įsiteisėjo 2018-10-30.
Dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę, nesant vaiko tėvo sutikimo
Norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Jei nėra galimybės gauti kito tėvo (motinos) sutikimo, su vaiku ketinantis išvykti tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o jeigu bendravimo tvarka jau yra nustatyta – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnametės P. V. išvykimo kartu su ieškove gyventi į Jungtinę Karalystę. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokias ji turi galimybes įsidarbinti ir dirbti užsienio valstybėje, kokį uždarbį gaus, kur planuoja gyventi ir kokios gyvenimo sąlygos laukia šalių dukters, be kita ko, nenurodė, ar vaikas pakankamai gerai įvaldęs anglų ar kitą užsienio kalbą, kad galėtų sėkmingai mokytis vietos mokymo įstaigose ir būtent kuriose. Atkreipia dėmesį, kad jam nuo 2017-05-25 iki šiol nebuvo sudarytos sąlygos matytis bei bendrauti su dukterimi, todėl tokia susiklosčiusi situacija leidžia daryti prielaidą, kad teismui suteikus ieškovei leidimą vaiką išvežti į Jungtinę Karalystę bei nustačius naują bendravimo su vaiku tvarką, nauja bendravimo tvarka taip pat nebus vykdoma.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, mano, jog ieškovė įrodė, kad vienuolikos metų amžiaus vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Pagrindinis ieškovės išvykimo tikslas – užtikrinti socialinį bei psichologinį jos šeimos stabilumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė su dukterimi rengiasi laikinai gyventi pas dukrą M. M. adresu (duomenys neskelbtini), kur jau buvo laikinai apsistojusios 2018 metų vasarą. M. M. raštu patvirtino, kad garantuoja suteikti laikinąją gyvenamąją vietą mamai J.Mikalauskienei ir seseriai P. V. joms atvykus bet kuriuo metu 2019 m. laikotarpyje, gyventi, dirbti, mokytis į Angliją. Iš Pertemps rašto matyti, kad J. M. laikinai dirbo 2018 m. „Pertemps Recruitment“ pramonės sektoriaus darbuotoja. Ieškovė Jungtinėje Karalystėje banke „HSBC Bank plc“ turi banko sąskaitą, atidarytą 2018-06-01, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis. Iš „VIP studio hair and beauty“ rašto matyti, kad ieškovei 2019 metais, bet kuriuo metu atvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, bus suteikta darbo vieta šiame grožio salone. Kokį atlyginimą ieškovė uždirbtų, teismas neturi duomenų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesnis, neabejotina, kad darbo užmokestis nebus mažesnis už gautą Lietuvoje. Šiuo metu vaikui mokymo įstaiga Jungtinėje Karalystėje nėra surasta, tačiau, pasak ieškovės, dar negyvenant šalyje to padaryti tiesiog neįmanoma, t. y. nuo kreipimosi į Konsulą per vieną savaitę vaikas priimamas į mokymo įstaigą, esančią arčiausiai jo gyvenamosios vietos. Iš ieškovės, P. V. paaiškinimų, mokyklos pažymos apie P. V. anglų kalbos gebėjimus matyti, jog šalių vaikui mokykloje puikiai sekasi anglų kalba, todėl išvykus į Jungtinę Karalystę, ji galėtų susikalbėti ir taip gebėtų greičiau adaptuotis naujoje aplinkoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta teismo posėdžio metu tiesiogiai. P. V. išreiškė norą vykti į užsienio valstybę, jai patiko nauja gyvenamoji vieta.
Kad ieškovė neturės galimybės nuolatinai apsigyventi Jungtinėje Karalystėje ir ten turėti pragyvenimo šaltinį, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė yra darbinga, įgijusi kirpėjos profesiją, kas teismui neleidžia abejoti apie jos galimybę adaptuotis kitoje valstybėje.
Vaiko interesus atitinka pastovumo principas. Tačiau šiuo atveju, atsakovas neįrodė, kad nepilnametės dukters įprastos aplinkos keitimas padarys jai socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Vien tik aplinkybė, jog mergaitė yra gimusi Lietuvoje, kur gyvena ir jos giminaičiai, savaime neduoda pagrindo manyti, jog mergaitė negalės adaptuotis kitoje valstybėje, jog nutrūks jos ryšiai su artimais giminaičiais. Ieškovė paskatins dukrą bendrauti su atsakovu, dukrą atveš į Lietuvą, bendravimas galės bus vykdomas ir telefonu, viber ar skype programa.
Teismas taip pat nemano, jog išvežus vaiką gyventi į užsienį, bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo bendravimą, jo intensyvumą, į vaiko nuomonę nebendrauti su tėčiu. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi įgyventi Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Kaip matyti, ieškovė įsipareigojo nesudaryti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su dukra, jai išvykus gyventi į kitą valstybę, pati ieškovė įsipareigojo užtikrinti dukros atvykimą į Lietuvą, ieškovė neprieštarauja tėvo ir dukters bendravimui pasinaudojant „Skype“ programa. Teismas neturi duomenų, kad toks bendravimas pažeistų vaiko interesus, priešingai, tokio bendravimo nori dukra.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovas, būdamas nepilnametės P. V. tėvas, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovei (vaiko motinai) išsivežti dukrą gyventi į Jungtinę Karalystę. Šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos pakeitimo
Kadangi teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl nepilnametės P. V. išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl keistina Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1460-850/2017 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Ieškovė prašo leisti atsakovui bendrauti su dukterimi bei dalyvauti jos auklėjime kiekvienų metų vasarą (gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) dvi savaites ir kiekvienų metų žiemą (gruodžio, sausio arba vasario mėnesiais) dvi savaites, ieškovei nepilnametę dukterį parvežus į Lietuvą atostogų laikotarpiui; sutikus vaikui, atsakovui leisti dukterį su savimi pasiimti per naktį. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu neprieštaravo atsakovo ir dukters bendravimui pasinaudojant „Skype“ programa. Atsakovas teismui prašymų ar siūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neteikė.
Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į P. V. teisę bendrauti su tėvu, jos interesus, nustatytina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka. Sutiktina su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka dukrai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje pasakyta, kad spręstinas klausimas ir dėl tėvo galimybės bendrauti su dukterimi elektroninėmis ryšio priemonėmis, prašoma bendravimo tvarka koreguotina teismo iniciatyva (CPK 376 str.3d.), t.y. kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra P. V. kiekvieną savaitės penktadienį nuo 20 val. Lietuvos (arba 18 val. Anglijos) laiku telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis (telefonu, Viber, Skype programa ir pan.).
Teismo vertinimu, pagal šią patvirtintą bendravimo tvarką tėvui bus suteiktos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą, kiek tai objektyviai yra įmanoma dukrai ir tėvui gyvenant skirtingose valstybėse (CK 3.170 str., 3.175 str.).
Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus kitoms aplinkybėms, tėvai gali keisti patvirtintą bendravimo tvarką. Vaiko tėvai, jų sutarimu ir vaikui norint, kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2039-19049 nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista 100 procentų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas dėl leidimo vaiką išvežti į Jungtinę Karalystę be atsakovo sutikimo buvo patenkintas, todėl iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos nustatyta, kad ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 318,50 Eur, atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistinos minėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Leisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsivežti nepilnametę dukterį P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi į Jungtinę Karalystę be atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimu Nr. 2-1460-850/2017 nustatytą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- atsakovas J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitės penktadienį, nuo 20 val. Lietuvos (arba 18 val. Anglijos) laiku telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis (telefonu, viber ar skype programa);
- atsakovas J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus su nepilnamete dukterimi P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaus jos auklėjime kiekvienų metų vasarą (gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) dvi savaites ir kiekvienų metų žiemą (gruodžio, sausio, vasario mėnesiais) dvi savaites, ieškovei Jolitai Mikalauskienei dukterį P. V. parvežus į Lietuvą atostogų laikotarpiui. Sutikus dukrai, atsakovas J. V. turės teisę dukterį su savimi pasiimti per naktį. P. V. bus parvežama adresu Vytauto g. 130-2, Tauragė, iš anksto parvežimo laiką SMS žinute pranešus atsakovui J. V..
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 318,50 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.